Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), miško pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 d. 90 MGL (4500 Eur) bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda;

2) (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) teismo paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. (duomenys neskelbtini), apie 14.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, pjūklo grandine smogė A. L. į galvos sritį bei nubėgančiam A. L. spyrė į koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. L. padarė kairiojo smilkinio, kairės ausies, nosies ir viršutinės lūpos pjautines-kirstines žaizdas, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

A. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pilnai suvokia pateikto pranešimo apie įtarimą esmę. Jis su A. ir Š. L. yra pažįstamas, nes jie visi gyvena tame pačiame kaime, toje pačioje gatvėje. R. B. taip pat pažįsta, nes jie gyvena kaimynystėje ir apie aštuonis mėnesius draugavo. (duomenys neskelbtini) rytą grįžo iš darbo, grįžęs į namus išgėrė degtinės butelį ir nuėjo pas R. B. Jos namie nebuvo, mama pasakė, kad R. jau penkias dienas nėra namuose, jis jai prisiskambinti negalėjo, nes jos telefonas buvo išjungtas. Tai sužinojus jam kilo įtarimas, kad R. gali būti pas L. ir ten geria. L. namuose būna tėvas A. L. su sūnumi Š. L. Jis paskambino A. L. paklausdamas ar pas juos yra R. B., bendraujant telefonu su A. L. išgirdo ir R. B. balsą, suprato, kad ji pas juos. A. L. jam parašė, kad atvažiuotų ir viską išsiaiškintų. Jis pas A. L. ėjo apsirengęs darbinę striukę, kurios kišenėje buvo po darbo likusi sena benzininio pjūklo grandinė. Nuėjo pas jį į kiemą, jam atėjus A. L. jau buvo kieme ir jo laukė. Jam priėjus A. L. buvo išgėręs, nieko nesakęs jam kumščiu smogė į veido sritį, po suduoto smūgio jis nuvirto ant žemės, nes nesitikėjo jokio smūgio. Jam nuvirtusiam A. L. tris kartus spyrė į galvos sritį. Stodamasis nuo žemės, jis nusivilko striukę, nes ruošėsi smogti A. L. Jam iš striukės kišenės iškrito pjūklo grandinė, todėl jis ją pasiėmęs nuo žemės ėjo link A. L. ir smogdamas pjūklo grandine kelis kartus sudavė A. L.. Kur sudavė smūgius, neatkreipė dėmesio, nes A. L. vėl puolė ant jo. Pamatęs, kad puola ant jo, jis išbėgo iš jų kiemo į gatvę ant kelio. Iš kitos namo pusės pamatė atbėgantį Š. L., kuris mojuodamas rankoje laikė medinę lazdą, jis pribėgęs prie jo ta lazda jį daužė, jis rankomis dengėsi galvą, pagrinde smūgiai buvo suduoti į rankas, galvą. Pagavęs momentą jis pabėgo nuo jo į namus. A. L. iš kiemo ant kelio nebuvo išėjęs, matė, kad jis žiūrėjo. Š. L. taip pat buvo girtas. Jam grįžus į namus, mama iškvietė medikus, policiją. Jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atlikta alkūnės operacija. Pirmas smūgį jam į veido sritį sudavė A. L., po to jį nuvirtusį spardė, po to jis atsistojęs pjūklo grandine kelis kartus sudavė A. L.. Kur jis po įvykio padėjo pjūklo grandinę negali pasakyti, matomai bus pametęs. Jis eidamas pas A. L. neturėjo tikslo jo sužaloti pjūklo grandine, nes ta pjūklo grandinė buvo likusi darbinėje striukėje, todėl viskas gavosi spontaniškai. Jeigu A. L. nebūtų jam sudavęs pirmas į veido sritį, niekas nebūtų jo ir mušęs. Jis dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 121-124, 129-131).

R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad ji su A. J. yra sugyventiniai apie metus, kai jis būna namuose ji dažniausiai būnu pas jį. Kartais ir jis ateina pas ją į namus. A. J. darbas komandiruotėse, jis apie mėnesį būna išvykęs ir dirba miškuose. (duomenys neskelbtini) pradžioje jos sugyventinis A. J. išvažiavo į darbą, žadėjo grįžti lapkričio mėn. pradžioje. A. J. grįžo iš darbo anksčiau, nei buvo žadėjęs, t. y. (duomenys neskelbtini), o ji tą dieną, nuo ryto pradėjo vartoti alkoholį kartu su Š. ir A. L., pas juos namuose. Mobilaus ryšio telefoną, turėjo su savimi, tačiau jis buvo išsikrovęs. Tą dieną ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji prisimena tik tą momentą kai į virtuvę atėjo kruvinas A. L. ir pasakė, kad jį sumušė A. J.. Ji net nežino, kuriuo metu išėjo A. L. į kiemą, nežino kada išėjo į kiemą ir Š. L.. Įvykio aplinkybių ji nematė, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Kaip per miglą prisimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir jai nustatė girtumą, ji įpūtė 4 promiles, po to išėjo į namus. A. L. išvežė medikai, o Š. L. pareigūnai. Kitą dieną kai ji išsiblaivėjo jai paskambino A. L. ir pasakė, kad jam susiuvo žaizdas ir jis grįžo į namus. Minėjo, kad A. J. jį sumušė pjūklo grandine. Ji įvykio nematė ir nieko negali pasakyti (b. l. 78-81).

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. spalio 28 d. A. L. protokolu-pareiškimu, apie tai, kad jį (duomenys neskelbtini), namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) sumušė to paties kaimo gyventojas A. J. (b. l. 14-15);

2021 m. spalio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais, kuriuo A. L. pateikė susirašinėjimą sms pranešimais tarp A. L. ir A. J. (b. l. 38-44);

2021 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotas pareigūnės bendravimas su A. L., kad A. L. dėl sudaužyto telefono pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 55-56);

Medicinių dokumentų išrašų kopijomis, kuriuose užfiksuotas A. L. kreipimąsis į medicinos įstaigas (b. l. 61-63);

2021 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atlikus tyrimą iš pateiktų medicininių dokumentų, A. L. padaryti sužalojimai: kairiojo smilkinio, kairės ausies, nosies ir viršutinės lūpos pjautinės-kirstinės žaizdos; A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus ir atsitrenkusį kertančių-pjaunančių savybių daiktą; sužalojimai galėjo būti padaryti benzininio pjūklo grandine (b. l. 68).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. J. (duomenys neskelbtini) apie 14.30 val. tyčia suduodamas nenustatytą kiekį smūgių su pjūklo grandine A. L., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam A. L. nustatytas kūno sužalojimas – kairiojo smilkinio, kairės ausies, nosies ir viršutinės lūpos pjautinės-kirstinės žaizdos, sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, byloje nukentėjusysis A. L. nėra pareiškęs civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. lapkričio 23 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 138-140).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

A. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, naują nusikaltimą padarė būdamas teistas, neatlikęs paskirtų bausmių (b. l. 84-89, 91-95), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 106-110), nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-114). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis, metų laikotarpyje yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jau trečią kartą, paskirtos švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi, paskirta arešto bausmė dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta bausme – likusia neatlikta 78 dienų laisvės apribojimo bausme (b. l. 98) ir 58 MGL (2900 Eur) bauda, kurios priverstinis išieškojimas jau vykdomas antstolės kontoroje (b. l. 101-102, 105), prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmė pridedant dalį neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ją keičiant griežtesne arešto bausme, bei pridedant visą baudą. Tuo atveju, jei dalis 2900 Eur baudos jau sumokėta, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.

Arešto bausmės pradžia skaičiuojama nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam A. J. pasitaisyti, dirbti.

Prokurorė siūlė nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau teismo vertinimu ši priemonė yra perteklinė, nes kaltinamasis dirba, jo darbo pobūdis yra susijęs su komandiruotėmis bei darbu miške. Teismo vertinimu, atidėjus arešto bausmės vykdymą ir paskyrus kaltinamajam A. J. įpareigojimus, A. J. bus pakankamai nubaustas, jam paskirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. J. paliktina galioti (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su A. L..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi, paskirtą arešto bausmę dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta bausme – likusia neatlikta laisvės apribojimo bausme ir 58 MGL (2900 Eur) bauda, ir paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų ir 58 MGL (2900 Eur) baudą. Tuo atveju, jei dalis 2900 Eur baudos jau sumokėta, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu A. J. paskiriant įpareigojimus:

– tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, arešto bausmė pradžią skaičiuoti nuo asmens atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą A. J. įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.