- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-1632-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00784-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kėdainių krašto
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. FB-12502-1116/2021 pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Kėdainių krašto kredito unija, D. R., antstolė S. V., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad jos skoliniai įsipareigojimai sudaro 16 680,47 Eur, iš jų: Kėdainių krašto kredito unijai 11 756,93 Eur, D. R. 4 923,54 Eur. Pagrindinė priežastis apsunkinusi jos galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams buvo V. B. individualios įmonės bankroto procedūros. Visas pareiškėjos turtas buvo išvaržytas individualios įmonės bankroto byloje. Pareiškėja dirba, bet jos gaunamų pajamų neužtenka finansiniams reikalavimams vykdyti. Pareiškėja neturi galimybių keisti kvalifikacijos dėl amžiaus.
2. Bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjos atstovė teigė, kad paaiškėjus, jog įsiskolinimas kreditoriui Kėdainių krašto kredito unijai yra dvigubai mažesnis, pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas. Prašė teismo priimant nutartį pripažinti, kad pareiškėjos finansinis įsipareigojimas Kėdainių krašto kredito unijai yra pasibaigęs.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Kėdainių krašto kredito unija prašė pareiškėjos prašymo netenkinti, o teismui nusprendus tenkinti prašymą, netenkinti prašymo dėl 390,00 Eur sumos, reikalingos kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, įpareigojant pareiškėją peržiūrėti ir pateikti naują sumą. Pareiškėjos skolos tik nedaug viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), ji yra dirbanti, gauna pajamas, todėl tikėtina, kad turi galimybes bent dalimis grąžinti skolas. Pareiškėja negali būti laikoma nemokia, nes ji turi galimybes grąžinti skolas ir be bankroto. Pareiškėjos nurodyta suma jos būtiniesiems poreikiams, yra per didelė ir turėtų būti peržiūrėta.
4. Suinteresuotas asmuo D. R. su pareiškėjos prašymu sutiko, jam neprieštarauja. Atsiliepime teigė, kad 2013 m. vasario 3 d. paskolino pareiškėjai 17 000,00 Lt (4 923,54 Eur). Pinigų grąžinimo terminas iki 2018 m. vasario 3 d. Pareiškėja jai iki šiol skolos negrąžino, tačiau ji neturi nei noro, nei finansinių galimybių prisiteisti skolą teisiniu keliu, todėl sutinka, kad pareiškėja skolą jai grąžintų po truputį pagal savo finansines galimybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą netenkino.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos turimi skoliniai įsipareigojimai abiem kreditoriams (6 283,14 Eur + 4 923,54 Eur =11 206,68 Eur) neviršija įstatyme nustatytos ribos (25 MMA). Pareiškėjos būklė neatitinka fizinio asmens nemokumo būklės sąvokos, nurodytos Lietuvos respublikos fizinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju nėra pagrindo iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ir kitos bankroto bylos iškėlimo sąlygos nevertintinos, kaip nevertintinos ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą.
7. Dėl reikalavimo pripažinti pareiškėjos prievolę pasibaigusia, teismas nurodė, kad toks reikalavimas yra materialinis teisinis reikalavimas, kuris yra nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Remiantis pareiškėjos atstovės žodiniu prašymu šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje, kadangi tokiu būdu Kėdainių krašto kredito unija nebūtų informuota apie pareikštą reikalavimą, tiesiogiai įtakojantį jos teises, nebūtų sudaryta galimybė jai atsikirsti į minėtą reikalavimą, išklausyti jos poziciją. Toks žodinis prašymas nenagrinėtinas šioje byloje, išaiškinant pareiškėjai teisę reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį dalyje ir pripažinti, kad pareiškėjos finansinis įsipareigojimas Kėdainių krašto kredito unijai yra pasibaigęs. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad „įvertinus šioje byloje nustatytą pareiškėjos įsiskolinimo Kėdainių krašto kredito unijai dydį (6 283,14 Eur) akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjos turimi skoliniai įsipareigojimai abiem kreditoriams (6 283,14 Eur + 4 923,54 Eur = 11 206,68 Eur) neviršija įstatyme nustatytos ribos (25 MMA)“, nustatė prejudicinį faktą, kad pareiškėja yra skolinga Kėdainių krašto unijai ir jos prievolė nėra pasibaigusi, kuris nutarčiai įsiteisėjus turėtų lemiamą reikšmę. Teismo motyvai, kurių pakeitimo siekia pareiškėja, sukelia ir ateityje sukels apeliantei teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjai nepagrįstai kils prievolė grąžinti finansinį įsiskolinimą Kėdainių krašto kredito unijai. Be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai ir pareiškėjai kreipusi į teismą su ieškiniu dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, susidarytų tokia situacija, kai būtų priimti du vienas kitam prieštaraujantys procesiniai sprendimai, o taip būti negalėtų. Taigi, siekiant išvengti tokios situacijos teismas motyvuose turėjo pripažinti prievolę pasibaigusia, o pareiškėja neprivalėjo suformuluoti atskiro reikalavimo raštu.
8.2. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia gali būti išsprendžiamas teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje. Tokios praktikos nagrinėdami pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo laikosi ir teismai. (pvz. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB‑811‑841/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-272-372/2019). Tai tik patvirtina, jog motyvuojamoje dalyje teismas gali pripažinti prievolę esant pasibaigusią, tam nėra reikalinga užvesti atskiros bylos.
8.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi apie paskolos sutarties, iš kurios susidarė skolinis įsipareigojimas, sudarymo aplinkybės, išreikalauta bankroto byla ir kt. Vien ta aplinkybė, jog Kėdainių krašto kredito unija procese buvo pasyvi ir jame nedalyvavo, negali užkirsti kelio pareiškėjai ginti savo teises, todėl teismas galėjo motyvuojamoje dalyje nustatyti, jog prievolė pasibaigusi.
8.4. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantės prievolė Kėdainių krašto kredito unijai yra pasibaigusi. Pareiškėja anksčiau buvo V. B. individualios įmonės savininkė. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi V. B. individualią įmonę pripažino nemokia ir iškėlė bankroto bylą, o 2015 m. birželio 9 d. priėmė nutartį dėl bankrutavusios V. B. individualios įmonės pabaigos dėl bankroto. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Kėdainių krašto kredito unijos reikalavimai kilo ne iš su įmonės savininke kaip fiziniu asmeniu, o iš su pačia įmone susijusių sandorių. Tuo tarpu duomenų apie tai, jog ir pareiškėja būtų prisiėmusi kokias nors asmenines prievoles Kėdainių krašto kredito unijai ir iš jų kylančius skolinius įsipareigojimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikta nebuvo. Taigi, kredito gavėju pagal 2011 m. birželio 20 d. paskolos sutartį Nr. 11-0007 buvo ne pareiškėja, kaip fizinis asmuo, o būtent V. B. įmonė. Taigi pareiškėja jokių skolinių įsipareigojimų Kėdainių krašto kredito unijai neturi, kadangi visos V. B. įmonės prievolės baigėsi, kuomet įmonė buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) V. S. atskiruoju skundu iš esmės neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies, kuria netenkintas jos prašymas iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, t. y. pati bylos baigtis apeliantę tenkina. Apeliantė tik nesutinka su motyvuojamąja skundžiamos nutarties dalimi, prašydama ją pakeisti, pripažįstant, jog pareiškėjos finansinis įsipareigojimas kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai yra pasibaigęs. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodžius jos turimą įsiskolinimo dydį kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai, teismas nustatė prejudicinį faktą, kad pareiškėja yra skolinga Kėdainių krašto kredito unijai ir jos prievolė nėra pasibaigusi, kuris nutarčiai įsiteisėjus sukels jai teisines pasekmes. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ir be pareikšto atskiro reikalavimo raštu, turėjo pasisakyti dėl prievolės Kėdainių krašto kredito unijai pripažinimo pasibaigusia teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje. Taigi, apeliantė atskiruoju skundu siekia, kad skundžiamos nutarties motyvai būtų pakeisti, nurodant, jog jos prievolė kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai šiuo metu jau yra pasibaigusi.
12. Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018; 2007 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-364-186/2007).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
14. Aptariamu atveju, minėta, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė nėra nemoki FABĮ prasme, t. y. kas reiškia, kad ji yra moki. Teismas, padarydamas tokią išvadą, rėmėsi pačios apeliantės į bylą pateiktais duomenimis. Apeliantė, pateikdama teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos, nurodė, kad jos skolos yra šios: Kėdainių krašto kredito unija – 11 756,93 Eur (išieškojimą vykdo antstolė S. V.); D. R. – 4 923,54 Eur. Bylos nagrinėjimo metu iškilus abejonių dėl įsiskolinimo kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai dydžio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolių informacinės sistemos bei V. B. individualios įmonės bankroto bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjos nurodytas įsiskolinimas Kėdainių krašto kredito unijai sudaro ne 11 756,93 Eur, o 6 283,14 Eur sumą, dėl to padarė išvadą, kad jos turimi skoliniai įsipareigojimai abiem kreditoriams (6 283,14 Eur + 4 923,54 Eur = 11 206,68 Eur) neviršija įstatyme nustatytos ribos (25 MMA), t. y. pareiškėjos būklė neatitinka fizinio asmens nemokumo būklės sąvokos, nurodytos FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
15. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Siekdamas nustatyti, ar asmuo yra nemokus, teismas turi būti aktyvus, turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau negali reikalauti akivaizdžių ir perteklinių nemokumą pagrindžiančių įrodymų. Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592). Taigi nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti ir fizinio asmens bankroto procedūros.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo apeliantei sąlygų egzistavimo, t. y. apeliantės (ne)mokumo, įvardijo V. B. individualios įmonės nepadengtą Kėdainių krašto kredito unijai įsiskolinimo dydį, tačiau nesprendė klausimo dėl prievolių pasibaigimo ar įvykdymo kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo padaryta išvada dėl apeliantės nebuvimo nemokiu (buvimo mokiu) fiziniu asmeniu nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo tvirtinti, jog ji ir ateityje bus moki, kadangi fizinio asmens finansinė padėtis yra ne statinė, o dinaminė būklė, kuri ateityje gali pasikeisti ir būti vertinama iš naujo. Taigi, vien ta aplinkybė kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis pačios pareiškėjos pateiktais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad jos įsiskolinimai kreditoriams šiuo metu sudaro 11 206,68 Eur dydį (6 283,14 Eur + 4 923,54 Eur), iš kurio kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai – 6 283,14 Eur dydį, nesudaro pagrindo spręsti, kad ateityje apeliantės turimų įsipareigojimų suma kreditoriams negali kisti.
17. Apibendrinant šios nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje nurodžius jos turimą įsiskolinimo dydį kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai, teismas nustatė prejudicinį faktą, kuris ateityje galėtų jai sukelti teisines pasekmes. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimai, tame tarpe atsiradę iš individualios veiklos, tvirtinami tik teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo nei dėl pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, nei dėl apeliantės turimų prievolių kreditoriams pasibaigimo, t. y. šioje byloje įrodinėjimo dalyku (ginčo objektu) nebuvo apeliantės turimų prievolių kreditoriams, tame tarpe ir kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai, pripažinimas įvykdytomis / pasibaigusiomis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju jai ateityje yra užkertamas kelias savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos V. S. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 8,32 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,32 Eur (aštuonis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.