Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. A. (I. A.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 94-194 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - 10 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka nuo 2009 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 29 d.. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. gegužės 12 d. - 4 metai 11 mėnesių ir 21 diena.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 94-194 taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. A. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, neatsižvelgiant į tai, kad kai kurios jų jau buvo įvertintos anksčiau skiriant bausmės dydį ar sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl tiek Komisijos nutarime padarytos išvados, tiek ir prokuratūros atsiliepime išdėstyta pozicija, neįpareigoja teismą nuteistąjį paleisti lygtinai.

Nuteistasis I. A. atitinka tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vienuolika kartų paskatintas, faktiškai yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą bausmės dalį. Tačiau šie pagrindai savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos bei socialinio tyrimo išvada, tačiau yra vertinamas ir visas jo elgesys bausmės atlikimo metu, taikytos nuteistam asmeniui socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina tai, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu nuteistąjį I. A. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė,būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis I. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nepaisant to, kad, I. A. nuomone, nusikalstamų veikų sunkumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, ir yra šiurkštus teisės aktų pažeidimas, ši aplinkybė yra pakankamai svarbi ir vertinama kitų aplinkybių kontekste. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį nuteistajam paskirta minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankciją atitinkanti bausmė – 10 metų laisvės atėmimas. Padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, darantis didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam griežtą ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę.

Būtina pažymėti ir tai, kad I. A. anksčiau teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, dėl savo elgesio nepasimokė, kol nepateko į pataisos įstaigą (b. l. 11, teismų informacinė sistema „Liteko“).

Negalima nesutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad jam pataisos įstaigoje taikytos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Jis drausminėmis nuobaudomis baustas du kartus, paskutinį kartą – 2012 m. spalio 23 d. Šios aplinkybės neleidžia I. A. elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visa tai rodo jo pavojingumą visuomenei bei tai, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.

Kritiškai vertintinas skundo argumentas, kad ilgas neatliktos bausmės terminas, negali būti pakankamas motyvas netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Anot I. A., lygtinį paleidimą netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminas yra pakankamai mažas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs šiek tiek daugiau kaip pusę paskirtosios bausmės, tačiau nagrinėjamu atveju tai taip pat neleidžia daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis yra pakankama ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatliktos bausmės dalis yra gana didelė, todėl šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tokias veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad I. A. jau nėra pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 94-194 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. A. priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo I. A. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.