- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2-326-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- J. S., P. Ž., notarei D
- Advokatai
- Renata Narbutienė, Alfonsas Masiliūnas
atsakovui J. S. ir jo atstovams advokatui Alfonsui Masiliūnui, kuris atstovauja ir atsakovą P. Ž., bei nemokumo administratorei M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams J. S., P. Ž. ir notarei D. J. dėl paprastojo vekselio, indosamento ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu – galimai suklastojus jame esantį vekselio davėjo parašą, ir atitinkamai jo pagrindu išduotų indosamento bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu ieškovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti J. S. 36 000 JAV dolerių (prilyginama 32 000 Eur), nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 3 d. atliktą indosamento įrašą, kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž.; 3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovės E. M.-L. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo išduotas vekselio ir indosamento pagrindu (du paskutiniai reikalavimai patikslinti bylos nagrinėjimo metu – vietoje panaikinti, ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais).
3. Nurodo, kad 2020 m. birželio 9 d. atsitiktinai sužinojo, jog jo banko sąskaitoje rezervuota didelė suma – paaiškėjo, kad antstolis V. M. areštavo ieškovo banko sąskaitoje esančias lėšas pagal vykdomą išieškojimą atsakovui P. Ž.. Anot ieškovo, jis iš pradžių net nesuprato kas yra P. Ž. ir kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas, tačiau vėliau išaiškėjo, jog minėtam atsakovui tariamą savo reikalavimo teisę perleido atsakovas J. S..
4. Aiškina, kad ieškovas nuo 1992 m. dirbo įvairiose atsakovo J. S. įsteigtose ir uždarytose įmonėse, t. y. PĮ „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad per visą darbo laikotarpį ieškovas atlikdavo įvairius vadovo pavedimus – tvarkydavo muitinės dokumentus, pasirašinėdavo įvairius komercinius pasiūlymus, sutartis; ieškovo parašai buvo dedami ant daugelio dokumentų. Be to, teigia, kad pasitaikydavo situacijos, kai darbuotojai, kuriems buvo suteikiama teisė sudaryti atitinkamas sutartis, o pastariesiems negalint dalyvauti sudarant tam tikrus susitarimus, pasirašydavo ant tuščių lapų; analogiškai būdavo tokių situacijų ir su ieškovu, kuris yra ne kartą pasirašinėjęs ant tuščių popieriaus lapų, o pastarieji yra likę atsakovo J. S. žinioje.
5. Papildomai pažymi, kad 2001 m. gegužės 30 d. atsakovas J. S. įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ieškovas buvo paskirtas generaliniu direktoriumi, tačiau jam buvo mokamas tik minimalus atlyginimas (virš 200 Lt). Aiškina, kad atsakovas J. S. (kuris buvo faktiniu įmonės vadovu) tuo metu neturėjo galimybių darbuotojams mokėti didesnių nei itin minimalus atlyginimas, tačiau iš vėliau gautų dokumentų turinio (paprastojo neprotestuotino vekselio) matyti, kad tariamai skolino 36 000 JAV dolerių sumą (nors tokių lėšų, ieškovo teigimu, minėtas atsakovas neturėjo).
6. Anot ieškovo, dėl komplikuotų santykių su atsakovu J. S. ir negaudamas žadėto didesnio darbo užmokesčio, ieškovas susirado papildomą darbą, kad galėtų išlaikyti šeimą, o nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutraukė visus darbo teisinius santykius su minėtu atsakovu ir su juo susijusiomis įmonėmis. Pažymi, kad rinkdamas savo daiktus iš darbo vietos, pasigedo tam tikrų savo dokumentų (tėvo grąžinamų žemių dokumentų, namo projekto ir įvairių darbo dokumentų su asmens duomenimis bei parašais); teigia, jog vėliau atsakovo J. S. brolis A. S. pasakė, kad visus ieškovo dokumentus iš jo darbo vietos (stalo stalčių) paėmė būtent atsakovas J. S..
Šalies argumentai
7. Ieškovo teigimu, atsakovas J. S. gyveno ne pagal savo pajamas, skolindavosi iš kitų žmonių bei įmonių ir paskolintų lėšų negrąžindavo arba atidėliodavo pinigų grąžinimą. Ieškovo žiniomis, vienas iš J. S. pinigines lėšas paskolinusiųjų asmenų – M. Ž., yra išieškotojo pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą atsakovo P. Ž. tėvas.
8. Aiškina, kad nors ieškovą su atsakovu J. S. siejo darbas jo įkurtose ir valdomose įmonėse, tačiau ieškovas niekada nėra pasirašęs paprastojo neprotestuotino vekselio minėtam atsakovui. Be to, pažymi, kad nėra racionalu išduoti vekselį 2002 m., o grąžinimą numatyti tik po 18 metų. Ieškovo nuomone, atsakovas J. S. ar kitas jam žinomas asmuo suklastojo 2002 m. liepos 5 d. (data vekselyje galimai taip pat yra suklastota) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame buvo numatyta, kad ieškovas privalo jam sumokėti 36 000 JAV dolerių sumą iki 2020 m. birželio 1 d., imituodamas ieškovo parašą arba ant tuščio blanko, kuriame buvo ieškovo parašas, vėliau atspausdino patį vekselio tekstą. Be to, vėliau – 2020 m. birželio 3 d., atsakovas, žinodamas apie minėtą suklastotą dokumentą – neprotestuotiną paprastąjį vekselį, perdavė visas teises M. Ž. sūnui atsakovui P. Ž., kuris 2020 m. birželio 5 d. pateikė Vilniaus miesto 15-ojo notaro biurui vekselį su indosamentu, siekdami gauti vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu buvo siekiama išieškoti iš ieškovo 36 000 JAV dolerių sumą atsakovo P. Ž. naudai. Pažymi, kad pastarasis asmuo (ar jo atstovas) išduotą vykdomąjį įrašą pateikė vykdyti antstoliui V. M. ir tuo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/20/01049.
9. Ieškovo manymu, atsakovas J. S., spaudžiant skoloms, suklastojo neprotestuotiną paprastąjį vekselį, suklastodamas jame ieškovo parašą arba panaudodamas ieškovo parašą ant tuščio blanko išspausdino vekselį bei neteisėtai panaudodamas asmens duomenis, siekdamas šį dokumentą panaudoti savo skoloms mažinti arba susitarus su M. Ž. (atsakovo tėvu) pasikėsinti į ieškovo teisėtai ir sąžiningai įgytą turtą. Teigia, kad per visą laikotarpį nei vienas iš atsakovų niekada nėra kreipęsi į ieškovą su prašymu apmokėti vekselį. Anot ieškovo, tarp šalių (ieškovo ir atsakovo J. S.) nebuvo susiklosčiusių jokių paskolos ar kitokių civilinių sutarčių teisinių santykių; ieškovas nėra jokia forma gavęs iš minėto atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos (tuo labiau, kaip minėta, atsakovas neturėjo tuo metu tiek lėšų). Taigi, kadangi tarp šalių nėra jokios egzistuojančios prievolės, ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja be teisinio ir faktinio pagrindo.
10. Apibendrindamas, ieškovas nurodo, kad ginčo vekselis yra negaliojantis, nes ieškovas nėra išrašęs atsakovui vekselio, o pastarasis yra suklastotas, imituojant ieškovo parašą vekselyje, o kitą tekstą atspausdinus kompiuteriu; ieškovas laiko, kad vekselis gautas apgaulės būdu, nesant ieškovo valios pasirašyti ginčo vekselį, suklastojus ieškovo parašą, todėl vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymi, kad pripažinus vekselį negaliojančiu, turėtų būti tenkinami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai, t. y. 2020 m. birželio 3 d. indosamentas, kurio pagrindu vekselio turėtojas atsakovas J. S. perleido teises į vekselį atsakovui P. Ž., ir 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovės E. M.-L. vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotus vekselio pagrindu, taip pat pripažinti negaliojančiais.
Šalies argumentai
11. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad iš esmės visada dirbo samdomu darbuotoju atsakovo J. S. įkurtose įmonėse ir nevykdė jokios veiklos asmeniškai su minėtu atsakovu. Teigia, kad bet kokie veiksmai, kuriuos atliko ieškovas, buvo atliekami įmonės, kurioje dirbo ieškovas, vardu ir interesais (pavyzdžiui, užsakoma mediena ir pan.), ir vadovybės nurodymu, o ne kaip fizinis asmuo. Ieškovo vertinimu, visos atsakovo nurodomos sumos buvo siejamos su atsakovo faktiškai valdomų įmonių veikla, t. y. įmonės turėjo pareigą atsiskaityti su tiekėjais, o ne asmeniškai ieškovas. Be to, anot ieškovo, atsakovas J. S. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl tariamų nuostolių.
12. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Patikslino, kad vekselį, indosamentą ir vykdomąjį įrašą prašo pripažinti negaliojančiais (o ne panaikinti). Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovo parašas ant ginčijamo vekselio buvo suklastotas, nes ieškovas vekselio nesudarinėjo ir jo nepasirašinėjo; šią aplinkybę, anot ieškovo atstovės, patvirtina ikiteisminio tyrimo ir šios bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės/tyrimai, kurių rezultatai labiau naudingi ieškovui. Nurodė, kad kartais pasitaikydavo atvejų, kai ieškovas ir kiti įmonės darbuotojai pasirašydavo ant tuščių lapų, tačiau šiuo atveju taip nebuvo, nes parašas akivaizdžiai ne ieškovo. Be to, teigė, kad atsakovai net neįrodė kokiu pagrindu buvo išrašytas ginčijamas vekselis, t. y. nėra pateikta jokių duomenų apie tariamą ieškovo skolą atsakovui J. S., kuriai užtikrinti, anot atsakovų, ieškovas ir išdavė ginčijamą vekselį. Paaiškino, kad dirbant atsakovo J. S. valdomose įmonėse būdavo visko, tačiau ieškovas specialiai nuostolių nedarė, nors kartais verslas ir nebūdavo pelningas; tokiais atvejais atsakovas J. S. vis kaltindavo įmonės darbuotojus. Ieškovas taip pat neigė atsakovų poziciją, kad jis iki vekselio išrašymo tariamai buvo išrašęs skolos raštelius atsakovui J. S.; aiškino, jog atsakovai per 18 m. nei karto nereikalavo apmokėti ginčijamo vekselio; be to, ieškovui nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl tariamų nuostolių atlyginimo ir/ar lėšų iššvaistymo. Ieškovo atstovė prašė liudytojo K. G. S. parodymus vertinti kritiškai, kadangi jis yra atsakovo J. S. brolis; be to, yra susipažinęs su bylos medžiaga.
Atsiliepimas
13. Atsakovas P. Ž. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
14. Anot atsakovo, ieškovas kelia įvairias vekselio sudarymo versijas, t. y. jog atsakovas J. S. suklastojo ieškovo parašą ant ginčijamo vekselio, taip pat kad atsakovas ant tuščio blanko, kuriame buvo ieškovo parašas, vėliau atspausdino patį vekselio tekstą, ar kad vekselis įgytas apgaulės būdu. Atsakovo vertinimu, vien ieškovo prielaidų ir spėlionių nepakanka ieškinio tenkinimui.
15. Teigia, kad atsakovas nežino vekselio sudarymo aplinkybių, tačiau, anot atsakovo, jeigu ieškovas įsipareigojo sumokėti J. S. vekselyje nurodytą sumą, jis šią skolą pripažino. Atsakovas neatmeta galimybės, kad nurodyta skola susidarė dėl to, jog ieškovas pasisavindavo jam nepriklausančias lėšas, kurios buvo skirtos įmonei, ir kurių praradimą kompensuodavo atsakovas J. S.. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas J. S. turėjo teisę perleisti jo reikalavimo teisę pagal ginčijamą vekselį kitam asmeniui – atsakovui, o pastarasis šią reikalavimo teisę perimti; be to, naujasis kreditorius – atsakovas P. Ž., nereikalauja pagal ginčijamą vekselį daugiau nei jame nurodyta.
Atsiliepimas
16. Atsakovas J. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
17. Nurodo, kad ginčijamą 2002 m. liepos 5 d. vekselį surašė ir pasirašė ieškovas, kuris pats ir nurodė pinigų sumokėjimo datą. Atsakovo vertinimu, ieškovas, nustatęs tokį ilgą atsiskaitymo terminą, galimai tikėjosi, jog vekselis pasimes, užsimirš, ar kad bus sunkiau įrodyti vekselio sudarymo aplinkybes. Kita vertus, atsakovas pažymi, kad ginčijamo vekselio surašymo metu neturėjo finansinių problemų, todėl sutiko su tokiu ilgu vekselio apmokėjimo terminu; be kita ko ir dėl to, jog ieškovas tuo metu neturėjo finansinių galimybių greitai atsiskaityti.
18. Aiškina, kad ginčijamas vekselis buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), atsakovo ir jo brolio K. G. S. akivaizdoje. Teigia, kad vekselyje nurodyta suma iš esmės buvo susijusi su atsakovo ir ieškovo vykdyta bendra komercine veikla, kurią jie vykdė nuo 1992 m. iki 2002 m. Pažymi, kad ieškovas buvo atsakingas už iš Rusijos tiekiamą medieną; atsakovas, gavęs skundų, jog ieškovas neatsiskaito už medieną, 3 400 JAV dolerių sumokėjo už ieškovą (su kuriuo, anot atsakovo, buvo sutarta, jog jis šią sumą grąžins kai gaus pajamas); kiti partneriai iš Rusijos ir Ukrainos pareiškė pretenzijas dėl atitinkamai 4 000 JAV dolerių ir 3 500 JAV dolerių, kurias už ieškovą kompensavo ieškovo brolis ir atsakovas; atsakovo teigimu, jis už ieškovą padengė 26 000 JAV dolerių ieškovo verslo partneriui D. K., kuriuos turėjo grąžinti pats ieškovas. Taigi, iš esmės ieškovas pasisavindavo jam nepriklausančias, įmonei skirtas lėšas, kurių praradimą atsakovas kompensuodavo savo asmeninėmis lėšomis.
19. Anot atsakovo, po aukščiau nurodytų sumų už ieškovą sumokėjimo jis pareikalavo, kad ieškovas prisiimtų konkretų įsipareigojimą padengti nurodytus nuostolius, todėl tuo pagrindu ir buvo surašytas ginčijamas vekselis. Pažymi, kad dėl praėjusio ilgo laikotarpio jo galimybės įrodyti visas aplinkybes yra apsunkintos, nes jų mažai išliko; kita vertus, šiuo atveju ieškovo pasirašyto vekselio pakanka skolai įrodyti.
20. Teigia, kad suėjus vekselio apmokėjimo terminui, nutarė perleisti reikalavimo teises į ieškovą atsakovui P. Ž., nes suabejojo ar jam pakaks gebėjimų išsiieškoti ieškovo skolą. Anot atsakovo, ieškovo keliamos versijos dėl parašo suklastojimo, pasirašymo ant tuščių lapų, apgaulės, yra deklaratyvios ir neįrodytos.
Atsiliepimas
21. Atsakovas J. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus. Papildomai nurodė, kad su broliais ir ieškovu maždaug nuo 1992 m. pradėjo vykdyti bendrą veiklą/verslą; veikla buvo susijusi su prekių tiekimu į/iš Rusijos; ieškovas buvo atsakingas už medieną. Paaiškino, kad ieškovas neatsiskaitė už medieną V. G., todėl už ieškovą atsiradusius nuostolius – 3 400 JAV dolerių, atlygino minėtam asmeniui atsakovas; atsakovo brolis taip pat padengė 4 000 JAV dolerių žalą Rusijos piliečiui, ieškovui neatsiskaičius už medieną; atsakovas padengė 3 500 JAV dolerių dydžio žalą Ukrainos piliečiui, ieškovui pakartotinai neatsiskaičius už prekes; be to, teigė, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, ne įmonės vardu, iš D. K. pasiskolino 20 000 JAV dolerių, ir jų negrąžino, todėl atsakovas minėtam asmeniui už ieškovą sumokėjo 26 000 JAV dolerių; pažymėjo, jog dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė ir daugiau nuostolių. Nurodė, kad siekiant užtikrinti ieškovo įsipareigojimų įvykdymą – bent dalies nuostolių atlyginimą, šalys sutarė, jog ieškovas išduos vekselį; tuo pagrindu pats ieškovas išspausdino vekselį, pasirinkęs apmokėjimo datą, ir pasirašė jo bei liudytojo akivaizdoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpose (duomenys neskelbtini). Be to, aiškino, kad iki vekselio sudarymo ieškovas buvo ne kartą išdavęs skolos raštelius atsakovo naudai, tačiau po vekselio surašymo pats atsakovas juos suplėšė. Anot atsakovo, ieškovas 2007 m. grąžino 2 000 litų, kaip palūkanas. Teigė, kad atsakovas 2018 m. priminė ieškovui apie skolą ir siūlė mokėti dalimis. Pažymėjo, kad vekselis iš pradžių buvo laikomas įmonės biuro patalpose, vėliau sodyboje, namuose; teigė nežinantis kada jis galėjo būti paveiktas cheminių medžiagų; anot atsakovo, vekselio lapas galimai galėjo būti paveiktas kai buvo atliekamos ekspertizės/tyrimai ikiteisminio tyrimo metu.
22. Atsakovo J. S. atstovė nemokumo administratorė teismo posėdžio metu iš esmės nurodė neturinti nuomonės dėl nagrinėjamos bylos, tačiau siekdama, jog bankrutuojantis asmuo – atsakovas, turėtų kuo daugiau turto, prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
23. Atsakovų J. S. ir P. Ž. atstovas advokatas A. Masiliūnas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovas buvo nenuoseklus ir galimai nesąžiningas – klaidino teismą dėl savo turtinės padėties, mažo atlyginimo dirbant atsakovo įmonėse, taip pat kėlė versiją dėl parašo ant tuščio lapo, kurios bylos nagrinėjimo metu atsisakė, todėl prašė kritiškai vertinti ieškovo paaiškinimus dėl vekselio nesudarymo. Anot atstovo, šiuo atveju byloje buvo įrodyti teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo J. S. – ieškovui įsipareigojus atlyginti bent dalį jo padarytų nuostolių. Pažymėjo, kad pradinis tyrimas (2020 m. rugsėjo 3 d.) ikiteisminiame tyrime dėl parašo tikrumo buvo atliktas nekompetentingo asmens, todėl šį tyrimą prašė vertinti kritiškai; teigė, jog kitos ekspertizės/tyrimai nekonstatavo, jog parašas buvo suklastotas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nebuvo nustatyta, kas galėjo užpilti vekselį; kita vertus, per 18 m. galėjo atsitikti visko.
24. Atsakovė notarė D. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė; prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo nuožiūra.
25. Aiškina, kad notaras faktinių vekselio išdavimo aplinkybių netikrina ir jų nežino, atitinkamai nagrinėjamu atveju notarė negali teismui pateikti jokių paaiškinimų dėl ieškovo reikalavimų. Kita vertus, pažymi, kad jeigu ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu būtų patenkintas, atitinkamai panaikintas ir vykdomasis įrašas, prašo konstatuoti, jog dėl to nėra notarės kaltės, nes vykdomasis įrašas atliktas laikantis nustatytos tvarkos (kurios iš esmės neginčija ir pats ieškovas).
26. Liudytojas K. G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo J. S. brolis; teigė pažįstantis ir ieškovą, su kuriuo anksčiau kartu dirbo – vykdė verslą. Pažymėjo, kad ieškovas ne kartą pridarė nuostolių, kuriuos atlygino tiek jis, tiek atsakovas J. S. (pavyzdžiui, negrąžinta paskola D. K. ir kt.); aiškino, kad nurodytus nuostolius atsakovas ir liudytojas dengdavo, nes tuo metu buvo geruose santykiuose su ieškovu. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti ieškovo nuostolių atlyginimą, ieškovas su atsakovu J. S. sutarė, jog ieškovas išrašys vekselį, kurio suma buvo net mažesnė už ieškovo padarytus nuostolius; dėl vekselio sąlygų – skolos dydžio ir apmokėjimo termino tarėsi ieškovas ir atsakovas, jis derybose nedalyvavo; tik atsimena, jog 2002 m. vasarą ieškovas įmonės biuro patalpose atspausdino vekselio tekstą ir jį pasirašė; po minėto vekselio pasirašymo atsakovas J. S. sunaikino ieškovo anksčiau išrašytus skolos raštelius.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
27. Byloje pateiktas 2002 m. liepos 5 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (kuris ir yra ieškovo ginčijamas), kuriame V. S. besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėti J. S. 36 000 JAV dolerių sumą.
Motyvuojamoji dalis
28. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas J. S. 2020 m. birželio 3 d. indosamentu nuo 2020 m. birželio 3 d. perleido visas teises pagal ginčijamą vekselį atsakovui P. Ž..
29. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovė E. M.-L. 2020 m. birželio 5 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškotojui P. Ž. pagal aukščiau minėtą ginčijamą vekselį dėl bendros 32 165,39 Eur sumos su 6 proc. metinėmis palūkanomis išieškojimo iš ieškovo V. J. atsakovo P. Ž. naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. M. ir tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/20/01049 bei pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovo.
30. Nustatyta, kad ieškovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25107-20 dėl 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotino paprastojo vekselio galimo klastojimo; 2021 m. kovo 25 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, iš esmės konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad buvo padaryta nusikalstama veika; be to, nurodyta, jog aplinkybės dėl ginčijamo vekselio išrašymo bus sprendžiamos iškeltoje civilinėje byloje (t. y. šioje byloje).
31. Minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti ginčijamo vekselio rašysenos tyrimai/ekspertizės: 1) 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvadoje nurodyta, kad parašą, esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys); taip pat konstatuota, jog nėra galimybės atsakyti, ar parašą ginčijamame vekselyje pasirašė J. S.; 2) 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima; 3) 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-181(21) ir Nr. 11-284(21) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima.
32. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje, tenkinant atsakovo J. S. prašymą, 2020 m. spalio 13 d. nutartimi skyrė rašysenos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, pavedant atsakyti į klausimus: Ar 2002 m. liepos 5 d. paprastojo vekselio eilutėje „Vekselio davėjo parašas“ pasirašė V. J.?; Kokiu būdu atliktas 2002 m. liepos 5 d. paprastojo vekselio eilutėje „Vekselio davėjo parašas“ esantis parašas? Ar parašas nėra nukopijuotas, nuskenuotas techninėmis priemonėmis, perpieštas per šviesą, atliktas perspaudimu ir pan.?; Ar 2002 m. liepos 5 d. paprastojo vekselio eilutėje „Vekselio davėjo parašas“ esantis parašas atliktas šiame dokumente nurodytu laiku (data)? Atlikus teismo ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) padarė išvadas, kad: 1) nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė pats V. J. ar kitas asmuo, negalima (dėl tyrimo dalyje nurodytų priežasčių – nustatytų sutampančių ir besiskiriančių požymių negalima įvertinti vienareikšmiškai, nes parašas savo sandara pakankamai paprastas, o ieškovo V. J. pateikti parašai labai variantiški; be to, nurodyta, jog tiriamasis parašas yra sutrikusios judesių koordinacijos, sulėtinto tempo ir vietomis nedifencijuoto spūdžio); 2) padaryta išvada, kad ginčijamame vekselyje esantis parašas nėra nuskenuotas/nukopijuotas ir išspausdintas biuro technika, o pasirašytas rašalu užpildyta rašymo priemone; 3) nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui, todėl negalima nustatyti ar parašas ginčijamame vekselyje pasirašytas 2002 m. liepos 5 d.
33. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje, tenkinant ieškovo V. J. prašymą, 2021 m. liepos 22 d. nutartimi skyrė dokumentinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui dr. Jürgen Bügler, pavedant atsakyti į klausimus: Ar 2002 m. liepos 5 d. paprastojo vekselio eilutėje „Vekselio davėjo parašas“ esantis parašas atliktas šiame dokumente nurodytu laiku (data)?; Kas pirmiau atsirado 2002 m. liepos 5 d. paprastajame vekselyje – parašas ar tekstas?; Ar 2002 m. liepos 5 d. paprastojo vekselio eilutėje „Vekselio davėjo parašas“ esantis parašas yra techniškai padirbtas (perpieštas prieš šviesą tiesiogiai, perkopijuotas pieštuku ar per kalkinį popierių, perspaustas ar pervedžiotas, techniškai padirbtas kitu būdu)? Atlikus teismo ekspertizę, ekspertas 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės išvadoje nurodė: 1) Nėra jokių požymių, kad parašas nurodytą dieną nebuvo pateiktas, tačiau, remiantis gautais duomenimis, negalima atmesti vėlesnės parašo gamybos galimybės; šio klausimo negalima išspręsti; 2) Aptariamasis lakštas buvo apdorotas mechaniškai, naudojant skystį; labai tikėtina, kad kaip skystis buvo naudojamas organinis tirpiklis; dėl to toneris, įskaitant parašo srityje esančius tonerio sklaidos taškus, buvo suteptas; todėl nebegalima įvertinti gamybos sekos tarp tonerio atspaudo ir parašo; šio klausimo negalima išspręsti; 3) Atlikus techninę ekspertizę nenustatyta jokių parašo klastojimo požymių, tačiau į šį klausimą negalima galutinai atsakyti remiantis technine ekspertize; norint gauti galutinį atsakymą, reikia, kad rašysenos lyginimo ekspertas atliktų ekspertizę.
Ieškinys tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl vekselio sampratos ir jo pobūdžio
34. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.
35. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.
36. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Vekselis patrauklus civilinės apyvartos dalyviams dėl palyginti paprasto ir operatyvaus skolos išieškojimo. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas.
37. Kasacinio teismo, be kita ko, išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).
38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
39. Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.
40. Taigi, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, todėl ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinės prigimties, jame įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktumo darytina išvada, kad teisinio santykio, dėl kurio vekselis buvo išduotas, įtaka ir reikšmė vekseliui, kaip vertybiniam popieriui, priklauso nuo teisėto vekselio turėtojo teisinio statuso ir vertinama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo taisyklės taikymo apimties aspektu.
41. Kita vertus, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti.
Dėl vekselio ginčijimo
42. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės įrodinėjo, kad jis ginčijamo vekselio nepasirašė, t. y. jog jo parašas vekselyje yra suklastotas.
43. Pagal ĮPVĮ, galiojusio ginčo vekselio surašymo metu, 77 straipsnio 7 punktą paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios.
44. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
45. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančią bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo medžiagą (jos dalį), teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas V. J. ginčijamo vekselio nėra pasirašęs (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ši išvada padaryta atsižvelgiant į žemiau nurodomas aplinkybes:
– ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvadoje nurodyta, kad parašą, esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys) (išvada kategoriška). Nors atsakovas J. S. bylos nagrinėjimo metu kėlė abejones dėl nurodytą tyrimą atlikusio asmens kompetencijos/kvalifikacijos, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių šias abejones galinčių patvirtinti įrodymų. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad tyrimą atliko S. U., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rašysenos tyrimo, dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo eksperto kvalifikaciją ir 22 metų objektų tyrimo stažą; teismas neturi pagrindo abejoti minėtos specialistės nurodyta kvalifikacija; be to, minėta ekspertė, pagal viešus duomenis, yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą;
– 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima. Išvadoje nurodyta, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai; be kita ko, nurodyta, kad parašo ilguose štrichuose, kilpiniuose elementuose yra linijų nelygumų, pavingiavimų, būdingų lėtam rašymo tempui (kas, teismo vertinimu, labiau būdinga (nors ir ne visada) siekiant padirbti/suklastoti kito asmens parašą). Be to, išvadoje pažymėta, kad tiriamasis vekselis yra buvęs skysčių, cheminių reagentų poveikyje; atsakovas J. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš esmės visą laiką nuo vekselio išdavimo pastarasis buvo pas jį, todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog vekselis buvo paveiktas skysčių, cheminių reagentų kai buvo atsakovo žinioje; nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė versiją, kad vekselis galėjo būti paveiktas pirmo tyrimo, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, eigoje, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų;
– 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-181(21) ir Nr. 11-284(21) nurodyta (pagal 2021 m. kovo 25 d. nutarimą), kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima;
– Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) padarė išvadas, kad: 1) nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė pats V. J. ar kitas asmuo, negalima (dėl tyrimo dalyje nurodytų priežasčių – nustatytų sutampančių ir besiskiriančių požymių negalima įvertinti vienareikšmiškai, nes parašas savo sandara pakankamai paprastas, o ieškovo V. J. pateikti parašai labai variantiški; be to, nurodyta, jog tiriamasis parašas yra sutrikusios judesių koordinacijos, sulėtinto tempo ir vietomis nedifencijuoto spūdžio (kas, kaip jau minėta, labiau būdinga (nors ir ne visada) siekiant padirbti/suklastoti kito asmens parašą); taip pat nurodyta, jog vekselis yra buvęs cheminių medžiagų (skysčių) poveikyje (kaip minėta, vekselis visą laiką iki tyrimų/ekspertizių atlikimo buvo atsakovo J. S. žinioje);
– užsienio ekspertas 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės išvadoje nurodė: 1) nėra jokių požymių, kad parašas nurodytą dieną nebuvo pateiktas, tačiau, remiantis gautais duomenimis, negalima atmesti vėlesnės parašo gamybos galimybės; šio klausimo negalima išspręsti; 2) aptariamasis lakštas buvo apdorotas mechaniškai, naudojant skystį; labai tikėtina, kad kaip skystis buvo naudojamas organinis tirpiklis; dėl to toneris, įskaitant parašo srityje esančius tonerio sklaidos taškus, buvo suteptas; todėl nebegalima įvertinti gamybos sekos tarp tonerio atspaudo ir parašo; šio klausimo negalima išspręsti; 3) atlikus techninę ekspertizę nenustatyta jokių parašo klastojimo požymių, tačiau į šį klausimą negalima galutinai atsakyti remiantis technine ekspertize; norint gauti galutinį atsakymą, reikia, kad rašysenos lyginimo ekspertas atliktų ekspertizę. Taigi, ekspertas dokumentinės ekspertizės metu negalėjo nustatyti kas pirmiau atsirado vekselyje – tekstas ar parašas, iš esmės dėl to, jog vekselio lapas buvo apdorotas mechaniškai – tikėtina, organiniu tirpikliu, t. y. cheminėmis medžiagomis (kas, kaip minėta, buvo nustatyta ir kitų tyrimų/ekspertizių metu). Teismas pakartotinai pažymi, kad, labiausiai tikėtina, vekselis cheminėmis medžiagomis buvo paveiktas kai buvo atsakovo J. S. žinioje, todėl ši aplinkybė – dėl vekselio apdorojimo cheminėmis medžiagomis, vertinama nurodyto atsakovo (kuris negalėjo objektyviai paaiškinti tokių aplinkybių atsiradimo) nenaudai;
– byloje nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus atsakovo J. S. deklaratyvius paaiškinimus, kad atsakovas po ginčijamo 2002 m. liepos 5 d. vekselio išdavimo iki jo pateikimo notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo (2020 m. birželio 5 d.) būtų kreipęsis į ieškovą dėl jo apmokėjimo/priminimo apie jį ir pan.;
– abejonių kelia ir atsakovo J. S. nurodytos aplinkybės dėl ginčo vekselio išdavimo aplinkybių – vekselio išdavimą matė (ir gali patvirtinti) tik jis ir jo brolis (liudytojas šioje byloje); be to, anot atsakovo, šiuo atveju vekseliu buvo užtikrinamas ieškovo padarytų nuostolių atlyginimas, tačiau iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų, labiau tikėtina, kad net jeigu ieškovas ir buvo pridaręs kažkokių nuostolių, jie buvo padaryti įmonei, kurioje ieškovas ir atsakovas dirbo, o ne asmeniškai atsakovui; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas ir liudytojas iš esmės negalėjo objektyviai paaiškinti kodėl, anot jų, jie geranoriškai dengdavo, anot atsakovo, asmeninius ieškovo padarytus nuostolius; pats atsakovas patvirtino, jog jokių laidavimų, garantijų ir kitų užtikrinimo priemonių už ieškovą jis nebuvo prisiėmęs/pasirašęs; teismo nuomone, atsakovo J. S. paaiškinimai dėl ieškovo nuolat darytų nuostolių (kurių atsakovas, teismo vertinimu, neįrodė, nepateikęs jokių galinčių tai patvirtinti įrodymų, apsiribodamas tik savo ir liudytojo, kurio parodymus teismas vertina kritiškai, kaip susijusio ir suinteresuoto asmens, paaiškinimais) nėra logiški ar įtikinami – nėra logiška kodėl atsakovas samdė ieškovą daugiau nei 10 metų, jeigu, anot atsakovo, jis nuolat darė nuostolius, nelogiška ir neracionalu dengti kito asmens asmeninius (o ne įmonės-darbovietės) įsipareigojimus tretiesiems asmenims iš esmės be jokio teisinio pagrindo, nelogiška išduoti vekselį pakankamai didelei sumai ilgam laikotarpiui – 18 metų, neatlygintinai, ir pan.;
– ieškovo veiksmai iš karto po to, kai jis pamatė areštuotą sąskaitą (2020 m. birželio 9 d.) ir gavo antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą (datuoti 2020 m. birželio 10 d.), tuoj pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2020 m. birželio 16 d.) ir į teismą (2020 m. birželio 19 d.) su ieškiniu, patvirtina labiau tikėtinu vekselį esant suklastotą, t. y. ieškovo nepasirašytą.
46. Taigi, apibendrindamas, teismas sprendžia, kad įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamą vekselį pasirašė ne ieškovas, o kitas (nenustatytas) asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ginčijamame vekselyje nėra visų būtinų jo rekvizitų – nėra jį išrašančiojo (vekselio davėjo) – šiuo atveju ieškovo, parašo (CPK 12, 178, 185 straipsniai; ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punktas). Kaip minėta, įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimą (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nustatęs, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, turi teisinį pagrindą spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas ieškinyje remiasi šiuo teisiniu pagrindu, nes ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Viena vertus, nors ieškovas vekselį ginčijo kaip išduotą dėl apgaulės pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip minėta, savo poziciją grindė tuo, jog jis vekselio nepasirašinėjo ir parašas buvo suklastotas, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju vekselio pripažinimas negaliojančiu remiantis ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi (ginčijamame vekselyje nesant privalomų įstatyme nustatytų rekvizitų) neišeina už ieškinio ribų, nes, kaip minėta, teisinį santykių kvalifikavimą vykdo teismas (o ne šalys).
48. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas sprendžia, kad įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimą bei faktiškai panaikina tokio dokumento turėtojo teisę remtis šio vekselio viešu patikimumu, todėl toks vekselis pripažintinas negaliojančiu, kaip neatitinkantis formalių reikalavimų – atsižvelgiant į tai, jog ieškovo V. J. vardu išrašytą paprastąjį vekselį pasirašė ne ieškovas (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi). Pripažinus ginčijamą vekselį negaliojančiu, tenkintini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai – indosamentas, kurio pagrindu perleistos reikalavimo teisės pagal šį vekselį, ir vykdomasis įrašas, išduotas vekselio pagrindu, taip pat pripažintini negaliojančiais.
49. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
50. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
51. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą, vykdomą antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/20/01049, pradėtoje pagal 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
52. Taigi, šiuo atveju ieškinį tenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
54. Ieškovas, teismo nurodymu, į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 1 700 Eur užstatą už dokumentinę ekspertizę; iš minėtos sumos buvo panaudota 1 515,47 Eur – apmokėta ekspertui už atliktą ekspertizę, todėl egzistuoja pagrindas grąžinti ieškovui 184,53 Eur (1 700 Eur - 1 515,47 Eur) nepanaudoto užstato permoką (į tą pačią sąskaitą, iš kurios ir buvo įmokėtas užstatas).
55. Atsakovas J. S., teismo nurodymu, į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 800 Eur užstatą už rašysenos ekspertizę; iš minėtos sumos buvo panaudota 707,12 Eur – apmokėta ekspertinei įstaigai už atliktą ekspertizę, todėl egzistuoja pagrindas grąžinti atsakovui 92,88 Eur (800 Eur - 707,12 Eur) nepanaudoto užstato permoką (į tą pačią sąskaitą, iš kurios ir buvo įmokėtas užstatas).
56. Ieškovas patyrė byloje 3 758,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 743 Eur žyminis mokestis, 1 500 Eur (600 Eur + 200 Eur + 500 Eur + 200 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1 515,47 Eur ekspertizės išlaidos.
57. Atsakovas J. S. patyrė byloje 707,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos ekspertizei. Kitų išlaidų atsakovai nenurodė patyrę.
58. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
59. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovų J. S. ir P. Ž. lygiomis dalimis priteistina 3 758,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; pažymėtina, kad ieškovas iš esmės jokių reikalavimų ir/ar atsakovės notarės neteisėtų veiksmų/kaltės neįrodinėjo, todėl teismas sprendžia, jog iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovui J. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, kiti atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jiems taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Byloje iš viso patirta 44,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų J. S. ir P. Ž. lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. J. ieškinį atsakovams J. S., P. Ž. ir notarei D. J. dėl paprastojo vekselio, indosamento bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais: 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išduotą ieškovo V. J. atsakovo J. S. naudai (36 000 JAV dolerių sumai), nuo jo sudarymo momento; 2020 m. birželio 3 d. atliktą indosamento įrašą, kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž.; 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovės E. M.-L. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 758,47 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 879,24 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 44,37 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 37 ct) išlaidų, t. y. po 22,19 Eur iš kiekvieno atsakovo, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Grąžinti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 26 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėto užstato permoką – 184,53 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 53 ct) sumą; nurodytą permokos sumą pervedant į D. J. priklausančią banko sąskaitą – Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.
Grąžinti atsakovui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 20 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėto užstato permoką – 92,88 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 88 ct) sumą; nurodytą permokos sumą pervedant į J. S. priklausančią banko sąskaitą – Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas.
Sprendimo dalies – dėl depozitinių lėšų permokų grąžinimo, vykdymą pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.