Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „I. G.“ ieškinį atsakovei UAB „R. A.“ dėl negautų pajamų ( nuomos mokesčio ) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės UAB „I. G.“ vadovas paaiškino, kad ieškovė pagal 2016-10-25 sutartį nuomojo fasadinius pastolius atsakovei, kuri vykdė remonto darbus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Buvo sudaryta tik minėta sutartis, jokių jos pakeitimų ar papildomų susitarimų nebuvo. Kiekvieną kartą atsakovės atstovui užsakius ieškovė pateikdavo prašomą kiekį pastolių, o atlikus darbus juos pasiimdavo pagal surašomus perdavimo ir atsiėmimo aktus. Pastolius realiai pradėjo nuomoti po sutarties pasirašymo, o baigė maždaug 2017 m. 05 mėn. Po to apie mėnesį užsitęsė išdavimo-priėmimo dokumentų sutikrinimas, perskaičiavimas, nes paaiškėjo, kad trūko daug įvairių pastolių dalių. 2017-06-30 buvo surašytas galutinis aktas, kurį pasirašė atsakovo objekto darbų vadovas A. D.. Akte buvo konstatuota, kiek ir kokių pastolių detalių trūksta.

Remontuojamos ligoninės pastatas yra apie 8000-12000 kv. m. ploto, t. y. labai didelis. Kartu su atsakove dirbdavo dar keletas ( iš viso 4-5 ) įmonės, kurios naudodavosi savo pastoliais. Ieškovės išnuomotų pastolių dalis būdavo sumontuota prie pastato sienų, o kita dalis sukrauta prie pastato, kurio teritorija nesaugoma. Mano, kad buvo prarastos ar išvogtos atskiros pastolių dalys, sudėtos ant žemės, o ne išmontuotos nuo stovinčių pastolių, nes suskaičiavus matyti, kad trūksta atskirų padrikų detalių, iš kurių sumontuoti tam tikrą pastolių plotą kaip naudotiną vienetą nėra galimybių.

Nustačius pastolių trūkumą atsakovo vadovui P. R. siūlė atlyginti nuostolius geruoju. Šis atsisakė motyvuodamas, kad reikia teismo sprendimo, pagal kurį jis vėliau galėtų prisiteisti tą sumą iš A. D.. Todėl teisme buvo nagrinėjama byla ( t. y. Nr. 190/2018 ), kurioje ieškovei iš atsakovės priteista daugiau kaip 17000 EUR prarastų pastolių vertei atlyginti. Šią sumą atsakovė ieškovei pervedė 2018-10-17, už ją vėliau buvo perkami pastoliai.

Jei po 2017-06-30 akto pasirašymo atsakovė netrukus būtų atlyginusi už pastolių praradimą, ieškovė reikalavimo šioje byloje nebūtų reiškusi. Tačiau atsakovės vadovas tyčia itin ilgą laiką – nuo 2017-06-30 ( akto pasirašymo ) iki 2018-10-17 ( pinigų pervedimo ) vilkino atsiskaitymą, taip naudodamasis ieškovės lėšomis, todėl ieškovė reikalauja priteisti negautą nuomos mokestį.

Pastoliai nuomojami dviem būdais. Mažiems klientams ( pvz., nuosavam namui, kt. ) nedideliais kiekiais jie nuomojami atskiromis detalėmis pagal jų nuomos įkainius. Dideliems klientams jie nuomojami už kvadratinio metro kainą, nes nuomoti atskiromis detalėmis, kurių yra tūkstančiai, būtų labai sudėtinga. Todėl ir atsakovui pastoliai buvo nuomojami susitarus dėl kvadratinio metro kainos. Tačiau iš 2017-06-30 akto matyti, kad nustatytas trūkumas įvairių atskirų detalių labai neproporcingais ( t. y. reikalingais tam tikro ploto pastolių sumontavimui ) kiekiais. Iš šių detalių sudaryti pastolių vertikalią projekciją ( surinkti jų tam tikrą plotą ) nėra galimybės, ką patvirtina ieškovės pateikta pažyma. Todėl prarastų pastolių nuomos kaina buvo apskaičiuota ne kvadratiniais metrais ( kaip numatyta sutartyje su atsakove ), o pagal prarastų pastolių dalių nuomos kainas. Šias kainas ieškovė surinko iš bendrovių „Kramo“ ir „Arveriva“ ( kuri užsiima ta pačia veikla, jos būstinė yra Šiauliuose ) ir paskaičiavo mažiausias kainas, nes nori tik nuostolių atlyginimo, o ne pasipelnyti. Nuomos mokesčio laikotarpis yra paskaičiuotas nuo 2017-06-30 ( akto pasirašymo ) iki 2018-10-17 ( pinigų pervedimo ).

Ieškovė užsiimta tik pastolių nuoma santykinai dideliems ( daugiau kaip 500 kv. m. ) klientams. Pastolius perka tik iš Vokietijos bendrovės „Layher“, nes jie nors yra brangesni, tačiau kokybiškesni. Per bylinėjimosi su atsakove laikotarpį iš „Layher“ nupirko naujų pastolių už maždaug 0,5 mln. Eurų. Atsakovei 2017-06-30 sąskaita-faktūra išrašyta už neegzistuojančias ( t. y. trūkstamas ) pastolių dalis, ja tik buhalteriškai įformintas trūkumas. Kitų aplinkybių ( pelno mokesčio ir nusidėvėjimo apskaičiavimo, kt. ) paaiškinti negali, nes ieškovės buhalterinę paskaitą tvarko samdoma įmonė. Prašo ieškinį tenkinti.

Pagal LAT suformuotą praktiką negautos pajamos priteisiamos, jei jos galėjo būti numatytos, pagrįstai tikimasi jas gauti ir jos negautos dėl skolininko kaltės. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė verčiasi būtent pastolių nuoma. Pateikti rašytiniai įrodymai, kad ji buvo sudariusi daug nuomos sutarčių su įvairiais klientais, nuo 2017 m. pastolių pirko papildomai ( kas patvirtina, jog jų trūko ), todėl tikrai būtų turėjusi pajamų iš prarastų pastolių ( jų dalių ) nuomos. Šių negautų pajamų dydį patvirtina analogiška veikla užsiimančių bendrovių duomenys apie pastolių detalių nuomos kainas. Pažymi, kad UAB „A.“ veikia Šiaulių regione, t. y. analogiškomis kaip ieškovė sąlygomis, kas įrodo jos kainų realumą.

Pagal Lietuvos CK 6.251 str. žalą padaręs asmuo nuostolius turi atlyginti visiškai, t. y. ne tik tiesioginius nuostolius ( šiuo atveju – prarastų pastolių vertę ), bet ir negautas pajamas. Šalių sudarytos sutarties 4.2.7 p. yra susitarta tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo tvarkos, tačiau tai nedraudžia reikalauti netiesioginių nuostolių pagal bendrąsias civilinės teisės normas, ką ieškovė ir padarė. Šiuos nuostolius ( nuomos mokesčio skaičiavimą iki prarastų pastolių vertės atlyginimo ) atsakovė turėjo numatyti, todėl pagal Lietuvos CK 6.258 str. 4 d. privalo juos atlyginti. Be to, Lietuvos CK 6.252 str. draudžia susitarimus netaikyti atsakomybės ( jei taip būtų vertinamos sutarties 4.2.7 p. sąlygos ). Juo labiau, kad atsakovė prarado apie 400 detalių, kas rodo jos didelį nerūpestingumą, ir tai taip pat patvirtina vėlesnis reikalavimo pareiškimas darbų vadovui A. D..

Byloje Nr. 190/2018 reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo išvis nebuvo pareikštas. Todėl nutraukti šią bylą, kaip prašo atsakovės atstovas, nėra pagrindo. Procesinės palūkanos, priteistos byloje Nr. 190/2018, yra susijusios su teismo sprendimo joje įvykdymu, o ne su ieškovės negautomis pajamomis. 2017-06-30 sąskaita–faktūra buhalteriškai įforminta prarasto turto ( tiesioginių nuostolių ) vertė, bet nuosavybė perleista nebuvo. Todėl novacijos be šalių rašytinio susitarimo nėra. Atsakovė pagal Lietuvos CK 6.249 str. privalo ieškovei atlyginti netiesioginius nuostolius ( nuomos mokestį, kurį ši būtų gavusi ), todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Sutarties 4.2.7 p. buvo susitarta, kad praradus išnuomotą turtą atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai ( pastolių vertė ) ir numatyta novacija – praradus daiktą jis laikomas parduotu atsakovei. Todėl ieškovė be tiesioginių nuostolių papildomai galėjo reikalauti tik palūkanų pagal Lietuvos CK 6.210 str. ar specialiuosius ( Mokėjimų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos ) įstatymus. Šie klausimai ( piniginiai reikalavimai ) yra išspręsti byloje Nr. 190/2018, todėl reikalavimas papildomai sumokėti perleisto turto nuomos kainą yra nepagrįstas ir net nelogiškas ( reikalaujama atlyginti žinomai dingusio turto nuomos kainą ). Taip pat atsakovės atsakomybė turėtų būti mažinama ir Lietuvos CK 6.259 str. 2 d. pagrindu, nes visą ieškinyje nurodomą laikotarpį pati ieškovė nesiėmė priemonių ( nusipirkti trūkstamas detales pasiėmus paskolą, kt. ) nuostoliams sumažinti. Ieškovės atstovės nurodomos Lietuvos CK 6.258 str. 4 d. nuostatos turi būti vertinamos kartu su sutarties 4.2.7 p. sąlygomis, nes buvo susitarta atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Be to, pagal Lietuvos CK 6.499 str. gali būti reikalaujama tik numatyto šalių sutartyje, o ne visiškai kitokio ( kitaip apskaičiuoto kitų bendrovių ) nuomos mokesčio. Taip pat atsižvelgtina, kad atsakovės didelio neatsargumo nėra, reikalaujama viso mokesčio ( įskaitant PVM, kurį ieškovė susigrąžino, neišskaičiuojant sąnaudų ir pan., ką galėtų tiksliai apskaičiuoti tik verslo vertintojas ). Pagal LAT praktiką nuomos mokestis turi būti mokamas iki daikto grąžinimo, o ne iki apmokėjimo už jį.

Pripažįsta, kad atsakovė ieškovei dėl negrąžintų pastolių dalių buvo skolinga apmokėti tik jų vertę ir 6 proc. metines palūkanas iki apmokėjimo. Todėl prašo ieškovės reikalavimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi ( atstovavimo ) išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Įsiteisėjusius Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-190-322/2018 UAB „V.“ iš UAB „R. A.“ buvo priteista 17396,61 Eur žalos dėl prarastų pastolių atlyginimo, 251,27 Eur žalos dėl sugadintų pastolių atlyginimo, 1235,31 Eur skolos už suteiktas pastolių nuomos ir transportavimo paslaugas bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. rugsėjo 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( nurodomos bylos 1 t. 192-197 l. ). Sprendime teismas pripažino įrodytu, kad 2016 m. spalio 25 d. tarp ieškovės UAB „V.“ ir atsakovės UAB „R. A..“ buvo sudaryta Statybinių pastolių nuomos sutartis Nr. 10/25A ( toliau – Sutartis ), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui laikinai už užmokestį naudotis nuosavybės teise ieškovei priklausančius statybinius pastolius “Layher“ su jiems priklausančiais priedais ( toliau – Pastoliai ), o atsakovė įsipareigojo naudoti Pastolius pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Sutartyje 2.2 ir 2.3 punktuose numatyta, kad pastolių priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje įforminamas surašant perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodoma Pastolių būklė, detali specifikacija bei pastolių kaina, kurią Nuomininkas privalėtų sumokėti pastolių sugadinimo atveju. Pagal Sutartį laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktais atsakovei buvo perduota įvairūs Pastoliai ir jų dalys. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. atsakovė Pastolius grąžino. Patikrinus grąžintų Pastolių kiekį rasta, kad trūksta 402 skirtingų pastolių dalių, kurių vertė 18589,91 Eur, todėl 2017 m. birželio 30 d. šalių atstovai pasirašė Trūkstamų dalių aktą Nr. 30/06/17. Galutinai patikslinus negrąžintų Pastolių kiekį 2017 m. rugpjūčio 29 d. šalys pasirašė naują Patikslintą trūkstamų dalių aktą Nr. 29/08/17, kuriame konstatuota, kad nuomininkas prarado ir nuomotojui negrąžino 397 vienetus Pastolių, kurių bendra vertė 17396,61 Eur. Be to, dalis atsakovo grąžintų Pastolių buvo sugadinti, deformuoti ir dėl to nebetinkami naudoti. Iš 2017 m. liepos 10 d. Sulaužytų dalių akto matyti, kad sugadintų pastolių dalių kiekis 12 vienetų, vertė 251, 27 Eur. Viso atsakovė negrąžino ieškovei 397 vnt. išnuomotų pastolių dalių, o 12 vnt. grąžino sugadintus.

Pagal Lietuvos CPK 182 str. 1 d. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ( išskyrus nurodytus atvejus ); tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų : prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys ...; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ( LAT 2010-02-17 nutartis Nr. 3K-3-85/2010 , kt. ). Be to, būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas ( LAT 2004-02-17 nutartis Nr. 3K-3-36/2004 ). Todėl šioje byloje teismas laiko, kad prejudicinę galią turi civilinėje byloje Nr. 2-190-322/2018 nustatyti aukščiau paminėti faktai ( jog pagal nuomos sutartį atsakovė negrąžino ieškovei sprendime nurodyto kiekio ir vertės pastolių dalių, o dalį grąžino netinkamos naudojimui būklės ir tai užfiksuota paminėtuose aktuose ). Dėl to visi su tuo susiję atsakovės atstovo argumentai ( jog šioje byloje atsižvelgtina, kad neteisingai apskaičiuota negrąžintų pastolių vertė, jog jie buvo ne nauji ir kt. ) net neaptariami.

Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad byloje Nr. 2-190-322/2018 UAB „V.“ kreipėsi į teismą su 2017-08-30 ieškiniu, prašydama priteisti žalos, kilusios dėl prarastų ir sugadintų pastolių, atlyginimo ( taip tekste – 1 t. 5 l.; dėl kitų reikalavimų nepasisakoma ). 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu reikalavimai buvo patenkinti ( 1 t. 192-197 l. ), sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 15 d. ( 2 t. 32-39 l. ). V. Š. apygardos teismo nutartį ( taip nurodoma dokumente ) atsakovė 2018 m. spalio 17 d. lėšų pervedimo nurodymu priteistas sumas pervedė ieškovei.

Dėl bylos nutraukimo

Šioje byloje ( t. y. Nr. 1458 ) ieškovė kreipėsi į teismą su 2018-12-21 ieškiniu, prašydama priteisti negautas pajamas – negrąžintų 397 pastolių dalių nuomos mokestį nuo 2017 m. birželio 30 d. ( akto surašymo dienos ) iki 2018 m. spalio 17 d. ( jų vertės atlyginimo dienos ). Reikalavimas ieškinyje grindžiamas Lietuvos CK 6.499 str. 3d. nuostatomis. Papildomai teismo posėdžiuose ieškovės atstovė remiasi Lietuvos CK 6.249 str., 6.251 str. ir 6.499 str. 2 d. nuostatomis.

Atsakovės atstovas tiek 2019-02-01 atsiliepime, tiek baigiamosiose kalbose visų pirma prašė bylą nutraukti, nes dėl šio ieškovės reikalavimo yra priimtas teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-190-322/2018. Aukščiau aptarta, kad byloje Nr. 190 buvo pareikštas reikalavimas dėl pastolių dalių praradimu ir sugadinimu padarytos žalos ( t. y. tiesioginių nuostolių ) atlyginimo, o byloje Nr. 1458 – dėl negauto nuomos mokesčio ( negautų pajamų ) atlyginimo. Tai, kaip 2017-08-30 ieškinyje ar teismo sprendime įvardinami reikalavimai ( žalos atlyginimas ) neturi įtakos juos kvalifikuojant pagal Lietuvos CK 6.249 str. taisykles, pagal kurias akivaizdu, kad byloje Nr. 190 reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių nebuvo pareikštas ir sprendžiamas, o pareikštas tik byloje Nr. 1458 ( kaip nurodė ieškovės atstovė – sulaukus galutinio teismo sprendimo padarytos žalos dydžio klausimu ). Todėl nutraukti bylą vadovaujantis Lietuvos CPK 293 str. 3 p. nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Ieškovės reikalavimas grindžiamas argumentu, jog praradęs išnuomotą turtą nuomininkas privalo ne tik atlyginti jo vertę ( turtinę žalą ), bet ir mokėti nuomos mokestį ( kaip negautas pajamas ) iki šio turto vertės atlyginimo momento. Su tokia ieškovės pozicija teismas nesutinka dėl sekančių motyvų.

Pagal Lietuvos CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę ( Lietuvos CK 6.251 str. 1 d. ).

Lietuvos CK 6.499 str. nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės ( 1 d. ). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius ( 2 d. ). Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius ( 3 d. ).

Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad Lietuvos CK 6.499 str. 1 d. įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal Lietuvos CK 6.535 str. nustatytas taisykles ( Lietuvos CK 6.535 str. 4 d. ). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą ( įrenginį ) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą ( Lietuvos CK 6.535 str. 2 d. ). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla Lietuvos CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius pagal Lietuvos CK 6.499 str. 2 d. ( LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-37/2011 ). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos CK 6.499 str. 2 d. įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus ( negautas pajamas ), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis ( LAT 2010-02-17 nutartis Nr. 3K-3-85/2010, 2013-03-14 nutartis Nr. 3K-3-145/2013, 2016-10-31 nutartis Nr. e3K-3-449-684/2016; kt.). Be to, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Kadangi nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto nuomotojui grąžinimo sąlygų - perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą ( LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-37/2011 ).

Šią bylą nagrinėjantis teismas laiko, kad aukščiau aptartos taisyklės iš esmės taikytinos ne tik grąžinant išnuomotą daiktą pavėluotai ( Lietuvos CK 6.499 str. 2 d. ), bet ir jo negrąžinus ( Lietuvos CK 6.499 str. 3 d. ). Lietuvos CK 6.499 str. 2 d. nustatyta nuomotojo teisė reikalauti, kad išnuomotą daiktą nuomos sutarčiai pasibaigus pavėlavęs grąžinti nuomininkas visiškai atlygintų nuomotojo patirtus bei susijusius su pavėluotu daikto grąžinimu nuostolius pagal Lietuvos CK 6.251 str. 1 d. ( LAT 2013-03-14 nutartis Nr. 3K-3-145/2013 ). Tačiau Lietuvos CK 6.499 str. 2 d. įtvirtinta nuomininko pareiga sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, nėra besąlyginė, o turi būti taikoma vertinamos ir kitas aplinkybes ( jos neaptariamos, nes šioje byloje yra kitokios ) ir toks aiškinimas atitinka tiek šalių interesų pusiausvyros, tiek bendruosius teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus ( LAT 2011-01-26 nutartis Nr. 3K-3-20/2011 ).

Šių teisės normų ( Lietuvos CK 6.499 str. 2 d. ir 3 d. ) paskirtis yra teisingai ir pilnai atlyginti nuomotojo patirtus nuostolius dėl išnuomoto daikto grąžinimo pavėluotai ar jo negrąžinimo. Akivaizdu, kad daiktą grąžinęs pavėluotai nuomininkas turi galimybę juo naudotis pasibaigus nuomos sutarčiai, t. y. neteisėtai, todėl pasibaigusioje nuomos sutartyje sulygto nuomos mokesčio priteisimas preziumuojamas kaip teisingas nuomotojo nuostolių atlyginimas nuo pradelsimo grąžinti daiktą iki jo faktinio grąžinimo dienos. Tačiau daikto negrąžinimo atveju, jei šis daiktas yra prarastas ( t. y. kai pats nuomotojas neturi galimybių juo naudotis ir šalims tai žinoma ), ši taisyklė ( nuomos mokesčio skaičiavimas ne iki daikto grąžinimo, o iki jo vertės atlyginimo ), teismo vertinimu, negali būti taikoma dėl sekančių priežasčių. Visų pirma, Lietuvos CK 6.499 str. 2 d. yra aiškiai numatytas nuomos mokestis už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Gi šio straipsnio 3 d. numatytas tik nuomos mokestis ( bet ne už laiką iki prarasto daikto vertės atlyginimo ). Todėl toks teisės normos aiškinimas, faktiškai išplečiantis nuomininko atsakomybės ribas, pagal įstatymo analogiją negali būti taikomas ( Lietuvos CK 1.9 str. ). Kartu jis neatitiktų ir šalių interesų pusiausvyros, tiek bendrųjų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų ( Lietuvos CK 1.5 str. ), nes išnuomotą daiktą praradusio ( ir dėl to nebegalinčio juo naudotis ) asmens atsakomybė būtų prilyginta tokį daiktą pasibaigus nuomos sutarčiai neteisėtai valdančio ( t. y. galinčio juo naudotis ) asmens atsakomybei ( šiuo atveju taikytinos Lietuvos CK 6.249 str. 2 d. nuostatos ). Nors ieškinyje ir nurodoma, kad reikalavimas grindžiamas teismų praktikos suformuotais aiškinimais ( ieškinio 2-3 l. ), ši praktika nenurodoma ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra žinoma.

Šioje byloje tiek dėl negrąžinto turto pobūdžio ( atskiros detalės, iš kurių negalima sudaryti vertikalios konstrukcijos ), tiek dėl kitų aplinkybių ( duomenų apie netinkamą saugojimą, galimas vagystes, kt. ) nėra ginčo ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad atsakovė išnuomoto turto negrąžino ne todėl, kad pasiliko jį naudotis, o todėl, kad iki galutinio atsiskaitymo su ieškove pagal nuomos sutartį jį prarado ir tai nustatyta surašant 2017-06-30 aktą ( vėlesniame akte duomenys tik patikslinti). Todėl pripažįstama, kad nuo to momento ieškovė nebeturi teisės reikalauti iš atsakovės nei nuomos mokesčio ( nes nuomos sutartis pasibaigė pasirašius aktą ), nei pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygto ( ar kitaip paskaičiuoto ) nuomos mokesčio dydžio negautų pajamų vadovaujantis Lietuvos CK 6.499 str. 3 d. nuostatomis.

Kiekvienas asmuo pats pasirenka savo teisių gynimo būdą ( Lietuvos CK 1.138 str. ), ieškinyje suformuluodamas reikalavimą ( ieškinio dalyką – Lietuvos CPK 135 str. 1 d. 4 p. ) ir nurodydamas aplinkybes, kuriomis jį grindžia ( ieškinio pagrindą – Lietuvos CPK 135 str. 1 d. 2 p. ). Šioje byloje ieškovė reikalavo priteisti kaip negautas pajamas ( Lietuvos CK 6.249 str. 1 d. ) negrąžintų ( prarastų ) daiktų - pastolių detalių - nuomos mokestį nuo akto pasirašymo dienos iki šių detalių vertės atlyginimo dienos. Aukščiau aptarta, kodėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus. Todėl atmetant ieškovės reikalavimą dėl kitų susijusių klausimų ( ar negautos pajamos turėtų būti atlyginamos, atsižvelgiant į šalių nuomos sutarties 4.2.7 p. sąlygas tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo; ar padarytų nuostolių atlyginimui pakanka teismo sprendimu byloje Nr. 190 priteistų procesinių palūkanų; ar ieškovė galėjo negrąžintas detales nusipirkti, pasinaudojusi banko paskola, pagal kurią mokėtinos sumos galimai būtų žymiai mažesnės nei prašoma nuomos mokesčio suma; kodėl ieškovė, per šį laikotarpį pirkusi naujų pastolių už apie 0,5 mln. EUR, nenusipirko 17000 EUR vertės trūkstamų detalių ir pan. ) nepasisakoma.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ). Tačiau taip pat teismas gali nukrypti nuo Lietuvos CPK 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ( Lietuvos CPK 93 str. 4 d. ). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė, praradusi dalį išnuomotų pastolių dalių, jų ieškovei negrąžino, o jų vertę atlygino daugiau kaip po metų laiko. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius visiškai ( Lietuvos CK 6.251 str. ), tame tarpe – ir negautas pajamas ( Lietuvos CK 6.249 str. 1 d. ), pagal įstatymą ( vėlgi - nevertinamos nuomos sutarties 4.2.7 p. nuostatos ) laikytinas pagrįstu. Tokioje situacijoje teismas laiko tikslingu net ir atmetant ieškinį abiem šalims nepriteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 93 str. 4 d. ).

Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažesnę nei minimaliai priteistiną sumą ( 1 l. ), todėl valstybei nepriteisiamos ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą pagal ieškovės UAB „I. G.“ ieškinį atsakovei UAB „R. A.“ dėl negautų pajamų ( nuomos mokesčio ) priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.