- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-272-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- K. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti V. A.. Pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus, kad skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 17281,58 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2003 m. dirbo tikrojoje ūkinėje bendrijoje (toliau – TŪB) „Amanga“, buvo jos tikruoju nariu; TŪB „Amanga“ bankrutavus, šiuo metu dengia jos skolas; skolos viršija įstatymo nustatytą 25 MMA sumą, todėl prašė teismo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui K. V. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nurodė, kad TŪB yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, jos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Teismas pažymėjo, jog iškėlus bankroto bylą K. V. TŪB „Amanga“ jos dalyviai (tikrieji nariai) K. V. ir R. Č. buvo TŪB „Amanga“ bendraskoliais, iš jų turto ir pajamų, jei tokių buvo, galėjo būti dengiamos skolos kreditoriams.
3. Teismas nurodė, kad pabaigus bankroto procedūras, baigiasi ir bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Teismas pažymėjo, kad įstatymuose nėra nustatyta, kada pasibaigia individualios įmonės savininko prievolės, kurias jis asmeniškai prisiėmė po jo įmonės likvidavimo dėl bankroto, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. V. yra prisiėmęs asmeninių prievolių. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta atvejų, kad kurias nors prievoles būtų prisiėmęs pareiškėjas kaip fizinis asmuo.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jokių skolinių įsipareigojimų neturi, o visos K. V. TŪB „Amanga“ prievolės yra pasibaigusios dėl juridinio asmens bankroto, t. y. likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismas vertino, kad pareiškėjo būklė neatitinka nemokumo kriterijaus ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartį, pareiškėjas (apeliantas) K. V. prašo nutartį panaikinti, priimti sprendimą ir iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti V. A.
6. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, jog pateikė teismui visą informaciją apie turimus kreditorius ir kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindus, tačiau teismas nesigilino į fizinio asmens nemokumo priežastis, neatliko jokis analizės ir priėmė skubotą procesinį sprendimą. Pažymėjo, jog teismo išvada, kad bankrutavus TŪB, prievolės pasibaigė, neatitinka realios padėties, nes išieškojimai iš pareiškėjo asmeninio turto ir pajamų vykdomi jau daugiau nei 10 metų, kol įmonė buvo likviduojama, ir prievolės nėra pasibaigusios.
7. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad kreditoriai savo reikalavimų nėra atsisakę, juos ketina įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Akcentavo, kad teismo teiginiai, jog pareiškėjas neturi kreditorių, neatitinka realios faktinės padėties ir iškraipo egzistuojančią pareiškėjo situaciją. Pažymėjo, jog visos skolos ar paskolos yra atsiradusios dėl TŪB veiklos. Vėliau skolos didėjo dėl neįvykdytų prievolių, todėl prievolės, kurių vykdymas atsirado ne dėl jo asmeninių poreikių, neeliminuoja jo atsakomybės, be to, pareiškėjas turi skolų, kurios yra susijusios su buvusiu verslu, bet prisiimtos asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui K. V. bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas, antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
10. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti.
11. Pareiškėjas (apeliantas) ieškinyje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog yra nemokus, jog bendra jo įsiskolinimų suma sudaro 17281,58 Eur. Pažymėjo, kad jo įsiskolinimų suma susidarė dėl nuostolingos TŪB „Amanga“ veiklos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos pareiškėjo (apelianto) prievolės, susijusios su TŪB veikla, yra pasibaigusios, kadangi šis juridinis asmuo jau yra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.
12. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad TŪB yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto; pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla (2 dalis).
13. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši įstatymo nuostata koreliuoja su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, bei pastarajai normai taikyti skirtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 672 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą.
14. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, TŪB „Amanga“ dalyviais (tikraisiais nariais) buvo K. V. ir R. Č. (b. l. 5–6). Pareiškėjo (apelianto) į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad TŪB įsiskolinimų pagrindu buvo vykdomi išieškojimai (b. l. 18–25).
15. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie individualios įmonės (taip pat neribotos atsakomybės juridinio asmens) savininko prievoles, nei CK, nei ĮBĮ, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kada pasibaigia savininko prievolė, kurias jis asmeniškai prisiėmė po jo įmonės likvidavimo dėl bankroto. Individualios įmonės likvidavimas dėl bankroto nereiškia ir nėra prilyginamas įmonės savininko bankrotui ir jo prievolių dėl bankroto pasibaigimui. Individualios įmonės savininko – fizinio asmens – prievolės, kurias jis prisiėmė kaip fizinis asmuo, bankroto procedūrų būdu pasibaigia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, pagal kurią iškeliama bankroto byla nemokiam fiziniam asmeniui, atsiskaitoma su jo kreditoriais, atliekamos kitos fizinio asmens bankroto byloje procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-395-611/2017).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievolių yra pasisakę, jog kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Kartu pažymėtina, kad nurodytas išaiškinimas yra skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tad sprendžiant klausimą, ar prievolės yra pasibaigusios, esminę reikšmę turi prievolių šalių nustatymas – ar tai buvo įmonės iki jos likvidavimo, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės.
17. Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija, kai TŪB dalyvis prašo teismo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, kadangi jis yra nemokus, o jo skoliniai įsipareigojimai, kurių jis įvykdyti nebegali, susidarė dėl nuostolingos TŪB veiklos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo (apelianto) prisiimtas asmenines prievoles. Iš pareiškėjo (apelianto) pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įsiskolinimai ir jų pagrindu pradėti išieškojimai susidarė TŪB „Amanga“ neįvykdytų prievolių pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina tiek į bylą pateiktas kreditorių sąrašas (b. l. 37, 50), tiek antstolių raštai dėl vykdomų išieškojimų eigos (b. l. 18–25). Pareiškėjo (apelianto) teismui pateikta informacija yra apie TŪB kreditorius, susidariusio įsiskolinimo dydį bei kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindus. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo (apelianto) būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus, todėl iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra teisinio pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.