Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo S. S. turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo S. S. turto sugadinimo) – 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiosios L. V. turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios L. V. turto sugadinimo) – 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir atskiruose epizoduose tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedant 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ir E. V. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta sumažinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis, t. y. 1 (vieneri) metai, nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta E. V. galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas E. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas – nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 21 d., nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. birželio 7 d. ir nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., taip pat pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis ir juo įskaityti laikotarpiai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. V. nuteistas už tai, kad tyčia sugadino ir sunaikino svetimą turtą, pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, tai yra:

1.1. E. V. 2017-05-28 apie 01.00 val. užkišo už automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklo atsuktuvą, kurį spaudė ir taip išdaužė S. S. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Palangoje, kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė – 150 Eur, apgadino durelių lango apdailos juosteles, kurių vertė – 100 Eur, šoninio kairės pusės veidrodžio mechanizmą, kurio vertė – 200 Eur, po to įsibrovė į automobilį, iš kurio paėmė multimediją, kurios vertė – 450 Eur, ir pasišalino. Tokiu būdu E. V. sugadino svetimą – nukentėjusiajam S. S. priklausantį – turtą, kurio bendra vertė – 450 Eur ir, įsibrovęs į saugyklą – automobilį, pagrobė svetimą – S. S. priklausantį – turtą, kurio bendra vertė – 450 Eur.

1.2. Be to, E. V. 2017-05-28 apie 01.00 val. atsuktuvu išdaužė L. V. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio priešais (duomenys neskelbtini) namą, Palangoje, kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė – 95 Eur, lango šukės supjaustė automobilio vairą, kurio vertė – 676 Eur, vairuotojo sėdynę, kurios vertė – 630 Eur, rankinio stabdžio rankeną, kurios vertė – 55 Eur, taip juos sugadindamas, po to įsibrovė į automobilį, kuriame sulaužė multimedijos apdailos detalę, kurios vertė – 187 Eur, taip ją sugadindamas, ir paėmęs multimediją, kurios vertė – 4956 Eur, pasišalino. Tokiu būdu E. V. sugadino svetimą – nukentėjusiajai L. V. priklausantį – turtą, kurio bendra vertė – 1 643 Eur, ir, įsibrovęs į saugyklą – automobilį, pagrobė svetimą – nukentėjusiajai L. V. priklausantį – turtą, kurio vertė – 4 956 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu gynėjas prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo pagal idealiosios nusikaltimų sutapties taisykles, bausmių už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimo ir nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės subendrinimą su Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu, ir nuteistajam E. V. paskirti galutinę bausmę, ne didesnę nei 5 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo, tinkamai į paskirtos bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu atliktos bausmės laikotarpius ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus visus kitus laikotarpius, nurodant šiuos laikotarpius konkrečiomis dienomis, įskaityti D. V. paskirtos intensyvios priežiūros laikotarpius į paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Nurodo, kad nuteistasis neginčija byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kadangi jis baudžiamojo proceso metu nuosekliai pripažino visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius. Tačiau, nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta, taip pat netinkamai buvo kvalifikuotos jo nusikalstamos veikos pagal atskirus epizodus skiriant atskiras bausmes, neteisingai buvo subendrintos laisvės atėmimo bausmės, nebuvo įskaitytas intensyvios priežiūros laikotarpis į laisvės atėmimo bausmę, nenustatytas konkretus laisvės atėmimo bausmės terminas vykdant Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendį. Dėl šių priežasčių E. V. teisinė padėtis buvo pabloginta, kadangi jam neteisingai buvo paskirtos atskiros bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, ir dėl to jam buvo priimtas pernelyg griežtas teismo nuosprendis.

2. Teismas neteisingai subendrino paskirtą galutinę bausmę su Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu, kadangi iš dalies pridėjo 1 metus laisvės atėmimo. Gynėjo teigimu, teismas turėjo įvertinti nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius ir bausmes subendrinti apėmimo būtu, tačiau ne sudėjimo būdu. Apelianto nuomone, po skundžiamu Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu E. V. turėjo būti paskirta galutinė 5 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

3. Teismas netinkamai įskaitė Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpius, nes nenurodė konkrečiai šių laikotarpių dienomis. Tokia teisinė spraga turės įtakos likusios laisvės atėmimo dalies apskaičiavimui vykdant Plungės apylinkės teismo 2020-12-17 nuosprendį. Atliktos bausmės įskaitymas į nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką yra nurodomas konkrečiai dienomis, tačiau ne laikotarpiais, kurie nuosprendyje nenurodyti.

4. Nuteistajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi įtariamojo priežiūra, kurios metu jis nešiojo elektroninį stebėjimo įtaisą – apykoję. Ši kardomoji priemonė pagal BK 48 straipsnio reglamentavimą prilygintina laisvės apribojimo bausmei. Dėl šios priežasties nuteistojo D. V. intensyvios priežiūros laikotarpis turėtų būti įskaitytas į bausmės atlikimą pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles, t. y. dvi dienos intensyvios priežiūros turi būti prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistojo E. V. gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu visų pirma tuo aspektu, kad, pasak apelianto, E. V. padarytos nusikalstamos veikos, įsibraunant į nukentėjusiesiems S. S. ir L. V. priklausančius automobilius ir tokiu būdu juos sugadinant bei pagrobiant iš jų turtą, turėjo būti kvalifikuotos kaip nusikaltimų sutaptis, kadangi buvo padarytos beveik tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietovėje, nuteistojo vieninga tyčia buvo nukreipta į du tos pačios rūšies objektus. Taigi, kaip matyti, apeliantas prašo E. V. padarytas veikas, įsibraunant į nukentėjusiesiems priklausančius automobilius ir tokiu būdu juos sugadinant bei pagrobiant iš jų turtą kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką, sudarančią idealiąją nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, sutaptį. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

5. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieno sumanymo (bendros tyčios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-160-976/2020 ir kt.). Kaip tęstinė traktuojama ir tokia veika, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-267/2011 ir kt.). Kita vertus, vien vienarūšių veikų padarymas per trumpą laiko tarpą pats savaime nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes būtina papildoma sąlyga, kad veikos būtų jungiamos vieningos tyčios (LAT nutartis atnaujintoje byloje Nr. 2A-7-489/2018).

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines nusikalstamų veikų aplinkybes: E. V. tyčia sugadino ir sunaikino svetimą turtą bei pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, tai yra:

7. Pagal tokias byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad šios nuteistojo E. V. veikos įvykdytos realizuojant savarankiškus sumanymus ir nebuvo jungiamos vieningos tyčios. Dėl to laikyti šias nusikalstamas veikas viena tęstine veika nėra teisinio pagrindo.

8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad E. V. veiksmai, iš skirtingų automobilių pagrobiant multimedijų įrenginius, įsibrovus į nukentėjusiųjų automobilius ir tokiu būdu sugadinant svetimą turtą, buvo padaryti realizuojant vieną bendrą, o ne atskirus savarankiškus sumanymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustatant bendrą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir aiškinamasi, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurių apeliantas neginčija, akivaizdu, kad įsibrovimas į nukentėjusiesiems priklausančius automobilius, tokiu būdu sugadinant svetimą turtą, ir multimedijų iš jų pagrobimas abiem atvejais buvo apspręstas tikslo kiekvienu konkrečiai susiklosčiusiu atveju iš skirtingų automobilių pagrobti multimedijas. Kitaip tariant, kiekvienas įsibrovimo į nukentėjusiųjų automobilius atvejis buvo apspręstas tikslo kiekvienu konkrečiu atveju iš skirtingų transporto priemonių pagrobti multimedijų įrenginius, o ne tam tikri atskiri vieningo sumanymo etapai, siekiant atitinkamo tikslo – pagrobti konkretų turtą (šiuo atveju – multimedijas) iš skirtingų automobilių. Ir nors šiuos tikslus E. V. įgyvendino iš esmės tapačiais būdais – įsibraudamas į skirtingiems asmenims priklausančius automobilius, tačiau šiuos veiksmus jis atliko skirtingu laiku: visų pirma įsibrovė į vieną automobilį ir pagrobė iš jo multimediją, po to – į kitą, stovėjusį kitoje gatvėje, ir taip pat pagrobė iš jo multimediją (abiem atvejais įsibraudamas į nukentėjusiųjų automobilius juos apgadino (kaltinime konkrečiai nurodyta, koks ir kokios vertės turtas buvo sugadintas). Gynėjo apeliacinio skundo argumentus, neva E. V. įsibrovė į du tos pačios rūšies objektus vienu metu ir toje pačioje vietoje, paneigia byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad automobiliai, į kuriuos E. V. įsibrovė, priešingai apelianto tvirtinimui, stovėjo skirtingose Palangos gatvėse – atitinkamai (duomenys neskelbtini) namo kieme ir priešais (duomenys neskelbtini) namą, todėl tuo pat metu įsibrauti į nukentėjusiųjų automobilius, stovėjusius skirtingose vietose, nuteistasis negalėjo. Šių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. V. veiksmus, įsibraunant į nukentėjusiųjų S. S. ir L. V. automobilius ir tokiu būdu juos sugadinant bei pagrobiant iš jų multimedijas, kvalifikavo kaip du atskirus vagystės, įsibraunant į svetimus automobilius ir tokiu būdu sugadinant svetimą turtą, atvejus. Dėl to šioje byloje skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2020-12-17 nuosprendžiu nuteistajam E. V. už visas nusikalstamas veikas paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurių dalis dėl nusikalstamų veikų, padarytų idealiąja sutaptimi (t. y. dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarytų prieš S. S., ir dėl tų pačių veikų, padarytų prieš L. V.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir atskiruose epizoduose dėl veikų, padarytų realiąja sutaptimi, tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta ir E. V. paskirtos bausmės subendrintos teisingai, t. y. tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto ir 6 dalies nuostatas.

9. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepagrįstai pridėjo 6 mėnesius laisvės atėmimo prie E. V. paskirtos bausmės, kuri teismo konkrečiai nebuvo paskirta po bausmių subendrinimo bausmių apėmimo būdu, teisėjų kolegija pažymi, kad toks gynėjo apeliaciniame skunde siūlomas bausmių bendrinimo būdas neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos sprendžiant bausmių bendrinimo klausimus, kadangi gynėjas siūlo bendrinti bausmes atskirais etapais, nesivadovaujant BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių bendrinimą apėmimo ir sudėjimo būdu vienu etapu.

10. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai subendrino nuteistajam E. V. paskirtą galutinę bausmę su Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu, pridėdamas vienerius metus laisvės atėmimo. Pasak apelianto, teismas turėjo įvertinti nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius ir bausmes subendrinti apėmimo būtu, o ne sudėjimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme (šis nuosprendis subendrintas su Kauno apylinkės teismo 2020-04-28 nutartimi paskirta subendrinta 4 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės 5 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį, t. y. vienerius metus, nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskyrė E. V. galutinę subendrintą 6 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje E. V. nuteistas už du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu E. V. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (šis nuosprendis buvo subendrintas su Kauno apylinkės teismo 2020-04-28 nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos E. V. Kauno apylinkės teismo 2018-07-05 ir 2018-06-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės (Kauno apylinkės teismo 2018-07-05 nuosprendžiu E. V. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje; to paties teismo 2018-06-29 nuosprendžiu E. V. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje). Nusikaltimai, už kuriuos E. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2018-07-05 nuosprendžiu, kuris subendrintas su to paties teismo 2020-04-28 nutartimi, kuria subendrinti Kauno apylinkės teismo 2018-07-05 ir 2018-06-29 nuosprendžiai, labai nesiskiria pagal pavojingumą, t. y. šie nusikaltimai yra priskiriami gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai), todėl, priešingai gynėjo tvirtinimui, bendrinti E. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme taikant bausmių apėmimą nebuvo pagrindo. Gynėjo skundo argumentas, kad šiuo atveju teismas turėjo įvertinti nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius ir bausmes subendrinti ne sudėjimo, o apėmimo būtu, nepagrįsti. BK 63 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Akivaizdu, kad nusikaltimai, už kuriuos E. V. nuteistas skundžiamu 2020-12-17 nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu, kuris subendrintas su šio teismo 2020-04-28 nutartimi, kuria subendrinti Kauno apylinkės teismo 2018-07-05 ir 2018-06-29 nuosprendžiai, padaryti skirtingai laikotarpiais, taigi nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, be to, kaip minėta, nusikaltimai, už kuriuos E. V. nuteistas minėtais nuosprendžiais, labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl bendrinti skundžiamu Plungės apylinės teismo 2020-12-17 nuosprendžiu E. V. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, priešingai gynėjo tvirtinimui, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

11. Dėl gynėjo skundo argumento, kad teismas netinkamai įskaitė Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpius, nes nenurodė konkrečiai šių laikotarpių dienomis, teisėjų kolegija pažymi, kad Plungės apylinkės teismas į nuteistajam E. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitė visą pagal Kauno apylinkės teismo 2020-08-10 nuosprendį atliktą bausmės dalį ir juo įskaitytus laikotarpius, todėl papildomas tikslus dienų skaičiaus nurodymas nėra būtinas ir šiuo pagrindu nuosprendis netampa neįvykdomas. Pažymėtina, kad jeigu vykdant Plungės apylinkės teismo 2020-12-17 nuosprendį vis dėlto iškiltų abejonių ar neaiškumų dėl nuteistajam E. V. likusios laisvės atėmimo bausmės dalies apskaičiavimo, bausmę vykdanti institucija gali kreiptis su teikimu į paskutinį nuosprendį priėmusį teismą dėl įskaitymų patikslinimo.

12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi įtariamojo priežiūra, kurios metu jis nešiojo elektroninį stebėjimo įtaisą – apykoję. Pasak gynėjo, ši kardomoji priemonė pagal BK 48 straipsnio reglamentavimą prilygintina laisvės apribojimo bausmei, todėl, gynėjo teigimu, D. V. intensyvios priežiūros laikotarpis turėtų būti įskaitytas į bausmės atlikimą pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles, dvi intensyvios priežiūros dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Sutikti su šiuo apelianto skundo argumentu taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, jog BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taigi teismas privalo įskaityti tik kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Kitų, už suėmimą švelnesnių, kardomųjų priemonių, įskaitant intensyvią priežiūrą, taikymo laiko įskaitymo į bausmės laiką baudžiamasis įstatymas nenumato. Todėl, priešingai gynėjo tvirtinimui, E. V. intensyvios priežiūros laikotarpį įskaityti į jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo 2020-12-17 nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. gynėjo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą atmesti.