Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinio ieškovo „E.“ atstovo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu irA. V. paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. V. paskirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant E. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. L. paskirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu patvirtinti A. V. ir nukentėjusiojo G. A. 2017 m. gruodžio 20 d. susitaikymo protokolas, A. V. ir nukentėjusiosios L. T. 2018 m. sausio 15 d. susitaikymo protokolas, A. V. ir nukentėjusiojo Ž. N. 2018 m. sausio 17 d. susitaikymo protokolas ir procesas dėl nukentėjusiųjų L. T., G. A. ir Ž. N. civilinių ieškinių nutrauktas.

Civilinio ieškovo UAB „J.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. V. ir E. L. 2 519,05 (du tūkstančiai penki šimtai devyniolika eurų penki euro centai) turtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovų „I.“ ir „E. Lietuvos filialas“ (toliau ir – E.) pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. V. ir E. L. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, 2017 m. kovo 6 d., apie 03.40 val., automobiliu „Audi A6“ iš Šalčininkų r. sav., Šalčininkų, atvyko į Vilnių, netoli (duomenys neskelbtini), kur A. V. liepė E. L. laukti automobilyje ir stebėti aplinką, o pats nuėjo kiemais į automobilių stovėjimo aikštelę šalia namo (duomenys neskelbtini), kur iš turėto 300 ml talpos plastikinio buteliuko, apipylęs benzinu automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „J.“, variklio dangtį ties priekiniu stiklu, jį tyčia padegė žiebtuvėliu ir tokiu būdu sunaikino automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB „J.“ 2 969,05 Eur turtinę žalą, o draudimo bendrovei „I.“ filialui 10 228,89 Eur turtinę žalą. Nuo degančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsidegė šalia stovėję automobiliai: užsidegė ir sudegė automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis L. T. šeimai, ir tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajai 7 975 Eur turtinė žala; taip užsidegė ir sudegė automobilis „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis Ž. N., ir tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajam 937 Eur turtinė žala, o draudimo bendrovei „E.“ 5 937 Eur turtinė žala, be to, užsidegė bei apdegė automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis G. A. šeimai, tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padaryta 850 Eur turtinė žala. Tokiu būdu A. V. sunaikino ir sugadino, o E. L. padėjo A. V. sunaikinti ir sugadinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydami iš viso 28 896,94 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais A. V. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, o E. L. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

2. A. V. ir E. L. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnis) reikalauti įvykdyti prievolę ar ginti civilinę teisę teisme (CK 1.138 straipsnis), savavališkai, panaudodami psichinę prievartą, vykdė ginčijamą, tačiau nerealizuotą A. V., kaip UAB „V.“ vadovo, tikrą teisę gauti iš UAB „J.“ apmokėjimą už UAB „V.“ atliktus statybos darbus statomame gyvenamųjų namų komplekse „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. 2017 m. kovo 6 d. A. V. paprašius E. L. paskambinti telefonu UAB „J.“ projektų vadovui V. S. (V. S.) ir pareikalauti perduoti jiems didelės vertės turtą – 100 000 Eur, kuriuos šis skolingas už atliktus statybos darbus, priešingu atveju grasinti fiziniu smurtu ir susidorojimu su V. S., jo šeima bei grasinti sugadinti ar sunaikinti jo turtą, E. L. sutikus, A. V. pasakė jam (E. L.) V. S. mobiliojo ryšio telefono numerį bei nurodė, kokį grasinančio pobūdžio tekstą reikia pasakyti V. S. ir tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 18 d., E. L. 4 kartus, panaudodamas A. V. pateiktą vis kitą mobiliojo ryšio telefono aparatą ir naują SIM kortelę, skambino V. S. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), reikalavo 100 000 Eur, priešingu atveju grasino susidoroti su juo pačiu, jo šeima bei grasino sugadinti ar sunaikinti jo turtą. Šiais savo veiksmais A. V. ir E. L. pripažinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, statomo namo teritorijoje (duomenys neskelbtini), laikė 20 vienetų pramoninės gamybos, 16-o kalibro šovinių su grankulkių ir kulkos užtaisais, kurie yra B ir C kategorijų šaudmenys, 1 namudiniu būdu užtaisytą 12-o kalibro šovinį su medžiagos, panašios į druską, užtaisu, skirtą įvairių modelių 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, kuris yra B ir C kategorijų šaudmuo, bei svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio masė 20 g, iki 2017 m. kovo 30 d., 10.13 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus šaudmenis bei sprogstamąją medžiagą. Šiais savo veiksmais A. V. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. V., taip pat civilinio ieškovo „E.“ apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teisme, priimant 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo tenkintas nuteistojo A. V. skundas, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 1 metams 2 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams, o „E.“ skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinių ieškovių bendrovių „I.“ ir „E.“ Lietuvos filialo ieškiniai palikti nenagrinėti, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi teisėjų kolegija, pasisako tik dėl aukščiau nurodytų bendrovių pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo.

10. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

11. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinių ieškovių (draudimo bendrovių) pareikštus civilinius ieškinius nenagrinėtus, vertino, kad pareikšti reikalavimai yra regresiniai ir jie baudžiamojo proceso tvarka nėra nagrinėjami. Teisėjų kolegija sutinka su E. Lietuvos filialo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo nagrinėjamu atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sutapatino skirtingus regreso ir subrogacijos institutus, kas lėmė, jog nepagrįstai draudimo bendrovių pareikšti civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti.

12. Bylos medžiaga nustatyta, kad „I.“, vadovaudamasi transporto priemonių draudimo sutartimi, išmokėjo draudėjui 10 228,89 Eur draudimo išmoką dėl 2017 m. kovo 6 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje užsidegusio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrovės UAB „J.“ lizinguojamas automobilis), ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydami nurodytą sumą priteisti iš žalą padariusio asmens (t. 1, b.l. 55-77). „E.“, vadovaujantis 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu pagal Vertinimo ataskaitą Nr. L170409, išmokėjo 5 937 Eur dydžio draudimo išmoką dėl 2017 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudegusios transporto priemonės – „Ford S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš atsakingų asmenų nurodytą sumą (t. 1, b.l. 85 – 98).

13. CK 6.1015 straipsnis numato, kad jei draudėjas patyrė nuostolį dėl trečiojo asmens veiksmų, draudėjas turi teisę reikalauti nuostolio atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Tokiu būdu draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką, naudodamasis subrogacijos teise, turi teisę pareikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje „I.“, „E.“ pagal BPK 109 straipsnį turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių nuteistųjų A. V. ir E. L., kadangi šios bendrovės, įvykus draudžiamajam įvykiui (kilus, gaisrui, kurio metu sudegė transporto priemonės), išmokėjo nurodyto turto draudėjams atitinkamo dydžio draudimo išmokas.

14. A. V. ir E. L. nuteisti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia sunaikino automobilį „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. N., draustą „E.“ Lietuvos filiale (t. 1, b.l. 86). „E.“ Lietuvos filialas dėl šių neteisėtų nuteistųjų veiksmų patyrė 5 937 Eur dydžio turtinę žalą, kurią išmokėjo draudėjui dėl minėto sudegusio automobilio. Turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais – Vertinimo ataskaita Nr. L170409, jo neginčija ir nuteistieji A. V. bei E. L.. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad už A. V. jau yra sumokėta 450 Eur suma, todėl prašė priteisti 5 487 Eur. „E.“ Lietuvos filialo civilinis ieškinys yra pagrįstas ir priteistinas solidariai iš nuteistųjų A. V. ir E. L..

15. Nuteistieji neteisėtais tyčiniais veiksmais sunaikino ir automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas draudimo bendrovėje „I.“, kuri dėl aptariamo įvykio draudėjui išmokėjo 10 228,89 Eur draudimo išmoką. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu civilinio ieškovo atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat nurodė, kad už automobilio apžiūrą buvo sumokėta 24,20 Eur, už sudegusią kėdutę – 156,15 Eur, už patį automobilį – 10 048,54 Eur, ir visą šią sumą buvo prašoma priteisti iš asmenų, atsakingų už padarytą žalą. Tuo tarpu, atstovės vertinimu, ne visą šią sumą civilinis ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš nuteistųjų. Atskaičiavus skirtumą tarp automobilio rinkos vertės be PVM ir liekanų vertės be PVM, tikroji padaryta žala yra 9 351,46 Eur. Skirtumas tarp civilinio ieškovo išmokėtos draudimo išmokos už automobilį ir automobiliui padarytos žalos dydžio sudaro 697,08 Eur. Be to, A. V. sumokėjo civiliniam ieškovui 450 Eur (t. 7, b.l. 131-132). Taigi civilinis ieškovas pareikštus reikalavimus atitinkamai sumažino, prašydamas priteisti 9 081,81 Eur.

16. Negalima sutikti su advokatės L. Narmontienės teiginiais, kad žala dėl vežimėlio nėra įrodyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad sudegusiame automobilyje „Škoda Octavia“ buvo vaikiško vežimėlio sėdimoji kėdutė, kuri aptariamo įvykio metu taip pat sudegė. Apeliacinės instancijos teismui „I.“ atstovė pateikė UAB „K.“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ čekį, iš kurio matyti, kad 2014 m. lapkričio 24 d. įsigytas Milli vežimėlis Grey 3in1, kurio kaina – 1467,44 Lt. Jam buvo pritaikyta 73,37 Lt nuolaida ir iš viso už vežimėlį kartu su Milli vokeliu (jo kaina nurodyta 0,01 Lt) sumokėta 1394, 08 Lt, kas sudaro 403,7 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo vežimėlio pirkimo iki įvykio 2017 m. kovo 6 d. buvo praėję maždaug 2,5 metų, įvertinus daikto nusidėvėjimą, draudimo bendrovės paskaičiuota suma už vežimėlio sunaikinimą, t.y. 156,15 Eur atitinka protingumo kriterijus.

17. Advokatė taip pat teigė, kad nėra detalaus sumų aprašymo, nėra aišku, kokia automobilio dalis sudegė, kaip ją galima pakeisti. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš byloje esančių dokumentų – nuotraukų, kuriose užfiksuotas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ši transporto priemonė yra visiškai sudegusi. Tokias aplinkybes patvirtina ir Automobilio apžiūros aktas Nr. IFTP0007010, kuriame nurodyta, kad automobilio kėbulas ir visi elementai yra visiškai sudegę (t. 1, b.l. 60-65, 66). Nustatant automobilio vertę, buvo vadovautasi VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, įvertinti tokios pačios markės, gamybos metų bei parametrų automobilių kainos internetinėje svetainėje mobile.de (t. 1, b.l. 69-72, 73). Abejoti automobilio verte bei jos nustatymo metodu nėra pagrindo. Taigi „I.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 9 081,81 turtinės žalos padarymo yra pagrįstas, ši suma priteistina solidariai iš nuteistųjų A. V. ir E. L..

18. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. V. gynėja advokatė L. Narmontienė prašė išdėstyti civiliniais ieškiniais priteistinos žalos mokėjimą dalimis 2 metams, motyvuojant tuo, kad jos ginamojo turtinė padėtis yra labai sunki, jis turi daug įsipareigojimų. I. atstovė dėl dalinio mokėjimo neprieštaravo, civilinio ieškovo E. Lietuvos filialo atstovas su tokiu prašymu nesutiko.

19. Sprendimo vykdymo išdėstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

20. Advokatė L. Narmontienė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus (t. 7, b.l. 152-154), iš kurių matyti A. V. dirba UAB „G.“. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio vidutinis išmokamas darbo užmokestis yra nuo 288,80 Eur iki 315,58 Eur. UAB „V.“ yra likviduota. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. pasirašė su nukentėjusiaisiais G. A., L. T., Ž. N. susitaikymo protokolus, kuriuose susitarė dėl jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (iš viso – 11 000 Eur, iš kurių dalis yra atlyginta). Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies tenkino UAB „J.“ civilinį ieškinį, priteisdamas iš nuteistųjų 2 519,05 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniai ieškovai „I.“, „E.“ Lietuvos filialas pareikšti civiliniai ieškiniai atitinkamai 9 081,81 Eur bei 5 937 Eur sumai. Taigi A. V. kyla pareiga atlyginti beveik 30 000 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į nuteistojo A. V. gaunamas mėnesines pajamas (pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra apie 600 Eur), taip pat į tai, kad jis augina du nepilnamečius vaikus, yra sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais ir šias sumas geranoriškai dengia, yra pagrindo išdėstyti ir civilinėms ieškovėms – draudimo bendrovėms priteistinų sumų dėl turtinės žalos atlyginimo mokėjimą dalimis. Prašymą išdėstyti priteistinos žalos mokėjimą dalimis pirmosios instancijos teisme yra išreiškęs ir nuteistasis E. L..

21. „I.“ atstovė advokatė J. M. prašė priteisti bylinėjimo išlaidas – 500 Eur išlaidas už teisinę pagalbą atstovaujant civilinio ieškovo interesus teisme. Šis reikalavimas grindžiamas 2019 m. balandžio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas JM Nr. 0355 bei sąskaitos išrašu, kuriame atsispindi „I.“ atliktas mokėjimas (t. 7, b.l. 159, 160).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos yra bendros bylos procesui tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411-942/2016, 2K-38-1073/2018 ir kt.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos už civiliniam ieškovui teiktas teisines paslaugas nepriteistinos. Iš bylos medžiagos matyti, kad apskundus 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. V. ir civilinės ieškovės „E.“ Lietuvos filialo atstovo apeliacinius skundus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, nustatė, kad abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė BPK X skyriaus normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą bei rėmėsi netinkamu teismo precedentu, ir taip padarė esminius BPK 109, 110 straipsnių nuostatų pažeidimus. Tuo pagrindu byla dalyje dėl draudimo bendrovių pareikštų civilinių ieškinių buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi civilinio ieškovo patirtos išlaidos dėl atstovavimo teisme, šiuo atveju, neturėtų būti priteisiamos iš nuteistųjų. Be to, net ir priešingu atveju, prašomos priteisti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimas su žalos bylos medžiaga, pasirengimas bylai bei atstovavimas teisme) yra nepagrįstai didelės. Baudžiamoji byla nėra didelės apimties, parengti mažos apimties (vieno lapo) rašytiniai paaiškinimai, teismo posėdis vyko mažiau nei vieną valandą, advokatė civilinio ieškovo interesus atstovavo tik apeliacinės instancijos teisme (atstovavimo sutartis sudaryta 2018 m. gruodžio 21 d., sąskaita už teisines paslaugas pateikta 2019 m. balandžio 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu:

nutaria:

civilinio ieškovo „E.“ atstovo G. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį:

civilinio ieškovo „E.“ Lietuvos filialo civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš A. V. ir E. L. 5 487 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlygini.

Nustatyti A. V. ir E. L. tokią priteistos sumos atlyginimo tvarką:

- ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. sumokėti „E.“ Lietuvos filialui pirmą įmoką – 228,74 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 74 euro centus);

- po to, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d. mokėti „E.“ Lietuvos filialui po 228,62 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 62 euro centus), kol bus padengtas visas ieškinys.

Civilinio ieškovo „I.“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš A. V. ir E. L. 9 081,81 Eur (devynis tūkstančius aštuoniasdešimt vieną eurą 81 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nustatyti A. V. ir E. L. tokią priteistos sumos atlyginimo tvarką:

- ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. sumokėti „I.“ pirmą įmoką – 378,61 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 61 euro centus);

- po to, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d. mokėti „I.“ po 378,40 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 euro centus), kol bus padengtas visas ieškinys.

Civilinio ieškovo „I.“ atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.