- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-331-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00937-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės
- Ieškovas
- E. G.
- Kategorijos
- 2.1.1.2Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos brigada (toliau – Varėnos GMP brigada), VšĮ Varėnos ligoninė (toliau – Ligoninė), VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė (toliau – Alytaus ligoninė) ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (toliau – Santaros klinikos) 2021 m. balandžio 17 d. teikė pacientui L. K. (ieškovės tėvui) asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kitą dieną, 2021 m. balandžio 18 d., jis mirė Santaros klinikose. Ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija) prašymą atlyginti neturtinę žalą dėl Varėnos GMP brigados, Ligoninės ir Alytaus ligoninės neteisėtų veiksmų. Komisija 2022 m. liepos 4 d. sprendime nurodė, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Varėnos GMP brigadoje bei Ligoninėje, paciento sveikatai padaryta žalos, kuri atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas žalos atlyginimo sąlygas. Alytaus ligoninėje nepadaryta žalos paciento sveikatai. Komisija atlygintinos neturtinės žalos dydį apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintą Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Komisija, pildydama Aprašo 16 punkte pateiktą Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę (toliau – Lentelė), eilutėje Nr. 2.1.1 „vaikas“ nurodė 100 balų, eilutėje Nr. 2.2 „Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento ryšio artimumas ir glaudumas, kuris vertinamas atsižvelgiant į jų bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį“ – 20 balų, eilutėje Nr. 2.6.2 „Sužalojimas sukėlė ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriais pacientas sirgo iki sužalojimo, paūmėjimą ar pasunkėjimą, nuo kurio pacientas mirė“ – 1 balą. Iš viso ieškovei skirtų balų sumą (121) padauginusi iš balo vertės (100 Eur), Komisija apskaičiavo, kad ieškovei atlygintina 12 100 Eur neturtinė žala (Aprašo 16.2 papunktis). Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu dėl neturtinės žalos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė ieškovei iš atsakovės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už 17 900 Eur sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.
4. Teismas vadovavosi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią turi būti nustatyta, ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žalos ir tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimtas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Nurodytas teisinis reglamentavimas neeliminuoja bendrų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą taikymo.
5. Teismas atsižvelgė į Komisijos išvadas, kuriose nustatyta, kad Varėnos GMP brigada, vadovaujama slaugytojo, ne laiku atvyko pas pacientą, netinkamai įvertino elektros kardiogramą (toliau – EKG) ir neįtarė (nenustatė) akivaizdžių (pagal paciento nusiskundimus, ligos anamnezę ir kliniką, EKG) miokardo infarkto požymių, po kurių pacientas privalėjo būti transportuotas skubiai gydyti į artimiausią perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos centrą, bet ne į Varėnos ligoninę. Medicinos gydytojas Ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje nesurinko išsamios paciento ligos anamnezės, nenurodė vartotų medikamentų, neįvertino paciento skausmo ir jo intensyvumo, nepaskyrė pacientui skubaus antitrombozinio gydymo, pavėluotai perkėlė pacientą į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių (toliau – RITS). Gydytojas anesteziologas reanimatologas, prieš atlikdamas intraveninę trombolizę, neužpildė Paciento sutikimo intervencinei procedūrai formos ir neužtikrino, jog pacientas parašu patvirtintų sutinkantis su procedūra, nevertino, ar pacientas neturi kontraindikacijų intraveninei trombolizei atlikti, pavėluotai pradėjo taikyti trombolizę. Į Santaros klinikų Skubios medicinos centrą pacientas pristatytas labai sunkios būklės, sąmonė sutrikusi, GKS – 0 balų, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, AKS – 209/95, ŠSD – 67. Teismas įvertino, kad sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė kritinį ieškovės tėvo būklės pablogėjimą bei mirtį (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Kaltės forma – didelis neatsargumas (CK 6.248 straipsnis).
6. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto „b“ papunktį, neturtinės žalos dydis mirties atveju nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes. Apraše neturtinės žalos dydžio mirties atveju nustatyti kriterijai, kurių (ne)taikymas ir įtaka skaičiuojamam žalos dydžiui neatskleidžia kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti paciento mirties atveju.
7. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais. Teismas įvertino, kad pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata (gyvybė). Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ja rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų, anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius.
8. Teismas nustatė, kad mirusiojo duktė (ieškovė) buvo jam artima ir svarbi. Tėvas rūpinosi ja nuo vaikystės, taip pat ir jai kuriant savo šeimą. Jie turėjo bendros veiklos ir pomėgių (žvejyba, grybavimas, namo aplinkos priežiūra), rūpinosi vienas kitu. Jis dovanojo dovanas jai bei anūkui. Ieškovė po tėvo netekties kreipėsi į šeimos gydytoją, skundėsi tachikardija, panikos epizodais naktimis, paskutinius pusę metų patirtu stresu. Gydytoja skyrė ieškovei CBD lašus, valerijoną, rekomendavo vartoti vaistus širdies pulsą mažinančius vaistus. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas spręsti dėl didesnio, negu apskaičiuotas Komisijos, ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teismas įvertino tai, kad ieškovė, tėvui mirus, buvo pilnametė (gim. 1987 metais), žalos atsiradimo metu su tėvu nebegyveno, buvo sukūrusi savo šeimą ir gyveno kitame, nei tėvai, mieste, savarankiškai augino sūnų.
9. Teismas nusprendė, kad ieškovei neabejotinai padaryta didelė neturtinė žala (CK 6.246, 6.250 straipsniai). Komisijos nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip nepakankamas atkurti ieškovės pažeistų teisių pusiausvyrą. Komisijos skirta pinigų suma nekompensuoja patirtų išgyvenimų. Teismas taip pat atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nusprendė, kad teisingas žalos atlyginimo ieškovei dydis – 30 000 Eur.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 12 100 Eur, todėl nurodytą sumą įskaičiavo į priteistą sumą ir nurodė, kad 5 proc. procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo papildomai išmokėtinos 17 900 Eur sumos.
11. Teismas atsižvelgė į nagrinėjamo ginčo esmę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą galimybę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nusprendė, kad ieškovei atlygintinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimo dalį, kuri nepagrįsta Aprašu, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į atlygintą ieškinio sumą bei proporcingai patenkintus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo PTŽSAĮ, pagal kurį nustatytina padaryta žala sveikatai, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Aprašą ir PTŽSAĮ 24 straipsnį. Aprašas parengtas vadovaujantis teismų praktikoje taikomais žalos dydžiais ir suformuotais dydžio nustatymo kriterijais.
12.2. Nors PTŽSAĮ neįtvirtinta, kad Aprašo nuostatos ir kriterijai saisto teismą, o ginčas teisme, vadovaujantis PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamas iš esmės, nukrypti nuo žalos dydžio, nustatyto pagal Aprašą, galima, kai yra išskirtinės aplinkybės, kurių Komisija neįvertino ar turimomis priemonėmis negalėjo tinkamai įvertinti.
12.3. Komisija įvertino ieškovės giminystės laipsnį (asmenų santykį), bendravimo intensyvumą, fizinius ir dvasinius pakenkimus, kurie sukėlė sveikatos sutrikimus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Aprašas neatskleidžia kitų svarbių aplinkybių, nes Komisija įvertino visas ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismas nenurodė, dėl kokių išskirtinių aplinkybių nukrypo nuo Komisijos nustatyto neturtinės žalos dydžio, kokių kriterijų ji neįvertino.
12.4. Ieškovė – suaugusi moteris, žalos padarymo metu jai buvo 34 metai. Ji kartu su tėvu negyveno, buvo sukūrusi savo šeimą, gyveno kitame mieste. Tokio amžiaus asmuo jau yra brandus, susiformavusi jo pasaulėžiūra, gyvena savarankiškai. Pilnamečio vaiko ryšys su tėvu, tarpusavio santykių artumas ir glaudumas silpnesnis negu sutuoktinių. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pagrindas konstatuoti, kad jai priteistinas didesnis neturtinės žalos dydis. Teismas priteisė didesnę kompensaciją dukteriai negu sutuoktinei.
12.5. Komisija įvertino tai, kad ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją. Jos nusiskundimai nebuvo itin sunkūs, paskirti medikamentai – natūralūs raminamieji, kuriuos vartotų bet kuris asmuo, patyręs artimojo netektį. Sveikatos sutrikdymo pobūdis nesunkus, ieškovė neprarado darbingumo, gyvenimo visavertiškumo, nekilo ilgalaikių padarinių. Nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintinas kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis; aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
12.6. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiamo, kai žala padaryta paciento sveikatai, rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi: neturtinė žala atlyginta artimiesiems dėl asmens žūties eismo įvykyje; neturtinė žala atlyginta nepilnamečiams vaikams, kurie prarado motiną dėl netinkamo gydymo; neturtinė žala priteista sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams, netekus sutuoktinio ir šeimos maitintojo; neturtinė žala priteista motinai, netekusiai nepilnamečio vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2019 m., liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-238-313/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017). Teismas neteisingai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, savo aplinkybėmis labai panašioje byloje, nes dėl jo yra paduotas kasacinis skundas (civilinė byla Nr. e2-1112-577/2022). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta dėl neturtinės žalos atlyginimo suaugusiems vaikams, kurie kartu negyveno su savo tėvais.
12.7. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalyse įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir priteisė ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors tenkino tik ieškinio dalį. Apeliantės procesinis elgesys buvo tinkamas. Ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas. Apeliantė, įvertinusi Komisijos sprendimą, pripažino žalos faktą ir dydį, nereikalavo, kad ieškovė iš naujo įrodytų visas aplinkybes. Apeliantė neturi atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalies, proporcingos žalos dydžiui, kurį nustatė Komisija, ir apeliantė atlygino ieškovei iki ieškinio pareiškimo. Bylinėjimosi išlaidos mažintinos ne tik proporcingai netenkintai ieškinio daliai, bet ir dalimi, kuri atlyginta pagal Komisijos sprendimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė E. G. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime ieškovė nurodo tokius argumentus:
13.1. Teismas teisingai aiškino ir taikė PTŽSAĮ ir pagrindė Aprašo nuostatų netaikymą. Įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatas, kurios yra pagrindas civilinei atsakomybei dėl paciento sveikatai ar gyvybei padarytos žalos nustatyti, t. y. atsakomybė kyla, kai nustatoma, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paciento sveikatai yra padaryta žalos, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės, ir kad tai nėra neišvengiama žala. Įstatyme nenustatyti ribojimai teismui taikyti įstatymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką. Teismas pasisakė dėl kaltės formos, kaip dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijaus, nustatant neturtinės žalos dydį, bet ne dėl pagrindų bendrai civilinei atsakomybei, kaip vienai iš sąlygų, nustatyti. Aprašas privalomas Komisijai, bet ne teismui.
13.2. Atsakovė apeliaciniame skunde netinkamai aiškina ir taiko neturtinės žalos dydį nustatančius kriterijus (turėtų būti vertinama nebaigtinių kriterijų visuma), sureikšmino tam tikrose bylose priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas, nors nepateikė identiško precedento nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Apeliantė siūlo taikyti Aprašą, kuriame kriterijai išvardyti septyniuose punktuose ir riboja neturtinės žalos atlyginimo dydį iki konkrečios sumos. Baigtinių kriterijų ribiniai balai neatitinka konstitucinės doktrinos, PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto b papunkčio, CK 6.250 straipsnio 2 dalies, teismų praktikos.
13.3. Teismas įvertino esminius ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį patvirtinančius kriterijus ir argumentus: atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes (sprendimo 19–21 punktai), žalą padariusio asmens kaltę (sprendimo 18 punktas), individualizavo ieškovei tenkančią neturtinę žalą, nustatė neturtinės žalos dydį, kuris atkurs ieškovės pažeistų teisių pusiausvyrą, kompensuos išgyvenimus (sprendimo 18–25 punktai).
13.4. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas teisingai įvertino kriterijus, taikytinus neturtinės žalos dydžiui nustatyti.
13.5. Teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalis, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliaciniame skunde keliamas neturtinės žalos, padarytos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydžio nustatymo klausimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
16. Pacientas (ieškovės tėvas) 2021 m. balandžio 17 d., apie 10.55 val., VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – Kauno GMP) dispečerei nurodė, kad pabudus skaudėjo šoną, pečių srityje lyg uždėtas svoris, anksčiau diagnozuotas tarpšonkaulinis uždegimas, spaudžia krūtinės ląstą; tai šaltas, tai karštas prakaitas pylė. Pacientas išgėrė „nitroglicerino, aspirino, leksetonilio, nošpos“, „hyper Magvit“, „ankščiau nebuvo miokardo infarkto ar krūtinės skausmo, aukštas AKS“.
17. Kauno GMP dispečerė 10.57 val. perdavė iškvietimą Varėnos GMP brigadai. Pastaroji atvyko pas pacientą 11.45 val., t. y., po 48 minučių. 11.47 val. GMP kortelės 3 dalyje „Objektyvus paciento būklės vertinimas iki MP“ užfiksuota, kad atliktas objektyvus paciento būklės vertinimas: AKS 160/80 mmHg, P – 86, KD -15, SpO2 – 98 proc., T - 36,2oC, GKS - 15 balų, gliukozės kiekis (nevertinta), skausmas - 3 balai, nurodant skausmo vietą – krūtinės ląstą, nugarą ir dešinę ranką (krūtinės skausmas (netrauminis)), atlikta ir įvertinta EKG: širdies ritmo ID 13 (normalus sinusinis ritmas), ST segmento vertinimo ID 30 (normalus ST segmentas), kraujotaka (oda): spalva, T – normali, vyzdžiai reaguoja, meninginiai s. - ne, nustatyta preliminari diagnozė: R52.9 Skausmas, nepatikslintas (išplitęs skausmas, neklasifikuojamas kitaip), ir pacientas apie 12.18 val. transportuotas į Varėnos ligoninės Priėmimo skyrių, nurodoma, kad 12.20 val. pacientą priėmė bendrosios praktikos slaugytoja.
18. Varėnos ligoninės Priėmimo skyriaus medicinos gydytojas nurodė, kad pradėjo apžiūrą 12.24 val., ligos anamnezėje. Pacientas skundėsi, kad ryte, apie 7.00 val., atsirado skausmas krūtinėje dešinėje pusėje, skausmas plinta į dešinę mentę, jokių vaistų nevartoja, MI ar insultų neturėjęs. Objektyviai nustatyta: AKS 211/114, P 94, saturacija - 99 proc., sąmoningas, orientuotas, širdies tonai aiškūs be patologinių ūžesių, širdies veikla ritmiška, kiek paspaudus nugaroje prie dešinės mentės skausminga, 11.39 val. atliktoje EKG – sinusinis ritmas su ST pakilimu I ir aVL ir V2, 13.10 val. gautas troponinas – 0,081 (kai norma 0–0,014), gauta CK–MB masė – 29,171 (kai norma 0–24), skirtas medikamentinis gydymas, paimtas PGR iš nosiaryklės, nurodė diagnozę R07.3 Kiti krūtinės skausmai ir tik 14.33 val. nusprendė pacientą hospitalizuoti į RITS dėl pakitimų EKG ir kraujo tyrimuose.
19. RITS gydytojas anesteziologas reanimatologas 14.45 val. apžiūrėjo pacientą dėl ūmaus priekinės sienos miokardo infarkto. Pacientas skundėsi spaudžiančio pobūdžio skausmu už krūtinkaulio, plintančiu į nugarą (7 balų skausmas). Bendra būklė vidutinio sunkumo, KD-16, SpO2 -98, širdies tonai ritmiški, ŠSD -90, AKS - 185/100, įvertino EKG – sinusinis ritmas su ST pakilimu I ir aVL ir V2-3, STį II, III, aVF, laboratorinius tyrimų rezultatus – saiki hemokoncentracija, leukocitozė vyraujant neutrofilams, numatė tyrimų ir gydymo planą, taip pat ir atlikti intraveninę trombolizę, kurią pradėjo taikyti skiriant „Actilyse“. Paciento situacija aptarta su Santaros klinikų Kardiologinės reanimacijos vyr. budinčiuoju, gautos rekomendacijos: po trombolizės pervežti į Santaros klinikas, atlikti greitąjį Covid–19 testą.
20. Apie 16.00 val. užfiksuota, kad bendra paciento būklė stabili, jis jaučiasi geriau, skausmai sumažėjo, KD–16, ŠSD–84, SpO2–98, AKS–150/90, COVID–19 antigeno testas – teigiamas. Apie 16.55 val. baigta trombolizė, EKG išliko ST pakilimas V2–4, ŠD–90, AKS– 160/90.
21. Apie 17.05 val. sutriko paciento kalba, išsilygino nazolabialinė raukšlė – įtartas galvos smegenų insultas, iškviestas Alytaus ligoninės reanimobilis pervežti dėl neurologo ir kardiologo konsultacijos bei gydymo.
22. Apie 19.30 val. pacientas pradėjo vemti, prarado sąmonę, atvyko Alytaus ligoninės reanimobilis, pacientas intubuotas, esant stabiliai hemodinamikai, 19.55 val. išvežtas į Santaros klinikas.
23. Santaros klinikų Skubios medicinos centro PSPS gydytojas anesteziologas reanimatologas 2021 m. balandžio 17 d. apie 21.05 val. apžiūrėjo pacientą. Šis dėl sunkios būklės nusiskundimų neišsakė, jį intubavo. Paciento bendra būklė labai sunki, sąmonė sutrikusi, GKS–0 balų, AKS– 209/95, ŠSD–67, kvėpavimas: DPV, SpO2–98 proc. Galvos kompiuterinės tomografijos išvada – kairio pamato struktūrų srityje stambi intrasmegeninė kraujosruva su prasiveržimu į skilvelių sistemą, okliuzinė hidrocefalija, galvos smegenų edema. Nustatyta diagnozė: Intracerebrinis kraujavimas į pusrutulio požievį (TLK kodas I61.0), toliau gydyti hospitalizuotas į III RITS. Pacientą apžiūrėjo gydytojas kardiologas, kuris įvertino, kad indikacijų neatidėliotinai VAA nėra, esant I61.0, intervencinio gydymo tuo metu nenumatė. Gydytojas neurochirurgas įvertino paciento kritiškai sunkią būklę, pakitimus KT, neidentifikavo neurochirurginio gydymo, prognozė labai bloga, pakartotinės apžiūros metu nurodė kontraindikacijas operacijai, rekomendavo tęsti maksimalų konservatyvų medikamentinį gydymą.
24. Pacientui 2021 m. balandžio 18 d., apie 20.50 val., atlikta intervencinė cerebrinė angiografija, kurios išvada: angiografiškai nematyti kraujotakos intracerebrinėse a. – smegenų mirtis.
25. 2021 m. balandžio 18 d., 21.15 val., konstatuota paciento mirtis. Medicininiame mirties liudijime, užfiksuota, kad pagrindinė liga, sukėlusi paciento mirtį – intracerebrinis kraujavimas į pusrutulio požievį (TLK kodas I61.0), tiesioginė mirties priežastis – smegenų strigimas, tarpinė mirties priežastis – smegenų edema, kitos svarbios patologinės būklės, lėmusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – ūminis transmuralinis apatinės miokardo sienelės infarktas (I21.1), intracerebrinis kraujavimas į skilvelius (I61.5), koma, nepatikslinta (R40.2), širdies nepakankamumas, nepatikslintas (I50.9), obstrukcinė hidrocefalija (G91.1), smegenų edema (G93.6).
27. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į šeimos gydytoją VšĮ Balsių šeimos medicinos centre. Ieškovė skundėsi tachikardija, panikos epizodais naktimis, nurodė, kad paskutinį pusmetį patyrė daug streso. Gydytojas skyrė ieškovei vaistus: CBD lašus, valerijoną, rekomendavo vartoti širdies pulsą maitinančius vaistus „Betaloc zok“.
Dėl PTŽSAĮ ir Aprašo taikymo nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį
28. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turėjo vadovautis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu kriterijų sąrašu ir Aprašu. Ieškovė nurodo, kad teismas teisingai aiškino PTŽSAĮ, pagrindė, kodėl netaikė Aprašo nuostatų.
29. PTŽSAĮ nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus (PTŽSAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teisingai nurodo, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos PTŽSAĮ nuostatos, kuriose įtvirtintas žalos be kaltės atlyginimo institutas.
30. Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau – žala), atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Komisija pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį) (PTŽSAĮ 13 straipsnis). PTŽSAĮ 13 straipsnyje nurodyti asmenys, norėdami gauti žalos atlyginimą, turi pateikti prašymą Komisijai, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis).
31. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka.
32. Paciento mirties atveju Komisija atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes (PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto b papunktis). Aprašo 16.2 papunktyje patvirtinta Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelė. Komisija nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala ir skiria lentelėje nurodytus balus (Aprašo 16.1 papunktis).
33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto teikime nurodyta, kad gautinas neturtinės žalos atlyginimo dydis ir kiekvienam kriterijui priskirtini balai buvo parinkti atsižvelgiant į žalos pacientų sveikatai atlyginimo tendencijas Komisijoje ir teismuose bei atliktą žalos dydžio pagal lentelę modeliavimą (pridedamas) siekiant, kad bendra balų suma ir atlygintinos neturtinės žalos dydis būtų artimas (bent sunkiausių žalų atvejais) teismo ar Komisijos sprendimuose už atitinkamą žalą paskirtai sumai. Taigi apeliantė teisingai nurodo, kad Aprašas parengtas atsižvelgiant į teismų priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, suformuluotus jos dydžio nustatymo kriterijus. Dėl to Komisija nustato atlygintinos žalos dydį, vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais ir PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais kriterijais.
34. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta paciento ir kito asmens, turinčio teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, teisė kreiptis į teismą per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, kai jis nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas. Šie asmenys turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (jeigu reikia specialiųjų žinių, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pasitelkiama Komisija ir (arba) sveikatos priežiūros specialistas (-ai), nurodytas (-i) šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, teikęs (-ę) išvadą (-as) Komisijai), o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis).
35. Akcentuotina tai, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuoroda į PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį. Dėl to teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą privalo vadovautis nurodytoje teisės normoje įtvirtintais žalos nustatymo kriterijais, t. y. teismas turi nustatyti, ar: 1) paciento sveikatai padaryta žala, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; 2) padarytos žalos buvo galima išvengti (padaryta žala nėra neišvengiama); 3) ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo; 4) ar yra kitų aplinkybių (išmokėtos išmokos, pensijos), kurios yra pagrindas žalai sumažinti. Teismas, kaip ir Komisija, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Įstatymų leidėjas neįtvirtino teismui pareigos vadovautis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalimi ir atlygintinos žalos dydį nustatyti tik pagal Aprašą.
36. PTŽSAĮ taip pat neįtvirtinta, kad Apraše yra nustatytas maksimalus pacientui ar kitam asmeniui atlygintinos neturtinės žalos dydis ir teismas negali jo viršyti. Priešingai – PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalyje (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta teismo teisė nustatyti žalos atlyginimą, jeigu jo nenustatė komisija, taip pat nustatyti kitokį žalos dydį (didesnį arba mažesnį) negu nustatė Komisija.
37. Apeliantė neteisingai nurodo, kad teismas galėtų nukrypti nuo Apraše nustatyto atlygintinos žalos dydžio, jeigu yra išskirtinių aplinkybių, kurių Komisija neįvertino ar turimomis priemonėmis negalėjo tinkamai įvertinti pagal Aprašo nuostatas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civilinės atsakomybės be kaltės modelį, PTŽSAĮ pakeitimo projekto ir Aprašo projekto lydinčiuose dokumentuose išreiškė aiškią valią, kad ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas neturi pareigos vadovautis tik PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatytais kriterijais ir Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau – Komitetas) 2019 m. birželio 12 d. pagrindinėje išvadoje dėl PTŽSAĮ Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3083 (toliau – pagrindinė išvada), atmetė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gruodžio 13 d. siūlymą papildyti PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, įtraukiant nuorodą į PTŽASĮ 24 straipsnio 7 dalį. Komitetas nurodė, kad negali būti nustatyta teismui, sprendžiančiam žalos dydžio klausimą, pareiga vadovautis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais, nes tokiu būdu jis bus apribotas įstatyme nustatytais žalos atlyginimo kriterijais (ir pagal juos Apraše nustatytais žalos atlyginimo dydžiais). Tai užkirs kelią pacientui gauti teisingą žalos atlyginimą.
38. Komitetas, svarstydamas Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos 2019 m. kovo 21 d. pasiūlymus dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio pakeitimo, pažymėjo, kad, rengiant poįstatyminius teisės aktus, nustatančius atlygintinos žalos dydžius, turi būti išsamiai išanalizuota teismų praktika (priteisiami žalos atlyginimo dydžiai) ir Komisijos sprendimuose nurodyti atlygintinos žalos dydžiai. Pacientai, kurie manys, kad neturtinė žala yra didesnė, galės kreiptis į teismą, kurio neribos PTŽSAĮ projekte nurodyti žalos atlyginimo kriterijai.
39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto (toliau – projektas) derinimo pažymoje (toliau – pažyma) įvertintos įvairių institucijų pastabos ir pasiūlymai. Pažymoje, vertinant teismo sprendimu nustatyto atlygintinos žalos dydžio, viršijančio Apraše įtvirtintas maksimalias ribas, mokėjimą (Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymas), nurodyta, kad PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi. Tai reiškia, kad teismas nesivadovaus PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, t. y., teismas galės priteisti didesnį žalos atlyginimą negu nustatė Komisija. Taip pat neatsižvelgta į Lietuvos gydytojų sąjungos siūlymą Apraše nustatyti turtinės žalos ribą – 50 MMA arba 27 750 Eur (bruto minimali mėnesinė alga – 555 MMA), nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją maksimalus atlygintinos žalos dydis galėtų būti nustatytas tik įstatymu. Įstatyme nenustatytas maksimalaus atlygintinos žalos dydžio apribojimas.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad PTŽSAĮ įtvirtintas žalos atlyginimo be kaltės modelis (dar kitaip vadinama griežtoji civilinė atsakomybė). Komisija ir teismas sprendimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo priima nenustatydami žalą padariusios asmens sveikatos priežiūros institucijos ar konkretaus specialisto kaltės pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, parinkdamas konkretų atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų visumą, be kita ko, į žalos padariusios gydymo įstaigos kaltę (jos formą), kaip vieną iš kriterijų žalos dydžiui nustatyti.
41. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės, nėra saistomas PTŽSAĮ nustatytų kriterijų ir Apraše įtvirtintų atlygintinos žalos maksimalių dydžių. Teismas ginčą nagrinėja iš esmės CPK nustatyta tvarka pagal CK įtvirtintas normas deliktinei atsakomybei taikyti. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas PTŽSAĮ įtvirtintą atsakomybės be kaltės modelį, nurodė, kad siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą sveikatos priežiūros įstaigos kaltė neįrodinėjama, tačiau tebėra būtina įrodyti kitas šios įstaigos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui, nes Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimą ne vien su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos išvengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugų teikimo, už kurią sveikatos priežiūros įstaiga neatsako (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-307-1120/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022).
42. Apeliantės argumentai, kad Komisija įvertino visas ieškovės nurodytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad Komisija nustatė teisingą ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį. Žalą patyrusiam asmeniui turi būti atlyginta visa patirta žala. Aprašas įtvirtino atlygintinos neturtinės žalos maksimalų dydį, kai jos atlyginimo klausimas sprendžiamas ikiteisminėje institucijoje, bet ne ginčą nagrinėjant iš esmės teisme. Tik Komisija, bet ne teismas, nustato žalos dydį, vadovaudamasi Apraše nurodytais žalos dydžiais, nustatytais pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus kriterijus, tuo būdu siekiama sutrumpinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo procesą ir supaprastinti galimybę juo pasinaudoti, sudaryti sąlygas asmenims greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą.
43. Akcentuotina tai, kad PTŽSAĮ nustatyti kriterijai atlygintinai neturtinei žalai įvertinti negali kliudyti teismui vykdyti teisingumą ir priteisti nukentėjusiam asmeniui teisingą patirtos žalos atlyginimą. Dėl to teismas, įvertindamas tuos pačius kriterijus, gali nustatyti kitokį – didesnį arba mažesnį – atlygintinos neturtinės žalos dydį negu nustatė Komisija, atsižvelgdamas taip pat ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, pavyzdžiui, gydymo įstaigos kaltės formą (žr. šios nutarties 40 punktą). Taigi apeliantės argumentas, kad Komisija įvertino visas Apraše nustatytas aplinkybes, negali paneigti ar apriboti ieškovės teisės kreiptis į teismą ir reikalauti, jos manymu, teisingo neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to apeliantės argumentai, kad ieškovė, siekdama gauti didesnį žalos atlyginimą negu nustatė Komisija, turėjo nurodyti išskirtines aplinkybes, kurių negalima įvertinti pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje ir Apraše įtvirtintus kriterijus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kriterijus, kurių neįvertino Komisija, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio
44. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, neteisingai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė pareikštą reikalavimą, nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiamo, kai sužalota paciento sveikata, dydžių.
45. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
46. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas byloje Nr. 23/04, 8 punktas).
47. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, net ir pasikeitus PTŽSAĮ redakcijai, kurioje įtvirtintas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės be kaltės modelis, teisme sprendžiant iš esmės pacientui padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimą ir toliau aktualus išlieka bendrųjų deliktinės atsakomybės normų taikymas bei šių normų taikymo taisykles nustatanti kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022).
48. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2009).
49. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žala paciento sveikatai padaryta sveikatos priežiūros įstaigose – Varėnos GMP ir Ligoninėje, ir kad ši žala nebuvo neišvengiama (nutarties 26 punktas). Sveikatos priežiūros įstaigų neteisėtus veiksmus (padarytus pažeidimus) ir ieškovės patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų neveikimas nulėmė paciento būklės pablogėjimą ir jo mirtį (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir žalą padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad žalą padariusios sveikatos priežiūros įstaigos kaltė bylose dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo turi būti vertinama ne kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (nes PTŽSAĮ nustatytas civilinės atsakomybės be kaltės modelis), bet kaip vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su Varėnos GMP ir Ligoninės darbuotojų kalte, pasireiškusia didelio neatsargumo forma, kaip tik ir patvirtina tai, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teisingai atsižvelgė į žalą padariusio subjekto kaltę (kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo tik dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų.
50. Kasacinis teismas išaiškino, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
51. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių asmens prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Pažeidus šią vertybę, jos nebegalima atkurti. Dėl to, mirus asmeniui, jo artimieji patiria netektį, kuri sukelia dvasinių išgyvenimų. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
52. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė neteko tėvo, kuris ją užaugino, rūpinosi ja ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų, anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius. Artimą ieškovės ir tėvo asmeninį bei emocinį ryšius, tėvo rūpestį ieškove pagrindžia nuotraukos, kuriose užfiksuota bendra jų veikla, pomėgiai, taip pat aplinkybė, kad ieškovė, sužinojusi apie tėvo sveikatos būklę, iš karto atvyko į Ligoninę, kurioje laukė žinių apie tyrimus, tolesnį gydymą. Netekusi tėvo, ieškovė patyrė skaudžių išgyvenimų, dėl kurių ji kreipėsi į šeimos gydytoją VšĮ Balsių šeimos medicinos centre. Šio vizito metu gydytoja jai skyrė vaistus – CBD lašus, valerijoną, rekomendavo vartoti vaistus širdies pulsą mažinančius vaistus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės patirtus išgyvenimus ir pagrįstai, atsižvelgęs taip pat ir į gydymo įstaigų darbuotojų didelį neatsargumą bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nusprendė priteisti didesnį negu apskaičiavo Komisija neturtinės žalos atlyginimą.
53. Apeliantė nurodo, kad žalos padarymo metu, ieškovė buvo 34 metų amžiaus, kartu negyveno su tėvu, buvo sukūrusi savo šeimą, gyveno kitame mieste. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, įvertino nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantė lengviau išgyveno artimo žmogaus netektį negu paciento sutuoktinė, kuriai Komisijos sprendimu nuspręsta atlyginti 12 800 Eur neturtinę žalą ir kuri nesikreipė į teismą dėl didesnio atlygintinos žalos dydžio. Kiekvienas žmogus to paties asmens netektį išgyvena ir ją vertina skirtingai. Žmogų su kitais siejantys ryšiai nevienodi ne tik dėl socialinio statuso, giminystės, šeimyninių ryšių, bet ir bendrų pomėgių, bendravimo intensyvumo. Net tos pačios šeimos tėvą ir vaikus gali sieti skirtingi ryšiai. Net ir gyvendami atskirai, vaikai gali turėti glaudžius ryšius su savo tėvais. Komisijos nustatytas atlygintinos žalos dydis paciento sutuoktinei negali būti esminis kriterijus, sprendžiant dėl ieškovės patirtų išgyvenimų ir pagrindas spręsti dėl mažesnio neturtinės žalos atlyginimo, taip apribojant jai teisę į teisingą kompensaciją už dvasinius praradimus ir dėl jų patirtus išgyvenimus.
54. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos nurodytą teismų praktiką, pagal kurią staiga netekusiai tėvo dukteriai priteistas 10 000 Eur, netekusiems tėvo pilnamečiams sūnums – po 2 000 Eur, netekusiems motinos pilnamečiams vaikams – po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-775-236/2020; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-458-516/2017, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-407/2021).
55. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl priteistos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio panašiose bylose, išaiškino, kad, nepaisant to, jog bylose, kuriose spręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo asmenims (ieškovams) netekus artimųjų giminaičių, t. y. teismo pasisakyta dėl pažeistos vertybės – žmogaus gyvybės, tačiau kiekvienu atveju asmenys patyrė individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėjo skirtingomis priemonėmis ir grindė atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio klausimas teismo gali būti sprendžiamas tik konkrečioje byloje įvertinus svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, patirtus neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus ar kitus nepatogumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ne tik atsižvelgė į kitose bylose priteistus atlygintinos neturtinės žalos dydžius, bet įvertino taip pat ir pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytas bylos aplinkybes, t. y. įvertino individualius ieškovės patirtus išgyvenimus, susijusius su tėvo netektimi. Dėl to apeliantės nurodyta teismų praktika, net jeigu bylų faktinės aplinkybės ir panašios, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis per didelis ir galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
57. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalyse įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, neteisingai priteisė ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes patenkino tik ieškinio dalį.
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
59. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
60. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teisingai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).
61. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir siekdamas suvienodinti teismų praktiką, suformulavo tokią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, bet, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2021, 36 punktas).
62. Ieškovė, nesutikdama su Komisijos sprendime nustatytu neturtinės žalos dydžiu, turėjo kreiptis į teismą. Ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo būti iš anksto žinomas, apskaičiuotas, nes jį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes. Be to, ieškovė prašė priteisti didesnį dydį negu Komisija nustatė pagal Aprašą. Taigi ieškovė, pareikšdama ieškinį, negalėjo tiksliai įvertinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo, bet, siekdama jį gauti, patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, bylos nagrinėjimu. Ieškovė prašė priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio dalį, priteisė ieškovei 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Net jeigu ieškovė ieškinyje būtų nurodžiusi ieškinio sumą, kurią patenkino teismas, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas advokato teisines paslaugas iš esmės nebūtų pasikeitęs, nes jis būtų suteikęs ieškovei tokias pačias paslaugas, t. y. būtų parengti analogiško turinio dokumentai, pridėti tie patys juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Taigi, nors teismas patenkino ieškinį iš dalies, bet ieškinio reikalavimas iš esmės buvo pagrįstas.
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo suformuluotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teisingai taikė CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalis.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
64. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai įvertino ginčui aktualias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas
65. Šalys nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.