- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-353-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00939-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-05-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-4340-1005/2024 pagal bankroto administratorės M. V. prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo fizinių asmenų D. V. ir G. V. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-06-12 nutartimi D. V. ir G. V. buvo iškelta fizinių asmenų bankroto byla, o teismo 2023-08-22 nutartimi bankroto bylos administratore paskirta M. V.
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-11-06 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų antros eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o 2023-12-27 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas.
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2024-04-25 buvo gautas bankroto administratorės M. V. prašymas patvirtinti patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų D. V. ir G. V. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Prašyme nurodoma, kad naujas pirmos eilės kreditorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius su 1831,90 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, o nauji antros eilės kreditoriai yra: G. R. su 63426,78 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir A. Š. su 24000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-05-02 nutartimi bankroto administratorės M. V. prašymas tenkintas iš dalies. Patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų D. V. ir G. V. kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis sekančiai: 1) pirmos eilės kreditorės VSDFV Panevėžio skyriaus – 1831,90 Eur; 2) antros eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: A. B. – 16 465,94 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 2150,42 Eur; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Utenos vandenys“ – 98,23 Eur; UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ – 1756,79 Eur; A. M. – 1237,62 Eur; UAB ,,Bikuvos prekyba“ – 33 435,76 Eur; UAB ,,Utenos komunalininkas“ – 1035,56 Eur; I. S. – 18 307,06 Eur; G. J. – 21 935,15 Eur; A. G. – 99 417,41 Eur. Kita bankroto administratorės M. V. prašymo dalis atmesta.
5. Teismas nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 1831,90 Eur dydžio finansinis reikalavimas G. V. kyla iš prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir yra grindžiamas iš programinės įrangos pagalba sugeneruotu dokumentu. Teismas nusprendė, kad byloje nėra pagrindo abejoti šios kreditorės reikalavimu pagrįstumu, todėl jį patvirtino.
Šalies argumentai
6. Iš G. R. bankroto administratorei pateikto prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teismas nustatė, kad jo finansinis reikalavimas G. V. susidarė pagal 2012-12-09 išduotą vekselį, kurį išrašęs G. V. įsipareigojo G. R. grynais pinigais sumokėti 219 000 Lt (63 426,78 Eur) iki 2013-07-01.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atsisakė patvirtinti kreditoriaus G. R. finansinį reikalavimą, kadangi jis neįrodė turintis galiojantį reikalavimą bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui G. V. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad G. R. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis nėra realizuojamas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir ĮPVĮ) nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius G. R. nepagrindė pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis buvimą ir atitinkamai skolininko G. V. pareigos egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktoje vekselio kopijoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų paskolos sutartinių santykių egzistavimą ir paskolos sutarties dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjui G. V.
Šalies argumentai
8. Iš A. Š. bankroto administratorei pateikto prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, teismas nustatė, kad jo finansinis reikalavimas grindžiamas G. V. 24 000 Eur dydžio skola kreditoriui. Teismas atsisakė patvirtinti A. Š. finansinį reikalavimą, nes nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų A. Š. reikalavimo pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. R. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-05-02 nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir grąžinti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) kviesti į posėdį liudytoją V. T.
10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą neatliko išsamaus įrodymų vertinimo dalyje susijusio su G. V. jam išrašytu vekseliu.
11. Apeliantas paaiškino, kad 2023 m. gruodžio mėnesį atsitiktinai sužinojęs apie G. V. iškeltą bankroto bylą ir turėdamas 2012-12-09 G. V. jam išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo G. V. įsipareigojo grynaisiais pinigais kreditoriui sumokėti 219 000 Lt (63 426,78 Eur) iki 2013-07-01 bei remdamasisis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu (toliau – ir FABĮ), bankroto administratorei 2024-01-04 pateikė finansinį reikalavimą ir jį patvirtinantį vekselį. Bankroto administratorė patikrinusi jo pateiktą vekselį pareikštam finansiniam reikalavimui neprieštaravo, įtraukė apelianto finansinį reikalavimą į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino vekselio išrašymo aplinkybių ir skolininko G. V. pozicijos dėl apelianto jam pareikšto finansinio reikalavimo. Apelianto žiniomis G. V. savo skolos jo atžvilgiu neginčija, be to, apeliantas žino asmenį (V. T.), galintį patvirtinti pinigų perdavimo faktą, todėl byloje prašo jį iškviesti liudyti.
13. Apeliantas teigia, kad šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, kadangi yra nagrinėjama fizinio asmens bankroto byla. Šiuo atveju, jei pirmosios instancijos teismui nepakako duomenų finansinio reikalavimo pagrįstumui nustatyti, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pats rinkti įrodymus arba prašyti šalių pateikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens G. R. atskiruoju skundu.
16. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta patvirtinti suinteresuoto asmens G. R. finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kadangi dėl kitos pirmosios instancijos nutarties dalies atskirųjų skundų negauta, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, dėl neginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepasisako.
Dėl kreditoriaus G. R. reikalavimo (ne)pagrįstumo
17. CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 23 straipsnio 1–2 dalis, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
18. Bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas iš svarbių bankroto byloje spręstinų klausimų, todėl su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 1-3,7 dalys). Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam subjektui, bet ir kitiems kreditoriams, todėl yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kaip jau buvo nurodyta, FABĮ 23 straipsnio nuostatos nustato, kad pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Dėl bankroto administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (FABĮ 23 straipsnio 5 dalis), taip sudarant realias galimybes taikyti rungimosi principą, nes tiek bankroto administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Be to, teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, privalo imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto administratorė M. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su 2024-04-25 prašymu dėl kreditorių sąrašo tikslinimo fizinių asmenų D. V. ir G. V. bankroto byloje, kuriame nurodė, jog kreditorius G. R. bankroto byloje pateikė 63 426,78 Eur reikalavimą.
20. Iš G. R. bankroto administratorei pateiktų įrodymų, nustatyta, kad savo reikalavimą bankrutuojančiam fiziniui asmeniui G. V. 63 426,78 Eur sumai, G. R. kildina iš 2012-12-09 G. V. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo G. V. įsipareigojo grynaisiais pinigais G. R. sumokėti 219 000 Lt (63 426,78 Eur) iki 2013-07-01.
21. Kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, bankroto administratorė M. V. su kreditoriaus G. R. pateiktu 63 426,78 Eur reikalavimu sutiko, dėl jo pagrįstumo abejonių nereiškė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šis finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl jo nepatvirtino. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus G. R. reikalavimas, atsiradęs vekselio pagrindu, nėra realizuojamas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, o jo pateikiamoje vekselio kopijoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų paskolos sutartinių santykių egzistavimą ir pinigų perdavimą paskolos gavėjui (G. V.).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto pateiktas vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka (praleidus jo pateikimo terminą). Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorius G. R. neįrodė turintis reikalavimą bankrutuoti siekančiam fiziniam asmeniui G. V. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tik įvertinęs byloje pateiktą vekselio kopiją, kurioje pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo jokių duomenų, kurie galėtų patvirtintų paskolos sutartinių santykių egzistavimą ir pinigų perdavimą paskolos gavėjui (G. V.).
23. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas kreditoriaus G. R. reikalavimą ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 pateiktu išaiškinimu, jog vekseliui netekus vertybinio popieriaus teisinio statuso pagal ĮPVĮ nuostatas, sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, pagrįstai byloje pateiktą vekselį vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien toks šio rašytinio įrodymo įvertinimas neleidžia byloje daryti pagrįstos ir teisėtos išvados, jog kreditorius G. R. neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.
24. Nors teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties pateiktus bankroto administratoriaus finansinius reikalavimus, o tvirtina tuos, kurie yra pagrįsti įrodymais, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (LAT 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017). Teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
25. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimui patvirtinti reikšmingų aplinkybių, nes, patvirtina bylos duomenys, klausimas dėl kreditoriaus G. R. reikalavimo tvirtinimo buvo išspręstas kartu su bankroto administratorės pateiktu prašymu patvirtinti finansinius reikalavimus, apie tai nepranešus nei bankroto administratorei, nei apeliantui, šie asmenys taip pat nebuvo informuoti apie teisę pateikti papildomus dokumentus dėl reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo užkirsta galimybė apeliantui pateikti savo poziciją šiuo klausimu, pateikti papildomus įrodymus bei buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bankroto administratorės pateiktą prašymą patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą, bankroto byloje turėdamas pareigą būti aktyviu ir išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apie bylos nagrinėjimą turėjo informuoti ir bankrutuoti siekianti fizinį asmenį G. V., pasiūlyti jam išreikšti savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. R. ir G. V. pateiktos pozicijos, būtų leidę nustatyti, kokie prievoliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp šių asmenų išrašyto vekselio pagrindu, išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su vekselio išrašymu (ar vekselio išrašymo metu G. R. realiai galėjo disponuoti vekselyje nurodyta 219 000 Lt (63 426,78 Eur) pinigų suma; kodėl G. V. negrąžinus vekselyje nurodytos pinigų sumos iki vekselyje nurodytos datos, G. R. nepateikė vekselio apmokėjimui ĮPVĮ nustatyta tvarka (ne ginčo tvarka), o ĮPVĮ nustatytam terminui pateikti apmokėjimui vekselį pasibaigus, kodėl G. R. nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš G. V.; kodėl bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo G. V., teismui pateiktame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, kaip savo kreditoriaus nenurodė G. R. ir kitas sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo svarbias aplinkybes). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto administratorės pateiktą prašymą patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą ir būdamas aktyvus, galėjo ir turėjo pareikalauti, kad kreditorius pateiktų papildomus įrodymus, kurie patvirtintų vekselyje nurodytos pinigų sumos davimo / gavimo faktą.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskiruoju skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
28. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LAT 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta pažeidžiant apelianto teises į teisingą bylos nagrinėjimą, susijusį su jo pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaskirdamas teismo posėdžio ir neinformuodamas su nagrinėjamu klausimų susijusių asmenų apie prašymo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pažeidė apelianto procesinę teisę būti išklausytam, teikti prašymus, teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bankroto administratorės M. V. pateikto prašymo dalį dėl kreditoriaus G. R. reikalavimo pagrįstumo ir tvirtinimo fizinių asmenų D. V. ir G. V. bankroto byloje, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus G. R. reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apelianto atskirajame skunde pateikto prašymo apklausti byloje liudytoją V. T., kuris apelianto teigimu, galėtų patvirtinti pinigų perdavimo faktą G. V., nes šį klausimą turės išspręsti iš naujo apelianto pareikšto finansinio reikalavimo klausimą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2018-10-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020-04-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
32. Apelianto atskirąjį skundą iš esmės patenkinus (apskųstą nutarties dalį panaikinus), jam grąžinamas 2024-05-14 AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymu sumokėtas 55 Eur dydžio žyminis mokestis už atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-05-02 nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti kreditoriaus G. R. reikalavimą, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2024-05-14 mokėjimo nurodymą akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ už atskirąjį skundą sumokėtą 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.