Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Jonauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo D. M. skundas dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, kuriuo prašoma grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos išieškotą sumą už antstolio atlygį ir kitas būtinąsias išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis išieškojimo veiksmus pradėjo nesulaukęs iš VMI atsakymo apie tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs skolą.

Antstolis Giedrius Jonauskas 2024 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-91-38175 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui 2024 m. rugpjūčio 22 d., bauda sumokėta 2024 m. rugpjūčio 29 d. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 152 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojos VMI naudai.

Iš teismui pateikto antstolio 2024 m. rugsėjo 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-24-91-36789 nustatyta, kad, vykdant vykdomąją bylą, iš skolininko D. M. išieškota 612,99 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro 123,92 Eur būtinosios vykdomosios išlaidos, 9,07 Eur papildomos vykdymo išlaidos, 480,00 Eur atlygis antstoliui.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad iš jo išieškotos vykdymo išlaidos, nes bauda buvo sumokėta, o antstolis nesulaukė patvirtinimo iš VMI apie baudos sumokėjimą. Antstolis Giedrius Jonauskas 2024 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko prašymo Nr. S-24-91-38175, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui 2024 m. rugpjūčio 22 d., o bauda sumokėta 2024 m. rugpjūčio 29 d.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas dėl 4 000 Eur baudos išieškojimo pateiktas ir priimtas vykdyti 2024 m. rugpjūčio 22 d. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vykdomasis dokumentas, pradedant jo priverstinį vykdymą, nebuvo įvykdytas. Teismas taip pat nenustatė, kad būtų buvę akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnis). Vadinasi, priverstinis vykdymas nagrinėjamu atveju antstolio pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Todėl, vadovaujantis pirmiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, antstolis įgijo teisę gauti atlygį, nepaisant to, ar skolininkas vėliau įvykdė vykdomąjį dokumentą. Be to, esant teisėtai ir pagrįstai pradėtam priverstiniam vykdymui, antstolis pagrįstai suskaičiavo administravimo išlaidas bei išlaidas tretiesiems asmenims (Sprendimų vykdymo instrukcijos 105, 109, 112 punktai).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš skolininko išieškotos 612,99 Eur vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos 2024 m. rugpjūčio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-24-91-32777. Atsižvelgiant į tai, kad baudą skolininkas sumokėjo taip pat 2024 m. rugpjūčio 29 d., darytina išvada, kad ginčo vykdymo išlaidos susidarė dar iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Taigi šiuo atveju teisiškai nereikšminga, kada antstolis gavo duomenis iš VMI arba skolininko apie baudos sumokėjimą ir skolininko argumentai, kad jis siekė informuoti antstolį apie baudos sumokėjimą ir kad antstolis nelaukė VMI informacijos apie baudos sumokėjimą, yra atmetami.

Pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Pabrėžtina, kad minėtas 2024 m. rugpjūčio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas teisės aktų nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo, todėl antstolis pagrįstai, praėjus įstatyme nustatytam terminui, jas išieškojo iš skolininko (CPK 611 straipsnio 2, 3 dalys) ir jų grąžinti skolininkui nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.