- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-1214-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08045-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič (pirm.), Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- V. S., D. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams V. S. (V. S.) ir D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarė N. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį (notarinio registro Nr. NJ-3550), pagal kurį V. S. perleido savo motinai D. S. jam priklausančią paveldėjimo teisę į tėvo L. S. (L. S.), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą; 2) pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, panaikinti D. S. 2016 m. gruodžio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NJ-6965; 3) įpareigoti V. S. paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruoti savo vardu; 4) nustatyti, kad V. S. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre būtų įregistruota V. S. nuosavybės teisė į paveldėtiną nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis; 5) nukreipti atsakovo V. S. skolų, nurodytų priede Nr. 2, išieškojimą į jo dalį L. S. palikime.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovo V. S. kreditorė. Atsakovo V. S. atžvilgiu yra vykdomos 55 vykdomosios bylos, iš kurių 44 bylose išieškoma ieškovės naudai. Bendra išieškoma skolos suma – 3 165,08 Eur, taip pat yra priskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurių dydis ieškovei nėra žinomas. Pažymi, kad 20 vykdomųjų bylų, kuriose iki šiol išieškomas 758,04 Eur įsiskolinimas, buvo pradėtos iki 2016 m. liepos 12 d. 2021 m. kovo 1 d. ieškovė gavo antstolio D. T. pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje nurodyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas bei tikrindamas išieškojimo iš skolininko galimybes, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo V. S. tėvas L. S.. Atsakovas V. S. 2016 m. liepos 12 d. priėmė L. S. palikimą, tačiau tą pačią dieną perleido paveldėjimo teises motinai atsakovei D. S.. Atsakovei D. S. 2016 m. gruodžio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir skolininko paveldėtino turto dalis buvo registruota atsakovės D. S. vardu. Ieškovės manymu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu atsakovo V. S. paveldėjimo teisių perleidimą motinai atsakovei D. S.. Išieškojimas iš atsakovo V. S. ieškovės naudai nuo 2011 metų vykdomas įsiteisėjusių ir neginčijamų vykdomųjų dokumentų pagrindu, o prievolių mokėjimo terminai yra suėję, kas patvirtina, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo V. S. atžvilgiu. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus, kadangi dėl šio sandorio neliko skolininko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Neegzistavo joks atsakovo V. S. atžvilgiu taikomas teisės aktas, teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu kiltų pareiga perleisti paveldėjimo teises, todėl ieškovės vertinimu, atsakovo veiksmai buvo atlikti laisva valia, siekiant pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių. V. S. perleido paveldėjimo teises motinai, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.66 straipsnį preziumuojama, kad abi šalys buvo nesąžiningos. Ieškovė mano, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga domėtis vykdymo eiga, tačiau skolininkas nebuvo aktyvus, su ieškove bei antstoliais nebendradarbiavo, todėl ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2021 m. kovo 1 d., gavusi antstolio pažymą. Atsakovo teiginiai, jog jis nežinojo, kad iš jo vykdomas išieškojimas yra nepagrįsti. Joks įstatymas ieškovei nenustato pareigos tikrinti duomenų bazes, kai vykdomasis dokumentas yra perduotas vykdyti antstoliui, ieškovė vykdymo procese buvo aktyvi ir ėmėsi visų įstatymų nustatytų veiksmų, todėl mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovas V. S. iki šiol neturi oficialių pajamų ar kito turto, iš kurių būtų išieškotos jo skolos.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad būtinoji sandorio nuginčijimo actio Pauliana ieškiniu sąlyga yra kreditoriaus reikalavimo teisės buvimas ir jos dydis šio sandorio sudarymo metu. Ieškovės reikalavimų dydis 2016 m. liepos 12 d. sudarė 758,04 Eur, todėl likusios ieškovės nurodytos prievolės neturi teisinės reikšmės, todėl kita ieškinio dalis atmestina vien šiuo pagrindu. Atsakovas V. S. pažymėjo, kad 2016 m. liepos 12 d. jam buvo žinoma apie kelis vykdomuosius dokumentus; jo žiniomis tuo metu skola tesiekė 200 Eur, todėl sudarydamas 2016 m. liepos 12 d. sutartį dėl paveldėjimo teisių perleidimo buvo įsitikinęs, kad jokių trečiųjų asmenų teisių nepažeidžia. Ieškovė nepateikė duomenų patvirtinančių, kad buvo imtasi visų priemonių išieškoti skolą nuo jos atsiradimo ir jos nepavyko išieškoti dėl atsakovo V. S. nesąžiningumo. Nesąžiningumas nelaikytinas įrodytu. Atsakovo nuomone, sutarties notarinis patvirtinimas liudija, kad šis sandoris ieškovės teisių nepažeidė. Be to, nuo ginčijamo sandorio praėjo daugiau kaip 4,5 metų. Ieškovė naudodamasi jai suteiktais įgalinimais ir turėdama prieigą prie duomenų bazių, privalėjo imtis visų jai prieinamų veiksmų, siekdama išieškoti skolą, įskaitant skolininko duomenų bazės periodinius patikrinimus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pati arba per antstolį tikrino Testamentų registrą, ar ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama apginti savo teises. Atsakovų nuomone, ieškovė be svarbios priežasties praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 2016 m. liepos 12 d. sutartį. Atsakovai nurodė, kad turto dalies išvaržymas ir perleidimas tretiesiems asmenims neigiamai atsilieps bendraturčių galimybei tinkamai naudotis turtu, todėl būtina apsaugoti kitos šalies interesą, kad sudaryta sutartis ir jos pagrindu atsiradusios teisės išliktų. Pažymi, kad atsakovo V. S. prievolių ieškovei dydis, turintis teisinės reikšmės šiai bylai, tėra 758,04 Eur, o ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė yra daugiau kaip 8 064,00 Eur. Be to, atsakovas yra darbingas asmuo, turėsiantis pajamų artimiausiu metu, iš kurių bus geruoju ar priverstinai sumokėta nurodyta skolos suma. Atsakovai mano, kad vykdomųjų dokumentų patalpinimas www.manovmi.lt svetainėje nėra pakankami veiksmai skolai išieškoti, todėl sandoris, kurio pagrindu atsakovei D. S. priklauso sutuoktinio palikimas, negali būti ginčijamas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo notarė N. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 m. liepos 12 d. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 124/2016 mirus L. S.. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai – D. S., V. S., V. S. ir O. S.. 2016 m. liepos 12 d. mirusiojo L. S. vaikai padovanojo paveldėjimo teises D. S.. Paveldėjimo byloje įpėdinio V. S. kreditoriai nebuvo pareiškę kreditorinių reikalavimų, taip pat nebuvo gauti antstolių patvarkymai dėl V. S. turtinių teisių arešto į po jo tėvo mirties likusį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas konstatavo, jog tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. S.. Atsakovo teiginius, kad apie dalį skolų jis nežinojo, laikė nepaneigiančiais reikalavimo teisės galiojimo. Įvertinęs kreditoriaus reikalavimo dydį ir sandorio vertę (teismas nustatė, jog ginčijamos sutarties sudarymo dieną ieškovė turėjo reikalavimo teisę į 722,41 Eur sumos išieškojimą, o atsakovas turėjo galimybę paveldėti turto, kurio vertė buvo apie 8 350 Eur), teismas padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad buvo siekiama išvengti skolos kreditoriui išieškojimo. Teismas nurodė, jog sudarant ginčijamą sutartį, V. S. mokumas pablogėjo - atsakovas patvirtino, kad sandorio sudarymo metu nedirbo, turto neturėjo ir neturi. Teismas sprendė, jog ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovai neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį.
7. Teismas nurodė, kad vertinant sandorio šalių sąžiningumą Actio Pauliana aspektu, turi būti atsižvelgta į atsakovų nurodytą aplinkybę, kad sandoris, nors ir buvo sudarytas tarp artimų šeimos narių, tačiau tokį sandorį pasiūlė ne šalys, o paveldėjimo bylą tvarkanti notarė. Aplinkybė, kad D. S. galėjo žinoti faktą, jog V. S. yra skolingas kitiems asmenims, nereiškia, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti nurodytų skolų mokėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovų giminystės ryšys sudarant ginčijamą sandorį, kaip preziumuojamo nesąžiningumo sąlyga reikšmės neturi.
8. Teismas padarė išvadą, kad nepaisant vykdomų išieškojimų kiekio, ieškovė iki 2021 m. kovo nesidomėjo galimybėmis nukreipti išieškojimą į skolininko turėtas turtines teises. Teismo vertinimu, nuo 2016 m. liepos 12 d. kai testamentų registre buvo išviešintas faktas apie ginčijamą sandorį, ieškovė apie šią sutartį turėjo galimybę sužinoti, jei būtų buvusi pakankamai apdairi, atidi ir rūpestinga. Pažymėjo, jog ieškovė apie ginčijamą sandorį turėjo ir galėjo sužinoti 2016 m. spalio 15 d., kai antstoliui D. T. buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (vykdomoji byla Nr. 0241/16/01820) ir antstolis turėjo patikrinti skolininko turtinę padėtį, įskaitant ir gyventojų registro bei Testamentų registro duomenis. Tai, kad antstolis tik 2021 m. kovo 1 d. parengė ir ieškovei pateikė pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, nepatvirtina, jog ieškovė neturėjo galimybių sužinoti apie 2016 m. liepos 12 d. sudarytą ir viešame registre išviešintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. kovo 19 d., t. y. praėjus ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams nuo sutarties sudarymo arba 4,5 metų nuo momento, kad kai ieškovė kaip išieškotoja turėjo galimybę sužinoti apie sudarytą sandorį, taip praleidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi daug skolininkų, neatleidžia nuo pareigos domėtis skolininko turtine padėtimi.
9. Teismas papildomai pažymėjo, kad ir tuo atveju, jei reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo būtų patenkintas, nebūtų jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad tiek paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, tiek nuosavybės teisės nekilnojamąjį turtą įregistravimas neturi reikšmės išieškotojo galimybei nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, o actio Pauliana tikslas nėra ir negali būti paveldėjimo teisės liudijimo gavimas ar nuosavybės teisės įregistravimas per se (pats savaime).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Būtina įvertinti aplinkybę, kad jei V. S. priimtų palikimą, tai iš paveldėto turto būtų išieškomas ne tik nesumokėtų baudų įsiskolinimas, bet ir antstolių išlaidos šiose vykdomosiose bylose, kurios, antstolių pateiktais duomenimis, sudaro 1 632,14 Eur, bei kiti įsipareigojimai. Daro išvadą, kad atsakovas, suvokdamas, jog turi daug neįvykdytų prievolių ir, kad jam priėmus palikimą, išieškojimas neišvengiamai bus nukreiptas į paveldėtą turtą, siekdamas jį apsaugoti, perleido (padovanojo) motinai paveldėjimo teises, taip užkirsdamas kelią kreditorių reikalavimų patenkinimui iš šio turto ir jį išsaugodamas.
10.2. Pajamų ir turto neturinčiam asmeniui 722,41 Eur baudų ir 1 632,14 Eur antstolių išlaidų įsiskolinimai yra reikšmingi ir pakankami, kad imtųsi atitinkamų veiksmų, siekiant išvengti šių skolų mokėjimo.
10.3. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Atsakovų sudarytas sandoris buvo neatlygintinis, trečiojo asmens D. S. (ne)sąžiningumas reikšmės bylos baigčiai neturi, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė privalėjo įrodyti penktąją actio Pauliana sąlygą – atsakovės nesąžiningumą, yra nepagrįstas.
10.4. Teismas neįsigilino į išieškomų skolų – baudų, skirtų V. S. už jo padarytus administracinius nusižengimus, priverstinio vykdymo specifiką, todėl padarė klaidingas išvadas, kad ieškovė buvo neapdairi, nerūpestinga ir praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Vykdydamas už administracinius nusižengimus skirtos baudos išieškojimą antstolis pats sprendžia kokius vykdymo veiksmus būtina atlikti. Antstolis tik 2021 m. kovo 1 d. informavo ieškovę apie atsakovo sudarytą ginčytiną sandorį, po ko, ieškovė nedelsdama 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu.
10.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015 sutiko su žemesnių teismų motyvais, kad būtų neprotinga reikalauti iš kreditorių nuolat sekti ir domėtis skolininkų sudaromais sandoriais, ypač atsižvelgiant į ieškovės nagrinėjamoje byloje veiklos pobūdį (aktualu kreditoriams, turintiems itin didelį skaičių skolininkų).
10.6. Vadovaujantis CPK 644 straipsnio reglamentavimu skolininkas privalo kviečiamas atvykti pas antstolį, aktyviai domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir kt., tačiau V. S. šių pareigų nevykdė, su antstoliais nebendradarbiavo, informacijos apie turtą ir turtines teises neteikė. Būtent šie neteisėti atsakovo veiksmai lėmė, kad apie ginčijamą sandorį ieškovei tapo žinoma tik 2021 m. kovo 1 d. Todėl darytina išvada, kad ieškovė actio Pauliana ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsiliepimas
11. Atsakovė D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) priteisti visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantė nurodo, kad 2016 m. liepos 12 d. sutartis buvo sudaryta tarp motinos ir sūnaus, todėl remiasi nesąžiningumo prezumpcija, nurodyta CK 6.67 straipsnio 1 punkte. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama ir, byloje surinkus pakankamai įrodymų, jog šalys neturėjo tikslo pažeisti kreditoriaus teisių, negali būti taikoma. Pažymėtina, kad šio sandorio motyvas paprastai yra ne trečiųjų asmenų teisių pažeidimas, o siekis, kad motina išsaugotų visą bendrą su palikėju užgyventą turtą, kadangi kiti įpėdiniai neprisidėjo prie šio turto kūrimo. Taigi atsakovų nesąžiningumas nebuvo įrodytas.
11.2. Išieškotoja privalo domėtis vykdymo eiga ir teikti antstoliui prašymus, įskaitant dėl duomenų iš registrų išreikalavimo (CPK 639 straipsnio 7 punktas). Ieškinio senaties termino ribose, nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d. ieškovė teikė antstoliams vykdomuosius dokumentus, pvz. 2017 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. nutarimus dėl baudų išieškojimo. Iš pateiktų vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad ieškovė per visą išieškojimo iš atsakovo laikotarpį netikrino jokių viešųjų duomenų, antstolis teikė paklausimus į kitus registrus, tačiau Testamentų registro netikrino.
11.3. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas teisėtai, siekiant padalinti palikimą pagal visų giminaičių susitarimą, neturint tikslo pažeisti ieškovės teises, todėl atsakovas nesuvokė savo pareigos pranešti apie šį sandorį antstoliui. Taigi akivaizdu, kad ieškovė turėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį keliais metais anksčiau, todėl tik 2021 m. kovo 19 d. pateikdama ieškinį, be svarbių priežasčių praleido senaties terminą ginčyti 2016 m. liepos 12 d. sutartį. Taikydamas ieškinio senatį, teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
11.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nurodytą nutartyje Nr. 3K-3-493/2006: „CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai žinojo apie sudarytą povedybinę sutartį (ieškinio senaties termino pradžios subjektyvus kriterijus), bet ir su kreditoriaus turėjimo sužinoti apie tokią sutartį laiku (objektyvus kriterijus)“. Kasacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl Vedybų sutarčių registro pagal teisės analogiją gali būti taikomi Testamentų registro veiklą reglamentuojančioms teisės normoms.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. S.. Dėl palikimo priėmimo į Vilniaus m. 42-antrąjį notarų biurą 2016 m. liepos 12 d. kreipėsi L. S. sutuoktinė atsakovė D. S. ir vaikai - atsakovas V. S., V. S., bei 2016 m. rugpjūčio 12 d. - O. S.. 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. NJ-3550 V. S. ir V. S. savo motinai D. S. padovanojo paveldėjimo teises į turtą, turtines teises ir skolas, jei tokių atsirastų, likusias po L. S. mirties. Sutartis Testamentų registre įregistruota 2016 m. liepos 12 d. L. S. paveldimą turtą sudarė ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), (dalies vertė 12 300 Eur), ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (vertė 16 900 Eur), ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (vertė 2 700 Eur), 1/16 ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (vertė 355 Eur), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 34,50 Eur), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 136,50 Eur), ½ dalis lygiavamzdžio šautuvo Izh 27, ½ dalis graižtvinio šautuvo TOZ78 01, ½ dalis graižtvinio šautuvo Saiga 308 1. 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį D. S. paveldėjo ¾ dalis turto (1/4 dalį kaip sutuoktinė ir ½ dalį pagal 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo sutartį).
15. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
16. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą.
17. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
Dėl VMI reikalavimo dydžio ir sandorio vertės santykio bei skolininko nesąžiningumo
18. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
20. Kita vertus, įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdys yra CK 6.67 straipsnis, kuriame įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022).
21. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
22. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovas V. S. paveldėjimo teises ginčijamu dovanojimo sandoriu perleido savo motinai, nėra. Todėl esant nustatytai sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijai, įrodyti ją paneigiančias aplinkybes turi atsakovai.
23. Nors apeliantė akcentuoja, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, apeliaciniu skundu kvestionuojamos skundžiamo sprendimo išvados yra susijusios ne su sąlyga dėl trečiojo asmens, o dėl skolininko sąžiningumo.
24. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kreditoriaus reikalavimo dydį ir sandorio vertę, t. y. tai, jog ginčijamos sutarties sudarymo dieną ieškovė turėjo reikalavimo teisę į 722,41 Eur sumos išieškojimą, o atsakovas turėjo galimybę paveldėti turto, kurio vertė buvo apie 8 350 Eur, padarė išvadą, jog mažai tikėtinas skolininko siekis išvengti skolos kreditoriui išieškojimo. Apeliantė, nesutikdama su tokia išvada, teigia, jog būtina įvertinti tai, jog iš paveldėto turto būtų išieškomas ne tik nesumokėtų baudų įsiskolinimas, bet ir antstolių išlaidos šiose vykdomosiose bylos, kurios sudaro 1 632,14 Eur, bei kiti įsipareigojimai.
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Šiuo atveju, vertinant skolininko nesąžiningumą ginčijamo actio Pauliana pagrindu sandorio sudarymo metu, reikšmingas skolos būtent kreditoriui, kuris reiškia tokį reikalavimą, dydis. Aplinkybės dėl kitų įsipareigojimų vykdymo byloje nėra ir negali būti nustatinėjamos. Kita vertus, apeliantė nenurodė konkrečių įrodymų, pagal kuriuos nustatytas nurodytas antstolių išlaidų dydis vykdomosiose bylose, nedetalizavo, ar šios išlaidos susidarė iki ginčijamo sandorio sudarymo, ar apie prievolę mokėti šias išlaidas skolininkas buvo informuotas ir pan.
26. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad V. S. įsiskolinimo ir paveldėtino turto vertes būtina vertinti ne aritmetiniu būdu, tačiau per skolininko (ne)mokumo prizmę ir jo galimybes padengti įsiskolinimą iš kito turto. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog atsakovas nėra turėjęs pajamų ir turto.
27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde pateikti skolininko įdarbinimo laikotarpiai, o būtent tai, kad atsakovas V. S. buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., t. y. netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo, nesudaro pagrindo abejoti atsakovo sąžiningu siekiu. Vėlesni įdarbinimo laikotarpiai (jų nebuvimas ilgą laiką) savaime neįrodo, jog atsakovas buvo numatęs (suplanavęs) tokius savo veiksmus (elgesį). Vertinant atsakovo tikslą sudarant ginčijamą sandorį, vertintinas ir faktas, jog paveldėjimo teises savo motinai, kuriai nuosavybės teise priklausė dalis paveldimo turto, padovanojo ne vien atsakovas, bet ir jo sesuo. Apeliantė šiuo aspektu nepasisakė, nors pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino. Taigi, ginčo sandorio sudarymo metu buvusi įsiskolinimo suma, paminėtų aplinkybių kontekste, leidžia pritarti skundžiamo sprendimo išvadai, kad skolininko siekis išvengti skolos kreditoriui išieškojimo mažai tikėtinas. Apeliantė nepagrįstai situaciją vertina per šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių visumos prizmę (naujas skolas, atsakovo įsidarbinimus ir pan.).
Dėl ieškinio senaties termino
28. Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą užtikrina turimai materialiajai teisei apsaugą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015).
29. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra ženkliai praleistas ir nėra jokių objektyvių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti. Ieškovė tokiai išvadai nepritaria, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad antstolis yra nuobaudą už administracinius nusižengimus (administracinius pažeidimus) – baudą - vykdanti institucija, kuris yra nepriklausomas ir pats sprendžia, kokius vykdymo veiksmus būtina atlikti. Teigia, kad antstolis tik 2021 m. kovo 1 d. informavo VMI prie FM apie skolininko sudarytą ginčytiną sandorį, po ko, VMI prie FM nedelsdama (2021 m. kovo 19 d.) kreipėsi į teismą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taip pat apeliantė pažymi, jog ji negali būti atsakinga už antstolio tam tikrų išieškojimo veiksmų (ne) atlikimą, todėl teismo teiginius, kad VMI prie FM apie sandorį turėjo ir galėjo sužinoti 2016 m. liepos 15 d., kai antstoliui D. T. buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (vykdomoji byla Nr. 0241/16/01820) ir antstolis turėjo patikrinti skolininko turtinę padėtį, įskaitant ir gyventojų registro bei Testamentų registro duomenis, laiko nepagrįstais.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais argumentais negali būti paneigiamos ieškovės, kaip išieškotojos (kreditorės), teisės ir pareigos. Apeliaciniame skunde cituojamų teisės aktų (ANK, ATPK, Antstolių įstatymo) nuostatomis ieškovė neatskleidė esminių vykdymo proceso skirtumų, susijusių su išieškotojo teisėmis, priklausomai nuo piniginės prievolės pagrindo. Nuostatos dėl antstolio veiklos nepriklausomumo taip pat nediferencijuojamos pagal atliekamą išieškojimą. CPK 639 straipsnyje įtvirtintos išieškotojo teisės, be kita ko, teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus. Išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga, kt. (CPK 640 straipsnio 1, 2 punktai). Apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad dovanojimo sutarties sudarymo faktas Testamentų registre įregistruotas 2016 m. liepos 12 d., kad išieškojimą vykdę antstoliai Gyventojų registro ir Testamentų registro duomenų netikrino, o Valstybinė mokesčių inspekcija kaip išieškotoja to antstolių ir neprašė, taip pat aplinkybės, kad ieškovė, būdama apdairi, turėjo galimybę patikrinti viešą registrą ir išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį.
32. Kaip ir nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015 sutiko su žemesnės instancijos teismų motyvais, kad būtų neprotinga reikalauti iš kreditorių nuolat sekti ir domėtis skolininkų sudaromais sandoriais, ypač atsižvelgiant į ieškovo nagrinėjamoje byloje veiklos pobūdį.
33. Tačiau nurodytoje byloje aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje esančioms. Cituojamoje nutartyje kreditorė buvo privatus juridinis asmuo (UAB „Swedbank Lizingas“); joje teismai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2, 3 dalimis, pagal kuriuos duomenys apie asmens turtą finansų įstaigoms neteikiami įsiskolinimo išieškojimo tikslais. Be to, iš minėtos nutarties turinio galima spręsti, jog apie ginčijamus sandorius paaiškėjo tik pradėjus priverstinį priteistos skolos išieškojimą, o ne po daugiau nei ketverių metų atliekamo vykdymo proceso, kaip nagrinėjamu atveju.
34. Kaip minėta, ieškinio senaties pradžios terminas skaičiuojamas individualiai, pagal kiekvienoje konkrečioje byloje buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.
35. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 24 punktas).
36. Būtent ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).
36. Nagrinėjamu atveju, situaciją vertinant iš ginčo sandorio sudarymo metu buvusios perspektyvos (tuo metu buvusią nedidelę skolos ieškovei sumą, kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad paveldėjimo teises motinai perleido ne tik atsakovas, bet ir jo sesuo, tai, kad atsakovas po sandorio sudarymo, nors ir trumpam, buvo įsidarbinęs, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesiekė išvengti išieškojimo), pirmenybė teiktina ne atsakovo kreditorės interesams, o civilinių teisinių santykių stabilumui. Atsižvelgiant į tai, jog sandoris sudarytas ir išviešintas 2016 m. liepos 12 d., į tai, kad ieškovė nepaneigė galimybės sužinoti apie šio sandorio sudarymą, nesidomėjo galimybėmis nukreipti skolų išieškojimą į skolininko turtines teise, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai sprendė, kad terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas ir nėra objektyvių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
38. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atsakovė D. S. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 2 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 160 Eur. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, paminėtos išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 99, 96 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į valstybės biudžetą 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) atsakovei D. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidų, nurodytą įmokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.