Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ patikslintą ieškinį atsakovams V. D. ir A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

2019 m. vasario 6 d. neterminuotosdarbo sutarties Nr. 264/249 pagrindu atsakovė A. K. buvo priimta dirbti UAB „Palink“ Parduotuvėje IKI Nr. 264, adresu (duomenys neskelbtini), kasininkės - pardavėjos pareigose. Sutartimi nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. birželio 3 d. pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). 2019 m. vasario 6 d. Patvirtinimu nustatyta, kad atsakovė buvo supažindinta su UAB „Palink“ vietiniais norminiais teisės aktais ir jos pareigas reglamentuojančiais dokumentais (kasininko - pardavėjo pareiginiai nuostatai, Darbo tvarkos taisyklės ir kt.).

2019 m. kovo 15 d. UAB „Palink“ Parduotuvės IKI Nr. 264, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ataskaita Nr. 1760 nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. „Perlas“ terminalo kasoje užfiksuotas 603,77 Eur trūkumas. Iš 2019 m. kovo 15 d. „Perlas“ kvito nustatyta, kad į tam tikras sąskaitas pervesta 603,77 Eursuma (nurodytos kokios atsakovo sąskaitos, už kokias sumas buvo apmokėtos ir bendra pervesta suma). 2019 m. kovo 17 d. atsakovė, kuri tuo metu buvo ieškovės darbuotoja ir dirbo „Perlas“ terminalo kasoje, pateikė paaiškinimą, kuriuo nustatyta, kad ji 2019 m. kovo 15 d. „Perlas“ terminalo kasoje aptarnavo klientą, kuris pateikė mokesčių knygeles sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimui. „Perlas“ terminalo kasoje suvedusi reikalingus duomenis, atsakovė atliko ir užbaigė mokėjimą ir nurodė klientui sumą, kurią jis turi sumokėti, tačiau klientas nurodė, kad pinigų neturi, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs.

Ieškovės pareiškimo pagrindu 2019 m. kovo 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12226-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo). 2019 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nustatyta, kad V. D. apgaulės prieš parduotuvės „IKI“ kasininkę nenaudojo, o žala UAB „Palink“ kilo dėl neapdairių darbuotojos – A. K. veiksmų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS – 4511 atmetė ieškovės prašymą išieškoti iš atsakovės 603,77 Eur žalos atlyginimo.

Byloje pareikštas reikalavimas buvusiai ieškovės kasininkei – atsakovei A. K. dėl užfiksuoto trūkumo kasojeir atsakovui V. D., ieškovės teigimu, nesumokėjusiam kasininkės suvestų mokesčių „Perlas“ terminale. Ieškovė teigia, kad atsakovas jai turi grąžinti be pagrindo įgytus 603,77 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamai įvykdytos grynųjų pinigų operacijos, ieškovė patyrė 603,77 Eurturtinę žalą.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Daikto, turto gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiūriu. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020 28 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas, CPK 178 straipsnis).

Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Todėl, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas). Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 23 punktas).

Dėl atsakovo V. D. pareigos grąžinti ieškovei be pagrindo įgytas lėšas

Nagrinėjamu atveju atsakovo teisme duotais bei jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. atsakovas parduotuvėje IKI, esančioje (duomenys neskelbtini), „Perlas“ terminalo kasoje pateikė atsakovei, tuo metu dirbusiai kasininke, mokesčių knygelę ir sąskaitas, norėdamas sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovei suvedus sąskaitas ir atsakovui pasakius už mokesčius mokėtiną sumąir, kad ji turi būti sumokėta tik grynaisiais pinigais, atsakovas kasininkei pasakė, kad reikiamos sumos grynaisiais neturi ir iš parduotuvės pasišalino, pasiėmęs mokesčių knygelę ir kasininkės išspausdintus kvitus. Paaiškino, kad tą pačią dieną nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys nekelbtini), ir per „Perlo“ terminalą atsiskaitė už komunalinius mokesčius. Atsakovo teigimu, sumokėjo apie 450 Eur. Atsakovas neneigia, kad kasininkė jo prašė, kad jis palauktų, tačiau jis nepaklausęs išėjo iš parduotuvės. 2019 m. rugsėjo 25 d. prokuratūros nutarimu nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. parduotuvėje darytame vaizdo įraše užfiksuotas ginčas tarp atsakovų, ir kaip po ginčo su kasininke, atsakovas ramiai išeina iš parduotuvės. Nustatyta ir tai, kad atsakovui pasišalinus iš parduotuvės, kasininkė jam jau buvo grąžinusi mokesčių knygelę ir išspausdintus kvitus. Atsakovas taip pat nurodė, kad nežinojo, kad „Perlo“ terminale galima išgryninti pinigus. Jei kasininkė jam būtų tai pasakiusi, jis būtų atsiskaitęs už paslaugas. Tai, kad kasininkė buvo patvirtinusi mokėjimus, jis nežinojo. Kitą mėnesį, gavęs naujas sąskaitas už komunalinius mokesčius, atsakovas pastebėjo, kad yra apie 450 Eur permoka, kurią susigrąžino. Grąžintų pinigų niekam grąžinti nesiruošia, nes nusikalstamos veikos nepadarė. Mano, kad nesusipratimas įvyko dėl kasininkės klaidos ir aplaidumo. Ieškovė pripažįsta, kad 603,77 Eur „Perlas“ terminalo kasoje trūkumas atsirado dėl jos darbuotojos veiksmų, kadangi ji, pirma, atliko procedūras terminale ir tik tada paprašė kliento susimokėti.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais ieškovės darbuotojos R. S. paaiškinimais nustatyta, kad parduotuvėje „Perlo“ terminale galima atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Tokioje kasoje dirbanti pardavėja-kasininkė, gavusi iš asmens mokėjimo sąskaitas, turi nuskenuoti kiekvieną pateiktą sąskaitą, suvesti duomenis ir paspausti mygtuką „siųsti duomenis į Perlo terminalą“. Po to, pardavėja atsispausdina kvitą ir jį prisega prie pateiktos sąskaitos bei, gavusi iš kliento pinigus, paspaudžia terminale mygtuką „mokėti“. Po visų atliktų duomenų suvedimo ir kliento atsiskaitymo, pardavėja atspausdina kvitą, kuriame nurodyta visų kliento apmokėtų sąskaitų suvestinė. Po mygtuko paspaudimo „siųsti duomenis į Perlo terminalą“ pinigai iš UAB „Palink“ patenka į „Perlo“ sąskaitą, o iš „Perlo“ sąskaitos – į komunalines paslaugas teikiančių bendrovių sąskaitas. Klientas turi įnešti pinigus į jų parduotuvės kasą.

Nepaisant kasininkės netiksliai atliktų operacijų, atsakovas pripažįsta ir neneigia, tai patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, kad jo naudai į komunalines paslaugas teikiančių bendrovių sąskaitas buvo gauti pinigai, dėl ko susidarė permoka, kurią atsakovas susigrąžino, tačiau šios sumos ieškovei grąžinti nežada. Susigrąžinęs permoką, atsakovas nesikreipė į ieškovę ir nesiaiškino dėl neteisingo pinigų pervedimo, kaip to reikalautų apdairaus ir rūpestingo asmens principai, netgi po to, kai buvo apklaustas policijoje, atliekant ikiteisminį tyrimą. Nors iš visos įvykių sekos akivaizdu, kad atsakovas puikiai turėjo suvokti, kad permoka susidarė būtent dėl to, kad atsakovė suklydo atlikdama operacijų eiliškumą „Perlo“ terminale, tą patvirtina ir atsakovės atspausdinti ir prie atsakovo pateiktų sąskaitų prisegti apmokėjimo kvitai, nors atsakovo tuo metu neapmokėti. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 603,77 Eur trūkumas „Perlas“ terminalo kasoje užfiksuotas būtent dėl to, kad į tam tikras atsakovo komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitas pervesta 603,77 Eur suma atsakovo naudai, tačiau šios sąskaitos atsakovo apmokėtos nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų susiklostę teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė būtų turėjusi pareigą pervesti atsakovui 603,77 Eur sumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, kad ieškovės reikalaujamą priteisti sumą įgijo pagrįstai, esant teisiniam pagrindui bei ieškovei žinant, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nustatytos aplinkybės byloje objektyviai patvirtina ir tai, kad po to, kai atsakovė „Perlas“ terminale suvedė reikalingus duomenis ir užbaigė mokėjimą, o atsakovas V. D. atsakovės nurodytos pinigų sumos nesumokėjo jis praturtėjo 603,77 Eur suma, tuo tarpu ieškovės turtas sumažėjo minėta suma, todėl tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys ir nėra nustatyta jokio teisinio pagrindo, kurio pagrindu atsakovas būtų turėjęs galimybę įgyti minėtus pinigus, ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynimo būdais ir ji neturėjo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, tai yra neteisėtai, be ieškovės žinios ar sutikimo, todėl turi pareigą grąžinti ieškovei šias be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Pažymėtina, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas).

Atsakovo teiginiai, kad permoka, kurią jis susigrąžino, galėjo susidaryti jam kelis kartus apmokėjus už komunalines paslaugas, atmestini, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip paaiškino pats atsakovas, išgirdęs iš kasininkės mokėtiną 603,77 Eur sumą, jis pasišalino ir tą pačią dieną kitoje vietoje už komunalines paslaugas sumokėjo, bet tik 450 Eur sumą. Įrodymų, kad mokėjimus per tą patį mėnesį atliko du kartus, atsakovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad būtent 450 Eur dydžio permoka buvo nustatyta ir atsakovui grąžinta.

Nustačius, kad pinigai iš UAB „Palink“ sąskaitos į „Perlo“ sąskaitą, o iš „Perlo“ sąskaitos - į atsakovo vardu komunalines paslaugas teikiančių bendrovių sąskaitas buvo pervesti nesant teisinio pagrindo, per klaidą, atsakovo iš ieškovės įgyta pinigų suma laikytina, kaip turtas, įgytas be teisinio pagrindo, kuris turi būti grąžintas asmeniui, iš kurio buvo įgytas, t. y. ieškovei. Atsakovas privalo grąžinti būtent tokią sumą, kuria jis praturtėjo ir kuria sumažėjo ieškovės turtas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei į tai, kad nagrinėjamu atveju esanti situacija atitinka CK 6.237 straipsnio 1 dalyje pateiktą be teisinio pagrindo įgyto turto sąvoką, iš atsakovo ieškovei priteistina 603,77 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237–6.242 straipsniai).

Dėl atsakovės A. K. pareigos atlyginti ieškovei 603,77 Eur žalą

Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė savo darbo pareigas, įtvirtintas ieškovės vietiniuose norminiuose aktuose, ir tai nulėmė žalos atsiradimą ieškovei. Visų pirma, atsakovė nepaprašė atsakovo sumokėti reikiamą sumą, tai yra pasielgė priešingai, pirma paspaudė mygtuką vykdyti mokėjimą. Jeigu atsakovė iš pradžių būtų paprašiusi atsakovo pateikti pinigus, ir tik gavusi pinigus, būtų atlikusi mokėjimą, žala ieškovei nebūtų atsiradusi. Taip pat teigia, kad atsakovė žalos atsiradimo fakto neginčijo ir išreiškė norą žalą atlyginti.

Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbo santykių subjektai turi laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 156 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Ginčams dėl teisės įstatymas nustato privalomą ikiteisminio nagrinėjimo stadiją darbo ginčų komisijoje (DK 216, 220 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS – 4511 atmetė ieškovės prašymą išieškoti iš atsakovės 603,77 Eur žalos atlyginimo. Komisija nesutiko, kad atsakovės neteisėti veiksmai lėmė turtinės žalos atsiradimą ieškovei, taip pat nenustatė atsakovės kaltės. Ieškovės iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo metu atsakovės kaltė taip pat nenustatyta.

DK 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžtoje darbo sutarties sąvokoje nustatyta, kad tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Pareiga atlyginti kilusią žalą atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Darbo teisės prasme žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. DK 154 straipsnio 1 punktas nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia. CK 6.248 straipsnio 2 dalis numato, jog kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Labai nerūpestingas elgesys civilinės atsakomybės prasme laikomas tyčia. Tyčia yra ir tada, kai sutarties pažeidimas ar žala daromi sąmoningai, apgalvotai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei buvo padaryta 603,77 Eur žala, tačiau teismas nesutinka, kad žala ieškovei padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nustatyta, kad atsakovė, pagal atsakovo pateiktas sąskaitas „Perlo“ terminalo kasoje suvedė reikalingus duomenis ir užbaigė 603,77 Eur mokėjimą, tačiau atsakovas, atsakovės nurodytos pinigų sumos nesumokėjo ir iš parduotuvės išėjo, nors atskovė ir bandė jį sustabdyti. Tokiu būdu darytina išvada, kad iš UAB „Palink“ sąskaitos į „Perlo“ sąskaitą, o iš „Perlo“ sąskaitos – į atsakovo vardu komunalines paslaugas teikiančių bendrovių sąskaitas, nurodyta sumabuvo pervesta per klaidą.

Teismas sutinka su Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendime išdėstytas pozicija, kad žala ieškovei atsirado būtent todėl, kad atsakovas, neatsiskaitęs už paslaugas, pasišalino iš parduotuvės. Šie atsakovo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – pinigų trūkumu ieškovės kasoje, o ne todėl, kad trūkumas atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Būdamas sąžiningu, atsakovas nebūtų pasišalinęs iš parduotuvės, kol nepaaiškės situacija. Be to, kritiškai vertintini ir ieškovės veiksmai, kadangi nuo pat įvykio dienos, jai puikiai buvo žinoma reali situacija, tai yra, kad trūkumas atsidaro dėl nesąžiningo kliento, kuris, suklydus atsakovei, iš parduotuvės pasišalino, tačiau ieškovė pasirinko lengviausią savo teisių gynimo būdą, žalą pareikalavo atlyginti iš atsakovės. Pažymėtina, kad klientas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas, byloje dalyvauja kaip atsakovas ir niekada neneigė, kad po nurodyto nesusipratimo su pardavėja „Perlo“ terminalo kasoje, jam susidarė permoka ieškovės sąskaita, kurią jis susigrąžino, kai tuo tarpu atsakovė jokių jai nepriklausančių pinigų iš ieškovės negavo.

Vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą, svarbu ir tai, kad neaišku, ar atsakovė praeityje turėjo kasininkės darbo patirties, trūkumas „Perlas“ terminalo kasoje užfiksuotas dar nesibaigus jos bandomajam laikotarpiui. Vertinant susiklosčiusią situaciją, teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė prisiėmė visą atsakomybę dėl atsiradusios žalos, kai nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl kitos asmens – atsakovo veiksmų.

Pagal bendrą principą už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, jis turi prisiimti veiklos organizavimo riziką. Darbo teisės doktrinoje pripažįstama, kad darbuotojų klaidos darbo procese traktuotinos kaip suprantamas dalykas, todėl būtų nelogiška reikšti turtines pretenzijas darbuotojui dėl padarytos klaidos. Darbuotojo atžvilgiu tai būtų socialiai nepateisinama rizika. Ieškovė šuo atveju buvo stipresnė šalis, turinti didžiulę patirtį ir nepalyginamai didesnius resursus, galimybes bei įtaką.

Nors ieškovė remiasi aplinkybe, kad atsakovė buvo apmokyta, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad apmokymai realiai vyko. Darbo sutartis su atsakove pasirašyta 2019 m. vasario 6 d., tą pačią dieną atsakovei pateiktas pasirašyti Patvirtinimas apie susipažinimą su UAB „Palink“ vietiniais norminiais aktais, kurių yra nurodyti 33 aktai, kiekvieną jų sudaro keli ar keliolika lapų. Darbą pas ieškovę atsakovė pradėjo 2019 m. vasario 7 d., todėl kritiškai vertinti ieškovės teiginiai, kad atsakovė buvo tinkamai supažintina su ieškovės lokaliais teisės aktais, kadangi vidutinių gabumų asmeniui, susipažinti ir įsiminti tokį kiekį taisyklių neįmanoma, juo labiau, iš karto juos taikyti praktiškai. Taip pat nėra duomenų, ar administracija instruktavo kasininkę apie dažniausiai pasitaikančias klaidas dirbant „Perlas“ terminalo kasoje, arba kaip teisingai elgtis nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje. Svarbu ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, kad vyko mokymai darbui su „Perlas“ terminalo kasa. Į bylą pateikta darbo su „Perlas“ terminalo kasa instrukcija (33 lapai) yra pakankamai plati ir, norint su ja dirbti, reikalingi darbo įgūdžiai. Nagrinėjamu atveju atsakovės klaida pasireiškė tuo, kad ji per anksti užbaigė mokėjimą ir tik tada klientui pasakė sumą, kurią jis turi sumokėti. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad būtent ieškovė turi pareigą organizuoti jos vykdomą veiklą taip, kad panašūs atvejai neįvyktų, t. y. ieškovė nepateikė duomenų, kad neturi galimybės sistemiškai užtikrinti, jog galimybė darbuotojui užbaigti mokėjimą būtų tik tada, kai klientas įneštų pinigus į kasą. Darbo su kasa procesas turi būti aiškus, logiškas ir nedviprasmiškas. Be to, iš byloje pateiktų duomenų teismas neturi galimybės nustatyti, kas parduotuvėje yra atsakingas už materialinių vertybių tvarkos organizavimą ir jų apsaugą. Todėl nors atsakovė formaliai supažindinta su ieškovės vietiniais norminiais aktais, tačiau tai negalima laikyti tinkamu supažindinimu. Šiuo atveju ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę ir riziką dėl netinkamo darbuotojų supažindinimo su jų darbą reglamentuojančiais aktais ir apmokymo, dėl ko negali reikalauti iš darbuotojų atsakomybės už tokio pobūdžio darbo tvarkos pažeidimus, kaip nagrinėjamu atveju. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovė taip pasielgė dėl per mažos darbo patirties, todėl tokioje situacijoje galėjo pasimesti. Teismo nuomone, tyčios ir neteisėtumo atsakovės veiksmuose nenustatyta, o klaida dirbant su „Perlas“ terminalo kasa įvyko todėl, kad atsakovė galbūt nebuvo tinkamai apmokyta dirbti konkrečioje darbo vietoje ir dėl ydingos darbo su „Perlas“ terminalo kasa tvarkos. Pažymėtina, kad jokios naudos nagrinėjamu atveju atsakovė negavo, todėl neturėtų ieškovei atlyginti nuostolių. Ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovės neteisėtos veikos atsirado žala, atsakovės kaltė neįrodyta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 603,77 Eur žalą iš atsakovės atmestinas, kaip nepagrįstas, nesant visų materialinės atsakomybės sąlygų. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako, kadangi nenustačius vienos iš sąlygų, kitos aplinkybės tampa teisiškai nereikšmingos.

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

Ieškovė nurodo, kad nuostolius ji patyrė dėl solidarių atsakovų veiksmų, nes žalos atsiradimui vien tik atsakovo veiksmų nepakako.

Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnyje nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija taikoma, kai bylą nagrinėjančio teismo yra įrodyta, kad žalą padarė būtent šie asmenys. Byloje atsakovės padaryta žala ieškovei neįrodyta. Nustatyta, kad nuostolių atsiradimą ieškovei lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, todėl jam ir priklauso atlyginti iškovei 603,77 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Teismui nustačius, kad ieškovės ieškinio dalis dėl žalos priteisimo iš atsakovės atmestina, atsakovams netaikytina solidarioji atsakomybė.

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (atsakovo atžvilgiu) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Už pradinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš atsakovės priteisti 603,77 Eur žalos atlyginimo atsakovė sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Šioje dalyje ieškinį atmetus, ieškovės prašymas dėl 20 Eur žyminio mokesčio priteisimo atmestinas. Patenkinus ieškinio dalį dėl 603,77 Eur kaip be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo iš atsakovo, ieškovės reikalavimas dėl 15 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo tenkintinas(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D. (V. D.) 603,77 Eur (šešis šimtus tris eurus septyniasdešimt septynis centus) be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 603,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. sausio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.