- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- eII-257-1241/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Simona Žižienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)G. K. (toliau – Pareiškėja) pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio mėn. 17 d. 15 val. 25 min. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,54 promilių girtumas. Nutarimu Pareiškėjai buvo paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams ir dvylika mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas arba administracinės poveikio priemonės neskirti visai. Skunde nurodoma, kad administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, ne dėl tyčios, prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Skunde nurodoma, kad gruodžio 17 d. vartojo nealkoholinį vyną („Alcohol free“, su žymėjimu produkto aprašė 0,5 %) ir nežinodama nealkoholinio vyno poveikio organizmui nusprendė vairuoti transporto priemonę. Vairuojant nesukėlė jokio eismo įvykio, nesutrikdė kitų asmenų sveikatos bei nepažeidė kitų KET taisyklėse įtvirtintų reikalavimų. Sustabdžius ją vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jos nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jos judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjusi pati ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti ją nuo galimo vairavimo neblaiviai. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Įgijusi aukštąjį išsilavinimą, besirūpinanti artimaisiais, savo namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Jos vedamas gyvenimas su alkoholio vartojimas nėra kasdienio jos gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirbo vadove kavinių tinkle. Darbo sutartį turėjo nutraukti dėl neįgalios mamos slaugymo. Yra charakterizuojama kaip nekonfliktiškas, rūpestingas, visada padedantis, patikimas ir pareigingas asmuo. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl negalėjimo pasirūpinti neįgalia mama. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, neįgalią mamą ir daugiau nebenusižengs. Pareiškėja nurodo, kad teisė vairuoti būtina pasirūpinti pensinio amžiaus, neįgalia mama L. K. (gimusia (duomenys neskelbtini)), kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Mama turi sveikatos ir psichologinių sutrikimų. Dėl neįgalumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama teisės vairuoti neturi, nepajėgia naudotis viešuoju transportu. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant i „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini) kliniką“ ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat Pareiškėja nurodo, kad rūpinasi mamos buitimi, maistu, vaistais, finansine padėtimi, prižiūri jos fizinę ir psichologinę būklę. Neturėdama teisės vairuoti neturi kaip užtikrinti pensinio amžiaus, neįgalios mamos gerovės. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos artimiesiems.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone Pareiškėjai inkriminuojamo administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra pilnai įrodyta. Pareiškėjai alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. Už šį nusižengimą Pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Institucijos vertinimu, Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl ko jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota automobilio nevairuoti būdama neblaivi ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į Pareiškėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Pareiškėjos pateiktus charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjai buvo paskirtas įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir minimali nuobauda – bauda, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Pareiškėja teismo posėdžiu metu palaikė savo skundą ir iš esmės akcentavo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad dėl suvartoto nealkoholinio vyno, skambinosi į Alitą, tačiau nieko nesužinojo, tik tai, kad atsiliepęs darbuotojas nurodė, kad ji neturėjo pripūsti į alkotesterį. Ji turi zondus, todėl negali vartoti alkoholio ir yra jo apskritai nevartojanti. Tą dieną ji su mama ir teta šventė tetos gimtadienį ir vartojo nealkoholinį vyną. Policiją ji matė, nes jie buvo prie jos gyvenamosios vietos, jeigu būtų norėjusi išvengti reido būtų pravažiavusi pro kitą pusę. Kadangi mama nuėjo į Maximą, o jai yra kojų trombozė, teta jai paskambino, kad reikia mamą parsivežti, nes ji jau nebegalėjo paeiti. Kadangi gėrė nealkoholinį vyną, ji nevengė policijos ir nusprendė nuvažiuoti paimti mamą. Dėl suvartoto nealkoholinio vyno, ji domėjosi ir pas šeimos gydytoją. Savo sveikatos išrašo pateikti negalėjo, nes gyvena (duomenys neskelbtini), ir kol suvaikščios išversti dokumentai, praeis daug laiko. Iš medikamentų pareiškėja nurodė, kad vartoja valerijoną nakčiai ir širdies lašus. Ryte buvo išgėrusi šaukštelį širdies lašų. Tačiau niekad nėra buvę, kad kažkas būtų sureagavę ne taip kaip reikia. Kiek yra stabdę, niekada nėra įpūtusi. Tik šis vienintelis kartas.
Pareiškėja 2025 m. gegužės 12 d. teismui pateikė duomenis, kuriuose nurodytas vaistinis preparatas ir jo sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas šioje byloje jau yra baigtas (ANK 569 straipsnis), Pareiškėja savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, bei į tai, kad minėto dokumento duomenys neatskleidžia naujų bylai reikšmingų aplinkybių, šis dokumentas grąžintinas pareiškėjai.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. sausio 14 d. nutarimu Pareiškėja buvo pripažinta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones šešis mėnesius bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Pareiškėją bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės ir Pareiškėjos papildomi teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie tai, kad dėl savo sveikatos būklės ji negali vartoti alkoholio, todėl yra jo nevartojanti ir tik kartais išgeria nealkoholinio vyno bei tai, kad naudoja valerijoną ir širdies lašus, o nusižengimo dieną išgėrė dvi taures nealkoholinio vyno ir jautėsi puikiai, patikrinimo nevengė, nors ir galėjo tai padaryti, kad teisė vairuoti yra itin reikalinga visapusiškai besirūpinant savo senyvo ir neįgalia motina, kuriai teikia visokeriopą pagalbą, nes ji savimi pati negali pasirūpinti, dėl ko Pareiškėja net turėjo išeiti iš darbo, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis. Pareiškėja priimdama sprendimą vairuoti transporto priemonę, žinodama savo sveikatos būklę bei negalėdama nustatyti nealkoholinio vyno reakcijos jos organizmui dėl suvartotų medikamentų (Pareiškėja nurodė, kad pažeidimo dieną išgėrė šaukštelį širdies lašų), turėjo atsakingai ir rūpestingai įvertinti suvartoto gėrimo kiekio galimą neigiamą poveikį, o ne pasikliauti ant nealkoholinio vyno uždėtos etiketės „Alcohol free“ užrašu. Tai, kad teisė vairuoti Pareiškėjai yra itin reikalinga tiek jos pačios, tiek ypatingai rūpinantis senyvo amžiaus neįgalia motina turėjo ją sulaikyti nuo bet kokios rizikos vairuoti esant neblaiviai, ir tai, jog Pareiškėja ant butelio etiketės esantį užrašą vertino vedina subjektyvaus pasitikėjimo, kas lėmė jai savo būseną vertinti kaip puikią ir leidžiančią vairuoti transporto priemonę, tik suponuoja išvadą, jog asmuo lengvabūdiškai nevertino aplinkybės, kad nealkoholinis vynas jos organizmą dėl jos turimos sveikatos būklės galėjo paveikti ne taip kaip ji tikėjosi. Teismo vertinimu, Pareiškėjos teiginiai, kad ji vartojusi nealkoholinio vyno ir dėl to įpūtė nustatytą kiekį promilių, vertintini kaip Pareiškėjos gynybinė versija, kuri, be kita ko, nėra patvirtinta objektyviais duomenimis. Pareiškėja teismui pateikė tik anot jos suvartoto nealkoholinio vyno etiketę, tačiau paties fakto negalima patikrinti jokiais kitais duomenimis. Be to, Pareiškėja neblaivumo patikrinimo metu įpūtė 0,52 promilės, kai pirmojo patikrinimo metu jai buvo nustatytas 0,58 promilės atskleidžia, jog vis tik transporto priemonę Pareiškėja vairavo būdama neblaivi, kas daro neįtikimus Pareiškėjos teiginius, jog pažeidimo dieną ji vartojo būtent nealkoholinį vyną. Be to, ši aplinkybė leidžia spręsti, kad Pareiškėja turėjo jausti santykinai pakitusią savo pačios būseną, kas būtų leidę atidžiau ir rūpestingiau vertinti susidariusią situaciją. Kaip jau aukščiau minėta, tai jog teisė vairuoti transporto priemones išskirtinai reikalinga Pareiškėjai dėl senyvo amžiaus visapusiško rūpinimosi jos motina, savaime nėra laikytinomis išskirtinėmis, kadangi jos egzistavo ir Pareiškėjai darant nusižengimą, tačiau Pareiškėja savo savijautos nevertino kritiškai ir atsakingai ir tai jos nesulaikė nuo priešingo teisei veikimo.
Padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas ir nors Pareiškėja nurodė aplinkybę, jog ji administracinį nusižengimą padarė ne dėl tyčios, kadangi jautėsi puikiai ir nesijautė neblaivi, o dėl nežinojimo, nes nemanė, kad suvartotas nealkoholinis vynas gali turėti reikšmės jos savijautai. Tačiau teismo vertinimu, tai niekaip jos atsakomybės nešalina, nes kaip ir nurodyta aukščiau administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Be to, kaip jau minėta aukščiau, tai jog Pareiškėja vartojo būtent nealkoholinį vyną ir tik dvi taures niekaip nepatvirtinta kitais duomenimis apart byloje esančios nuotraukos. Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą. Be kita ko, Institucija surašydama nutarimą ir paskirdama administracinio poveikio priemonę, pritaikė išlygą, tai yra specialiosios teisės atėmimas šešiems mėnesiams, tuo tarpu pasibaigus šiam terminui Pareiškėja galės vairuoti transporto priemones, tačiau tik tas, kuriose bus įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir tai nesuvaržys jos teisės vairuoti ir patirti papildomus nepatogumus vien dėl to, jog negali vairuoti.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti Pareiškėjos skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjos G. K. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Grąžinti G. K. jos 2025 m. gegužės 12 d. teismui pateiktą dokumentą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.