Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2009-04-29, bausmės pabaiga – 2019-04-29, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 11 mėnesių 22 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-05-07).

Nuteistasis I. A. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015 m. gegužės 7 d. priimtu nutarimu Nr. 95-243 nutarė taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 14 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, o atsižvelgus į tas aplinkybes, kurios sudaro formalų pagrindą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nors nuteistasis I. A. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nėra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Nuteistasis anksčiau buvo teistas tris kartus, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, laisvės atėmimo bausmė sumažinta, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė – nuteistasis pakartotinai darė nusikaltimus, ir šios aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis penkis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartą – laikotarpiu nuo 2015-05-07 iki 2015-06-03, du kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. A. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą (vienas labai sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), nuteistojo asmenybę (nuteistasis penkis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartą – laikotarpiu nuo 2015-05-07 iki 2015-06-03, t. y. po Komisijos priimto nutarimo taikyti lygtinį paleidimą), ankstesnius teistumus. Skunde nurodoma, kad nuteistajam anksčiau paskirtos nuobaudos negali turėti reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė turi reikšmės charakterizuojant nuteistąjį. Taip pat teismas vertino ir neatliktos bausmės dalį, kuri, vertinant paskirtos bausmės trukmės ir neatliktos bausmės santykį Komisijos posėdžio dieną, dar yra gana didelė, ir šiuo metu dar negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis jau patyrė tokio dydžio ir trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra būtini ir neišvengiami, siekiant bausmės tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės (nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis įvykdė Komisijos rekomendacijas ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas palankus Komisijos nutarimas, nėra besąlygiškas pagrindas tokį nutarimą tvirtinti. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia išvada daroma analizuojant tiek BVK įtvirtintą reglamentavimą, tiek LR Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus analogiškai, kaip nutarė komisija, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo I. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo I. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.