Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-104-880/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-19
Bylos Nr.: e2A-104-880/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18014-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: J. S., P. Ž., notarei Dainorai Jievaitytei

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-104-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18014-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams J. S., P. Ž. ir notarei Dainorai Jievaitytei dėl paprastojo vekselio, indosamento ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu ieškovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti J. S. 36 000 JAV dolerių (prilyginama 32 000 Eur), nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 3 d. atliktą indosamento įrašą, kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž.; 3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovės E. M.-L. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DJ-2859), kuris buvo išduotas vekselio ir indosamento pagrindu. Jis nurodė, kad 2020 m. birželio 9 d. atsitiktinai sužinojo, jog antstolis Vytautas Mitkus areštavo ieškovo banko sąskaitoje esančias lėšas pagal vykdomą išieškojimą atsakovui P. Ž., kuriam tariamą savo reikalavimo teisę perleido atsakovas J. S.. Ieškovą su atsakovu J. S. praeityje siejo darbas jo įkurtose ir valdomose įmonėse, tačiau ieškovas niekada nėra pasirašęs paprastojo neprotestuotino vekselio minėtam atsakovui. Ieškovas pažymėjo, kad nėra racionalu išduoti vekselį 2002 m., o grąžinimą numatyti tik po 18 metų. Atsakovas J. S. ar kitas jam žinomas asmuo suklastojo 2002 m. liepos 5 d. (data vekselyje galimai taip pat yra suklastota) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame buvo numatyta, kad ieškovas privalo jam sumokėti 36 000 JAV dolerių sumą iki 2020 m. birželio 1 d., imituodamas ieškovo parašą arba ant tuščio blanko, kuriame buvo ieškovo parašas, vėliau atspausdino patį vekselio tekstą. Be to, vėliau – 2020 m. birželio 3 d., atsakovas, žinodamas apie minėtą suklastotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, perdavė visas teises M. Ž., kuriam buvo skolingas pinigų, sūnui atsakovui P. Ž., kuris 2020 m. birželio 5 d. pateikė Vilniaus miesto 15-ojo notaro biurui vekselį su indosamentu, siekdami gauti vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu buvo siekiama išieškoti iš ieškovo 36 000 JAV dolerių sumą atsakovo P. Ž. naudai. Pastarasis asmuo (ar jo atstovas) išduotą vykdomąjį įrašą pateikė vykdyti antstoliui Vytautui Mitkui ir tuo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/20/01049. Atsakovas J. S., spaudžiant skoloms, suklastojo neprotestuotiną paprastąjį vekselį, suklastodamas jame ieškovo parašą arba panaudodamas ieškovo parašą ant tuščio blanko išspausdino vekselį bei neteisėtai panaudodamas asmens duomenis, siekdamas šį dokumentą panaudoti savo skoloms mažinti arba susitarus su M. Ž. (atsakovo tėvu) pasikėsinti į ieškovo teisėtai ir sąžiningai įgytą turtą. Ieškovas taip pat nurodė, kad per visą laikotarpį nei vienas iš atsakovų niekada nėra kreipęsi į ieškovą su prašymu apmokėti vekselį. Tarp šalių (ieškovo ir atsakovo J. S.) nebuvo susiklosčiusių jokių paskolos ar kitokių civilinių sutarčių teisinių santykių, ieškovas nėra jokia forma gavęs iš minėto atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. Ž. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad atsakovas nežino vekselio sudarymo aplinkybių, tačiau, anot atsakovo, jeigu ieškovas įsipareigojo sumokėti J. S. vekselyje nurodytą sumą, jis šią skolą pripažino. Atsakovas neatmeta galimybės, kad nurodyta skola susidarė dėl to, jog ieškovas pasisavindavo jam nepriklausančias lėšas, kurios buvo skirtos įmonei, ir kurių praradimą kompensuodavo atsakovas J. S.. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas J. S. turėjo teisę perleisti jo reikalavimo teisę pagal ginčijamą vekselį kitam asmeniui – atsakovui, o pastarasis šią reikalavimo teisę perimti; be to, naujasis kreditorius – atsakovas P. Ž., nereikalauja pagal ginčijamą vekselį daugiau nei jame nurodyta.

3. Atsakovas J. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad ginčijamą 2002 m. liepos 5 d. vekselį surašė ir pasirašė ieškovas, kuris pats ir nurodė pinigų sumokėjimo datą. Atsakovo vertinimu, ieškovas, nustatęs tokį ilgą atsiskaitymo terminą, galimai tikėjosi, jog vekselis pasimes, užsimirš, ar kad bus sunkiau įrodyti vekselio sudarymo aplinkybes. Kita vertus, atsakovas pažymi, kad ginčijamo vekselio surašymo metu neturėjo finansinių problemų, todėl sutiko su tokiu ilgu vekselio apmokėjimo terminu, be to, ieškovas tuo metu neturėjo finansinių galimybių greitai atsiskaityti. Vekselyje nurodyta suma iš esmės buvo susijusi su atsakovo ir ieškovo vykdyta bendra komercine veikla, kurią jie vykdė nuo 1992 m. iki 2002 m. Taip pat jis už ieškovą padengė 26 000 JAV dolerių ieškovo verslo partneriui D. K., kuriuos turėjo grąžinti pats ieškovas. Iš esmės ieškovas pasisavindavo jam nepriklausančias, įmonei skirtas lėšas, kurių praradimą atsakovas kompensuodavo savo asmeninėmis lėšomis. Po aukščiau nurodytų sumų už ieškovą sumokėjimo jis pareikalavo, kad ieškovas prisiimtų konkretų įsipareigojimą padengti nurodytus nuostolius, todėl tuo pagrindu ir buvo surašytas ginčijamas vekselis. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, nutarė perleisti reikalavimo teises į ieškovą atsakovui P. Ž., nes suabejojo ar jam pakaks gebėjimų išsiieškoti ieškovo skolą. Anot atsakovo, ieškovo keliamos versijos dėl parašo suklastojimo, pasirašymo ant tuščių lapų, apgaulės, yra deklaratyvios ir neįrodytos.

4. Atsakovė notarė Dainora Jievaitytė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė; prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo nuožiūra. Ji nurodė, kad notaras faktinių vekselio išdavimo aplinkybių netikrina ir jų nežino, atitinkamai nagrinėjamu atveju notarė negali teismui pateikti jokių paaiškinimų dėl ieškovo reikalavimų. Kita vertus, pažymi, kad jeigu ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu būtų patenkintas, atitinkamai panaikintas ir vykdomasis įrašas, prašo konstatuoti, jog dėl to nėra notarės kaltės, nes vykdomasis įrašas atliktas laikantis nustatytos tvarkos (kurios iš esmės neginčija ir pats ieškovas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiais: 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išduotą ieškovo V. J. atsakovo J. S. naudai (36 000 JAV dolerių sumai), nuo jo sudarymo momento; 2020 m. birželio 3 d. atliktą indosamento įrašą, kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž.; 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovės E. M.-L. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DJ-2859), priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje esančią bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo medžiagą (jos dalį), daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas V. J. ginčijamo vekselio nėra pasirašęs.

7. Teismas rėmėsi 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvada, kurioje nurodyta, kad parašą, esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys) (išvada kategoriška). Nors atsakovas J. S. bylos nagrinėjimo metu kėlė abejones dėl nurodytą tyrimą atlikusio asmens kompetencijos/kvalifikacijos, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių šias abejones galinčių patvirtinti įrodymų. Tuo tarpu 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20), 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-181(21) ir Nr. 11-284(21), Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima. Išvadoje bei 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte pažymėta, kad tiriamasis vekselis yra buvęs skysčių, cheminių reagentų poveikyje; atsakovas J. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš esmės visą laiką nuo vekselio išdavimo pastarasis buvo pas jį, todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog vekselis buvo paveiktas skysčių, cheminių reagentų kai buvo atsakovo žinioje; nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė versiją, kad vekselis galėjo būti paveiktas pirmo tyrimo, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, eigoje, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Užsienio ekspertas 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės išvadoje negalėjo nustatyti kas pirmiau atsirado vekselyje – tekstas ar parašas, iš esmės dėl to, jog vekselio lapas buvo apdorotas mechaniškai – tikėtina, organiniu tirpikliu, t. y. cheminėmis medžiagomis (kas, kaip minėta, buvo nustatyta ir kitų tyrimų/ekspertizių metu).

8. Teismo nuomone, atsakovo J. S. paaiškinimai dėl ieškovo nuolat darytų nuostolių (kurių atsakovas, teismo vertinimu, neįrodė, nepateikęs jokių galinčių tai patvirtinti įrodymų, apsiribodamas tik savo ir liudytojo, kurio parodymus teismas vertina kritiškai, kaip susijusio ir suinteresuoto asmens, paaiškinimais) nėra logiški ar įtikinami – nėra logiška kodėl atsakovas samdė ieškovą daugiau nei 10 metų, jeigu, anot atsakovo, jis nuolat darė nuostolius, nelogiška ir neracionalu dengti kito asmens asmeninius (o ne įmonės-darbovietės) įsipareigojimus tretiesiems asmenims iš esmės be jokio teisinio pagrindo, nelogiška išduoti vekselį pakankamai didelei sumai ilgam laikotarpiui – 18 metų, neatlygintinai, ir pan.

9. Ieškovo veiksmai iš karto po to, kai jis pamatė areštuotą sąskaitą (2020 m. birželio 9 d.) ir gavo antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą (datuoti 2020 m. birželio 10 d.), tuoj pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2020 m. birželio 16 d.) ir į teismą (2020 m. birželio 19 d.) su ieškiniu, patvirtina labiau tikėtinu vekselį esant suklastotą, t. y. ieškovo nepasirašytą.

10. Teismas sprendė, kad įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamą vekselį pasirašė ne ieškovas, o kitas (nenustatytas) asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ginčijamame vekselyje nėra visų būtinų jo rekvizitų – nėra jį išrašančiojo (vekselio davėjo) – šiuo atveju ieškovo, parašo (CPK 12, 178, 185 straipsniai; ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punktas). Įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimą (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).

11. Viena vertus, nors ieškovas vekselį ginčijo kaip išduotą dėl apgaulės pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip minėta, savo poziciją grindė tuo, jog jis vekselio nepasirašinėjo ir parašas buvo suklastotas, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju vekselio pripažinimas negaliojančiu remiantis ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi (ginčijamame vekselyje nesant privalomų įstatyme nustatytų rekvizitų) neišeina už ieškinio ribų, nes, kaip minėta, teisinį santykių kvalifikavimą vykdo teismas (o ne šalys).

12. Teismas sprendė, kad įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimą bei faktiškai panaikina tokio dokumento turėtojo teisę remtis šio vekselio viešu patikimumu, todėl toks vekselis pripažintinas negaliojančiu, kaip neatitinkantis formalių reikalavimų – atsižvelgiant į tai, jog ieškovo V. J. vardu išrašytą paprastąjį vekselį pasirašė ne ieškovas (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi). Pripažinus ginčijamą vekselį negaliojančiu, tenkintini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai – indosamentas, kurio pagrindu perleistos reikalavimo teisės pagal šį vekselį, ir vykdomasis įrašas, išduotas vekselio pagrindu, taip pat pripažintini negaliojančiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas J. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tai nulėmė, jog pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

13.2. Teismo išvadą kad ieškovas V. J. ginčijamo vekselio nėra pasirašęs nulėmė 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės S. U. išvada. Teismas vertino, kad atsakovo kritiška abejonė dėl šios išvados pagrįstumo apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistė tyrimą atliko skubotai ir nepakankamai rūpestingai (padarytos techninės klaidos). Be to, išvados surašymo metu specialistė nebuvo rašysenos tyrimo teismo ekspertė, o buvo dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo teismo ekspertė.

13.3. Nė viena paskesnė ekspertizė nepadarė išvados, kad vekselio nepasirašė V. J.. Tik vienintelė S. U. kategoriškai teigė, kad vekselį pasirašė ne V. J..

13.4. S. U., būdama dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo teismo eksperte, nė neužsiminė apie tiriamo vekselio blanke esamas dėmes. Apie jas kalbėjo visos kitos paskesnės ekspertizės. Todėl neatmestina abejonė, kad cheminių reagentų ir kitokio pobūdžio dėmės ant vekselio galėjo atsirasti specialistės S. U. vekselio tyrimo pasekmėje. Tačiau teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog vekselis buvo paveiktas skysčių, cheminių reagentų kai buvo atsakovo žinioje.

13.5. Nors teismas nurodė, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja, tačiau faktiškai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo našta buvo perkelta būtent atsakovui J. S..

13.6. Kritiškai vertintinas ir teismo argumentas, kad ieškovas tuoj pat, kai pamatė areštuotą sąskaitą, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir į teismą su ieškiniu. Ydinga būtų manyti, kad tie, kurie kreipiasi dėl ikiteisminio ar civilinio proceso, automatiškai yra teisūs. Šiuo atveju V. J. aktyvumas tebuvo siekis bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis išsisukti nuo prievolės sumokėti skolą, kurios sumokėjimo primygtinai ir įkyriai reikalavo J. S..

13.7. Pirmos instancijos teismas sprendė, kokia materialinės teisės norma reikėtų vadovautis siekiant pripažinti vekselį negaliojančiu. Teismas pasirinko tokią poziciją: teigti, jog nėra visų vekseliui privalomų rekvizitų - šiuo atveju - vekselio davėjo parašo. Bet parašas vekselyje yra. Ir pats V. J. neneigė, kad vekselyje gali būti būtent jo paties parašas. Teismas nenustatė, ar vekselį pasirašė ne V. J.. Beliko svarstyti, kas labiau tikėtina, visumą bylos aplinkybių siekiant pritempti prie norimo rezultato.

Atsiliepimas

14. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo J. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo J. S. ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. J. S. apeliacinio skundo motyvai yra siejami su grynai selektyvaus pobūdžio įrodinėtinų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimu. Atsakovas apeliacinį skundą visiškai nepagrįstai grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, t. y. nebuvo byloje įrodinėjamos ir tiriamos.

14.2. Nesutiktina su atsakovu, kvestionuojančiu Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialistės S. U. kvalifikaciją, nurodant, kad ji nebuvo rašysenos tyrimo teismo ekspertė, o dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo teismo ekspertė. Pažymėtina, kad ši specialistė 2020 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvadą davė ne kaip teismo ekspertė, o kaip specialistė, todėl atsakovas painioja ekspertizės išvadą su specialisto išvada.

14.3. Ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, darydamas išvadas dėl įrodinėtinų aplinkybių, įvertino ne tik apelianto nurodytus duomenis, bet ir visas byloje įrodinėtinas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Todėl nesuprantama, ką norėjo pasakyti apeliantas J. S., savo skunde teigdamas, jog vos ne kiekvienas teismo argumentas pagristas teiginiais, pasibaigiančiais „labiau tikėtina“ ieškovo naudai. Aplinkybė, jog apeliantui nepatinka teismo sprendimo motyvai, kuriais bylą sprendęs teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai), daro atsakovui nepalankias išvadas, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

14.4. Su apelianto pozicija, kad bylos nagrinėjimo metu jam buvo perkelta įrodinėjimo našta, taip pat negalima sutikti. Ieškovas V. J., padavęs teismui ieškinį, pateikė teismui pakankamai įrodymų, kuriais remdamasis ir tinkamai taikydamas CPK reglamentuojamas įrodymų vertinimo taisykles pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas V. J. nepasirašė ginčo vekselio.

14.5. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia retorinio pobūdžio klausimus dėl liudytojo parodymų vertinimo, motyvuodamas tuo, kad liudytojas, būdamas atsakovo broliu, pasirašė priesaiką ir teigė, ką tiesiogiai matė, dalyvavo, o ieškovas šio liudytojo parodymų nepaneigė. Būtina šiai atsakovo pozicijai paprieštarauti, kadangi teismas vertino ne atskirai atsakovo brolio parodymus, tačiau visumoje su kitais bylos duomenimis, tarp jų ir paties atsakovo J. S. duotais paaiškinimais.

14.6. Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų, tiesiog samprotauja, teigdamas, kad apie galimą išieškojimą ieškovas žinojo ir tam ruošėsi, tačiau jam netikėta buvo tai, jog išieškotoju buvo nurodytas ne J. S., o P. Ž.. Tokiais samprotavimais atsakovas J. S. netgi negrindė savo pozicijos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Natūralu, kad ieškovas negalėjo prisiminti beveik dvidešimties metų laikotarpio įvykių, o kadangi jis vekselio atsakovui nebuvo išdavęs, tačiau pasirašymo ant tuščių lapų praktika buvo priimtina atsakovo įmonėje, jis ir nurodė ieškinyje šias aplinkybes.

14.7. Atsakovas kvestionuoja ekspertų kompetenciją, pats užduodamas klausimus ir pats į juos atsakydamas. Iš tokių abstakčių atsakovo teiginių visiškai nėra aišku, dėl kurios byloje atliktos ekspertizės pasisakė apeliantas. Ne atliktos ekspertizės atsako į teismo suformuluotus klausimus, kaip klaidingai teigia apeliantas, o jas atliekantys teismo ekspertai. Ekspertizių duomenis pirmosios instancijos teismas vertino sąsajoje su kitų byloje esančių specialistų išvadų duomenimis bei kitų į bylą pateiktų įrodymų visuma, tačiau neatsietinai, kaip savo apeliacinį skundą motyvuoja atsakovas J. S..

14.8. Dėl materialinės teisės normos taikymo konkretaus ginčo situacijoje sprendžia teismas, todėl ieškinį padavęs ieškovas V. J. netgi neprivalėjo nurodyti teismui konkrečią materialinės teisės normą, kuria yra reiškiami reikalavimai. Ieškovas teisingai nurodė aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, o materialinės teisės normą taikė ginčą sprendęs teismas. Todėl nesutiktina su apeliantu, teigiančiu, kad ieškovas neteisingai rėmėsi CK 1.91 straipsnio nuostatomis. Teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, darydamas išvadas, pagrįstai nustatė, kad ieškovas vekselio nepasirašė, t.y. pripažino esant ieškovo ieškinyje išdėstytą poziciją dėl vekselio atsiradimo aplinkybių. Prieštaraujant atsakovui J. S., būtina pažymėti, kad teismas, sprendžiantis šalių ginčą, pozicijos neišreiškia, kaip klaidingai nurodo apeliantas, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, daro išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo arba nebuvimo, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

15. Atsakovas P. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo J. S. apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-326-1099/2022. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Labiau tikėtina, kad J. S. yra sąžiningas vekselio turėtojas. Jis nuosekliai paaiškino vekselio sudarymo aplinkybes. J. S. negalėjo inicijuoti skolos išieškojimo dėl sveikatos būklės bei lėšų stygiaus skolos išieškojimo procesui atlikti. Vekselis jam nekėlė ir nekelia jokių abejonių.

15.2. Labiau tikėtina, kad ieškovas yra nesąžiningas. Jis ir pats neneigia, jog vekselį galėjo pasirašyti. Jo teigimu, jis pasirašydavęs ant tuščių lapų. Kadangi pats patvirtina, kad turėjo sandorių sudarymo patirtį, buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas, kelia abejonių, jog būtų elgęsis taip neatsakingai ir nerūpestingai ir pasirašinėjęs ant tuščių lapų.

15.3. Pritariama apelianto nuomonei, jog pirmos instancijos teismo vidinį įsitikinimą veikiausiai apsprendė ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės S. U. išvada. Išankstinę ekspertės nuostatą apsprendė tai, jog ekspertei buvo pavesta ištirti nukentėjusiojo V. J. ir spec. liudytojo (kuris neretai po to įvardijamas kaip kaltinamasis) parašų pavyzdžius. Ekspertės išvadas galimai nulėmė išankstinė nuostata apie tai, kad ne nukentėjusysis pasirašė vekselį, tos išvados pasekmėje ir teismas galimai galėjo jam labiau ar mažiau tikėtinus faktus vertinti pagal nuostatas, atitinkančias ekspertės išvadas.

15.4. Atsakovas rėmėsi liudytojo, kuris yra atsakovo brolis. Suprantama, kad tokiais atvejais įprasta parodymus vertinti kritiškai. Tačiau nėra pagrindo absoliučiai juos neigti. Niekas neginčijo fakto, kad ieškovas, atsakovas ir liudytojas buvo bendradarbiai. Liudytojas tvirtino tai, ką, jo teigimu, tiesiogiai matė, kame tiesiogiai dalyvavo.

15.5. Vertinčiau kritiškai ir pirmos instancijos teiginį, kad, nelogiška ir neracionalu dengti kito asmens asmeninius įsipareigojimus, nelogiška išduoti vekselį pakankamai didelei sumai ilgam laikotarpiui. Ne viskas vyksta tai, kas turėtų būti logiška. Neretai ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys (atrodytų, be jokios logikos) laiduoja ir garantuoja už kur kas didesnes prievoles, nors skolininko ir laiduotojo nesieja artimi lyšiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, išduotas ieškovo V. J. atsakovo J. S. naudai (36 000 JAV dolerių sumai), 2020 m. birželio 3 d. atliktas indosamento įrašas, kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž. ir 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovės E. M.-L. išduotas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. DJ-2859), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovė E. M.-L. 2020 m. birželio 5 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DJ-2859) išieškotojui P. Ž. pagal 2002 m. liepos 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame V. J. besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėti J. S. 36 000 JAV dolerių sumą ir remdamasi tuo, kad J. S. 2020 m. birželio 3 d. indosamentu nuo 2020 m. birželio 3 d. perleido visas teises pagal ginčijamą vekselį atsakovui P. Ž..

20. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Vytautui Mitkui ir tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/20/01049 bei pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovo.

21. Sužinojęs apie išieškojimą, ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo motyvuodamas tuo, kad jokio vekselio atsakovų naudai nepasirašinėjo. Remiantis ieškovo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25107-20 dėl 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotino paprastojo vekselio galimo klastojimo. 2021 m. kovo 25 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, iš esmės konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad buvo padaryta nusikalstama veika; be to, nurodyta, jog aplinkybės dėl ginčijamo vekselio išrašymo bus sprendžiamos iškeltoje civilinėje byloje.

22. Aukščiau nurodyto ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti ginčijamo vekselio rašysenos tyrimai/ekspertizės: 1) 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvadoje nurodyta, kad parašą, esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys); taip pat konstatuota, jog nėra galimybės atsakyti, ar parašą ginčijamame vekselyje pasirašė J. S.; 2) 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima; 3) 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-181(21) ir Nr. 11-284(21) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima.

23. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo ekspertizė, o ją atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) padarė išvadas, kad: 1) nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė pats V. J. ar kitas asmuo, negalima (dėl tyrimo dalyje nurodytų priežasčių – nustatytų sutampančių ir besiskiriančių požymių negalima įvertinti vienareikšmiškai, nes parašas savo sandara pakankamai paprastas, o ieškovo V. J. pateikti parašai labai variantiški; be to, nurodyta, jog tiriamasis parašas yra sutrikusios judesių koordinacijos, sulėtinto tempo ir vietomis nedifencijuoto spūdžio); 2) padaryta išvada, kad ginčijamame vekselyje esantis parašas nėra nuskenuotas/nukopijuotas ir išspausdintas biuro technika, o pasirašytas rašalu užpildyta rašymo priemone; 3) nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui, todėl negalima nustatyti ar parašas ginčijamame vekselyje pasirašytas 2002 m. liepos 5 d.

24. 2021 m. liepos 22 d. nutartimi paskirtos dokumentinės ekspertizės, kurią atliko ekspertas dr. J. B., 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad: 1) Nėra jokių požymių, kad parašas nurodytą dieną nebuvo pateiktas, tačiau, remiantis gautais duomenimis, negalima atmesti vėlesnės parašo gamybos galimybės; šio klausimo negalima išspręsti; 2) Aptariamasis lakštas buvo apdorotas mechaniškai, naudojant skystį; labai tikėtina, kad kaip skystis buvo naudojamas organinis tirpiklis; dėl to toneris, įskaitant parašo srityje esančius tonerio sklaidos taškus, buvo suteptas; todėl nebegalima įvertinti gamybos sekos tarp tonerio atspaudo ir parašo; šio klausimo negalima išspręsti; 3) Atlikus techninę ekspertizę nenustatyta jokių parašo klastojimo požymių, tačiau į šį klausimą negalima galutinai atsakyti remiantis technine ekspertize; norint gauti galutinį atsakymą, reikia, kad rašysenos lyginimo ekspertas atliktų ekspertizę.

25. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį sprendė, kad įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamą vekselį pasirašė ne ieškovas, o kitas (nenustatytas) asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ginčijamame vekselyje nėra visų būtinų jo rekvizitų – nėra jį išrašančiojo (vekselio davėjo) – šiuo atveju ieškovo, parašo, o įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimą (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovas J. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.

Dėl ginčo vekselio teisinės galios

27. Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Iš esmės analogiškos sąvokos įtvirtintos CK 1.105 straipsnio 1, 4 dalyse.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kt.).

29. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

30. Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis). Vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

31. Vekselis dėl nurodytų savo, kaip vertybinio popieriaus, savybių yra itin patogus ir palankus kreditoriui reikalavimo teisės įgyvendinimo būdas, tai lemia, kad vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti ĮPVĮ nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo bei iš jo kylančių reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos ir šių reikalavimų nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 23 punktas).

32. Vieni iš pirmiau nurodytų formalių reikalavimų – ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią. Vadovaujantis ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktu paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Tik tinkamai išrašytas ir visus rekvizitus turintis paprastasis vekselis turi paprastojo vekselio galią (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis, CK 1.101 straipsnio 9 dalis), o nesant nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, vekselis neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Vadovaujantis šiomis nuostatomis tik vekselio davėjo parašas gali būti kvalifikuojamas kaip įstatyme nurodytas būtinas vekselio rekvizitas, kurio nesant dokumentas neturi vekselio galios.

33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamą vekselį pasirašė ne ieškovas, o kitas (nenustatytas) asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ginčijamame vekselyje nėra visų būtinų jo rekvizitų – nėra jį išrašančiojo (vekselio davėjo) – šiuo atveju ieškovo, parašo (ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punktas), o tai lemia vekselio negaliojimą (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).

34. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo vekselį pasirašė ne ieškovas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esančių rašysenos tyrimų rezultatai ir apelianto nurodomos vekselio pasirašymo bei kitos bylos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo vekselį pasirašė ne ieškovas.

35. Pirmiausia, nei viena iš atliktų ekspertizių nenurodė, kad ginčo vekselyje pasirašė būtent ieškovas. Atliktų ekspertizių išvadose konstatuota, kad nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S., ar kitas asmuo negalima.

36. Antra, 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvadoje kategoriškai konstatuota, kad parašą, esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne ieškovas V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys). Nors apeliantas teigia, kad šią išvadą teikė nekompetentinga specialistė, su tokiu jo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes tyrimą atlikusi S. U., turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rašysenos tyrimo, dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo eksperto kvalifikaciją ir 22 metų objektų tyrimo stažą bei yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą.

37. Trečia, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) padarė išvadą, kad nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė pats V. J. ar kitas asmuo, negalima. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad be bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų nustatyta parašų bendrųjų požymių skirtumų: iš dalies judesių koordinacijos – tiriamajame paraše judesių koordinacijos sutrikimų nustatyta lankiniuose, kilpiniuose elementuose, o pavyzdžiuose judesių koordinacija yra sutrikusi daugmaž tolygiai visame paraše, tempo – tiriamajame paraše nustatyta tempo sulėtinimo požymių, kurių nėra ieškovo pavyzdžiuose; iš dalies spūdžio – tiriamajame paraše mažiau diferencijuotas nei pavyzdžiuose. Analogiškai ir 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S., ar kitas asmuo negalima. Išvadoje taip pat nurodyta, kad parašo ilguose štrichuose, kilpiniuose elementuose yra linijų nelygumų, pavingiavimų, būdingų lėtam rašymo tempui. Visa tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galimai rodo, kad parašas buvo kopijuojamas ir jį pasirašė ne ieškovas.

38. Ketvirta, 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20) nurodyta, jog tiriamasis vekselis yra buvęs skysčių, cheminių reagentų poveikyje. Eksperto Jürgen Bügler 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad: 1) nėra jokių požymių, kad parašas nurodytą dieną nebuvo pateiktas, tačiau, remiantis gautais duomenimis, negalima atmesti vėlesnės parašo gamybos galimybės; šio klausimo negalima išspręsti; 2) aptariamasis lakštas buvo apdorotas mechaniškai, naudojant skystį; labai tikėtina, kad kaip skystis buvo naudojamas organinis tirpiklis; dėl to toneris, įskaitant parašo srityje esančius tonerio sklaidos taškus, buvo suteptas; todėl nebegalima įvertinti gamybos sekos tarp tonerio atspaudo ir parašo; šio klausimo negalima išspręsti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. S. nurodė, kad visą laiką ginčo vekselis buvo pas jį, todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiau tikėtina, jog vekselis buvo paveiktas skysčių, cheminių reagentų, kai buvo atsakovo žinioje ir tai apsunkino ekspertizių atlikimą ir tai vertinama atsakovo nenaudai.

39. Penkta, išvadą, kad vekselio ieškovas nepasirašė iš dalies patvirtina ir atsakovo nurodomos vekselio sudarymo aplinkybės ir priežastys. Apeliantas teigia, kad vekselį ieškovas išrašė atsakovui J. S., nes ieškovas dirbo J. S. įmonėje ir padarė jai daug nuostolių. Ieškovas tai neigia, o atsakovas J. S. į bylą nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo padarytus įmonei nuostolius. Šiuo atveju nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad būtent vekselio davėjas privalėjo pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja, tačiau faktiškai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo našta buvo perkelta būtent atsakovui J. S.. Šiuo atveju ieškovas įrodinėjo, kad jis nepasirašė vekselio, o atsakovas J. S. teigė, kad vekselį jam išdavė ieškovas ir, kad vekselis buvo išrašytas dėl atsakovo įmonei padarytų nuostolių. Todėl būtent atsakovas J. S. turėjo įrodyti savo teiginius dėl žalos padarymo, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju būtų visiškai neprotinga reikalauti iš ieškovo įrodyti, kad jis nepadarė atsakovo įmonei jokių nuostolių, kuomet byloje neaišku, nei kokio dydžio nuostoliai, nei kada ir kokiais veiksmais buvo padaryti, nes juos apeliantas apibūdina labai abstrakčiai. Be to, pagrįstų abejonių vekselio pasirašymu kelia ir jo sudarymo terminas, t. y. mažai tikėtina, kad už savo darbuotoją, kuris netgi nėra atsakovo J. S. draugas, atsakovas būtų sutikęs atlyginti 36 000 USD jo padarytą žalą ir laukti 18 metų neatlygintinai, kol jam bus grąžinti minėti pinigai, bei nei karto per 18 metų nepareikalauti jų grąžinti.

40. Šešta, ieškovo veiksmai, kuomet jis sužinojęs apie areštuotą sąskaitą ir gavęs antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, nedelsdamas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat iš dalies patvirtina, kad labiau tikėtina, jog ieškovas vekselio nepasirašė.

41. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vieno iš būtinų vekselio rekvizitų, t. y. parašo nebuvimas, lemia vekselio negaliojimą, todėl pagrįstai vekselį pripažino negaliojančiu, o pripažinęs ginčijamą vekselį negaliojančiu, pagrįstai tenkino ir išvestinius ieškinio reikalavimus dėl indosamento, kurio pagrindu perleistos reikalavimo teisės pagal ginčo vekselį, ir vykdomojo įrašo, išduoto vekselio pagrindu, pripažinimo negaliojančiais.

42. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismas teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ištyrė įrodymus, pasisakė dėl kiekvieno jų įrodomosios reikšmės ir tarpusavio sąsajumo. Tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai bei visapusiškai ištyrė ir įvertino ieškovo ir atsakovų paaiškinimus ir byloje pateiktus bei gautus įrodymus, padarė teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

44. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

45. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apelianto (atsakovo) J. S. bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

48. Ieškovas V. J. patyrė 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

49. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo J. S. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo J. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui V. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius