- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 1-386-874/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kaltinamasis
- Š. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Š. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015-10-06 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2) 2016-02-03 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; subendrinus su 2015-10-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmę – laisvės apribojimas 1 metams; 2017-02-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3) 2017-05-05 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 30 parų; 2017-07-20 paleistas atlikus bausmę;
4) 2018-03-08 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais;
5) 2019-06-03 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – bauda 38 MGL (1900 Eur);
6) 2020-10-05 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 40 parų ir bauda 38 MGL (1900 Eur); 2021-02-19 paleistas atlikus bausmę;
7) 2021-12-09 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; subendrinus su 2020-10-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) bauda; teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. L. 2021 m. spalio 20 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia asmeninio konflikto metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų medine lazda smogė A. J. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė atvirą kairiojo alkūnkaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Š. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. spalio 20 d. išgertuvių metu jo tėvui A. L. paskambinęs A. J. ėmė grasinti ir pakvietė tėvą aiškintis santykius. Tėvui išėjus į kiemą, jis išgirdo keiksmažodžius ir išėjo pažiūrėti kas vyksta. Jis pamatė kaip A. J. keturis kartus smogė benzininio pjūklo grandine tėvui. Bėgdamas artyn matė tėvo, kuris ėjo nuo A. J. į namus, kruviną veidą. Su tėvu prasilenkė ties namo kampu, maždaug 5 m atstumu nuo A. J. A. J. vijosi jo tėvą, todėl jis ėjo ginti. Jam pastūmus A. J., šis iš pradžių nieko nedarė, po to, pasakė „ateik, ateik, vaikeli“ ir su grandine rankoje ėmė eiti link jo. Jis atbulas traukėsi link garažo ir ten atsitiktinai radęs pasičiupo lazdą, kad galėtų gintis. Lazda prie garažo, lauke padėta nuo senų laikų, apie metus ten stovėjo nejudinama. Pasičiupęs lazdą, jis ėjo atbulomis link keliuko, link pievos. A. J. apie penkis kartus trenkė jam grandine, jis lazda atmušinėjo smūgius, ant lazdos liko žymės. Galimai pataikė A. J. lazda į ranką, nes šis baigė mosuoti grandine. A. J. jam grandine nepataikė, tik į lazdą mažiausiai penkis kartus. Po to, A. J. grasindamas išėjo iš kiemo, kur dėjo grandinę – nematė. Jis grįžo į kambarį ir padėjo lazdą už spintos. Policininkams nesakė kur lazda, nes nenorėjo. Pamatęs, kad A. J. muša jo tėvą, policijos nekvietė, nes buvo ne tas galvoje, galvojo tik, kad tėvas nenukentėtų. Vėliau taip pat nekvietė policijos, nes niekada nekviečia, ne toks yra žmogus, kad kviestų policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad gynė tėvą nuo J., kad jį užpuolė A. J., nesakė, nes niekas neklausė. Sakė, kad A. J. mušė rankomis, nes galvojo kad pastarajam lazda nepataikė. A. J. jam grandine nepataikė, nes jis smūgius atmušinėjo lazda. Iki įvykio tris dienas vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas 2,50 prom. girtumas, bet visas įvykio aplinkybes pamena.
Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžęs iš darbo paskambino A. L. paklausti, kur yra R. B., su kuria tuo metu draugavo. R. telefonas buvo išjungtas, todėl skambino A. L. Atsiliepė R. ir pasakė, kad yra pas L. Pastarasis jam pasakė „Ateik, išspręsime reikalus“. Jam nuėjus, A. L. jį pasitiko ties namo kampu ir iš karto puolė muštis. Jam iš striukės kišenės iškrito grandinė, o gal pats ją išsitraukė, tiksliai nepamena. Jis dirba miško pjovėju, grandinę darbe įsidėjo į kišenę ir pamiršo. Jis ta grandine gynėsi nuo A. L. ir pastarajam pataikė. Dėl to yra išnagrinėta kita byla, jam paskirta bausmė. Sudavęs A. L. grandine kelis smūgius, išėjo į gatvę ir ėjo namo. Š. L. išbėgo iš už kito namo kampo ir puolė jį su lazda, taikydamas į galvos sritį. Jis gynėsi ranka, todėl visi smūgiai kliuvo į ranką, ranka lūžo. Jis tą dieną buvo neblaivus, grįžęs iš darbo vartojo alkoholį. Kur dėjo grandinę, nežino, gal eidamas numetė į griovį, gal nukrito ant gatvės. Ar turėjo grandinę, kai jį užpuolė Š. L., nepamena. Jam buvo suduoti gal penki smūgiai. Jis neturėjo galimybės suduoti Š. L., nes į ranką „ėjo“ smūgiai, todėl bėgo namo. Ar Š. L. vijosi, nematė. Š. L. jokios grandinės neatmušinėjo lazda, tai jis gynėsi nuo pastarojo dengdamasis ranka. Jei nebūtų dengęsis ranka, smūgiai būtų kliuvę į galvą. Kaimynai gal ir matė įvykį, bet bijo liudyti prieš L. Nepamena kaip nusivilko striukę ir džemperį, ar kas padėjo, nepamena. Jam buvo kairėje pusėje ištinęs smilkinys ir sulaužyta ranka.
Liudytojas L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavę pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime beisbolo lazda sumuštas vyras, su kolega R. V. vyko nurodytu adresu. Kaimo pradžioje, prie melioracijos griovio, ant žemės sėdėjo A. J. Matėsi pastarajam rankos atviras lūžis, buvo išlindęs kaulas. Šalia stovėjo A. J. motina ir R. S. A. J. ir R. S. aiškino, kad A. J. sumušė Š. L. A. J. vangiai bendravo, iš pastarojo pavyko išgauti gal 10 žodžių. A. J. sakė, kad kieme sutiko A. L., o paskui Š. jį sumušė. Žinodami, kad Š. L. dažnai slepiasi, bando bėgti, su kolega nedelsdami vyko į L. namus. Verandoje rado Š. L. rūkantį su R. B. Atėjęs A. L. paaiškino, kad A. J. draugavo su R. B., o dabar pastaroji draugauja su juo. A. J. atėjo aiškintis santykių dėl draugės ir pjūklo grandine jam sužalojo ausį. A. L. ausis kraujavo, todėl jis iškvietė medikus. A. L. pasakė, kad sūnus Š., pamatęs konfliktą, išbėgo jo ginti, ėmė mušti A. J. Pastarajam nuėjus giliau į kiemą, už prieangio, nebematė kas toliau vyko. A. L. nurodė, kad sūnus neturėjo jokios lazdos. Š. L. taip pat aiškino, kad jokios lazdos neturėjo, A. J. mušė tik rankomis. Š. L. iš pradžių kalbėjo noriai, sakė, kad viską papasakos, parodys lazdą, jei bus paleistas. Sakė, kad pamatęs, jog muša jo tėvą, išėjo ir „sulupo“ A. J. Kolega L. namuose, už spintos, rado medinę lazdą, ant kurios galimai buvo kraujo pėdsakai. Ant lazdos akivaizdžių žymių nuo grandinės nebuvo. Jis apžiūrėjo kiemą ir gatvę link J. namų. Kieme rado juvelyrinę grandinėlę. Ieškodamas pjūklo grandinės, ėjo iš kiemo link J. namų. Atstumas nuo L. namų iki J. – apie 200 metrų. Kraujo dėmių nesimatė, nors ten kur griovyje sėdėjo A. J., kraujo buvo daug, ant tvoros pakabintas džemperis buvo visas kruvinas. Nepamena ar A. J. turėjo striukę. Pastarasis sėdėjo su marškinėliais, o ant tvoros kabėjo džemperis. Regėjimo negalią turintis L. kaimynas sakė, kad girdėjo duslius garsus, tarsi būtų mušama kokiu daiktu. Vėl grįžus prie A. J., pastarajam nustatė neblaivumą. Paklausus kur viskas įvyko, A. J. pasakė, kad L. kieme. Apie grandinę A. J. nieko nesakė. A. J. džemperis buvo be kišenių, prie savęs A. J. grandinės neturėjo. A. J. išvežus į ligoninę, jie vėl nuvažiavo pas L. Šie parodė vietą, kurioje viskas vyko. Tai buvo įvažiavimas į kiemą, keli metrai nuo pastato link gatvės, panašiai toje vietoje, kur rado grandinėlę, apie 5–10 m nuo namo link gatvės. Įvykio vietoje žolynas, išvažinėta, pėdų nesimatė. Š. L. neminėjo, kad muštynės vyko prie garažo.
Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo santykiai su A. J. visada buvo komplikuoti. Tą dieną pasikvietė draugų linksmai praleisti laiką prie vyno taurės. Buvo R. B., sūnus Š. Tada A. J. paskambino dėl R. B. Nepamena kuris pasiūlė susitikti ir pasikalbėti dėl R. Su A. J. susitiko kieme, kalbėjo apie R., buvo daug keiksmažodžių. A. J. laikė dešinę ranką kišenėje, išsitraukė grandinę ir pradėjo švaistytis, prakirto jam galvą, ausį, nosį ir lūpą. Jis bėgo namo. Tada atbėgo Š. Kai jis bėgo link namo, A. J. jį vijosi iš paskos, duodamas grandine per nugarą. Nugaroje irgi buvo žymės. Atbėgęs Š. su lazda jį apgynė. Su A. J. susitiko tarp kiemo ir kelio, įvažiavimo į kiemą vidury. Kai jį daužė, jis susilenkė, pamatė tik prabėgančio Š. kojas. Jis tik keletą žingsnių buvo nubėgęs. Girdėjo kaip A. J. sakė „Ateik vaikeli, ir tu gausi“. Kas vyko toliau, nematė, nes parėjo į namus praustis. Š. grįžo po kelių minučių, sakė „apgyniau tave, būtų užkapojęs“. Sakė, kad su lazda apgynė. R. konflikto nematė, buvo kitame kambaryje, be to, stipriai išgėrusi. Pareigūnui sakė, kad rasta grandinėlė jo, nes tokią pat turi. Tikriausiai tai buvo A. J. grandinėlė. Pjūklo grandinės nerado. Lazdą turi jau seniai, rado prieš 20 metų prie autobusų stotelės. Negali nurodyti, kur ji buvo padėta, nes buvo išvykęs į užsienį. Kažkada laikė kambary, kažkada – garaže.
Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-10-20 įvykio nematė. Tą dieną buvo pas A. L. Nuėjo iš ryto, kalbėjosi, vėliau pradėjo vartoti alkoholį. Ji visą laiką buvo kambaryje, net nežinojo, kad atėjo A. J. Pamena, kad A. L. atėjo į kambarį kruvinas. Kas vyko toliau, nepamena. Jai buvo nustatytas 4 promilių girtumas.
Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-10-20 jam paskambino A. J. ir pasakė, kad Š. jį sudaužė, išlindę kaulai, prašė atvažiuoti. Nuvažiavęs rado A. J. sėdintį ant griovio krašto, netoli savo namų. A. J. buvo kruvinas, apsirengęs juodai raudoną striukę. Jis paskambino greitajai ir policijai. Greitoji pirmiau atvyko nei policija. A. J. sakė, kad Š. L. beisbolo lazda sudaužė jam rankas. A. J. jam nieko nesakė apie grandinę. Jis grandinės nematė. A. J. sakė, kad konfliktas vyko ant gatvės, prie keliuko, prie L. namų. Sakė, kad bėgo namo ir jį ant gatvės pasivijo Š. L. Pareigūnai gal negirdėjo ką jie kalbėjo. A. J. mama atėjo, kai atvažiavo policija, greitoji. A. J. atrodė blaivus, mažai šnekėjo, sėdėjo susirietęs.
Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kolega L. N. pagal pranešimą važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten ant gatvės, prie savo namų rado sėdintį A. J. Dar buvo vyras ir moteris. A. J. sakė, kad jį beisbolo lazda sumušė jaunesnysis L. Nuvažiavę pas L., priestate rado rūkančius Š. L. ir moterį. Kadangi Š. L. linkęs būti agresyvus, bėgti, uždėjo pastarajam antrankius ir nuvedė prie automobilio. Tada atėjo Š. L. tėvas sužalota galva, sakė, kad jį užpuolė ir grandine sumušė A. J., o sūnus atbėgęs jį gynė. Sakė, kad sūnus mušė A. J., bet ne lazda. Tada jie dar kartą važiavo pas A. J. Jau buvo atvažiavę medikai. A. J. buvo greitosios automobilyje. A. J. patvirtino, kad tikrai buvo sumuštas beisbolo lazda. Jis patikrino A. J. rūbus, bet benzopjūklo grandinės nerado. Ką A. J. buvo apsirengęs, nepamena. Ant tvoros buvo pakabintas kruvinas džemperis, striukės nebuvo. Pasakė medikams, kad yra ir kitas žmogus sužalotas. Tada grįžo pas L. Šie aiškino, kad nebuvo jokios lazdos. Atvažiavę medikai, A. J. ir A. L. išsivežė į ligoninę. Jis kalbėjo su kaimynais. Niekas nieko nematė. Tik vienas kaimynas, turintis regos negalią, buvo išėjęs į kiemą, bet matė tik šešėlius, girdėjo triukšmą, o kas su kuo grūmėsi, pasakyti negalėjo. Tik nurodė, kad grumtynės vyko kieme ant keliuko. L. namuose buvusi mergina, buvo visiškai girta. Žvilgtelėjęs už spintos, rado beisbolo lazdą, ant kurios buvo lyg tai kraujo dėmių. Grandinės nerado.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. J. parodė, kad šioje byloje iš Šiaulių Respublikinės ligoninės pateiktų dokumentų atliko tyrimą nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Pateiktoje ligos istorijoje buvo nurodyta, kad nukentėjusysis gydėsi nuo spalio 20 iki 25 dienos. Dar buvo duomenys, kad nustatytas kairiojo alkūnkaulio lūžis, dešinės plaštakos žaizda. Šie sužalojimai buvo gydyti operaciniu būdu. Remdamasis dokumentais, pateikė išvadą, kad dėl šių sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galėjo būti ir kitų nežymių sužalojimų, neįtrauktų į gydymo istoriją, kurie galėjo būti svarbūs dėl trauminių poveikių skaičiaus. Buvo diagnozėje nurodytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, tačiau šių sužalojimų objektyvių duomenų nebuvo aprašyta, todėl jų nevertino. Alkūnkaulio lūžis galėjo būti padarytas ir trauminiu poveikiu, bet neatmetama galimybė, kad galėjo būti ir nugriuvus. Galvos sužalojimas gal būt buvo, tik jis neaprašytas. Užfiksuotam sužalojimui reikia gana stipraus trauminio poveikio.
2021-10-20 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio patalpose rasta medinė lazda, pati medinė lazda ir sodybos teritorija, kurioje vyko konfliktas tarp nukentėjusiojo A. J. ir A. L. bei kaltinamojo Š. L. (1 t., b. l. 15–23).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijų matyti, kad 2021 m. spalio 20 d. 15 val. 11 min. A. L. nustatytas 2,00 prom. girtumas, 15 val. 15 min. Š. L. nustatytas 2,56 prom. girtumas; 15 val. 24 min. A. J. nustatytas 2,35 prom. girtumas, 15 val. 36 min. R. B. nustatytas 4,00 prom. girtumas (1 t., b. l. 27–29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1565/2021(04) nurodyta, kad A. J. ne mažiau dviem trauminiais poveikiais padarytas atviras kairiojo alkūnkaulio lūžis, dešinės plaštakos V piršto plėštinė žaizda, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus (1 t., b. l. 64–65);
2021-11-05 apžiūros protokole aprašytas R. S. telefoninio pranešimo apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 69–70).
Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikta lazda yra medinė, kintamo apvalaus skerspjūvio, tolygiai storėjanti drūtgalio link, lazdos ilgis 900 mm, svoris – 1140 g, mažiausias ir didžiausias skersmenys – atitinkamai 30 mm ir 60 mm; lazda pagaminta savadarbiu būdu, savo konstrukcija ir forma artima beisbolo lazdoms, tačiau beisbolo žaidimui netinkama (1 t., b. l. 78–80).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 799/2021(01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo lazdos rastas žmogaus kraujas; atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su A. J. DNR profiliu su 99,999999999999997 % tikimybe (1 t., b. l. 94–98).
2022-01-26 CD laikmenos apžiūros protokole aprašytas tyrėjo R. V. ir L. kaimyno R. J. pokalbio, kurio metu R. J. nurodo, kad muštynės vyko ant pievos ir ant kelio, turinys (1 t., b. l. 165–166).
Nukentėjusysis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 20 d. apie 14 val., būdamas neblaivus, nuėjo pas A. L. aiškintis dėl draugės R. B. Prie namų jį pasitiko A. L. ir puolė muštis. Jis iš striukės kišenės išsitraukė po darbo likusią grandinę nuo pjūklo ir ja gindamasis du kartus smogė A. L. Po to, išbėgo iš A. L. kiemo ir ėjo link namų. Tada pamatė per sodą nuo gyvenamojo namo atbėgantį Š. L., kuris nieko nesakęs, ėmė smūgiuoti jam medine lazda, taikydamas į galvą. Jis nuo smūgių dengėsi abiem rankom. Juto, kad jam lūžo rankos kaulas, smarkiai bėgo kraujas. Parbėgęs į namus, paskambino kaimynui, kuris iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Šiaulių Respublikinėje ligoninėje jam buvo atlikta rankos operacija. Dešinės plaštakos V piršto plėštinė žaizda jam galėjo atsirasti nuo rankoje laikytos grandinės, kuria smūgiavo A. L. arba tuo metu, kai pargriuvo ant žemės Š. L. jį mušant lazda (1 t., b. l. 34–35, 38–39).
2021-12-29 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiojo A. J. parodymai kur įvyko jo konfliktas su A. L., iš kur prie jo atbėgo Š. L., kur ir kaip Š. L. atsinešta medine lazda sužalojo jam ranką (1 t., b. l. 46–51).
Liudytojas A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-10-20 apie 14 val. 30 min. į jo gyvenamojo namo kiemą atėjo A. J. Jie susitiko ant įvažiavimo į gyvenamojo namo kiemą, tarp gyvenamojo namo ir gatvės bei apsižodžiavo dėl B. J. dešinę ranką laikė striukės kišenėje. Pagrasinęs, J. iš striukės dešinės kišenės išsitraukė grandinę nuo pjūklo ir smogė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip keturis kartus, pataikydamas į kairę ausį, į kaktą, į nosį ir lūpą, į nugarą. Po pirmo smūgio jis pradėjo bėgti, o J., smūgiuodamas vijosi. Jam iš padarytų žaizdų bėgo kraujas, jis rankomis užsidengė veidą ir bėgo link namų. Matė kaip pro jį link J. prabėgo Š. Tai suprato iš batų, kuriuos matė, nes galva buvo palenkta žemyn. Nubėgdamas išgirdo J. žodžius „ateik, ateik, vaikeli, ir tu gausi“. Grįžęs į namus jis prausėsi, stabdė kraujavimą, todėl kas vyko lauke, nematė ir negirdėjo. Iš lauko grįžęs Š. sakė, jog jį apgynė su lazda. Pas Š. lazdos nematė, bet žino jog namuose yra medinė savadarbė lazda, kurią buvo radęs (duomenys neskelbtini) kaime, šalia autobusų stotelės (1 t., b. l. 126–127).
2022-01-26 – 2022-01-27 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojo A. L. parodymai kur jis kieme mušėsi su A. J., o pabėgęs apie tris metrus keliuku link namų, pamatė šalia jo prabėgančio sūnaus Š. batus (1 t., b. l. 130–134).
Liudytojas L. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-10-20 apie 14:52 val. su kolega R. V. pagal gautą pranešimą vyko į (duomenys neskelbtini), rado sėdintį kruviną A. J., kuriam matėsi atviras kairės rankos kaulo lūžis. Pastarasis paaiškino, kad jį sumušė gyvenamojo namo kieme to paties kaimo gyventojas Š. L., suduodamas smūgius beisbolo lazda. A. J. buvo perduotas medikams. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rado neblaivius Š. L., R. B. ir A. L. A. L. veidas buvo kruvinas, kraujavo ausis, todėl buvo iškviesta medikų pagalba. A. L. paaiškino, kad namo kieme tarp jo ir A. J. įvyko konfliktas, kurio metu A. J. grandininio pjūklo grandine sudavė A. L. į veidą. Tada iš namų išbėgo Š. L. ir pradėjo muštis su A. J. Kas toliau vyko A. L. nematė. Š. L. paaiškino, kad gynė tėvą, susimušė su A. J., mušė A. J. rankomis, lazdos nebuvo. Įvykio vietoje grandininio pjūklo grandinės nerado, o beisbolo lazda rasta pas L. kambaryje, už spintos. Lazda buvo šlapia nuo kraujo. R. B. ir šalia gyvenantys kaimynai konflikto nematė. Apžiūrėję įvykio vietą, kraujo dėmių nerado (1 t., b. l. 140–141, 144–145).
Liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais, mėnesio ir dienos nepamena, dienos metu jam paskambino A. J. ir prašė kviesti greitąją pagalbą, nes Š. L. jį sumušė beisbolo lazda, sulaužė rankas. Atvažiavęs pas A. J. į namus, pastarąjį rado sėdintį ant žemės prie vartelių. Matė, jog iš rankos bėgo kraujas. A. J. mažai kalbėjo, sakė, kad buvo sumuštas „ant gatvės“, nespėjo pabėgti nuo L. (1 t., b. l. 156–157).
Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio datos ir laiko nepamena, bet pagal pranešimą su kolega L. N. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gatvėje rado ant žemės sėdintį sumuštą, kruviną J. Juos pasitikę žmonės nurodė, kad J. sumušė Š. L. Nuvykę pas L., verandoje rado rūkančius Š. L. ir R. B. Š. L. sulaikė ir uždarė į laikino sulaikymo patalpą tarnybiniame automobilyje. Benzopjūklo grandinės nerado nei gyvenamojo namo kieme, nei sode, nei garaže, nei gatvėje, nei J. rūbuose. A. L. ir A. J. buvo išvežti greitosios pagalbos. L. namuose bendraujant su R. B., kambaryje, už spintos pamatė užkištą beisbolo lazdą. Priešais L. gyvenantys kaimynai nurodė, kad muštynių nematė. Šalia L. gyvenantis vyras sakė, kad turi regėjimo negalią, girdėjo konfliktą prie L. namo, po to, ant gatvės. Vyriškis matė tik žmonių siluetus, kas ir su kuo mušėsi, nurodyti negalėjo. B. buvo labai girta ir nesugebėjo paaiškinti aplinkybių (1 t., b. l. 161–162).
Iš Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-1829-1079/2021 matyti, kad A. J. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes 2021 m. spalio 20 d., apie 14.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų pjūklo grandine smogė A. L. į galvos sritį bei nubėgančiam A. L. spyrė į koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. L. padarė kairiojo smilkinio, kairės ausies, nosies ir viršutinės lūpos pjautines-kirstines žaizdas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 170–175).
Š. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2021-10-21, kaltės nepripažino, parodė, kad A. J. nemušė. Įtarime nurodytu laiku ir vietoje su tėvu A. L. bei R. B. vartojo alkoholį. Atėjus A. J., tėvas išėjo į lauką. Girdėjo kaip pastarieji koliojosi. Matė kaip A. J. iš kišenės išsitraukė pjūklo grandinę ir smogė ja tėvui per veidą. Jis pribėgo ir nustūmė A. J. nuo tėvo. A. J. pargriuvo. Jis A. J. nesmūgiavo, pastarojo nemušė nei rankomis, nei lazda. Po to, su tėvu nuėjo į kambarį (2 t., b. l. 36–37). Apklaustas įtariamuoju 2021-12-14, Š. L. jau nurodė, kad jam atstūmus A. J. nuo tėvo, pastarasis nuėjo į kambarį. A. J. puolė jį su grandine, jam smūgiavo, bet jis smūgių išvengė. Jis nubėgo į garažą ir pasiėmė medinę lazdą, kuria gindamasis nuo A. J. smūgių, norėjo atmušti grandinę. Tuo metu galėjo pataikyti A. J. į alkūnę. A. J. jam smūgiavo iki penkių kartų, pataikydamas į lazdą. Kai jis pataikė A. J. į alkūnę, pastarasis nustojo mosuoti grandine ir, grasindamas susidorojimu, išėjo iš kiemo. Jis lazdą parsinešė į kambarį ir pastatė už spintos. Grandinę A. J. išsinešė su savimi (2 t., b. l. 46–47). Apklaustas įtariamuoju 2022-02-02, Š. L. parodė, kad konfliktas su A. J. vyko ne gatvėje, o jų gyvenamojo namo kieme. A. J. mušė jo tėvą kieme, tarp gyvenamojo namo ir garažo, arčiau pievos. Jis tuo metu stovėjo prie namo kampo ir šulinio (2 t., b. l. 55–56).
Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėta A. L. namuose rasta ir paimta medinė lazda, kuria kaltinamasis mušė nukentėjusįjį. Apžiūros metu kaltinamasis pareiškė, kad tai ta pati lazda, įdaužimai joje buvo jau senai.
Taip pat teisiamojo posėdžio buvo peržiūrėti prie bylos esančios trys CD laikmenos: vaizdo ir garso įrašai iš į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų Body kamerų; BPC pateiktas garso įrašas.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1565/2021(04) nurodyta, kad A. J. ne mažiau dviem trauminiais poveikiais padarytas atviras kairiojo alkūnkaulio lūžis, dešinės plaštakos V piršto plėštinė žaizda, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl alkūnkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 64–65). Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad dešinės plaštakos V piršto plėštinė žaizda jam galėjo būti padaryta, kai jis pjūklo grandine smūgiavo A. L., taigi šis sužalojimas padarytas tikėtina dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.
Š. L. kaltinamas tuo, kad nenustatytą kiekį kartų medine lazda smogė A. J. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė atvirą kairiojo alkūnkaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad atviras kairiojo alkūnkaulio lūžis nukentėjusiajam galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad šis sužalojimas A. J. buvo padarytas būtent kaltinamojo Š. L. veiksmais, o ne nukentėjusiajam nugriuvus. Iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. J. galimai buvo pargriuvęs du kartus. Pirmą kartą, kai A. J. smogė A. L. Tačiau po šio pargriuvimo A. J. toliau konfliktavo su A. L., pjūklo grandine sudavė pastarajam smūgius, todėl darytina išvada, kad A. J. šio pargriuvimo metu atviro kairiojo alkūnkaulio lūžio nepatyrė. Kaltinamasis Š. L. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. J. pargriuvo, kai Š. L. pribėgęs atstūmė A. J. nuo tėvo. Tačiau kaltinamasis kitų apklausų metu tvirtino, kad po to A. J. jį puolė, suduodamas smūgius pjūklo grandine, o jis tuos smūgius atmušinėjo medine lazda. Taigi darytina išvada, kad A. J., jei ir buvo pargriuvęs, kai Š. L. jį galimai atstūmė nuo tėvo, griuvimo metu atviro kairiojo alkūnkaulio lūžio nepatyrė. Pats kaltinamasis nurodė, kad kai jis pataikė A. J. į alkūnę, pastarasis nustojo mosuoti grandine ir, grasindamas susidorojimu, išėjo iš kiemo. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam atviras kairiojo alkūnkaulio lūžis, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas ne pargriuvus, o tiesioginiu trauminiu poveikiu, kaltinamajam sudavus smūgius medine lazda.
Nukentėjusysis tvirtina, kad po konflikto su A. L., jį jau išėjusį iš kiemo, ant gatvės pasivijo kaltinamasis ir puolė, lazda taikydamas į galvos sritį. A. J. nurodė, kad gynėsi nuo Š. L. smūgių ranka, todėl visi smūgiai kliuvo į ranką ir ši lūžo. Nors nukentėjusiojo viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai nėra identiški, tačiau pakankamai nuoseklūs. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nuolat keitėsi. Š. L. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik atstūmė A. J. nuo tėvo, jokių smūgių A. J. nesudavė ir kartu su tėvu parėjo į namus. Atvykusiems policijos pareigūnams Š. L. jau nurodė, kad gindamas tėvą, sudavė A. J. smūgius rankomis, jokios lazdos nebuvo. Vėlesnės apklausos metu Š. L. nurodė, kad medine lazda sudavė A. J. smūgius gindamas tėvą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau nurodė, kad pats gynėsi nuo A. J., puolusio jį su pjūklo grandine, medinę lazdą pasiėmė iš garažo ir ja atmušinėjo A. J. smūgius grandine. Taigi kaltinamojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl jais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas, davęs išvadą dėl A. J. padaryto sveikatos sutrikdymo masto nurodė, kad atviram alkūnkaulio lūžiui padaryti reikėjo gana stipraus smūgio, todėl toks sužalojimas negalėjo būti padarytas tik atmušinėjant A. J. smūgius pjūklo grandine, kaip teigia kaltinamasis. Akivaizdu, kad medine lazda buvo suduotas stiprus smūgis į nukentėjusiojo kairę ranką, kuria šis tikėtina dengėsi galvą nuo kaltinamojo smūgių. Ant medinės lazdos buvo rastas kraujas. DNR tyrimu nustatyta, kad tai A. J. kraujas. Kaltinamasis teigė, kad lazda atmušė apie penkis smūgius grandine, tačiau apžiūrėjus medinę lazdą teisiamojo posėdžio metu nebuvo pastebėta akivaizdžių, neseniai ant lazdos atsiradusių žymių, kurias neabejotinai ant lazdos būtų palikę benzopjūklo grandinės dantukai. Ir pats kaltinamasis lazdos apžiūros metu nurodė, kad lazdoje esantys įdaužimai buvo jau senai.
Dėl BK 28 straipsnio taikymo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022 ir kt.)???.
Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po A. J. smūgių pjūklo grandine, rankomis užsidengė veidą ir bėgo link namų, o A. J. jį vijosi, duodamas grandine per nugarą, kad nugaroje irgi buvo žymės. Tačiau iš įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-1829-1079/2021 matyti, kad A. J. asmeninio konflikto metui pjūklo grandine smogė A. L. į galvos sritį bei nubėgančiam A. L. spyrė į koją (1 t., b. l. 170), taigi apie jokius smūgius grandine nubėgančiam A. L. ir sužalojimus nugaroje net neužsiminama. A. L. yra kaltinamojo Š. L. tėvas, todėl akivaizdu duoda parodymus, naudingus sūnui, siekdamas padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, įrodinėjant būtinąją gintį. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. L. bėgant į namus, A. J. pastarąjį vijosi, benzopjūklo grandine suduodamas smūgius. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su tėvu prasilenkė ties namo kampu, maždaug 5 m atstumu nuo A. J. Taigi galima daryti išvadą, kad A. L. grėsmės A. J. tuo metu nebekėlė, jų muštynės iš esmės jau buvo pasibaigusios, todėl ir būtinosios ginties sąlygų nebuvo. Teismas nesutinka su gynėjos argumentais, kad Š. L., duodamas parodymus, nesiorientavo atstumuose, netiksliai juos nurodė. Š. L. yra pilnametis vyras, įgijęs vidurinį išsilavinimą, todėl teismo nuomone nėra pagrindo manyti, jog negali įvertinti atstumo metrais. Iš visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis Š. L., pamatęs į namus parbėgančio tėvo kruviną veidą, nubėgo prie A. J. ir kerštaudamas už tėvo sužalojimą, medine lazda ėmė mušti A. J., kuris A. L. ir pačiam Š. L. nebekėlė jokio pavojaus.
Taigi, išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Š. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – Š. L. teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 178–186), naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1–8). Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius (BK 54, 61 straipsniai). Į paskirtą bausmę įskaitytinas Š. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 20 d. 15 val. 20 min. (2 t., b. l. 59–60) iki 2021 m. spalio 21 d. 10 val. 43 min. (2 t., b. l. 62).
Kaltinamajam Š. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 64–65), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – medinė lazda, sunaikintina, trys CD laikmenos paliktinos byloje.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi kaltinamajam Š. L. 2371,16 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriame nurodo, kad už nukentėjusiajam A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 2371,16 Eur (1 t., b. l. 104–107). Š. L. pripažinus kaltu dėl A. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.
Prokurorės 2021-12-23 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 2371,16 Eur Š. L. priklausančių piniginių lėšų, esančių: (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti 300 eurų suma kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 117–118), paliktinas galioti iki bus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėta arba išieškota 2371,16 Eur suma.
Kaltinamajam Š. L. gynėjas buvo privalomai paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendė:
Š. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Š. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 20 d. 15 val. 20 min. iki 2021 m. spalio 21 d. 10 val. 43 min. (vieną dieną).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti Š. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) baudą. Į paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį.
Bausmės atlikimo pradžia laikyti Š. L. sulaikymo pagal šį nuosprendį dieną.
Kadangi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Š. L. paskirta bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės Vaivos Šimkienės kontora), nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei Vaivai Šimkienei.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, Š. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinę lazdą sunaikinti, tris CD laikmenas palikti byloje.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2371,16 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 16 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos.
Prokurorės 2021-12-23 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 2371,16 Eur Š. L. priklausančių piniginių lėšų, esančių: (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti 300 eurų suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti iki bus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėta arba išieškota 2371,16 Eur suma.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Š. L. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.