- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- eA6.-147-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-001106-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S., būdamas UAB „X“ (toliau – ir Bendrovės), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas, kad UAB „X“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės įmonės kreditoriais:
1. 2024 m. vasario 7 d. UAB „BTV Partneriai“ pervesta 2 124,56 Eur;
2. 2024 m. vasario7 d. UAB „Nit“ pervesta 1 133,67 Eur;
3. 2024 m. kovo 6 d. UAB „Išmanusis investavimas“ pervesta 2000 Eur;
4. 2024 m. kovo 12 d. UAB „Baltic Refrigeration Group“ pervesta 903,87 Eur;
5. 2024 m. balandžio 30 d. UAB „Viskas Vėdinimui“ pervesta 900 Eur;
6. 2024 m. balandžio 30 d. UAB „Korgas“ pervesta 500 Eur;
7. 2024 m. gegužės 8 d. UAB „Vilpra“ pervesta 2 060 Eur;
8. 2024 m. gegužės 17 d. UAB „Išmanusis investavimas“ pervesta 2 563,15 Eur;
9. 2024 m. gegužės 28 d. UAB „BTV Partneriai“ pervesta 4 110,37 Eur;
10. 2024 m. birželio 12 d. UAB „Dispex“ pervesta 1 500 Eur;
11. 2024 m. birželio 12 d. „CapitalBox“ AB pervesta 1 180 Eur;
12. 2024 m. birželio 17 d. UAB „BTV Partneriai“ pervesta 2 757,47 Eur;
13. 2024 m. liepos 1 d. UAB „Vilpra“ pervesta 2 444,14 Eur;
14. 2024 m. rugpjūčio 2 d. „CapitalBox“ AB pervesta 650 Eur;
15. 2024 m. rugpjūčio 7 d. „B2b projects“ pervesta 500 Eur;
16. 2024 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Megdana“ pervesta 300 Eur;
17. 2024 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Fenomenas“ pervesta 400 Eur;
18. 2024 m. rugpjūčio 7 d. „E-Sales Sevice“ UAB pervesta 623,18 Eur.
Šiais savo veiksmais D. S. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. savo kalę pripažino visiškai. Nurodė, kad jis yra įmonės UAB „X“ vadovas ir akcininkas, įmonė gyvuoja 5 metus. Buhalteriją vykdė vienas asmuo, samdoma įmonė. Buhalterė informavo jį apie pasekmes, jeigu nebus sumokėti mokesčiai valstybei. Pripažįsta, kad pats padarė klaidų. Žino, kad prioritetas yra SODRA, VMI, po to kiti kreditoriai. UAB „BTV Partneriai“ prekiauja kondicionavimo įranga. Kreditoriai yra tie, kas prekiauja šaldymo įranga, medžiagomis. UAB „Nit“ prekiauja tomis pačiomis prekėms, visos paminėtos įmonės prekiauja šaldymo kondicionavimo paslaugomis. UAB „Išmanusis investavimas“- lizingu paimtas automobilis. UAB „Korgas“ yra parneris, jei dažniausiai moka įmonei. Buvo didesnis pirkimas už vedinimą elektros variklio iš UAB „Dispex“, dabar jie pakeitė pavadinimą. „CapitalBox“ AB buvo skolintasi dabartinėmis lėšomis, prioritetai buvo žmonėms atlyginimus sumokėti ir sezonas buvo nesėkmingas, „B2b projects“ partneriai, susiję su kondicionavimu, UAB „Fenomenas“ - autoservisas, o UAB „Megdana“ kondicionieriai, medžiagos, montavimas, UAB „E-Sales Service“ kondicionavimo paslaugos. Skola mokesčių inspekcijai yra nepakitusi. Pirmą kartą teisme, neturi patirties. Prašys paruošti planą dėl įsiskolinimų padengimo, kad išsaugoti įmonę. Mano, kad per dvejus metus galės sumokėti. 2024 m. bendrovę sąlyginai ištiko krizė, kas ir lėmė visų įsipareigojimų nevykdymą. Buvo priimtas sprendimas atsiskaityti su kreditoriais, kad būtų gaunamos nors minimalios įplaukos. Į VMI buvo ne kartą kreiptasi dėl skolos išdėstymo, tačiau vis buvo gaunami atsakymai dėl dokumentų trūkumo, tačiau neturi galimybės pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Šiai dienai negali apmokėti įsiskolinimų, nes bendrovę yra perėmęs bankroto administratorius.
Iš VMI pareiškimo matyti, jog UAB „X“ akcininkas ir vadovas nuo 2021 m. birželio 30 d. yra D. S. (b. l. 2-3).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).
Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).
Įvertinus byloje surinktus duomenis (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš VMI duomenų bazės, administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. paaiškinimai teisme), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad UAB „X“, turėdama įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad būtų atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad tuo laikotarpiu Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir kiti bylos duomenys bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai. Vadinasi, D. S. bendrovės „X“ finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, šiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. S. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. pradžioje įmonę buvo ištikusi finansinė krizė, kas lėmė visų įsipareigojimų didėjimą ir netolygų atsiskaitymą su VMI ir Sodra. Šiai dienai neturi galimybės apmokėti susidariusios skolos, nes viską perėmęs bankroto administratorius. Atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais nusprendė, kadangi kitaip įmonė nebūtų galėjusi tęsti savo veiklos. Tęsdama veiklą įmonė turi galimybę atsiskaityti su valstybe.
Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. S., būdamas UAB „X“ vadovu, t. y. atsakingu už Bendrovės mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad UAB „X“ neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).
Teismas, skirdamas nuobaudą D. S., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Taip pat teismas atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta viena D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – jis jauno amžiaus, dirbantis, nuoširdžiai gailisi dėl savo padaryto pažeidimo.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad D. S. yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis – pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos - 700 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo savo kaltę pripažino, labai gailisi dėl pažeidimo, pažeisdamas mokėjimų eiliškumą mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, negauna jokių pajamų iš šios įmonės, kadangi įmonės veiklą perėmę bankroto administratorius, taip pat įvertintinus pažeidėjo asmenybę, o būtent tai, kad asmuo yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimą, manytina, kad tokio dydžio paskirta bauda atitinka protingumo ir teisingumo principą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas”; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – eA6.-147-1217/2025.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.