Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovei E. G., ieškovės atstovui advokatui M. S., atsakovės atstovei V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai 2022 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą Nr. SD-225 (B259) dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini) GMP brigados, Ligoninės ir (duomenys neskelbtini) ligoninės neteisėtų veiksmų. 2022 m. liepos 4 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 56-99 – jame nurodė, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) GMP brigadoje bei Ligoninėje paciento sveikatai buvo padaryta žala, kuri atitinka PTŽSAĮ 24 str. 6 d. nurodytas žalos atlyginimo sąlygas. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ligoninėje žala paciento sveikatai padaryta nebuvo. Komisija atlygintinos neturtinės žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasi Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Komisija, pildydama Aprašo 16 punkte pateiktą Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę, eilutėje Nr. 2.1.1 „vaikas“ nurodė 100 balų, eilutėje Nr. 2.2 „Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento ryšio artimumas ir glaudumas, kuris vertinamas atsižvelgiant į jų bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį“ – 20 balų, eilutėje Nr. 2.6.2 „Sužalojimas sukėlė ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriais pacientas sirgo iki sužalojimo paūmėjimą ar pasunkėjimą, nuo kurio pacientas mirė“ – 1 balą. Iš viso ieškovei skirtų balų sumą (121) padauginusi iš balo vertės (100 Eur, Aprašo 16.2 papunktis), Komisija apskaičiavo, kad E. G. atlygintina neturtinė žala yra 12 100 Eur.

4. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu tik dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovė neginčija Komisijos sprendimo išvadų kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje žala paciento sveikatai padaryta nebuvo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos.

5. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas; tai yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žalos atlyginimo tvarką, kai žala yra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja PTŽSAĮ redakcija, kuri įtvirtino „žalos be kaltės“ modelį. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebeturi prievolės drausti civilinę atsakomybę, o PTŽSAĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka moka įmokas į sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti. Paciento sveikatai padaryta žala atlyginama iš minėtos sąskaitos lėšų. Komisija nustato, ar žala sveikatai buvo padaryta, nevertindami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 str. 6 d.). Įstatymo nuostatose yra nurodyta, kad „Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais <...>“ (PTŽSAĮ 24 str. 7 d.). LR Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas detalizuoja įstatymo nuostatas, jame, pagal tam tikrus kriterijus, apibrėžiamos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos.

6. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto „b“ papunktyje nurodyta, kad neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Aprašo 16 punktą atlygintinos neturtinės žalos dydį Komisija nustato šia tvarka: 16.1. pagal šiame punkte pateiktą Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę (toliau – lentelė) pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiria lentelėje nurodytus balus. Skiriant balus vertinama prašymo pateikimo dieną esanti paciento sveikatos būklė pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, išlikusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytą informaciją; 16.2. sudeda skirtus balus ir padaugina juos iš balo vertės, kuri lygi 100 eurų.

7. Aprašo 17 punkte numatyta: „Atlygintinos žalos dydis, išskyrus kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudėjus Komisijos šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iš gautos sumos atėmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų išmokų, pašalpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dėl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumą, gautą ar gautiną tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), žalos atlyginimo dydis lygus šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos neturtinės žalos dydžio sumai.“

8. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, kad Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatyta ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

9. Teismo įsitikinimu, aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas neeliminuoja bendrų civiliniame kodekse įtvirtintų materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aptariamu atveju CK 6.284, 6.250 straipsnių nuostatų, taikymą.

10. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

11. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies. CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs <...>. Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Savo praktikoje kasacinis teismas taip pat akcentavęs ir tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009 ir kt.).

13. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

14. PTŽSAĮ nuostatose nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, ir privalo, be kita ko, vertinti, ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala bei ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo.

15. Pagal LR Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo nuostatų kontekste neišvengiama žala yra kai egzistuoja tokie kriterijai: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių.

16. Komisija, vertindama pareiškėjų nurodytas aplinkybes, gydymo įstaigų ir specialistų paaiškinimus bei medicininę dokumentaciją, Akreditavimo tarnybos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimo išvadas bei konsultanto nuomonę, nustatė, kad žala paciento sveikatai padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) GMP ir Ligoninėje:

16.1. (duomenys neskelbtini) centro GMP brigada vadovaujama slaugytojos atvyko pas pacientą nesavalaikiai, netinkamai įvertino EKG ir neįtarė/nenustatė akivaizdžių (pagal paciento nusiskundimus, ligos anamnezę ir kliniką, EKG) miokardo infarkto požymių, po kurių pacientas privalėjo būti transportuotas skubiam gydymui į artimiausią perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos centrą, o ne į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

16.2. Medicinos gydytojas Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nesurinko pilnos paciento ligos anamnezės, nenurodė vartotų medikamentų, nevertino paciento skausmo ir jo intensyvumo, nepaskyrė pacientui skubaus antitrombozinio gydymo, pavėluotai perkėlė pacientą į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Gydytoja anesteziologė reanimatologė, prieš atlikdama intraveninę trombolizę, neužpildė Paciento sutikimo intervencinei procedūrai formos ir nežtikrino, jog pacientas parašu patvirtintų sutinkantis su procedūra, nevertino ar pacientas neturi kontraindikacijų intraveninės trombolizės atlikimui, pavėluotai pradėjo taikyti trombolizę. Į Santaros klinikų Skubios medicinos centrą pacientas pristatytas labai sunkios būklės, sąmonė sutrikusi, GKS 0 balų, taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją, AKS - 209/95, ŠSD- 67.

17. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių tiek akreditavimo, tiek žalos nustatymo komisijų išvadas bei sudarančių pagrindą spręsti dėl neišvengiamos žalos ar paciento tyčios ar dėl didelio neatsargumo, prisidėjusių prie žalos atsiradimo; todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šių komisijų padarytomis išvadomis dėl žalos padarymo fakto ir atlygintinumo, kaip tai nustatyta PTŽSAĮ įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje.

18. Šio sprendimo 16 p. išvardinti sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) sąlygojo ir sukėlė kritinį L. K. būklės pablogėjimą ir mirtį (CK 6.247 straipsnis). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra pagrindas išvadai dėl kaltės, pasireiškiančios didelio neatsargumo forma (CK 6.248 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad, kaip jau buvo minėta, PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto „b“ papunktyje nurodyta, jog neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi įstatymo leidėjas visgi numatė, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes, tuo tarpu Apraše neturtinės žalos dydžio mirties atveju nustatyti kriterijai, kurių (ne) taikymas ir įtaka skaičiuojamam žalos dydžiui neatskleidžia kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos dydžio paskaičiavimui paciento mirties atveju.

19. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais. Tiek įstatyminiame reglamentavime, tiek suformuotoje kasacinio teismo praktikoje neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbu yra tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl itin svarbus yra vertinimas individualių bylai svarbių neturtinės žalos padarymo aplinkybių ir kitų faktų, reikšmingų nustatant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata / gyvybė. Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ją rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų, anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius.

20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. K. dukra buvo artima ir svarbi. Tai patvirtina tėvo rūpestis ja ne tik nuo vaikystės, šis faktas matyti iš pateiktų nuotraukų, tačiau ir jai kuriant savo šeimą, bendros veiklos ir pomėgiai (žvejyba, grybavimas, namo aplinkos priežiūra), rūpinimasis vienas kitu, dovanos jai bei anūkui. Bylos duomenimis nustatyta ir tai kad ieškovė po netekties, 2021-11-03 kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centrą pas šeimos gydytoją. Konsultacijos metu ieškovė išsakė nusiskundimus: „Taip pat jaučia tachikardiją, panikos epizodus naktimis, paskutinius pusę metų patyrė daug streso.“ Šio vizito meti gydytoja jai skyrė vaistus - CBD lašai, valerijonas, rekomendavo vartoti vaistus širdies pulsą mažinančius vaistus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl didesnio, nei priskaičiuota Komisijos, ieškovei priteistinos patirtos neturtinės žalos dydžio. Tačiau nustatant žalos dydį vertintina ir tai, kad ieškovė tėvui mirus buvo pilnametė (gim. (duomenys neskelbtini)), žalos atsiradimo metu su tėvu nebegyveno, buvo sukūrusi savo šeimą ir kitame, nei gyveno tėvai, mieste pati augino sūnų.

22. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovei neabejotinai yra padaryta didelė neturtinė žala (6.246 straipsnis, 6.250 straipsnis). Komisijos nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip nepakankamas atkurti ieškovės (mirusio paciento dukros) pažeistų teisių pusiausvyrą. Teismo nuomone, komisijos skirta pinigų suma realiai nekompensuoja patirtų išgyvenimų. Konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi nustatant asmeniui priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo formuojamą praktiką, bet ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į specifinius kriterijus, suformuotus kasacinio teismo praktikoje.

24. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nevienodas. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteisimas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896 Eur (10 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-244/2015 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimui kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010) priteisė ieškovei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl motinos mirties iš sveikatos priežiūros įstaigos dėl netinkamo gydymo pacientės mirties atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 tėvams už sūnaus netektį įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo priteista po 70 000 Lt. Kai žala dėl neatsargaus nusikaltimo buvo padaryta medicinos įstaigoje, kitose bylose priteista nuo 30 000 Eur (ir daugiau) neturtinės žalos kompensacija: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje e3K- 3-238-313/2019, mirusio sutuoktinio žmonai ir tėvo vaikams priteista po 30 000 Eur; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017, mirusio pilnamečio vaiko motinai priteista 32 000 Eur neturtinės žalos kompensacija, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, savo aplinkybėmis labai panašioje byloje, teismas pilnametei dukrai priteisė 35 130,75 Eur.

25. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika spręstina, jog teisingas ir adekvatus žalos atlyginimo ieškovei dydis yra 30 000 Eur.

26. Iki šios bylos iškėlimo atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 12 100 Eur. Vykdant teismo sprendimą ši suma įskaitytina į priteistą sumą.

27. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5% dydžio metinės procesinės palūkanos nuo papildomai išmokėtinos 17 900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nors nagrinėjamu atveju teismas priteisė ne visą ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos sumą, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę, būtų pagrįsta spręsti dėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidų (suteikta advokato pagalba) sumos priteisimo iš atsakovės (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 išaiškinta: „Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.“ Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina visa jos patirtų 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie SAM (į. k. 191351679) ieškovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, 5% dydžio metines procesines palūkanas nuo 17 900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.