Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Rimantas Vižainiškis, J. K., savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“, užsienio bendrovė PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė ,,GS Core“, savivaldybės įmonė ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė ,,GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

16. Teismo posėdžio metu pareiškėjo L. K. atstovė advokato padėjėja Rasa Steponavičienė, iš esmės palaikydama pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti ir pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas, pareiškėjui iškeliama bankroto byla.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalimi fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo.

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo, neįvykdytų, pradelstų įsipareigojimų dydis, kurių terminai yra suėję – 24 691,76 Eur, t. y. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ – 965,93 Eur, užsienio bendrovei PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas – 2 602,76 Eur, UAB ,,GS Core“ – 11 961,10 Eur, SĮ ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ – 39,08 Eur, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ – 196,59 Eur, UAB ,,Sergel“ – 250,58 Eur, J. K. – 3500 Eur, antstoliui Rimantui Vižainiškiui – 156,55 Eur, antstoliui Arminui Naujokaičiui – 219,27 Eur, UAB ,,Tikroji turto kaina“ – 4800 Eur.

21. Pažymėtina, kad nurodytos pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos ir pan. Bylos duomenimis, pareiškėjas neturi jokio registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto. Pareiškėjas turi transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1997 m. spalio 2 d., kurios dalyvavimas eisme leidžiamas, minėtos transporto priemonės vertė, pareiškėjo teigimu, 400 Eur, kurią jis naudoja vykimui į/iš darbo, nes darbo pobūdis yra miško pjovimas ir miškai randasi už miesto ribų. Taip pat iš valstybinės įmonės ,,Regitra“ pateiktos išrašo matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausė transporto priemonė Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2011 m. gegužės 21 d., tačiau kaip nurodė pareiškėjas, ALFA ROMEO dalyvavimas eisme yra draudžiamas ir jos pareiškėjas fiziškai nebeturi, kadangi buvo parduota ir gauta 300 Eur suma, kuri buvo panaudota kito automobilio, t. y. AUDI A6 remontui. Iš byloje esančio Juridinio asmenų registro išrašo matyti, kad pareiškėjui, kaip vieninteliam akcininkui priklausiusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, išregistruota, likvidavus Registro tvarkytojo iniciatyva.

22. Pareiškėjo išsilavinimas – baigtas vidurinis ((duomenys neskelbtini)) ir profesinis ((duomenys neskelbtini) suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacija). Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 15 d. dirba pagal specializaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkotvarkos darbininku, nuo 2022 m. sausio mėn. gauna 803 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių (po mokesčių atskaitymo – 630 Eur). Daugiau jokių kitų pajamų pareiškėjas negauna. Pareiškėjas nurodė, kad nuo darbinių įrankių vibracijos, pareiškėjui jau keletą mėnesių pasireiškia rankų tirpimas, ko pasėkoje pareiškėjui jo prašymu buvo sumažintas darbo krūvis, atitinkamai sumažinant ir gaunamą atlyginimą. Pareiškėjas tikisi, jog darbo krūvio ir pajamų sumažėjimas yra laikinas ir išnykus/išgydžius rankų tirpimą pareiškėjas vėl galės grįžti prie didesnio darbo krūvio ir gauti kiek didesnes pajamas. Remiantis pareiškėjo teismui pateiktais banko sąskaitų duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas piniginių santaupų banko sąskaitose neturi. Duomenų apie kitą pareiškėjo turtą, santaupas teismui nėra pateikta.

23. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

24. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 24 691,76 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjo gaunamos pajamos 630 Eur (vidutiniškai) per mėnesį taip pat neleidžia kategoriškai spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo.

25. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207-209, 216, 222-223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

26. Atsižvelgiant į tai, kad teismas yra aktyvus nagrinėjant bankroto bylas, kurios yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų. Per pastaruosius trejus metus, bylos duomenimis, pareiškėjas nebuvo sudaręs sandorių ar atlikęs kitus veiksmus, kurie turėtų teismo vertinimu, leistų daryti pagrįstas išvadas, susijusias su pareiškėjo sąžiningumu. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus.

27. Teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl šios priežasties teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus/paaiškinimus apie pareiškėjo nesąžiningumą.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

29. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

30. Nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

31. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nenustatė, kad pareiškėjas būtų švaistęs uždirbtas lėšas, ar akivaizdžiai neprotingai jas naudojęs. Pareiškėjo elgesys, kuomet jis nusprendžia pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe bankrutuoti, nėra laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nepaisant to, kad kreditoriams skolininko bankroto procedūros yra mažiau finansiškai naudingos. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis tapo nemokus dėl to, kad mirus abiem jo tėvams, jis tapo našlaičiu. Kaip našlaitis, neturėdamas jokio turto ir gyvenamosios vietos, dėl mažų pajamų gavo teisę išsinuomoti socialinį būstą. (duomenys neskelbtini) pagal socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto savivaldybės išsinuomojo 1 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą nuomos sutartį pareiškėjas įsipareigojo mokėti kas mėnesį nuomos mokestį pagal nuomojamo ploto kiekį. Pareiškėjo nuomojamo buto nuomos mokestis – 22,15 Eur. Pareiškėjas, kreditorei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl piniginių lėšų trūkumo, apie 2016-2017 m. pradėjo vėluoti mokėti nuomą. Skolos suma kaupėsi, kol galiausiai kreditorė 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo (2018 m. birželio 8 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3134-807/2018 iš pareiškėjo kreditorės naudai buvo priteista skola už nuomą bei už šildymą ir karštą vandenį). Kreditorė 2020 m. rugsėjo 21 d. išsiėmė vykdomąjį raštą su kuriuo kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo turto pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3134-807/2018 dėl 923,70 Eur skolos ir 191,07 Eur palūkanų priteisimo kreditorės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai. Vadovaujantis išieškojimą vykdančio antstolio 2022 m. sausio 27 d. pažyma, pareiškėjo skolos likutis kreditorei sudaro 921,63 Eur. Kadangi pareiškėjas iki šiol nuomos mokesčio nemoka, skola kreditorei už 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. prisidėjo dar po 22,15 Eur. Bendra skola kreditorei – 965,93 Eur.

33. Dėl įsiskolinimo UAB „GS Core“ (atstovaujama UAB „Gelvora“), pareiškėjas nurodė, kad su pirmine kreditore UAB „Credit Service“ sudarė kredito sutartį Nr. CS9816715002. Pasiskolintus pinigus pareiškėjas naudojo automobilio Alfa Romeo įsigijimui, pragyvenimui, įrankių darbui pirkimui (kvitų išlikusių neturi), kadangi galvojo pradėti verstis individualia veikla (individualia veikla bandė verstis (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tačiau neatsiradus užsakymų, jokių pajamų negavo). Pradžioje pareiškėjas tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau vėliau dėl pajamų trūkumo pareiškėjui tinkamai nevykdant įsipareigojimų kreditorė nutraukė sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. su naująja kreditore UAB „GS Core“ pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20-50-07, kurios pagrindu naujoji kreditorė perėmė reikalavimo teisę į pareiškėjo vardu susidariusią skolą. Naujoji kreditorė pagal 2021 m. balandžio 9 d. skolų išieškojimo paslaugų sutartį bendradarbiauja su UAB „Gelvora“, kuri kaip kreditorės atstovė imasi visų reikiamų ir teisėtų veiksmų, išieškant įsiskolinimus UAB „GS Core“ naudai. Vadovaujantis kreditorės 2022 m. sausio 27 d. pranešimu dėl skolos sumos, pareiškėjo skola kreditorei sudaro 11 961,10 Eur.

34. Dėl įsiskolinimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, pareiškėjas yra skolingas už būsto komunalinius mokesčius – rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Iš kreditorės pateikto rašto dėl informacijos pateikimo, pareiškėjo skola kreditorei sudaro – 39,08 Eur.

35. Dėl įsiskolinimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, pareiškėjas yra skolingas už buto šildymo paslaugas. Vadovaujantis kreditorės pateikta 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita, pareiškėjo skola kreditorei sudaro – 196,59 Eur.

36. Dėl įsiskolinimo UAB „Sergel“, pareiškėjas nurodė, skola susidarė dėl pareiškėjo neapmokėjimo už paslaugas pirminei kreditorei AB „Telia Lietuva“. Pagal pirminės kreditorės ir UAB „Sergel“ pasirašytą skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019-00370, naujoji kreditorė įgijo visas teises į pareiškėjo skolą. Pagal kreditorės UAB „Sergel“ 2021 m. balandžio 26 d. pranešimą apie neapmokėtą skolą, pareiškėjo skola kreditorei sudaro – 250,58 Eur.

37. Dėl įsiskolinimo J. K., pareiškėjas nurodė, kad tai yra vienintelis pareiškėjo giminaitis – tėvo brolis. Pareiškėjas gavęs iš savivaldybės būstą, norėjo ji sutvarkyti, kad būstas būtų kuo tinkamesnis gyventi, tačiau pakankamai lėšų remontui neturėjo, todėl iš savo dėdės J. K. pasiskolino viso 3 500 Eur ((duomenys neskelbtini) – 1 500 Eur ir (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur). Pinigus pareiškėjas panaudojo būsto atnaujinimui, baldų pirkimui (jokių kvitų dėl pirktų prekių/medžiagų nėra išlikusių, kadangi pareiškėjas negalvojo, jog jų gali ateityje prireikti). Minėtą pinigų sumą pareiškėjas turėjo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 1 d., tačiau iki šiol skolos negrąžino. Pareiškėjo skola kreditoriui sudaro – 3 500 Eur.

38. Dėl įsiskolinimo UAB „Tikroji turto kaina“, pareiškėjas nurodė, jog šiam kreditoriui yra skolingas už suteiktas teisines paslaugas (konsultacijas, dokumentų gavimą, įvairių raštų rengimą ir pan.). Pareiškėjo skola kreditoriui sudaro – 4800 Eur.

39. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų pareiškėjo sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš kreditorius, bei nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog pareiškėjas dirbtinai ar nesąžiningai mažino ar nuslėpė savo pajamas/turtą.

41. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

42. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko (pareiškėjo), nei kreditorių interesų. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka padengti susidariusius pradelstus įsiskolinimus, be to, pradelsus mokėjimus šios skolos dėl vėlavimo apmokėti tik didėja. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek ir kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrinti pareiškėjo per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjo mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

43. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.

44. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais būtų pareiškėjas, bankroto byla.

45. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo.

46. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė prašymą bankroto administratorę skirti Eglę Gabrėnienę.

47. FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to, skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

48. Pareiškėjo siūloma bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė pateikė teismui sutikimą atlikti fizinio asmens L. K. bankroto procedūras. Lėšų sumas, reikalingas bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, šis bankroto administratorius nurodė 300 Eur plius PVM. Byloje pateikta deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus kandidatūros bei administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti, dydžio nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas skiria bankroto administratore Eglę Gabrėnienę. Teismo vertinimu, būtinųjų administravimo išlaidų sąmatoje nurodoma suma, įvertinus išlaidų detalizavimą ir teikiamų paslaugų aprašymą, yra pagrįsta ir protinga, todėl nustatytina 300 Eur plius PVM lėšų suma, kurią paskirtas bankroto administratorius turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

49. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nors įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau teismas gali pareikalauti juos pateikti (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

50. Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams nurodo, jog yra reikalinga 530 Eur (220 Eur/mėn. – maistas ir gėrimai, 30 Eur/mėn. drabužiai, avalynė, 30 Eur/mėn. sveikatos priežiūra (vitaminai, vaistai), 20 Eur/mėn. – higienos priemonės ir paslaugos, 115 Eur/mėn. būsto išlaidos (nuoma, komunaliniai mokesčiai), 15 Eur/mėn. – telefonas; 100 Eur/mėn. – kelionės į/iš darbo išlaidos).

51. Teismas, išklausęs pareiškėjo atstovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ir įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėjo nurodyta 530,00 Eur suma būtiniesiems poreikiams būtų akivaizdžiai per didelė. Pareiškėjo prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui, teismo vertinimu, yra protingo dydžio (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Toks būtinųjų poreikių išlaidų dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019).

52. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė aplinkybių, jog kuriems nors poreikiams pareiškėjo prašoma nustatyti suma būtų nepagrįsta, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina 530,00 Eur suma per mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad nurodyta suma būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti teismo nustatoma tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 straipsniai). Pareiškėjo kreditoriai, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjui pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jo būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad remiantis FABĮ 7 straipsnio, numatančio reikalavimus mokumo atkūrimo planui, 3 dalimi, fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

53. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

54. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, CPK 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo L. K. pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo L. K. bankroto administratore Eglę Gabrėnienę (korespondencijos adresas Malūnininkų g. 3, Klaipėda, sąrašo Nr. N-FA0152, egle@mvg.lt, tel. 8 600 23142).

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 300 Eur (trijų šimtų eurų) plius PVM sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo L. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 530 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų) sumą reikalingą kiekvieną mėnesį L. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos – AB SEB bankas ir antstoliams, vykdantiems skolos išieškojimą – Rimantui Vižainiškiui ir Arminui Naujokaičiui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.