Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Neveronys, Kauno r. sav., teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir mokytis;

2) Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. birželio 18 d. (dvi paros);

3) Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tęsti darbą ir mokslus;

7) Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. 22.50 val. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. 13.20 val. (dvi paros); Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – ketveri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 9 d. 03.00 val. iki 2016 m. lapkričio 10 d. 14.29 val. (dvi paros) ir nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. 22.50 val. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. 13.20 val. (dvi paros), iš viso bendrai keturios paros. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 14 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Dėl nukentėjusiajam S. S. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo

Dėl nukentėjusiosios L. V. turto vagystės ir turto sugadinimo

2017 m. birželio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 30-(215)-IS1-490 nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, rastas 2017 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), Palangos m., ir nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, yra tinkamas asmeniui identifikuoti. Šis vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas T. V. kairės rankos nykščiu (t. 1, b. l. 113-115).

2017 m. birželio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3191)-IS1-3558 nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2017 m. gegužės 28 d., apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), Palangoje, rasta vyro kraujo, tinkamo asmenybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 121-122).

2017 m. birželio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto matyti, kad žmogaus kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, padaryta 2017 m. gegužės 28 d. apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), Palangoje, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys - E. V., gim. 1994 m. (t. 1, b. l. 123).

2017 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4020)-IS1-4558 nustatyta, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2017 m. gegužės 28 d. apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), Palangoje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su E. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000004 proc. (t. 1, b. l. 133-134).

2017 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūno nutarimo matyti, kad 2017-05-28 įvykio vietos apžiūros metu paimtas tamponas su nuoplova, kuris supakuotas į voką Nr. 1, ir iš E. V. 2017 m. birželio 20 d., paimti lyginamieji DNR pavyzdžiai, kurie supakuoti į Voką Nr. 2, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlį (t. 1, b. l. 135-136).

2017 m. birželio 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. V. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2017 m. gegužės 30 d. Klaipėdos „VW centras“ pasiūlymą su įkainiais (t. 1, b. l. 92-93, 94).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. V. 2017 m. gegužės 28 d., apie 01.00 val., atsuktuvu išdaužęs automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovęs į automobilį, pagrobė multimediją, kurios vertė – 4956 Eur. Įsibrovimo metu jis sugadino kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė – 95 Eur, kurio šukės supjaustė automobilio vairą, kurio vertė – 676 Eur, vairuotojo sėdynę, kurios vertė 630 Eur, rankinio stabdžio rankeną, kurios vertė – 55 Eur, taip pat automobilyje sulaužė multimedijos apdailos detalę, kurios vertė – 187 Eur. Tokiu būdu, E. V. sugadino svetimą – nukentėjusiajai L. V. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 1643 Eur, ir pagrobė svetimą – nukentėjusiajai L. V. priklausantį turtą, kurio vertė – 4956 Eur. Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino ir paaiškino įvykio aplinkybes, kurios gali būti žinomos tik nusikaltime dalyvavusiam asmeniui: jis nurodė tikslią automobilio stovėjimo vietą, įsibrovimo į automobilį būdą, pagrobtą daiktą – multimedijas įrenginį. Nukentėjusioji L. V. patvirtino, kad 2017 m. gegužės 27 d., apie 22.00 val., jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė Sodų g., prieš (duomenys neskelbtini) namą, Palangos m. Automobilį užrakino ir įjungė signalizaciją (gamyklinė). Kitos dienos rytą jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad jos automobiliui yra išdaužtas kairės pusės priekinio lango stiklas. Liudytojas T. V. parodė, kad jis nuėjęs pasižiūrėti automobilio pamatė, kad yra išdaužtas kairės pusės priekinių durelių lango stiklas, iš automobilio pavogta multimedija, taip pat buvo sulaužyta multimedijos apdailos detalė, nuo stiklo duženų supjaustyta sėdynė, taip pat supjaustytas automobilio vairas ir rankinio stabdžio rankena. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, jog išdaužtas kairės pusės priekinių durelių lango stiklas, o ant automobilio priekinių kairės pusės durelių, ant kėbulo apdailos juostelės stebima raudonos spalvos dėmė, kuri panaši į kraują - paimtas biologinis pėdsakas, taip pat fiksuotas automobilio vidus, kuriame stebima stiklo duženos, sulaužyta multimedijos įrenginio apdailos detalė, bei, kad nėra multimedijos įrenginio. 2017 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4020)-IS1-4558 konstatuota, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2017 m. gegužės 28 d. apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), Palangoje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su E. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000004 proc. (t. 1, b. l. 133-134). Taigi kaltinamojo E. V. kaltė pagrobus ir sugadinus svetimą turtą įrodyta. Nukentėjusiosios L. V. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad sugadinto turto vertė – 1643 Eur, viršija 5 MGL dydį (t. 1, b. l. 89). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, „Teismų praktika“, Nr. 23, p. 321). Taigi kaltinamojo E. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

Nusikaltimus kaltinamasis E. V. padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad įsibraudamas į automobilį, sudaužant automobilio stiklą ir pagrobdamas svetimą turtą veikia prieš šio turto savininko valią, sugadina svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis E. V. padarė du apysunkius savanaudiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje. Abiem atvejais nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padaryti idealiąja sutaptimi. E. V. anksčiau teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Ankstesniais nuosprendžiais E. V. ne kartą taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas taip pat padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, neišnykus ankstesniam teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. V. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių nėra atlikęs. Po šioje byloje tiriamų nusikaltimų padarymo, E. V. vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis nuteistas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Nors šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, tačiau jis šią kardomąją priemonę pažeidė ir pasislėpė nuo teismo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi E. V. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, pakeista į suėmimą, paskelbta jo paieška, kaltinamasis į Lietuvą pargabentas 2020 m. birželio 8 d. pagal Europos arešto orderį. Be to, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl galbūt kaltinamojo E. V. padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau baustas už administracinius pažeidimus (t. 2, b. l. 25-31). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu E. V. niekur nedirbo, darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyba) nesiregistravo, o 2017 m. gegužės 31 d. įsidarbino UAB „Emkriva“ (t. 2, b. l. 6, 7). Taigi visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamajam E. V. anksčiau paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė – jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo, nes jis, nepaisant ankstesnių teistumų, išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, o tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei.

Kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikaltimus, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, taip pat į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, be to, jis tvirtina norįs keisti savo gyvenimo būdą, dirbti ir kurti šeimą, siekiant išlaikyti kaltinamojo socialinius ryšius, ir skatinant tolesnį elgesio keitimąsi teigiama linkme, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. V. paskyrus už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, tačiau trumpesnio termino, nei BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytieji šių bausmių vidurkiai. Teismo vertinimu, paskirtos bausmės rūšis ir trukmė atitinka kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir atskiruose epizoduose tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedant šešis mėnesius laisvės atėmimo, ir kaltinamajam E. V. skirtina subendrinta – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir E. V. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, teismas skirtą bausmę sumažina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, kaltinamajam E. V. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos švelnesnės bausmės – vienerių metų laisvės atėmimo, ir E. V. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – šešerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Nors pridėtoji vienerių metų laisvės atėmimo dalis yra didesnė, nei likusi nepridėta dalis, ir galutinė subendrinta bausmė – šešeri metai ir vienas mėnuo laisvės atėmimo yra pakankamai didelė, tačiau teismas, pridėdamas tokią dalį bausmės, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. V. dvejomis veikomis (idealioji sutaptis) padarė dvi nusikalstamas veikas, jis sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. jam būdingas nusikaltimų modelis, taigi šie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, jo padarytų nusikaltimų mastas bei pobūdis neleidžia daryti išvados, jog E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra neadekvati ar neproporcinga jo neteisėtiems veiksmams. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, E. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 20 d., 8.10 val., iki 2017 m. birželio 21 d., 15.32 val. (t. 2, b. l. 36-37). 2017 m. birželio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo nutartimi E. V. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 21 d. (t. 2, b. l. 89-92). 2017 m. gruodžio 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi E. V. pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 21 d. (t. 2, b. l. 142-143). 2018 m. kovo 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi E. V. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 21 d. (t. 2, b. l. 190-192). 2018 m. birželio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi E. V. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 21 d. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi E. V. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista į suėmimą, paskelbta kaltinamojo paieška (t. 3, b. l. 70-71). 2018 m. spalio 22 d. dėl kaltinamaojo E. V. išduotas Europos arešto orderis (t. 3, b. l. 98-101). Pagal Europos arešto orderį 2020 m. birželio 7 d. E. V. buvo perimtas iš Norvegijos ir patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. E. V. faktinio sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 8 d., 00.30 val. (t. 3, b. l. 140 -141). 2020 m. birželio 8 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi E. V. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo, paskirtos 2018 m. rugpjūčio 24 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi, terminas pratęstas trims mėnesiams (t. 3, b. l. 143- 144). 2020 m. rugsėjo 8 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi E. V. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams (t. 3, b. l. 195- 96). 2020 m. gruodžio 4 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmu nutartimi kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta nuo nutarties paskelbimo dienos (t. 4, b. l. 36-37).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. PN/8661/041/LT/18 nustatyta, kad kaltinamasis E. V. iš Norvegijos Karalystės į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, išduotą Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, buvo konvojuotas 2020 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros duomenimis, E. V. buvo sulaikytas Norvegijoje 2020 m. kovo 20 d. ir laikomas suimtu iki jo perdavimo Lietuvai dienos.

Pagal BK 66 straipsnį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, baudžiamojoje byloje esančius duomenis, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytinas E. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2017 m. birželio 20 d., 8.10 val., iki 2017 m. birželio 21 d., 15.32 val., taip pat nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. birželio 7 d. (Norvegijoje suėmime išbūtas laikas), ir nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (Lietuvoje kardomajame kalinime išbūtas laikas) (BK 66 straipsnio 1 dalis), taip pat 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atliktą bausmės dalį ir juo įskaitytus laikotarpius.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė įskaityti į paskirtos bausmės laiką E. V. intensyvioje priežiūroje išbūtą laiką.

Pažymėtina, kad BK 66 straipsnis - kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę, numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Taigi BK nenumatyta, kad kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra – terminas būtų įskaitomas į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. įskaityti į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, atmestinas.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniai ieškovai - nukentėjusioji L. V. pareiškė 4388,81 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 89-91); nukentėjusysis S. S. – 1000 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti; draudimo bendrovė Ergo Incurance SE, Lietuvoje vykdanti veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, - 2480,19 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 144-148, 152, t. 2, b. l. 138).

Kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, civilinius ieškinius pripažino, pagrobtų ir sugadintų daiktų verčių neginčijo.

Nukentėjusioji L. V. teisminio nagrinėjimo metu sumažino civiliniu ieškiniu reikalaujamą sumą ir prašo priteisti iš kaltinamojo 2400 Eur (t. 4, b. l. 26). Dėl turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl nukentėjusiosios L. V. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. V. priteistina 2400 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas civilinės ieškovės nukentėjusiosios L. V. naudai.

Nukentėjusysis S. S. teisminio nagrinėjimo metu palaikė savo civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti jam 1000 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 28). Dėl turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. V. priteistina 1000 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas civilinio ieškovo nukentėjusiojo S. S. naudai.

Civilinė ieškovė draudimo bendrovė Ergo Incurance SE, Lietuvoje vykdanti veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, teisminio nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 2480,19 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią patyrė išmokėdama draudėjai L. V. draudimo išmoką. Kaltinamasis E. V. neteisėtais tyčiniais veiksmais apgadino automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas draudimo bendrovėje Ergo Incurance SE, Lietuvoje vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir kuri, vadovaudamasi transporto priemonių draudimo sutartimi, dėl aptariamo įvykio išmokėjo draudėjai L. V. 2480,19 Eur draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis numato, kad jei draudėjas patyrė nuostolį dėl trečiojo asmens veiksmų, draudėjas turi teisę reikalauti nuosatolio atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Tokiu būdu draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką, naudodamasis subrogacijos teise, turi teisę pareikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens (žr., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229-870/2019). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje draudimo bendrovė Ergo Incurance SE, Lietuvoje vykdanti veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pagal BPK 109 straipsnį turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio kaltinamojo E. V., kadangi ši bendrovė, įvykus draudžiamajam įvykiui (transporto priemonęs sugadinimas), išmokėjo nurodyto turto draudėjai atitinkamao dydžio draudimo išmoką.

Civilinės ieškovės draudimo bendrovės Ergo Incurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašomos priteisti turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais – 2017 m. birželio 23 d. žalos sąmata Nr. 561257-085, pranešimu apie draudimo išmoką, mokėjimo pavedimu (t. 1, b. l. 145-148), jo neginčija ir kaltinamasis E. V.. Draudimo bendrovės Ergo Incurance, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, civilinis ieškinys pagrįstas ir iš kaltinamojo E. V. priteistina 2480,19 Eur.

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

Nukentėjusysis S. S. prašo iš kaltinamojo E. V. priteisti 69,29 Eur kelionės išlaidas, susijusias su jo vykimu į 2017 m. gruodžio 14 d. teisiamąjį posėdį.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį proceso išlaidas taip pat sudaro nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionėms į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis jos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens valstybės naudai.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 7 d. nukentėjusysis S. S. jau buvo pateikęs tokį prašymą, kuris teisėjos rezoliucija tenkintas, įpareigojant Plungės apylinkės teismo finansų skyrių apmokėti nukentėjusiajam S. S. kelionės išlaidas (t. 2, b. l. 166). 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo finansų ir apskaitos skyrius raštu Nr. F2-21, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam S. S. apmokėjimo, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-156(7.1.2), pareikalavo S. S. pateikti 2017 m. gruodžio 1-14 d. degalų įsigijimo kvitą, nes nukentėjusysis kartu su prašymu dėl kelionės išlaidų apmokėjimo pateikė 2018 m. vasario 6 d. degalų įsigijimo kvitą 69,29 Eur sumai. Susisiekus su Plungės apylinkės teismo finansų ir apskaitos skyriumi, nustatyta, kad nukentėjusysis S. S. iki šiol nėra pateikęs reikalaujamų dokumentų, pagrindžiančių jo turėtas kelionės išlaidas. Taigi, nukentėjusysis dėl išlaidų, patirtų dėl jo kelionės iš savo gyvenamosios vietos į teismo posėdį ir atgal apmokėjimo turėtų teismui pateikti kelionės išlaidas, pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2017 m. gruodžio 1-14 d. degalų įsigijimo kvitą), ir esant pagrindui, teismas apmokėtų nukentėjusiojo turėtas kelionės išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo patirtos kelionės išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, o nukentėjusiojo prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą išspręsti išlaidų, susijusių su E. V. ekstradicija, atlyginimo klausimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 1039,61 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicija, t. y. pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą faktūrą Nr. KPK0000158 išlaidų (dienpinigių) suma – 106 Eur, pagal UAB „Vestekspress“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, serija VES Nr. 1570667, valstybės iždo mokėjimo pavedimą, išlaidų (lėktuvo bilietai, draudimas, kitos paslaugos) suma – 933,61 Eur (t. 3, b. l. 172-175).

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Nustatyta, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis E. V. pasislėpė nuo teismo. Kaltinamajam pasislėpus nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Sulaikius kaltinamąjį Norvegijoje, Lietuvos pareigūnai vyko į Norvegiją jo parsigabenti. Taigi minimas ekstradicijos išlaidas sukūrė pats kaltinamasis. Kadangi šios išlaidos buvo būtinos, siekiant įvykdyti teisingumą – išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teismo nuosprendį, todėl išlaidos, susijusios su kaltinamojo ekstradicija, pripažintinos ir laikytinos proceso išlaidomis. Teismas, įvertinęs pateiktą prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, ekstradicijos išlaidas - 1039,61 Eur, pripažįsta proceso išlaidomis, patirtas vykdant E. V. ekstradiciją. Šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo E. V. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - avalynės pėdsakas, mikrodalelės, pirštinės pėdsakas, rankų pėdsakas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; tamponas su nuoplova, taip pat iš E. V. paimti lyginamieji DNR pavyzdžiai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo S. S. turto pagrobimas) ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo S. S. turto sugadinimas) ir paskirti jam bausmę – 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios L. V. turto pagrobimas) ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios L. V. turto sugadinimas) ir paskirti jam bausmę – 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir atskiruose epizoduose tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pridedant šešis mėnesius laisvės atėmimo, ir E. V. skirti subendrintą – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti sumažintą – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, t. y. prie 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį, t. y. 1 (vienerius) metus, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti E. V. galutinę subendrintą - 6 (šešių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti E. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2017 m. birželio 20 d., 8.10 val., iki 2017 m. birželio 21 d., 15.32 val., nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. birželio 7 d., ir nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., taip pat 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atliktą bausmės dalį ir juo įskaitytus laikotarpius.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. V. 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) L. V. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. V. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) S. S. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. prašymą dėl išlaidų kelionei į teisiamąjį posėdį – 69,29 Eur priteisimo, palikti nenagrinėtą.

Civilinės ieškovės Ergo Incurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. V. 2480,19 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 19 ct) civilinei ieškovei Ergo Incurance SE, Lietuvoje vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis išlaidas, patirtas vykdant E. V. ekstradiciją, bei iš E. V. išieškoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 1039,61 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis eurus ir 61 ct) proceso išlaidoms atlyginti (Policijos departamento atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - avalynės pėdsaką, mikrodaleles, pirštinės pėdsaką, rankų pėdsaką, palikti saugoti byloje; tamponą su nuoplova, taip pat iš E. V. paimtus lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam – nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.