Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1368-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
e2A-1368-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00961-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas, Žibutė Budžienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas
E. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1368-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00961-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.1.14.; 3.3.1.18.4. 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4820-375/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. A. 2 808,63 Eur skolą, kurią sudaro 793,83 Eur pagrindinė skola, 1 932,57 Eur delspinigiai, 79,38 Eur bauda ir 2,85 Eur išlaidos už Gyventojų registro pažymą. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovo E. A. ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ naudai 793,83 Eur skolą, 285,78 Eur delspinigius, 79,38 Eur baudą, 2,85 Eur išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 161,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ naudai. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 4 d. pradinis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705608157 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsigijo prekę (daiktą) – baldų komplektą „Vilma“ ir staliuką. Atsakovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį mokėti kreditoriui visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007 m. lapkričio 20 d. jokių įmokų už turtą nemoka, todėl liko skolingas 793,83 Eur (kas atitinka 2 740,92 Lt) dydžio sumą. Tarp pradinio kreditoriaus ir UAB ,,Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartį ir iš sutarties kylančius reikalavimus. Duomenų, jog atsakovas padengė įsiskolinimą, ar reiškė pretenzijas ieškovei dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra. Be to, atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui neteikė, reikalavimo neginčijo, prašymo taikyti ieškinio senatį taip pat neteikė, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateikti duomenys apie prievolės neįvykdymą, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 793,83 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas.

5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovė reikalavimo iš atsakovo priteisti 1 932,57 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. sausio 18 d. (už 4 869 pradelstas dienas), už kiekvieną pradelstą dieną mokant 0,05 proc. dydžio delspinigius, pagrįstumo, pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai taikė 0,05 proc. delspinigių dydį remdamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatomis, kadangi šalių sudarytai sutarčiai minėto įstatymo nuostatos nėra taikomos, t. y. šiuo atveju turėjo būti taikomas šalių sutartyje numatytas 0,2 proc. delspinigių dydis. Kita vertus, anot teismo, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai daugiau nei 2 kartus viršija pagrindinės skolos dydį, tokiu būdu yra aiškiai per dideli, kas sudaro teisinį ir faktinį pagrindą šiuos delspinigius mažinti. Įvertinęs šalių sudaryto susitarimo dėl netesybų turinį, prievolės nevykdymo trukmę, taip pat tai, kad ieškovė ilgą laiką savo teisės reikalauti prievolės įvykdymo neįgyvendino (ieškovė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog ėmėsi aktyvių skolos išieškojimo veiksmų nepateikė), atsižvelgdamas į CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarčių vykdymo principus, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas pripažino, jog protingumo bei teisingumo kriterijus šioje byloje atitiktų 285,78 Eur delspinigių (793,83 Eur × 0,02 proc. × 180 d.), kaip minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo, suma. Anot teismo, didesnių nuostolių (delspinigių) ieškovė neįrodė.

6. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.2 ir 5.5 papunkčių sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 79,38 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą tenkino pilnai. Be to teismas, vadovaudamasis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, laikė, kad atsakovas, pažeidęs prievolę, privalo atlyginti ieškovės už informacijos apie atsakovą gavimą VĮ Registrų centrui sumokėtas 2,85 Eur išlaidas.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (41 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 6,15 Eur sumai (15,00 Eur × 41 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo, t. y. iš atsakovo E. A. priteistą 285,78 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 1 932,57 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 793,83 Eur dydžio skolos, 1 932,57 Eur dydžio delspinigių, 79,38 Eur dydžio baudos, kitų sumų, o likusioje dalyje skundžiamą sprendimą už akių palikti nepakeistą. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovo E. A., jos naudai 37,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Priešingai, nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę, apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti ir t. t. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais, negali ginti vien tik skolininko interesus, bet turi įvertinti faktines aplinkybes, t. y. skolininko elgesį, kitas aplinkybes, pvz., tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. (įstatyminių; VKĮ 11 straipsnio 8 dalis);

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė ieškinio senatį ir delspinigius paskaičiavo tik už šešis mėnesius. Anot apeliantės, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, nors tokią galimybę turėjo, kadangi žinojo apie vykstantį teismo procesą dėl skolos priteisimo. Tuo tarpu aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių, neturi jokios įtakos kilusio klausimo išsprendimui, kadangi pats atsakovas nesirūpino proceso eiga ir nebendradarbiavo;

9.3. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 285,78 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (793,83 Eur), t. y. beveik tris kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Faktiškai, priteistų delspinigių iš atsakovo dydis (delspinigių ir skolos santykis) yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovas, apeliantės nuomone, nesupras sutarties ne(į)vykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių. Toks ginčijamas teismo sprendimas, apeliantės nuomone, tik skatins ateityje tokius nesąžiningus asmenis (silpnesnius kontrahentus), nesuprantančius, nesuvokiančius savo pareigų dėl pareigingumo stokos, neturinčius atsakomybės jausmo, lengvabūdiškus ir pan., ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, ką skolininkas daro ir dabar, t. y. ir toliau nevykdo įsipareigojimų, nebendradarbiauja nei su teismu, nei su kreditoriumi. Todėl nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laiką (laikotarpį), t. y. 4 869 d., ir tai sudaro 1 932,57 Eur (793,83 Eur × 0,05 proc. × 4 869 d. = 1 932,57 Eur);

9.4. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovo atžvilgiu šešių mėnesių (sutrumpintos) delspinigių senaties, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-458-569/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-428-372/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1089-613/2020, išdėstytais argumentais, kadangi mano, jog šie teismų argumentai yra mažiau subjektyvus bei šališki nesąžiningo atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą, t. y. teisingesni, ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 1 932,57 Eur dydžio delspinigius.

11. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl priteistinos delspinigių sumos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas E. A. 2007 m. gegužės 4 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705608157, pagal kurią atsakovas iš UAB „Interjero detalės“ įsigijo baldų komplektą „Vilma“ ir staliuką. Atsakovas per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį (iki 2009 m. balandžio 20 d.) įsipareigojo lizingo bendrovei sumokėti 3 385,51 Lt už įsigytą turtą ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė, nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. įmokų nemokėjo ir liko skolingas 793,83 Eur (kas atitinka 2 740,92 Lt).

15. Pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 ir 2009 m. kovo 4 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 672 pagrindu reikalavimo teises į atsakovą perleido naujajai kreditorei – ieškovei UAB pateiktos „Kapitalo valda“.

16. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

17. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus įvykdymas yra reikšmingas dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo – jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, ji gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, taip pat jai gali būti paskirta iki trijų šimtų eurų bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. A. nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į Airiją, ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovės prašymu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinį tenkino iš dalies.

20. Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl to, ar pateikti įrodymai pagrindžia ieškinyje nurodytus argumentus, iš esmės jų nevertino, tik formaliai juos išvardindamas. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šaliai nustatyta tvarka nepateikus procesinio dokumento ir neatvykus į teismo posėdį, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, tačiau vien šios aplinkybės savaime nepanaikina teismo pareigos išnagrinėti bylą teisingai.

21. Iš teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str.) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu už akių, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-22121-375/2009 (teisminio proceso Nr. 2-05-3-15121-2009-1) pagal ieškovės AB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos priteisimo, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo E. A. ieškovei 3 983,03 Lt pagrindinės skolos, 1 433,89 Lt delspinigių, 398,32 Lt baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328,28 Lt bylinėjimosi išlaidas. Skola, delspinigiai ir bauda ieškovei iš atsakovo buvo priteista tiek pagal šioje byloje nurodytą 2007 m. rugsėjo 1 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709659004 ir pateiktą 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 ir 2009 m. kovo 4 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 850, tiek ir pagal kitą 2007 m. gegužės 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705608187, pagal kurią ir turto perdavimo – priėmimo aktą atsakovas įgijo prekes – baldų komplektą „Vilma“ ir staliuką už 3 386,51 Lt. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovė teismui pateikė galimai tapatų ieškinį (tą pačią dieną įsigyti tie patys baldai), nors nagrinėjamoje byloje išperkamosios nuomos sutarties Nr. 705608157 ir bendra įmokų suma (3 385,51 Lt) ne visiškai sutampa su minėtoje (išnagrinėtoje) byloje nurodytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. 705608187 (skiriasi vienas skaičius) ir bendra įmokų suma (3 386,51 Lt) (skirtumas 1 Lt).

22. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį ir priimdamas sprendimą už akių peržiūrėjimo, šių aplinkybių netyrė, nors jos gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Vien tik apeliacinės instancijos teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis dėl išperkamosios nuomos sutarčių, ieškinių tapatumo, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

24. Remdamasi šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog byloje nevertintos šioje nutartyje aukščiau nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, joms pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 285 str. 2 d.) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą iš naujo, turėtų užtikrinti galimybę patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, kiek tai susiję su prašoma priteisti skola ir suteikti teisę šalims pateikti su tuo susijusius papildomus paaiškinimus ir įrodymus.

25. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė