- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2-783-918/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08045-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- V. S., D. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Dmitrij Aleksandrov
- Kategorijos
- 2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams V. S. (V. S.) ir D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarė Nijolė Jokūbauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį (notarinio registro Nr. NJ-3550), pagal kurį V. S. perleido savo motinai D. S. jam priklausančią paveldėjimo teisę į tėvo L. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą; 2) pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, panaikinti D. S. 2016 m. gruodžio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NJ-6965; 3) įpareigoti V. S. paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruoti savo vardu; 4) nustatyti, kad V. S. per teismo nustatytą neįvykdžius teismo įpareigojimų, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ Registrų centre būtų įregistruota V. S. nuosavybės teisė į paveldėtiną nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis; 5) nukreipti atsakovo V. S. skolų, nurodytų priede Nr. 2, išieškojimą į jo dalį L. S. palikime.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodo, kad ieškovė yra atsakovo V. S. kreditorė. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo V. S. atžvilgiu yra vykdomos 55 vykdomosios bylos, iš kurių 44 bylose išieškoma ieškovės naudai. Bendra išieškoma skolos suma – 3 165,08 Eur, taip pat yra priskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurių dydis ieškovei nėra žinomas. Pažymi, kad 20 vykdomųjų bylų, kuriose iki šiol išieškomas 758,04 Eur įsiskolinimas, buvo pradėtos iki 2016 m. liepos 12 d. Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję, nėra ginčijami teismine ir/ar neteismine tvarka, todėl šių vykdomųjų dokumentų pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini. 2021 m. kovo 1 d. ieškovė gavo antstolio Daliaus Traigio pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo Nr. 0241 2021 03 01 691/16-3, kurioje nurodyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas bei tikrindamas išieškojimo iš skolininko galimybes, antstolis nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo V. S. tėvas L. S., tačiau atsakovas V. S., turėdamas daug neįvykdytų prievolių, po tėvo mirties paveldėjimo teises perleido motinai atsakovei D. S. Testamentų registro duomenimis, atsakovas V. S. (duomenys neskelbtini) priėmė L. S. palikimą, tačiau tą pačią dieną perleido paveldėjimo teises motinai atsakovei D. S. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei D. S. 2016 m. gruodžio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. NJ-6965 ir skolininko paveldėtino turto dalis bus registruota atsakovės D. S. vardu. Ieškovės manymu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu atsakovui V. S. paveldėjimo teisių perleidimą motinai atsakovei D. S. Išieškojimas iš atsakovo V. S. ieškovės naudai vykdomas nuo 2011 metų, vykdomas įsiteisėjusių ir neginčijamų vykdomųjų dokumentų pagrindu, o prievolių mokėjimo terminai yra suėję, kas patvirtina, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo V. S. atžvilgiu. Ginčijamas sandoris – paveldėjimo teisių perleidimas, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus, kadangi sukėlė teisines pasekmes, nes dėl šio sandorio neliko skolininko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovas V. S., žinodamas apie savo turimas neįvykdytas prievoles ieškovei ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, perleido savo paveldėjimo teises motinai, tokiais veiksmais pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas ieškovės interesus. Ieškovė daro išvadą, jog atsakovas V. S. neprivalėjo perleisti jo paveldėjimo teisių, nes neegzistavo joks atsakovo V. S. atžvilgiu taikomas teisės aktas, teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu kiltų pareiga perleist paveldėjimo teises, todėl ieškovės vertinimu, atsakovo veiksmai buvo atlikti laisva valia, siekiant pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių. Be to, nagrinėjamu atveju V. S. perleido jo paveldėjimo teises motinai, todėl pagal CK 6.66 straipsnį preziumuojama, kad abi šalys buvo nesąžiningos. Dėl ieškinio senaties termino ieškovė mano, kad terminas nėra praleistas, nes CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga domėtis vykdymo eiga, tačiau skolininkas nebuvo aktyvus, su ieškove bei antstoliais nebendradarbiavo, todėl ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2021 m. kovo 1 d., gavusi antstolio pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo. Atsakovui paskirtų baudų sumokėjimo terminą nustatė įstatymas, todėl vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi antstoliai neprivalėjo siųsti raginimus įvykdyti sprendimus, o atsakovas negalėjo nežinoti, kad jis yra nubaustas, todėl atsakovo teiginiai, kad jis nežinojo, kad iš jo vykdomas išieškojimas yra nepagrįsti. Ieškovės nuomone, atsakovas V. S. nesiėmė veiksmų skolos apmokėti, o išieškojimą nuo 2011 m. vykdantys antstoliai nerado turto, į kurį galėtų nukreipti skolų išieškojimą, todėl šios aplinkybės paneigia atsakovo V. S. teiginius, kad jo skola lengvai galėjo būti sumokėta geruoju arba išieškota iš kitų jo pajamų. Be to, joks įstatymas ieškovei nenustato pareigos tikrinti duomenų bazes, kai vykdomasis dokumentas yra perduotas vykdyti antstoliui, ieškovė vykdymo procese buvo aktyvi ir ėmėsi visų įstatymų nustatytų veiksmų, todėl mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovė nesutinka su atsakovo V. S. argumentu, kad jis yra darbingas asmuo ir artimiausiu metu turės pajamų, iš kurių bus galimas išieškojimas, kadangi atsakovas V. S. iki šiol neturi oficialių pajamų ar kito turto, iš kurių būtų išieškotos jo skolos.
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžiuose ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo išieškoma suma buvo 722,41 Eur. Ieškovė apie ginčijamą sutartį sužinojo 2021 m. kovo mėnesį ir iš karto nedelsdama kreipėsi į teismą. Ieškovei yra skolingi labai daug asmenų ir ieškovė neturi galimybių tikrinti kiekvieno skolininko. Išieškojimų vykdymas yra perduotas antstoliams. Atstovei nėra žinoma, ar VMI prašė antstolio tikrinti Testamentų registrą. Vykdymo procese pareigas domėtis vykdymo eiga turi ne tik išieškotojas, bet ir skolininkas. Skolininkas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Pati ieškovė skolininką apie paskirtas baudas yra informavusi ne kartą, be to, tokią informaciją siuntė ir antstoliai. Ieškovės atstovės įsitikinimu, ieškinio senaties terminas nepraleistas, Actio Pauliana sąlygos įrodytos.
Atsiliepimas
4. Atsakovai procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad būtinoji sandorio nuginčijimo actio Pauliana ieškiniu sąlyga yra kreditoriaus reikalavimo teisės buvimas ir jos dydis šio sandorio sudarymo metu, todėl teisinę reikšmę turi tik tie ieškovės teisiniai reikalavimai atsakovui V. S., kurie atsirado iki 2016 m. liepos 12 d. sutarties sudarymo. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės reikalavimų dydis 2016 m. liepos 12 d. sudarė 758,04 Eur, todėl likusios ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos prievolės neturi teisinės reikšmės, nes atsirado vėliau, nei ginčijamas 2016 m. liepos 12 d. sandoris, todėl ieškinys likusioje dalyje yra atmestinas vien šiuo pagrindu. Atsakovas. V. S. pažymėjo, kad 2016 m. liepos 12 d. jam buvo žinoma vos apie kelis vykdomuosius dokumentus. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas V. S. buvo tinkamai informuotas apie vykdomuosius dokumentus, nors jo žiniomis tuo metu skola tesiekė 200,00 Eur, todėl sudarydamas 2016 m. liepos 12 d. sutartį dėl paveldėjimo teisių perleidimo buvo įsitikinęs, kad jokių trečiųjų asmenų teisių nepažeidžia. Be to, ieškovė nepateikė duomenų patvirtinančių, kad buvo imtasi visų priemonių išieškoti skolą nuo jos atsiradimo ir jos nepavyko išieškoti dėl atsakovo V. S. nesąžiningumo, todėl nenustačius, kad neišieškojimo priežastis yra neteisėti veiksmai ar neveikimas, nelaikytina nesąžiningumą įrodytu. Atsakovo nuomone, sutarties notarinis patvirtinimas liudija, kad šis sandoris ieškovės teisių nepažeidė. Be to, nuo ginčijamo sandorio praėjo daugiau kaip 4,5 metų. Ieškovė yra valstybinė įstaiga, kuriai pagal veiklos pobūdį taikomi aukščiausi kreditorinio apdairumo standartai. Ieškovė naudodamasi jai suteiktais įgalinimais ir turėdama prieigą prie būtinų duomenų bazių, privalėjo imtis visų jai prieinamų veiksmų, siekdami išieškoti skolą, įskaitant skolininko duomenų bazės periodinius patikrinimus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pati arba per antstolį tikrino Testamentų registrą, ar apskritai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama apginti savo teises. Atsakovų nuomone, ieškovė be svarbios priežasties praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 2016 m. liepos 12 d. sutartį. Atsakovai nurodo, kad ginčo turtas yra bendrojoje dalinėje artimųjų giminaičių nuosavybėje, todėl jo dalies išvaržymas ir perleidimas tretiesiems asmenims neigiamai atsilieps esamų bendraturčių galimybei tinkamai naudotis turtu, todėl yra būtina apsaugoti kitos šalies interesą, kad sudaryta sutartis ir jos pagrindu atsiradusios teisės išliktų. Pažymi, kad atsakovo V. S. prievolių ieškovei dydis, turintis teisinės reikšmės šiai bylai, tėra 758,04 Eur, o ginčijamu sandoriui perleisto turto vertė yra daugiau kaip 8 064,00 Eur. Be to, atsakovas V. S. yra darbingas asmuo, akivaizdžiai turėsiantis pajamų artimiausiu metu, iš kurių bus geruoju ar priverstinai sumokėta nurodyta skolos suma. Atsakovai mano, kad vykdomųjų dokumentų patalpinimas www.manovmi.lt svetainėje nėra pakankami veiksmai skolai išieškoti, todėl sandoris, kurio pagrindu atsakovei D. S. priklauso sutuoktinio palikimas, negali būti ginčijamas.
Šalies argumentai
5. Atsakovas V. S. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad tėvas L. S. mirė staiga. Su mama ir seserimi V. vyko į notarų biurą dėl palikimo. Notarų biure notarė pasiūlė sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Tiek atsakovas, tiek jo sesuo sutiko. Notarė apie skolas neklausė. Tuo metu apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus negalvojo, nemanė, kad jo skolos kaip nors susijusios. Tai, kad kažkokios baudos paskirtos, gal ir žinojo, bet nežinojo kokios sumos. Internetu informacine VMI sistema nesinaudoja.
6. Atsakovė D. S. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad sutuoktinis L. S. mirė staiga. Su sūnumi V. ir dukra V. vyko į notarų biurą dėl palikimo, kitą turto dalį paveldėjo L. S. dukra O. iš ankstesnės santuokos. Notarų biure notarė pasiūlė sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, vaikai su tuo sutiko. Apie tai, kad sūnaus atžvilgiu vykdomi išieškojimai žinojo tik abstrakčiai, tvarkant paveldėjimo klausimus apie tai nebuvo galvojama. Sandorį tvirtino notarė, negalvojo, kad notaro pasiūlytas ir patvirtintas sandoris gali būti neteisėtas. Paveldėti ginklai buvo parduoti už bendrą 750 Eur sumą, dalį šios sumos perdavė L. S. dukrai O.
7. Atsakovės D. S. atstovas advokatas Dmitrij Aleksandrov teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo notarė Nijolė Jokūbauskienė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2016 m. liepos 12 d. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 124/2016 mirus L. S. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai – D. S., V. S., V. S. ir O. S. (duomenys neskelbtini) mirusiojo L. S. vaikai padovanojo paveldėjimo teises D. S.
9. Trečiasis asmuo notarė Nijolė Jokūbauskienė teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. S. (2 t. 106 e. b. l.). L. S. mirties dieną turėjo sutuoktinę D. S. (šioje byloje atsakovė) ir pilnamečius vaikus O. S., V. S. ir V. S. (šioje byloje atsakovas) (2 t. 107-108 e. b. l.).
11. Dėl palikimo priėmimo į Vilniaus m. 42-antrąjį notarų biurą 2016 m. liepos 12 d. kreipėsi atsakovė D. S. (2 t. 97-98 e. b. l.), atsakovas V. S. ir šioje byloje nedalyvaujanti V. S. (2 t. 99-100 e. b. l.), 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi O. S. (2 t. 103-104 e. b. l.).
12. 2016 m. liepos 12 d. tą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis Nr. NJ-3550, pagal kurią V. S. ir V. S. savo motinai D. S. padovanojo paveldėjimo teises į turtą, turtines teises ir skolas, jei tokių atsirastų, likusias po L. S. mirties. Sutartis Testamentų registre įregistruota 2016 m. liepos 12 d.
13. L. S. paveldimą turtą sudarė ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), (vertė 12 300 Eur), ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (vertė 16 900 Eur), ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (vertė 2 700 Eur), 1/16 ūkio pastato (duomenys neskelbtini). (vertė 355 Eur), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 34,50 Eur), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 136,50 Eur), ½ dalis lygiavamzdžio šautuvo Izh 27, ½ dalis graižtvinio šautuvo TOZ78 01, ½ dalis graižtvinio šautuvo Saiga 308 1.
14. 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį D. S. paveldėjo ¾ dalis turto (1/4 dalį kaip sutuoktinė ir ½ dalį pagal 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo sutartį).
15. Įvertinus aplinkybę, kad L. S. testamento nebuvo sudaręs, taip pat į palikimą priėmusių asmenų skaičių, V. S. turėjo galimybę paveldėti 1/8 dalį buto (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 3 087,50 Eur), 1/8 dalį buto (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 4 225 Eur), 1/8 dalį buto (duomenys neskelbtini) (vertė 810 Eur), 1/64 dalį ūkio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 88,75 Eur), 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 8,88 Eur), 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 35,63 Eur), 1/8 dalį lygiavamzdžio šautuvo Izh 27, 1/8 dalį graižtvinio šautuvo TOZ78 01, 1/8 dalį graižtvinio šautuvo Saiga 308 1.
16. Ieškovo pateiktais duomenimis, ieškinio pateikimo metu atsakovo V. S. atžvilgiu antstoliai vykdė 55 vykdomąsias bylas, iš kurių 44 bylose išieškoma 3 165,08 Eur suma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Iki 2016 m. liepos 12 d. (t. y. iki ginčijamos sutarties sudarymo dienos) susidariusi skola VMI, anot ieškovės atstovės, sudaro 722,41 Eur sumą.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
18. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
19. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
21. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012).
22. Į bylą pateikti įrodymai - išrašai iš Antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. S. Nors atsakovas V. S. teismo posėdyje tikino, kad apie dalį skolų nežinojo, nes netikrina VMI informacinės sistemos, tai savaime nepaneigia pačios reikalavimo teisės galiojimo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Minimalaus kreditoriaus reikalavimo dydžio, kuris ribotų teisę pareikšti actio Pauliana, CK 6.66 straipsnyje nenustatyta, tačiau vadovaujantis protingumo kriterijumi kreditoriaus reikalavimo dydis sietinas su prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio verte, t. y. kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčijamos sutarties sudarymo dieną ieškovės turėjo reikalavimo teisę į 722,41 Eur sumos išieškojimą, o atsakovas turėjo galimybę paveldėti turto, kurio vertė buvo apie 8350 Eur. Įvertinus kreditoriaus reikalavimo dydį ir sandorio vertę, mažai tikėtina, kad siekis išvengti skolos kreditoriui išieškojimo
24. Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad sudarant ginčijamą sutartį, V. S. mokumas pablogėjo. V. S. teismo posėdyje patvirtino, kad sandorio sudarymo metu nedirbo, turto neturėjo ir neturi. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad skolininkas kito turto neturi ir neturėjo, ieškovo teisių pažeidimas yra įrodytas.
25. Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t.y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovai neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį.
26. Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp šeiminiais ryšiais susijusių asmenų atsakovė D. S., kuria skolininkas V. S. perleido paveldėjimo teises, yra atsakovo motina (CK 6.67 str. 1 p.).
27. Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovės D. S. nesąžiningumą, t. y. šios atsakovės žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovo interesus. Kaip jau minėta, šiuo atveju atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių – skolininko ir trečiojo asmens – nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, teks skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. jie turės teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją.
28. Vis dėl to, vertinant sandorio šalių sąžiningumą Actio Pauliana aspektu, turi būti atsižvelgta į atsakovų nurodytą aplinkybę, kad toks sandoris, nors ir buvo sudarytas tarp artimų šeimos narių, tačiau tokį sandorį pasiūlė ne pačios šalys, o paveldėjimo bylą tvarkanti notarė. Pažymėtina, kad yra pakankamai įprasta, kad, mirus vienam iš tėvų, pilnamečiai vaikai nepriima atsiradusio palikimo ne todėl, kad turi intenciją išvengti skolų. Tokią teismo išvadą patvirtina tai, kad ginčijama sutartimi paveldėjimo teises motinai D. S. padovanojo ir V. S. sesuo (ji į bylą įtraukta nebuvo, kadangi, nepriklausomai nuo šios bylos baigties, teismo sprendimas įtakos jos teisėms ar pareigoms neturėtų). Vien pati aplinkybė, kad D. S. galėjo žinoti faktą, jog V. S. yra skolingas kitiems asmenims, nereiškia, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti nurodytų skolų mokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovų giminystės ryšys sudarant ginčijamą sandorį, kaip preziumuojamo nesąžiningumo sąlyga reikšmės neturi.
29. Šioje byloje atsakovai savo atsikirtimus grindė suėjusiu ieškinio senaties terminu, prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), apie jos teises pažeidžiantį sandorį.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paveldėjimo teisų dovanojimo sutarties sudarymo faktas Testamentų registre įregistruotas 2016 m. liepos 12 d. Tai reiškia, kad sudarytas sandoris buvo išviešintas ir jis turėjo būti žinomas visiems tuo suinteresuotiems asmenims. Įvertinus aplinkybę dėl atsakovo V. S. atžvilgiu vykdytų ir vykdomų vykdomųjų dokumentų kiekio, ieškovė, būdama apdairi, turėjo galimybę patikrinti viešą registrą ir išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį. Be to, ieškovė apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo pradėtose, tiek po šio sandorio sudarymo pradėtose vykdomosiose bylose. Teismas nekvestionuoja atsakovo V. S. kaip skolininko pareigos išieškojimą vykdančiam antstoliui atskleisti turtinę padėtį, kita vertus, byloje nepateikta duomenų, jog kuris nors antstolis per protingą laiką nuo ginčijamos sutarties sudarymo būtų domėjęsis skolininko turtinėmis teisėmis šiuo aspektu. Ieškovė, iš esmės būdama profesionali išieškotoja, pati nesiėmė jokių priemonių sužinoti skolininko turtinę padėtį. Ieškovė neįrodinėjo, jog per protingą laikotarpį buvo prašiusi antstolių tikrinti skolininko turtinę padėtį ir tokiu aspektu. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų iš vykdomųjų bylų (5 t. 11, 48-138 e. b.l.), išieškojimą vykdę antstoliai Gyventojų registro ir Testamentų registro duomenų netikrino, o Valstybinė mokesčių inspekcija kaip išieškotoja to antstolių ir neprašė.
31. Darytina išvada, kad nepaisant vykdomų išieškojimų kiekio ieškovė iki 2021 m. kovo nesidomėjo galimybėmis nukreipti išieškojimą į skolininko turėtas turtines teises. Teismo vertinimu, nuo 2016 m. liepos 12 d. kai testamentų registre buvo išviešintas faktas apie ginčijamą sandorį ieškovė apie šią sutartį turėjo galimybę sužinoti, jei būtų buvus pakankamai apdairi, atidi ir rūpestinga. Aplinkybė, kad ieškovė iki 2021 m. kovo mėnesio nesidomėjo skolininko turtine padėtimi ir skolininko sudaromais sandoriais, kurie yra išviešinti, vertintina kaip ieškovės neapdairus ir nerūpestingas elgesys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išanalizavus ieškovės su ieškiniu pateiktus duomenis apie atsakovo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, darytina išvada, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį turėjo ir galėjo sužinoti 2016 m. spalio 15 d., kai antstoliui D.Traigiui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (vykdomoji byla Nr. 0241/16/01820) ir antstolis turėjo patikrinti skolininko turtinę padėtį, įskaitant ir gyventojų registro bei Testamentų registro duomenis (1 t. 8.5 e. b. l.).
32. Aplinkybė, kad antstolis D.Traigys tik 2021 m. kovo 1 d. parengė ir ieškovei pateikė pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, nepatvirtina, kad ieškovė neturėjo galimybių sužinoti apie 2016 m. liepos 12 d. sudaryto ir viešame registre išviešintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. kovo 19 d., praėjus ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams nuo sutarties sudarymo arba 4,5 metų nuo momento, kad kai ieškovė kaip išieškotoja turėjo galimybę sužinoti apie sudarytą sandorį, taip praleidžiant CK 6.66 str. 3 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
33. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė praleistą ieškinio senaties termino atnaujinti, taip pat byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas galėtų spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo savo iniciatyva. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad pateikdama vykdomuosius dokumentus vykdymui ar vėlesnėse vykdymo stadijose išieškojimus vykdantiems antstoliams prašymus pasidomėti Testamentų registrų duomenimis, tačiau antstoliai tokį išieškotojos prašymą ignoravo. Vien ta aplinkybė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi daug skolininkų, neatleidžia nuo pareigos domėtis skolininko turtine padėtimi,
34. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip kreditorius, taip pat turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu. Ieškovė kaip valstybinė institucija, turinti prieigą be kita ko ir prie registrų, beveik 5 metus nesidomėjo galimybėmis nukreipti skolų išieškojimą į skolininko turtą. Teismo vertinimu, didelis darbo krūvis ar panašios aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti tokį pasyvų šalies elgesį.
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra ženkliai praleistas ir nėra jokių objektyvių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti.
36. Dėl nurodytų aplinkybių, suėjus ieškinio senaties terminui ir atsakovams remiantis tokia aplinkybe, ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties nuginčijimo atmestinas (CK 1.131 str. 1, 2 d.).
37. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties nuginčijimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitų ieškovo reikalavimų, kurie šiuo atveju ;laikytini išvestiniais (CPK 178 str.). Teismas papildomai pažymi, kad net ir tuo atveju, jei reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo ir būtų patenkintas, nebūtų jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad tiek paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, tiek nuosavybės teisės nekilnojamąjį turtą įregistravimas neturi reikšmės išieškotojo galimybei nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, o actio Pauliana tikslas nėra ir negali būti paveldėjimo teisės liudijimo gavimas ar nuosavybės teisės įregistravimas per se.
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. S. patyrė 270,00 atstovavimo išlaidų (2021 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 754728 – 200,00 Eur sumai; 2021 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 754730 – 70,00 Eur sumai). Ieškinį atmetus, šios atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei D. S. 2022 m. sausio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr)-22-T-83-581 suteikta antrinė teisinė pagalba. Į bylą 2022 m. vasario 4 d. pateikta gauta patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybė patyrė 176,60 Eur išlaidų už teisinės pagalbos teikimą atsakovei D. S. Ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 176,60 Eur atsakovės teiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 str.).
40. Teismas šioje byloje patyrė 25,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus ieškinį, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 270 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į valstybės biudžetą 176,60 Eur (šimtas septyniasdešimt šeši eurai šešiasdešimt centų) atsakovei D. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidų, nurodytą įmokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į valstybės biudžetą 25,35 Eur (dvidešimt penki eurai trisdešimt penki centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą įmokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.