Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB „Vakarų perlas“ atstovui Linui Mažoniui.

viešame teismo posėdyje per nuotolinę interneto konferencijų platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams UAB „Vakarų perlas“, UAB „Dream Rental“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB VAKARŲ PERLAS įgaliotas R. D. tvarkė visus su finansavimu susijusius dokumentus, elektroniniu paštu gavo iš atsakovo UAB SIMPLE FINANCE visus dokumentus, kuriuos ieškovui reikėjo pasirašyti dėl automobilio pardavimo. 2020-06-05 pasirašytos Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS 2020/06/05 pagrindu atsakovui UAB SIMPLE FINANCE už 12 500 Eur ieškovas pardavė savo automobilį (duomenys neskelbtini) po ko automobilis buvo perduotas UAB VAKARŲ PERLAS atstovui R. D., kuris UAB VAKARŲ PERLAS atstovauja pagal įgaliojimą. Savo ruožtu UAB VAKARŲ PERLAS pasirašė su atsakovu 2020-06-05 Teisės į turtą pirkimo pardavimo sutartį (sutartis SF Nr. 2020/06/05-03) su visais jos priedais ir yra sumokėjęs atsakovui 3 412,68 Eur. Su atsakovo UAB SIMPLE FINANCE atstovais nebuvo susitikęs, sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) ir ji su visais kitais UAB VAKARŲ PERLAS direktoriaus pasirašytais dokumentais paštu buvo išsiųsta UAB SIMPLE FINANCE į Kauną. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. PPS 2020/06/05 buvo nurodyta apmokėjimo už parduotą automobilį tvarka – 12 500 Eur turėjo būti sumokėta po transporto registravimo per 10 darbo dienų, pervedant pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą banke. Pinigų už automobilį iš atsakovo nėra gavęs iki šiol. Negavęs pinigų per 10 darbo dienų, kaip buvo susitarta, ne vieną kartą skambino N. T., jam buvo žadama, kad mokėjimai bus dalimis, rašė el. laiškus UAB SIMPLE FINANCE, po ko 2020-07-17 gavo el. paštu pasiūlymą pasirašyti susitarimą nukelti apmokėjimo terminą iki 2020-07-24 dienos, tačiau ir po šios dienos pinigų į sąskaitą negavo. Ginčo atveju atsakovas sutartyje Nr. PPS 2020/06/05 įsipareigojo ieškovui apmokėti už automobilį tokia tvarka – 12 500 Eur sumokėti po transporto registravimo per 10 darbo dienų, pervedant pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą banke, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė elgdamasis nesąžiningai, t.y. pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu sudarė net neketindamas mokėti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis Nr. PPS 2020/06/05 buvo sudaryta atsakovui neketinant atsiskaityti su ieškovu, toks sandoris kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento. Pripažinus sutartį Nr. PPS 2020/06/05 negaliojančia kaip sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei, ieškovui turi būti sugrąžinta nuosavybė į automobilį (duomenys neskelbtini), nes atsakovas UAB VAKARŲ PERLAS yra grąžinęs automobilį ieškovui, tačiau automobilis vis dar yra registruotas atsakovo UAB SIMPLE FINANCE vardu. Ieškovas prašo teismą panaikinti automobilio teisinę registraciją atsakovo vardu ir automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo nuosavybe. Pripažinus sutartį Nr. PPS 2020/06/05 negaliojančia kaip sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei, negaliojančia taip pat turi būti pripažinta ir atsakovų sudaryta 2020-06-05 Teisės į turtą pirkimo pardavimo sutartis SF Nr. 2020/06/05-03, nes atsakovui buvo perduotas automobilis, už kurį UAB SIMPLE FINANCE nėra apmokėjusi ieškovui. Pripažinus nuo sudarymo momento negaliojančia 2020-06-05 Teisės į turtą pirkimo pardavimo sutartį SF Nr. 2020/06/05-03 su visais jos priedais, turi būti pritaikyta restitucija ir iš atsakovo UAB SIMPLE FINANCE ieškovui turi būti priteista 3 412,68 Eur suma, kurią atsakovas UAB VAKARŲ PERLAS yra sumokėjęs atsakovui UAB SIMPLE FINANCE ir kurios reikalavimo teisė perleista ieškovui reikalavimo perleidimo sutartimi. Ieškovas prašo teismo: 1) pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia 2020-06-05 ieškovo su atsakovu UAB SIMPLE FINANCE, kodas 305161626 sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS 2020/06/05, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei; 2) panaikinti automobilio teisinę registraciją atsakovo vardu ir automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo nuosavybe; 3) pripažinti negaliojančia atsakovų UAB SIMPLE FINANCE ir UAB VAKARŲ PERLAS sudarytą 2020-06-05 Teisės į turto pirkimo pardavimo sutartį SF Nr. 2020/06/05-03; 4) taikyti restituciją ir iš atsakovo UAB SIMPLE FINANCE ieškovui priteisti 3 412,68 Eur.

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais.

Atsakovo UAB „Vakarų perlas“ atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu iš esmės sutiko.

Bylos nagrinėjimo metu UAB „Simple Finance“ pakeitė pavadinimą į UAB „Dream Rental“, todėl būtent ši šalis laikytina atsakovu byloje.

Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovo UAB „Dream Rental“ atstovas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta. Nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos. Iki šio teismo posėdžio šio atsakovo atstovo prašymu byla buvo atidėta. Byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020-06-05 pasirašytos Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS 2020/06/05 pagrindu atsakovui UAB SIMPLE FINANCE už 12 500 Eur ieškovas pardavė savo automobilį (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo perduotas UAB VAKARŲ PERLAS atstovui R. D., kuris UAB VAKARŲ PERLAS atstovavo pagal įgaliojimą. UAB VAKARŲ PERLAS pasirašė su atsakovu 2020-06-05 Teisės į turtą pirkimo pardavimo sutartį (sutartis SF Nr. 2020/06/05-03) su visais jos priedais ir yra sumokėjęs atsakovui 3 412,68 Eur. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Simple Finance“ pakeitė pavadinimą į UAB „Dream Rental“.

Ieškovo nurodymu, atsakovas, lizinguojanti įmonė, nepervedė likusios pinigų sumos už automobilį.

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, t.y. kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007).

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, reikia aiškintis sandorio teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį, taip pat sandorio sudarymo aplinkybes.

Pirmiausia, sprendžiant dėl sandorio galiojimo pasisakytina dėl šalių (ne)sąžiningumo.

Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, t.y. įrodyti sandorio šalių nesąžiningumą privalo tas, kuris teigia jas buvus nesąžiningomis (CPK 178 str.), tam tikrais atvejais įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nesąžiningumo prezumpciją, kuri reiškia tai, jog esant tam tikriems faktams, asmuo laikomas nesąžiningu, kol jis pats neįrodo priešingai (CPK 182 str. 4 p.).

Akcentuotina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ prieš AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

Teismas, susipažinęs su ieškinyje dėstomais ieškovo argumentais bei teismo posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimų daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai laiko atsakovą UAB „Dream Rental“ nesąžininga šalimi.

Kita vertus, papildomai aiškintinas sandorio (ne)galiojimas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pažymėtina, kad Lietuvos įstatymuose nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ samprata. Tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ pagal teisės doktriną ir teismų praktiką apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje L. K. prieš UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamų teisės aiškinimo nuostatų akivaizdu, kad „viešosios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų. Nepaisant to, šios kategorijos nėra visiškai abstrakčios. Jeigu „viešoji tvarka“ – tai fundamentalūs principai bei taisyklės, užtikrinantys politinių, socialinių ar ekonominių valstybės, o kartu ir visuomenės, interesų apsaugą, tai į „geros moralės“ kategoriją patenka normos, kurių tikslas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti sąžiningumo, teisingumo, tvarkos ir protingumo laikymąsi. Taigi aptartos kategorijos suteikia teismui galimybes įvertinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ne tik galiojančios statutinės teisės aspektu, bet ir remiantis fundamentaliais teisinėje valstybėje priimtinais elgesio standartais.

Vienas iš esminių Lietuvos privatinės teisės principų, tiesiogiai susisiejančių su „viešosios tvarkos“ bei „geros moralės“ kategorijomis – tai objektyvųjį sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides. Šis principas ne tik įpareigoja šalis, sudarant tarpusavyje sutartis, jas vykdant, vadovautis tuo, kas yra laikoma protinga ir teisinga, bet draudžia įgyvendinti savo teises priešingai sąžiningų ketinimų principui. Jokia teisė negali būti įgyvendinama, jeigu ketinama pakenkti kitam arba ji įgyvendinama neproporcingu, neprotingu būdu, prieštaraujančiu prieš tai aptartoms kategorijoms. Sąžiningumo, įskaitant sąžiningų ketinimų, principo pažeidimas per se nereiškia, kad atliktas teisinis veiksmas prieštarauja ir viešajai tvarkai ar gerai moralei. Jam konstatuoti nepakanka nustatyti bendro asmens nepakankamo atidumo ar rūpestingumo, sudarant sandorius ar atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą doktrininį ir teismų praktikos aiškinimą teismas pažymi, kad sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Tokiais atvejais sąžiningų ketinimų principo bei geros moralės kategorijų taikymu siekiama to paties tikslo: objektyvaus teisingumo atkūrimo.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Atsakovas savo neatsiskaitymą su ieškovu grindžia COVID-19 pandemija ir karantinu bei nurodo esanti paveikta įmonė.

Teismas su šiuo argumentu nesutinka ir nemano, kad yra pagrindas atidėti atsakovo mokėtinų įmokų mokėjimą.

Visų pirma, atsakovas įsipareigojimus atsiskaityti su ieškovu už kito asmens naudai perduotą naudotis automobilį prisiėmė jau iš esmės besibaigiant pirmojo karantino Lietuvoje terminui (karantinas baigėsi 2020 m. birželio 16 d., o automobilio pirkimo pardavimo sutartis – 2020 m. birželio 16 d.), taigi atsakovas, sudarydamas lizingo sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes laiku – per 10 dienų, atsiskaityti su ieškovu. Antrasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., jau gerokai po sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tarp karantinų buvusiu laikotarpiu atsakovas neatsiskaitė su ieškovu teismui nenurodydamas jokių priežasčių (atmetus jo argumentus dėl COVID-19 paveiktai įmonei).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 21 punktas).

Vis dėlto teismas, skirstydamas šalių įrodinėjimo pareigą, konstatuoja, kad atsakovui taip pat kyla pareiga ne tik pasyviai nurodyti savo nesutikimą su ieškiniu, tačiau ir įrodyti, jog jis elgėsi sąžiningai su ieškovu, taip pat nurodyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, pavyzdžiui, kodėl jis laiku neatsiskaitė su ieškovu. Teismui tokie įrodymai bei paaiškinimai nepateikti (o tam tikri pateiktieji atmesti kaip nepagrįsti).

Vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens – ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo (tiek juridinis, tiek fizinis), prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Taigi, iš aukščiau sprendime nurodytų aplinkybių ir motyvų darytina išvada, kad atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė dėl to, kad yra nesąžininga šalis, prisiimdama įsipareigojimus, žinodama, kad neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu.

Priklausomai nuo to, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius) ir nuginčijamus. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), o ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik sutarties šalys arba įstatymų nurodyti asmenys. Niekiniai sandoriai yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. CK 1.78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Niekiniais sandoriais laikomi sandoriai: 1) prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis); 2) prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis); 3) tariamieji sandoriai (CK 1.86 straipsnis.); 4) apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis); 5) sudaryti nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis)

Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nereikalinga pateikti įrodymų dėl atsakovo nesąžiningumo, nes paties atsakovo elgesys ir argumentai liudija jo nesąžiningumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovo ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu bei panaikinti automobilio teisinę registraciją atsakovo vardu.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Kadangi atsakovas UAB „Vakarų perlas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su ieškovu, perleisdamas reikalavimą į sumokėtą pradinę lizingo įmoką iš atsakovo UAB „Dream Rental“, o automobilio sutartį pripažinus negaliojančia, pradinė sumokėta įmoka turi būti grąžinta mokėtojui – šiuo atveju reikalavimo teisių perėmėjui – ieškovui, todėl laikytina, kad taikant restituciją ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Dream Rental“ priteisiama 3 412,68 Eur suma.

Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovų UAB SIMPLE FINANCE ir UAB VAKARŲ PERLAS sudarytą 2020-06-05 Teisės į turto pirkimo pardavimo sutartį SF Nr. 2020/06/05-03 negali būti sprendžiamas, kadangi ieškovui neperleista teisė ginčyti atsakovo UAB „Vakarų perlas“ vardu sudarytą ginčo sandorį. Nors iš tiesų tiek automobilio pardavimo, tiek turto perdavimo sutartys yra susijusios tarpusavyje, nes yra dėl to paties dalyko, t.y. automobilio, tačiau šių sandorių šalys yra skirtingos, todėl sandorio nuginčijamas taip pat turi būti atliekamas sandoryje dalyvaujančios šalies, t.y. tik dviejų atsakovų.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

Kadangi šios sutarties neprašoma pripažinti niekine, kas įpareigotų teismą net ir nesant pareikšto reikalavimo spręsti šį klausimą, o negaliojančia, kuriai keliamas įpareigojimas šaliai ginčyti pažeistas teises aktyviai, byloje nesant pareikšto atsakovo priešieškinio, laikytina, kad ieškovas pareiškė šį reikalavimą, neturėdamas reikalavimo teisės ir ieškinio reikalavimas yra atmestinas.

Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.

Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad atsakovas UAB „Vakarų perlas“ tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iki jos elgėsi sąžiningai ieškovo atžvilgiu, t.y. geruoju grąžino automobilį, už kurį atsakovas UAB „Dream Rental“ ieškovui nepervedė pinigų. Taigi šiuo atveju nors ir sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau atsakovas UAB „Vakarų perlas“ tokiam ieškinio patenkinimui neprieštaravo, atsakovas byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš ieškinyje reiškiamus reikalavimus, todėl ieškovui neprašant tokių išlaidų atlyginti priešingai, pastarosios iš šio atsakovo ieškovo naudai nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovas byloje patyrė 396 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovui UAB „Dream Rental“ su ieškiniu nesutikus, tačiau jo argumentus pripažinus nepagrįstais, iš pastarojo priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 88, 93 straipsniai).

Byloje susidarė 10,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo UAB „Dream Rental“ priteistina 7,74 Eur (75 proc.) valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia 2020-06-05 ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su atsakovu UAB DREAM RENTAL (buvęs pavadinimas UAB Simple Finance), juridinio asmens kodas 305161626, sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS 2020/06/05, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Panaikinti automobilio teisinę registraciją atsakovo UAB DREAM RENTAL (buvęs pavadinimas UAB Simple Finance), juridinio asmens kodas 305161626, vardu ir automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Pritaikius restituciją priteisti iš atsakovo UAB DREAM RENTAL (buvęs pavadinimas UAB Simple Finance), juridinio asmens kodas 305161626, ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 412,68 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai dvylika eurų 68 centai).

Ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovų UAB SIMPLE FINANCE ir UAB VAKARŲ PERLAS sudarytą 2020-06-05 Teisės į turto pirkimo pardavimo sutartį SF Nr. 2020/06/05-03 atmesti kaip pareikštą reikalavimo teisės neturinčio asmens.

Priteisti iš atsakovo UAB DREAM RENTAL, juridinio asmens kodas 305161626, valstybės naudai 7,74 Eur (septyni eurai 74 centai) pašto išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.