Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. Š., T. Š., I. D., S. Š., B. Š., E. D., L. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimo

16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Kitaip tariant, teisę į žalos atlyginimą turi tie asmenys, kurie dėl asmens mirties patyrė nuostolių – neteko dalies teikto išlaikymo ar galimybės įgyvendinti savo teisę į išlaikymą, arba prarado pajamas, kurias jie būtų gavę, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tokios civilinės atsakomybės sąlygos, kaip neteisėti veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nėra aktualios, dėl jų šalių ginčas šioje byloje nekyla, nes apeliantė kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

17. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovei N. Š. atlygintinos turtinės žalos dydį dėl jos negautų pajamų, mirus sutuoktiniui, atsižvelgė į statistinę gyvenimo trukmę (71,5 metai) bei rėmėsi minimalaus atlyginimo 730 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) dydžiu. Apeliaciniame skunde yra keliamas netinkamo skaičiavimo principų taikymo klausimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautas pajamas dėl sutuoktinio mirties, nepagrįstai rėmėsi minimalaus darbo užmokesčio 730 Eur (neatskaičius mokesčių), o ne 549,65 Eur (atskaičius mokesčius) dydžiu, be to, neturėjo negautų pajamų skaičiuoti ilgiau, nei iki A. Š. senatvės pensinio amžiaus (64 metai ir 8 mėnesiai) sukakties dienos – 2024 m. birželio 9 d.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl mirusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis. Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl mirusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad negautos pajamos skaičiuotinos tik už laikotarpį iki mirusiojo senatvės pensinio amžiaus, stokoja pagrįstumo.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 6.284 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat yra nurodyta, kad sutuoktinis įgyja teisę tik į tą sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai, t. y. mirusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo mirusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokią formuojamą kasacinio teismo praktiką, iš esmės sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo ieškovei N. Š. atlygintinos turtinės žalos negautų pajamų forma dydį remdamasis minimaliu darbo užmokesčio dydžiu (A. Š. iki mirties nedirbo ir kitokio darbo užmokesčio negavo), iš kurio neišskaičiuoti privalomi mokėjimai į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), sulaukęs 61,1 metų amžiaus. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (duomenys neskelbtini) apskrityje (mirusiojo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)) gyvenusių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2020 metais buvo 70,2 metai. Taigi, negautos pajamos šiuo konkrečiu atveju skaičiuotinos už 109 mėnesius. Be to, kaip buvo minėta šios nutarties 19 punkte, sutuoktinio patirta turtinė žala dėl mirusiojo negautų pajamų turi būti apskaičiuojama nuo darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, t. y. nagrinėjamu atveju taikytinas 549,65 Eur dydis. Vadinasi, ieškovei, kaip mirusio asmens sutuoktinei, atlygintinos turtinės žalos dydis sudaro 29 955,93 Eur sumą ([549,65 Eur x 109 mėnesiai] / 2).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, suskaičiavęs kitokią sumą pirmosios instancijos teismas suklydo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta klaida ištaisytina, sumažinant ieškovei N. Š. priteistą negautų pajamų dydį nuo 45 625 Eur iki 29 955,93 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, nustatymo kriterijų ir teismo diskrecijos

23. PTŽSAĮ nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus (PTŽSAĮ 1 straipsnio 1 dalis). PTŽSAĮ 24 straipsnyje yra reglamentuojama paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai.

24. PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka.

25. To paties įstatymo 24 straipsnio 7 dalis numato, kad Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas; b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas); 2) neturtinės žalos: a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes; b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

26. Taigi, įstatyme yra nustatyti pavyzdiniai kriterijai, pagal kuriuos yra apskaičiuojamas atlygintinos (turtinės ir (ar) neturtinės) žalos dydis (PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalis). Tačiau šiais kriterijais ir Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, bylą dėl žalos priteisimo iš esmės nagrinėjantis teismas neturi pareigos remtis.

27. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad joje nustatytais kriterijais bei Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais vadovaujasi žalos atlyginimo klausimą ikiteismine tvarka nagrinėjanti Komisija (o ne ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio, nustatančio kreipimosi į teismą sąlygas ir tvarką, 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, t. y. turi nustatyti, ar: 1) paciento sveikatai padaryta žala, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; 2) padarytos žalos buvo galima išvengti (padaryta žala nėra neišvengiama); 3) ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo; 4) ar yra kitų aplinkybių (išmokėtos išmokos, pensijos), kurios yra pagrindas žalai sumažinti. Teismas, kaip ir Komisija, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

28. Aptariamoje normoje (t. y. PTŽSAĮ 25 straipsnyje) įstatymų leidėjas neįtvirtino teismui pareigos, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalimi bei joje nurodytais kriterijais. Priešingai, PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismo priteistas žalos dydis gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis, nei buvo nustatytas Komisijos, o pačiame įstatyme ir jį detalizuojančiame Apraše nėra jokios normos, kuri šią teismo diskrecijos teisę ribotų Apraše nustatyta minimalia ar maksimalia balų suma (jos pingine išraiška) ar kitokiais dydžiais. Vadinasi, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio iš esmės, nėra saistomas PTŽSAĮ nustatytų kriterijų ir (ar) Apraše įtvirtintų atlygintinos žalos maksimalių dydžių, tai jau buvo konstatuota ir anksčiau išnagrinėtose panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-912/2023). Apraše nustatyti atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos maksimalūs dydžiai taikomi tuo atveju, kai jos atlyginimo klausimas sprendžiamas ikiteisminėje institucijoje, ir tik Komisija, bet ne teismas, nustato žalos dydį vadovaudamasi Apraše nurodytais konkrečiais žalos dydžiais, nustatytais pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo siekiama sutrumpinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo procesą ir supaprastinti galimybę juo pasinaudoti, sudaryti sąlygas asmenims greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą.

29. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais, konstatuoja, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas, nustatydamas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, nėra saistomas PTŽSAĮ nustatytų kriterijų ir Apraše nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių. Sutikimas su priešinga apeliantės pozicija (pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžio įvertinimas tik pagal Aprašą) apribotų paciento ar kito įstatyme įvardinto subjekto teisę gauti teisingą žalos atlyginimą, pažeistų konstitucinį visiško žalos atlyginimo principą, įtvirtintą CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.251 straipsnio 1 dalyje.

30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė konkrečių nesutikimo su Komisijos nustatytais atlygintinės žalos dydžiais argumentų. Viena vertus, tokie argumentai nėra net aktualūs, nes teismas pareigos remtis Apraše įvardintais dydžiais neturi, kita vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kodėl jis nesutinka su Komisijos nustatytais neturtinės žalos dydžiais (žr. skundžiamo sprendimo 45 punktą).

Dėl subjektų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, ir neturtinės žalos dydžių

31. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovams (A. Š. sutuoktinei ir jo pilnamečiams vaikams) atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat neigdama jo vaikaičių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškinį atmesti.

32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

34. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Individualizuodamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas turėtų vadovautis ir tokiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais, kaip santuokos trukmė, kiekvieno iš ieškovų santykis su mirusiuoju, jų ryšių pobūdis, kokybė ir intensyvumas, nuoširdumas ir pastovumas, giminystės laipsnis, pasekmės kiekvieno ieškovo savijautai, psichologiniai padariniai, t. y. identifikuoti kiekvieno ieškovo individualų ryšį su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

35. Nagrinėjamu atveju aktualu dar ir tai, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista svarbiausia vertybė – gyvybė, nes dėl A. Š. pavėluotai diagnozuotos gydymo komplikacijos ne tik buvo prarasta galimybė pasveikti nuo tos ligos, dėl kurios jis buvo stacionarizuotas, bet ir ištiko mirtis (prarastos galimybės teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat akcentuoja, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

36. Pirmosios instancijos teismas neabejotinai tinkamai identifikavo vertybę, kuri nagrinėjamu atveju buvo pažeista, taip pat teisingai įvertino ieškovų patirtus išgyvenimus ir individualizavo kiekvienam iš jų padarytą neturtinę žalą, o apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia. Apskųstame teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė N. Š. neteko savo sutuoktinio, su kuriuo kartu gyveno 40 metų, be to, nors ieškovės sutuoktinis buvo stacionarizuotas į gydymo įstaiga dėl jau apie metus laiko pablogėjusios savijautos ir medicininė pagalba jam nebuvo skubi, tačiau mirtis gydymo įstaigoje visgi buvo ypač netikėta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai T. Š. ir I. D. neteko tėvo, kuris juos užaugino, jais rūpinosi, juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad dėl netekties yra pažeisti ieškovų teisėti lūkesčiai, kuriuos jie natūraliai siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų, vaikaičių) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teisė turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius.

37. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė teisingą išvadą ir dėl to, kad neturtinė žala turi būti atlyginama ir ją patyrusiems mirusiojo vaikaičiams. Vaikaičiai, jeigu jų santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o tokia jų teisė atsiranda nepaisant jų (ne)darbingumo, išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą (ne)buvimo ar išlaikymo (ne)teikimo.

38. Šiuo aspektu kasacinis teismas pasisako, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, jog šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo; toks aiškinimas, kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje jau buvo pripažinta vaikaičių teisė į neturtinės žalos atlyginimą, o neturtinės žalos atlyginimas iš gydymo įstaigos dėl pacientės mirties buvo priteistas vaikaičiui atsižvelgiant į artimą jo ir mirusios pacientės ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

39. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad mirus sutuoktiniui, tėvui ir seneliui ieškovai neabejotinai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, individualizavo kiekvieno ieškovo emocinio ryšio su mirusiuoju stiprumą, šio ryšio trukmę, atsižvelgiant į skirtingą vaikaičių amžių, ir kiekvieno ieškovo dėl netekties patirtus padarinius.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams (vaikams ir vaikaičiams) priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos (T. Š. – 16 500 Eur, I. D. – 16 800 Eur, S. Š. – 10 000 Eur, B. Š. – 6 000 Eur, E. D. – 3 000 Eur) yra adekvačios šių ieškovų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neviršija panašiose situacijose teismų paprastai nustatomų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Pavyzdžiui, 16 800 Eur neturtinės žalos dydis buvo priteistas vaikui už tėvo mirtį, netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022), 30 000 Eur dydžiu buvo įvertinti pilnamečio vaiko neturtiniai praradimai, kai netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientas (tėvas) mirė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-912/2023).

41. Kita vertus, nors ieškovė N. Š. neteko savo sutuoktinio, su kuriuo kartu gyveno 40 metų, o mirtis gydymo įstaigoje jai buvo ypač netikėta, t. y. ieškovė neabejotinai patyrė psichologinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, visgi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį, kurios tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus. Civilinės atsakomybės taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 44 punktas). Be to, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės N. Š. neturtinę žalą įvertino 50 000 Eur dydžiu. Tokios sumos priteisimas, kai paprastai teismų jurisprudencijoje panašiose situacijose neturtinė žala dėl sutuoktinio mirties vertinama 30 000 Eur ir mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-407/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), nepagrindžiamas jokių išskirtinių aplinkybių buvimu, leidžiančių padaryti išvadą, kad jos praradimai buvo gerokai skaudesni, nei kitų tokioje situacijoje atsidūrusių asmenų, juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju dalį žalos jai kompensuoja ir priteista negautų pajamų dėl sutuoktino mirties dalis.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp sutuoktinių, pragyvenusių 40 metų santuokoje, ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, sutuoktinio mirties netikėtumą, t. y. individualius ieškovės išgyvenimus, taip pat atsižvelgdama į kitose bylose priteistus atlygintinos neturtinės žalos dydžius, ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažina iki 30 000 Eur. Tokia suma yra pakankama ir adekvati ieškovės patirtų praradimų, neigiamų dvasinių išgyvenimų kompensacija, atitinkanti ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus. Todėl ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkinti iš dalies ieškovės N. Š. reikalavimai dėl turtinės žalos (negautų pajamų) ir neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 29 955,93 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 93 centus) negautų pajamų, 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (59 955,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.