- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-2477-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00221-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- A. E.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A.E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui A. E. dėl infliacijos kompensacijos ir kompensacinių palūkanų priteisimo ir atsakovo A. E. priešieškinį ieškovui A. U. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir pakeitimo bei lėšų įskaitymo.
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. U. pateikė teisme ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo A. E. ieškovo naudai 21 542,40 Eur infliacijos kompensaciją pagal 2020-08-28 paskolos sutarties 1.5 punktą, 634,88 Eur kompensacinių palūkanų pagal 2020-08-28 paskolos sutarties 1.6 punktą, 10 % dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (22 177,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovas A. E. pateikė teisme priešieškinį prašydamas pripažinti 2020-08-28 paskolos sutarties 1.1. punktą dėl 88 800 Eur paskolos sumos ir 1.5. punktą dėl infliacijos kompensacijos mokėjimo negaliojančiais nuo paskolos sutarties sudarymo momento ir pakeisti paskolos sutarties 1.1. punktą nustatant, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn 80 000 Eur sumą; įskaityti 4 911,20 Eur sumą į grąžintinos paskolos sumą pagal 2020-08-28 paskolos sutartį.
Ieškovo A.U. argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad 2020-08-28 sudarė su atsakovu rašytinę paskolos sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią suteikė atsakovui 88 800 Eur paskolą (42613,20 Eur perdavė grynais pinigais ne notaro akivaizdoje, 37386,20 Eur išmokėjo mokėjimo pavedimais atsakovo kreditoriams ir atsakovui, likusią sumą sumokėjo už prekes ir paslaugas, kurias gavo atsakovas), kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2029-10-10 mokėdamas kas mėnesį po 800 Eur, o paskutinę įmoką sutartyje nustatyta tvarka. Dalis paskolos buvo suteikta pinigais, kita dalimi apmokėtos prekės ir paslaugos. Taip pat sutarties 1.5 punktu susitarė, kad atsakovas be paskolos grąžinimo kompensuoja ieškovui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos Lietuvos Respublikoje, infliacijos kompensaciją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 dienos. Taip pat sutarties 1.6 punktu susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumoka laiku, įsipareigoja mokėti ieškovui 10 procentų dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas kas mėnesį moka 800 Eur paskolos grąžinimo įmokas, tačiau nesumokėjo sutarties 1.5 punkte numatytos infliacijos kompensacijos už 2021 ir 2022 metus.
4. Nurodė, kad Statistikos departamento teikiamais duomenimis 2021 metų metinė infliacija nustatyta 10,6 procento. Suma, nuo kurios skaičiuojama infliacijos kompensacija už 2021 metus, sudaro 85 600 Eur (76 000 Eur likusi negrąžinta paskolos suma ir 9 600 Eur per 2021 metus grąžinta paskolos suma). Atsakovas ne vėliau kaip iki 2022-01-10 privalėjo sumokėti 9 073,6 Eur (85 600x10,6/100) infliacijos kompensaciją, tačiau sumokėjo 4 023,20 Eur, todėl už 2021 metus liko skolingas 5 050,40 Eur dydžio infliacijos kompensacijos. Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis 2022 metų metinė infliacija nustatyta 21,7 procento. Suma, nuo kurios skaičiuojama infliacijos kompensacija už 2022 metus, sudaro 76 000 Eur (66 400 Eur likusi negrąžinta paskolos suma ir 9 600 Eur per 2022 metus grąžinta paskolos suma). Atsakovas ne vėliau kaip iki 2023-01-10 privalėjo sumokėti 16 492 Eur (76 000x21,7/100), tačiau to nepadarė, todėl už šį laikotarpį liko skolingas 16 492 Eur sumą. Iš viso atsakovas liko skolingas 21 542,40 Eur infliacijos kompensacijos.
5. Taip pat atsakovui laiku nemokant infliacijos kompensacijos įmokų, pagal sutarties 1.6 punktą turi būti mokamos kompensacinės 10 proc. metinės palūkanos, kurias už laikotarpį nuo 2022-01-11 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos sudaro 535,48 Eur suma, o nuo 2023-01-11 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos - 99,40 Eur suma, iš viso 634,88 Eur kompensacinių palūkanų. Iš viso atsakovo nesumokėtą sumą sudaro 22 177,28 Eur (21 542,40 Eur infliacijos kompensacija + 634,88 Eur kompensacines palūkanas), todėl prašo ją priteisti iš atsakovo.
Atsakovo argumentai
6. Atsakovas A. E. prašė ieškinį atmesti ir priešieškinyje nurodė, kad šalys sudarė Sutartį, pagal kurią pasiskolino atsakovas iš ieškovo tik 80000 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2029-10-10, mokėdamas 800 Eur periodines įmokas ir paskutinę periodinę įmoką sutartyje nustatyta tvarka. Savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdo tinkamai, nes atsakovui įmokas moka sutartyje nustatytu laiku. Tačiau sutarties 1.1. punkte klaidingai buvo nurodyta, jog ieškovas perdavė atsakovui 88 800 Eur sumą. Pagal sutarties 1.2.1. punktą 42 613,80 Eur paskolos dalį gavo iš ieškovo grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo pas notarą, o pagal paskolos sutarties 1.2.2. punktą 37 386,20 Eur paskolos dalį ieškovas tiesiogiai išmokėjo atsakovo kreditoriams ir atsakovui, t.y. iš viso 80 000 Eur.
7. Paskolos sutarties 1.1. punkte numatyta sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl ši sutarties sąlyga turėtų būti pakeista nurodant tikrą 80 000 Eur paskolos sumą. Analogiška suma yra nurodyta ir atsakovo surašytame 2020-04-21 skolos raštelyje, kurio sąlygos vėliau buvo perkeltos į 2020-08-28 paskolos sutartį. Taip pat sutarties 1.5. punkte numatyta, kad pagal CK 6.683 straipsnio 6 dalį atsakovas be paskolos sumos grąžina ieškovui ir infliacijos kompensaciją, skaičiuojamą už negrąžintą paskolos sumos dalį, mokamą ateityje, ir už per paskutinius kalendorinius metus sumokėtą paskolos sumos dalį, ją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 dienos. Šiuo punktu ieškovas siekia, kad atsakovas be paskolos jam grąžintų ir paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos.
8. Pažymėjo, kad Sutarties 1.4. puntu šalys susitarė, kad paskola yra suteikiama neatlygintai. Sutarties 1.5 punktas dėl infiliacijos kompensacijos nustato neproporcingai didelę atsakovo atsakomybę ir prievolės vykdymo naštą, yra nenaudinga atsakovui ir prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Sutarties 1.5. punktas yra perteklinis, kadangi atsakovo mokėtina paskolos dalis per metus yra 9 600 Eur (800 Eur x 12 mėn.), o infliacijos kompensacijos sumą vien per 2021 metus sudaro net 9 073,6 Eur suma (85 600x10,6/100), o per 2022 metus - 16 492 Eur suma (76 000x21,7/100). Be to, sutarties 1.5. punkte minima CK 6.683 straipsnio 6 dalis reglamentuoja statybos objekto draudimą.
9. Aplinkybė apie infliacijos kompensaciją sandorio sudarymo metu ieškovo buvo nutylėta, tokiu būdu ieškovui siekiant suklaidinti atsakovą ir pasipelnyti. Atsakovas negalėjo numanyti metinės infliacijos dydžių, o jų didėjimas suteikia naudą ieškovui gaunant didesnę sumą iš atsakovo. Juolab paskolos grąžinimas siejamas su metine, o ne vidutine metine infliacija, todėl iki paskolos sutarties pabaigos infliacijos kompensacijos suma būtų didesnė už paskolos sumą, ir tokiu būdu ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Todėl paskolos sutarties 1.5. punkte numatyta sąlyga sudaryta dėl apgaulės ir atsakovui nenaudingomis sąlygomis, kurios neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
10. Pažymėjo, kad paskolos sutarties sudarymas buvo įtakotas ieškovo pas jo pasiūlytą notarą, paskolos esminės sąlygos atsakovui nebuvo išaiškintos, tik žodžiu paaiškinta, kad paskola turės būti grąžinta iki 2029-10-10 mokant po 800 Eur per mėnesį. Pats ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 prašė 2020-08-28 paskolos sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir 88 800 Eur sumą laikyti ieškovo indėliu į žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu siekto sukurti ir sukurto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone dalį, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė. Toje civilinėje byloje ieškovas nurodė, kad joks mokėjimas (palūkanos) už jo „paskolintus“ pinigus sutartyje nebuvo numatytas, nes siekė užsitikrinti, kad atsakovas nepradėtų neigti ieškovo indėlio.
11. Pripažinus negaliojančia paskolos sutarties 1.5. punkto sąlygą, ieškovas nepagrįstai disponuotų 4 911,20 Eur suma, todėl šią sumą prašo įskaityti į grąžintiną paskolos sumą. Dėl sutarties 1.6 punkte numatytų 634,88 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pažymėjo, kad atsakovas paskolą ieškovui grąžina nustatytu terminu, todėl priteisti kompensacines palūkanas nėra pagrindo, juolab pagal sutarties 1.6 punktą kompensacinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo nesumokėtos infliacijos kompensacijos sumos, o nuo laiku nesumokėtos paskolos sumos
Ieškovo atsikirtimo į priešieškinį argumentai
12. Ieškovas A. U. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo pozicija dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo keitėsi kardinaliai. Civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl bendro ūkio vedimo pripažinimo ir kompensacijos priteisimo atsakovas teigė, kad 2020-08-28 paskolos sutartis yra teisėta, pagrįsta ir sąžininga. Dar iki šios civilinės bylos Nr. e2-4-494/2023 pradėjimo atsakovo atstovė 2021-02-08 ir 2021-02-24 pateikė ieškovo atstovui raštus, kuriais atsakovas pripažino 88 800 Eur paskolos sumą, jos grąžinimo tvarką ir sutarties šalių suderintą valią, atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad 2020-08-28 paskolos sutartis neturi valios trūkumų ir yra teisėta, atitinka tikrąją šalių valią, buvo sudaryta laisva valia ir patvirtinta notaro. Atsiliepime atsakovas pripažino, kad paskolos sutartis nėra beprocentė, nes pagal paskolos sutartį ieškovas gauna žymiai didesnę sumą nei pasiskolino. Atsakovo pateiktose 2021-04-28 metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ir 2021-02-02 privačių interesų deklaracijoje taip pat nurodyta, kad paskolos suma yra 88 800 Eur paskolos suma.
Žemesnės instancijos teismas
13. Ieškovui pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovas savo poziciją civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 pakeitė ginčydamas paskolos sumą ir infliacijos kompensacijos mokėjimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-05-03 sprendimu priteista iš atsakovo ieškovui 11 423,50 Eur piniginė kompensacija, kurią sudaro skirtumas tarp ieškovo suinvestuotos į atsakovui paliktiną nekilnojamąjį turtą sumos (100 223,90 Eur) ir 2020-08-28 paskolos sutartimi paskolintos sumos (88 800 Eur). Teismas pasisakė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir ginčo dėl to nėra, tai patvirtina ir 2020-07-17 ieškovo žinutė, siųsta notarų biurui el. paštu.
14. Ginčas dėl paskolos sumos kilo tik tada, kada ieškovas pareikalavo iš atsakovo tinkamai vykdyti paskolos sutartį. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas žinojo sutarties sąlygas. Nurodė, kad sutarties 1.5 punkte nurodytas CK 6.683 straipsnis yra rašymo apsirikimas, nes aprašymas atitinka CK 6.873 straipsnio 6 dalį, o tikroji šalių valia šiame punkte buvo aiškiai išreikšta ir abiem sandorio šalims buvo žinoma ir suprantama, juolab šios sąlygos tekstas nėra paneigiamas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis ir CK 6.873 straipsnio 6 dalis apibūdina skirtingus civilinės apyvartos dalyvių santykius). Jeigu paskolos sutartis neatlygintinė, tai jokiu būdu nereiškia, kad šalys paskolos sutartyje negali susitarti dėl infliacijos kompensacijos.
15. Ieškovas su atsakovu vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. gruodžio iki 2020 m. spalio, savo lėšomis investavo į atsakovo nekilnojamąjį turtą ir siekė, kad šis turtas būtų įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė, todėl prašė atsakovo, kad ieškovo paskolinta pinigų suma atsakovo būtų patvirtinta raštu, ką atsakovas padarė palikdamas jam 2020-04-21 skolos raštelį 80 000 Eur sumai, kuri nebuvo derinta su ieškovu. Nuo 2020 metų sausio iki 2020 metų pavasario buvo atliekami mokėjimai už elektros instaliacijos, signalizacijos įrengimo darbus, kas sudarė daugiau nei 8 000 Eur sumą, todėl investuota suma padidėjo iki paskolos sutartyje nurodytos sumos.
16. Ieškovas A. U. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad paskolos sutartį pasirašė laisva valia, prieš tai aptaręs su atsakovu visas sutarties sąlygas. Dėl paskolos sutarties parengimo kreipėsi į notarą nurodydamas 88 800 Eur paskolos sumą ir sąlygą dėl infliacijos. Iš notaro gavo pranešimą, kad siūlomas sąlygas galima įrašyti į paskolos sutartį. Gavo iš notaro paskolos sutarties projektą, kurį pateikė susipažinti atsakovui. Paskolos sutarties projekte buvo nurodyta 88 800 Eur paskolos suma ir sąlyga dėl infliacijos kompensacijos bei kitos sąlygos, kurios liko nepakeistos. Atsakovas perskaitė paskolos sutarties projektą ir su jo sąlygomis sutiko, jokių pakeitimų nepasiūlė. Atvykę pas notarą dar kartą perskaitė paskolos sutartį ir ją pasirašė, gavo kiekvienas savo egzempliorius. Paskolos sutarties 1.2.1 ir 1.2.2 punktuose nurodytos sumos buvo nurodytos pagal ieškovo pateiktus dokumentus, tačiau šios sąlygos nebuvo esminės. Pagrindinė sąlyga buvo 88 800 Eur paskolos suma, dėl kurios buvo sutarta pas notarą. Apie infliacijos kompensaciją atsakovas žinojo, nes ją mokėjo už 2020 ir 2021 metus, be to, yra išsilavinęs žmogus.
17. Trečiasis asmuo notaras D. B. nurodė, kad Sutarties patvirtinimo į jį kreipėsi ieškovas. Iš ieškovo pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad dalis paskolos buvo išmokėta pinigais, o kita dalimi paskola buvo suteikta mokėjimais tretiesiems asmenims už prekes ir paslaugas. Ieškovas pateikė paskaičiavimus ir mokėjimus, kokio dydžio sumos buvo išmokėtos tretiesiems asmenims ir kokią paskolos sumą sudaro grynieji pinigai. Elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad paskolos sumą sudaro 88 000 Eur (37 385,71 Eur atsiskaitymai ir 50 614,29 Eur gryni pinigai). Paskolos sutartyje buvo nurodytos kitos sumos, tačiau korekcijos buvo atliekamos šalims sutarus.
Žemesnės instancijos teismas
II. Teismo sprendimo esmė
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo A. E. ieškovo A. U. naudai 21 542,40 Eur infliacijos kompensaciją, 634,88 Eur kompensacines palūkanas, 10 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 177,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 499 Eur žyminį mokestį ir 2 739,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
19. Teismas nurodė, kad Paskolos sutarties 1.1 sąlyga yra esminė, atsakovas sutiko su 88 800 EUR paskolos suma ne tik tai patvirtindamas pagal paskolos sutarties projektą, bet ir pasirašymas ją pas notarą. Atsakovas nekvestionavo nei vienos paskolos sutarties sąlygos, paskolos sutartį vykdė, tačiau ieškovui pareiškus iš paskolos sutarties reikalavimą teisme, atitinkamos jos sąlygos atsakovui staiga tapo neteisingos, neproporcingos, įtrauktos į paskolos sutartį pasinaudojant apgaule, yra prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei. Dėl šių priežasčių buvo pripažinta, kad ieškovas atsakovui paskolino 88 800 EUR, t. y. būtent tą sumą, kuri nurodyta paskolos sutarties 1.1 punkte.
20. Nustatant tikrąją paskolos sumą, kuri ieškovo buvo perduota atsakovui, teismas vertino šalių pateiktus duomenis apie tai, kokia paskolos suma šalių buvo individualiai aptarta prieš sutarties sudarymą, nustatė , kuri sutarties sąlyga, reglamentuojanti paskolos dydį, yra esminė. Įvertinus ieškovo pateiktą paskolos sutarties projektą, taip pat šalių susirašinėjimą, įvykusį prieš sutarties pasirašymą, teismas sprendė, jog šalys tarėsi dėl 88 800 Eur paskolos sumos, todėl paskolos sutarties 1.1 punkto sąlyga šiuo atveju atitinka tikrąją šalių valią ir pasiektą susitarimą. Nors atsakovo pateiktame 2020-04-21 skolos raštelyje yra nurodyta 80 000 Eur suma, tačiau teismas pastebėjo, kad ši suma yra nustatyta atsakovo vienašališkai, skirtingai nei paskolos sutarties projekte ir pačioje paskolos sutartyje nurodyta 88 800 Eur suma, kuri šalių buvo derinama, juolab, šalių nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto statybos, įrengimo darbai abiejų šalių buvo tęsiami ir po 2020-04-21 (iki 2020 m. spalio mėn.), kas rodo, jog ieškovo investuotų (paskolintų) lėšų suma nuo 2020-04-21 iki paskolos sutarties sudarymo 2020-08-28 turėjo pagrindą tik didėti.
21. Faktą apie 88 800 Eur paskolos sumos gavimą atsakovas iš esmės pripažino civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 pateiktais pirminiais procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais, ginčo dėl to, kad 2020-08-28 paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 88 800 Eur, iki tol, kol ieškovas pareiškė reikalavimus šioje civilinėje byloje, nebuvo. Analogišką paskolos sumą atsakovas nurodė ir savo turto deklaracijoje už 2020 metus.
22. Iš sutarties 1.3 punkto sąlygos matyti, kad šalys 1.1 punkte nurodytą sąlygą laikė esmine, todėl esant prieštaravimams tarp sutarties 1.1 bei 1.2.1 ir 1.2.2 punktų sąlygų, taikomas sutarties 1.1 punktas. Tuo remiantis yra pagrindas konstatuoti, jog 2020-08-28 paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 88 800 Eur sumą, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl paskolos sutarties 1.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ir pakeitimo atmetamas kaip nepagrįstas.
23. Paskolos sutarties 1.5 sąlyga yra aiški ir suprantama, ją atsakovas vykdė pilnai arba iš dalies, o kai metinė infliacija Lietuvoje staiga padidėjo, atsakovas nusprendė jos visai Ieškovui nebemokėti. Dėl šių priežasčių atsakovo argumentai, kad paskola beprocentė, dėl to negali būti mokama ir infliacijos kompensacija, taip pat buvo atmesti kaip neįrodyti.
24. 10 proc. dydžio kompensacinės palūkanos yra numatytos paskolos sutartyje, o nuo nesumokėtos infliacijos kompensacijos sumos jos skaičiuojamos paskolos sutarties 1.6 punkto prasme kaip eilinės paskolos grąžinimo įmokos. Dėl to Ieškovo reikalavimas dėl 10 proc. kompensacinių palūkanų mokėjimo už piniginės prievolės mokėti infliacijos kompensaciją įvykdymo termino praleidimą, yra teisėtas ir pagrįstas.
25. Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi tą patvirtina paskolos sutarties 1.6 punkto nuostata ir joje esanti tiesioginė nuoroda į CK 6.37 straipsnį.
26. Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė 2023-09-07 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai.
27. Apeliantas nurodė, kad teismas buvo šališkas, nes tenkino Ieškovo ieškinį, o Atsakovo priešieškinį atmetė. Sprendimas yra grindžiamas išimtinai tik ieškovo teiktais paaiškinimais ir procesiniais dokumentais, visiškai nekreipiant dėmesio į apelianto paaiškinimus ir teiktus procesinius dokumentus. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad Ieškinys turėjo būti atmestas, o priešieškinys patenkintas, tačiau teismas, būdamas aiškiai šališkas, to nepadarė, nepagrįstai ignoruodamas apelianto priešieškinyje nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismo sprendimas nebuvo paskelbtas, nes tokio sprendimo niekas nepaskelbė 2023-09-07 16 val, nes tokio sprendimo nurodytu laiku niekas nepaskelbė, šis sprendimas iš viso nebuvo paskelbtas ir tikėtina nepriimtas, nes 2023-09-07 jis nebuvo įkeltas į EPP sistemą. Kadangi tokiu būdu buvo pažeista LR CPK 325 str. 4 d., todėl toks sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. 2023-09-07 buvo skambinta visais Šalčininkų rūmų telefonais, tačiau niekas neatsakė. Nors EPP sistemoje nurodyta, kad sprendimas pasirašytas 2023-09-07, tačiau iki 2023-09-07 20 val. tokio sprendimo į sistemą įkelta nebuvo, į sistemą jis buvo įkeltas tik 2023-09-08, todėl laikytina, kad sprendime nurodyta data yra klaidinga. Teismas nepriėmė jokios nutarties dėl sprendimo skelbimo atidėjimo, todėl toks sprendimas, grubiai pažeidžiantis procesinės teisės normas turi būti panaikintas- CPK 329 str.1 d.
29. Tikroji paskolinta suma yra 80 000 EUR. Paskolos Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad ieškovas Apeliantui perdavė 88 800 Eur, o Sutarties 1.2 punkte yra nurodyta, kad Ieškovas perdavė Apeliantui
„1.2.1. Paskolos sumos dalį, lygią 42 613,80 Eur, Paskolos davėjas perdavė, o Paskolos gavėjas priėmė grynaisiais pinigais iki šios Sutarties pasirašymo momento ne notaro akivaizdoje;
Žemesnės instancijos teismas
1.2.2. Paskolos sumos dalį, lygią 37 386,20 Eur, Paskolos davėjas, Paskolos gavėjo nurodymu, išmokėjo Paskolos gavėjui mokamaisiais pavedimais tiesiogiai Paskolos gavėjo kreditoriams pagal pastarųjų pateiktas sąskaitas – faktūras, tokiu būdu padengdamas Paskolos gavėjo įsipareigojimus Paskolos gavėjo nurodytiems tretiesiems asmenims ir paskolos gavėjui”
30. Taigi, darytina išvada su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas, kad paskolos gavėjas
t.y. Apeliantas iš Ieškovo gavo 80 000 Eur (42 613,80 Eur+37 386,20 Eur = 80 000 Eur),
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas, vertindamas Paskolos Sutarties projektą, kurį pateikė Ieškovas, neišsiaiškino aplinkybių, ar šį el. laišką Apeliantas perskaitė, be to, Sprendime nevertindamas svarbių aplinkybių, kad Ieškovo pateiktame Sutarties projekte yra nurodytos visiškai kitos sumos- Sutarties 1.2 p nurodyta : 1.2.1. Paskolos sumos dalį, lygią 58 800 Eur, Paskolos davėjas perdavė, o Paskolos gavėjas priėmė grynaisiais pinigais iki šios Sutarties pasirašymo momento ne notaro akivaizdoje; 1.2.2. Paskolos sumos dalį, lygią 30 000 Eur (trisdešimčiai tūkstančių eurų), Paskolos davėjas, Paskolos gavėjo nurodymu, išmokėjo Paskolos gavėjui mokamaisiais pavedimais tiesiogiai Paskolos gavėjo kreditoriams pagal pastarųjų pateiktas sąskaitas – faktūras, tokiu būdu padengdamas Paskolos gavėjo įsipareigojimus Paskolos gavėjo nurodytiems tretiesiems asmenims.
32. Akivaizdu, kad, sudėjus šias sumas (58 800 Eur+30 000 Eur= 88 800 Eur). Tokie veiksmai rodo Ieškovo siekį apgaulės būdu įtikinti Apeliantą, kad pastarajam buvo perduota 88 800 Eur, tačiau, notarui jis jau pateikia visiškai kitas sumas iš kurių akivaizdu, kad Apeliantui buvo perduota 80 000 Eur. Tačiau teismas, būdamas šališkas, šias aplinkybes ignoruoja, jų sprendime neaptaria.
33. Ieškovo apgaulė išaiškėjo tvirtinant pas notarą paskolos Sutartį- Ieškovas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, kokias sumas perdavė Apeliantui ir gavosi visiškai kitos sumos, kurios buvo įrašytos į paskolos sutartį ir patvirtintos notaro, t.y. (42 613,80 Eur+37 386,20 Eur = 80 000 Eur). Todėl Sutarties 1.1 punkte yra nurodyta aiškiai neteisinga suma, nes Apeliantas iš Ieškovo gavo 80 000 Eur, kuriuos ir privalo gražinti, taigi, darytina išvada, kad Apeliantas gavo iš Ieškovo pinigų mažiau nei nurodyta Sutartyje
34. Paskolos sutartis buvo beprocentė, todėl infliacijos kompensacija ir kompensacinės bei procesinės palūkanos ir jų skaičiavimas yra prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei, notaras ir Ieškovas tyčia suklaidino Atsakovą.
35. Infliacijos kompensacijos mokėjimas yra nesąžiningas ir dėl jos mokėjimo Atsakovas buvo tyčia suklaidintas. CK 6.873 str. 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Apeliantas visiškai kitaip įsivaizdavo infliacijos kompensacijos dydį, kadangi Sutartis buvo nenuginčyta, jis ir vykdė įsipareigojimus kaip tai numatyta sutartyje, todėl teismo išvada, kad Apeliantas iš dalies mokėjo infliacijos kompensaciją (Apeliantas iš viso nesuvokė, kas tai yra infliacijos kompensacija), yra nepagrįsta, nes ši sutarties sąlyga turi būti pripažinta neteisėta ir panaikinta, kadangi pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus- CK 1.5 str., Sutarties 1.5 p., prieštarauja materialinės teisės normoms, todėl turi būti pripažintas neteisėtu, nes sudarytas aiškiai nenaudingomis Apeliantui sąlygomis. Apeliantas pasitikėjo Ieškovu, kaip geru pažįstamu, kuris gera valia jam paskolino pinigų, sutartis buvo tvirtinama notaro, todėl privalėjo atitikti įstatymo reikalavimams, ir būdamas apgautas, sutartį pasirašė. Iš Sutartyje nurodytų 1.2.1 p., 1.2.2 p., 1.5 p., 1.6 p., kuriame numatyti 10 procentų dydžio kompensacinės palūkanos ir visa tai prieštarauja 1.3 p., 1.4 p., darytina išvada, kad minimi priešieškinyje paskolos sutarties punktai neatitinka šalių valiai, todėl turi būti naikinti.
36. Sprendime teigiama, kad metinė infliacija Lietuvoje nėra didelė, tačiau patenkinamas Ieškovo reikalavimas ir iš Apelianto priteisiama 21 542,40 Eur infliacijos kompensacija, tai yra labai didelė suma ir Apeliantas jokiu būdu su tokia Sutarties sąlyga nebūtų sutikęs, reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad Sutarties terminas baigiasi 2029-10-10, t.y. liko dar šeši metai ir mokant Ieškovui po 21 542,40 Eur, gautųsi 129 254,4, pridėjus priteistą sumą 21 541,40, viso Ieškovas Apelianto sąskaita neteisėtai praturtėtų 150 795, 80 Eur, tai beveik du kartus viršytų Apelianto gautą paskolą iš Ieškovo.
37. Apeliantas savo paskolinius įsipareigojimus vykdo sąžiningai, tačiau 1.5 punktas negali būti vykdomas, nes jis prieštarauja gerai moralei ir dorovei, įrašytas apgaulės būdu, klaidinant Apeliantą, kad tokią sąlygą numato materialinės teisės norma, numatyta LR CK 6. 683 str., kuri visiškai nesusijusi su paskoliniais santykiais. Akcentuotina, jog Apeliantas visiškai neturi jokių žinių apie infliacijos kompensaciją, jei būtų žinojęs, niekada nebūtų sutikęs su tokiu sutarties punktu, jis tiesiog pasitikėjo Ieškovu kaip sąžiningu žmogumi ir buvo įsitikinęs, kad sutarties sąlygos bus sąžiningos, nes Sutartį tvirtino notaras, Apeliantas neįvertino tos aplinkybės, kad notaras buvo Ieškovo pasirinktas ir sutartį sudarė Ieškovui palankiomis sąlygomis, sudarydamas galimybę pasipelnyti Apelianto sąskaita. Tik prasidėjus teisminiam procesui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose civlinėje byloje Nr. e2-4-494/2023, ir Ieškovui pradėjus neigti paskolinius santykius tarp šalių, vėliau, pakeičiant nuomonę, ir teigiant priešingai, tvirtinant, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, Apeliantas suprato tikrąją Sutarties esmę.
Žemesnės instancijos teismas
38. Paskolos dalyką sudarantis turtas nuo jo perdavimo paskolos gavėjui momento tampa paskolos gavėjo nuosavybe. Taigi šiuo atveju Apelianto nuosavybėn buvo perduota 80 000 Eur, kuriuos pastarasis ir turi gražinti Ieškovui sutarties 1.3 p. nustatyta tvarka, šią sąlygą Apeliantas vykdo sąžiningai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė Sutarties 1.6 p., nes paskolos gražinimo įmokas iki kiekvieno mėnesio 10 d. jis moka laiku, todėl teismas be pagrindo tenkino Ieškovo reikalavimą, konstatuodamas, kad Apeliantas pažeidė sutarties 1.6 p., nes šiame punkte nėra nieko kalbama apie infliacijos kompensaciją, todėl Ieškovas turi reikalavimo teisę Atsakovui už 80 000 Eur, ne 88 800 Eur. Teismas susipainiojo, sutapatindamas infliacijos kompensaciją, kuri aptarta sutarties 1.5 p. ir kompensacines palūkanas, numatytas Sutarties 1.6 p., tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Akcentuotina, kad 1.6 p. nurodytos 10 procentų kompensacinės palūkanos prieštarauja materialinės teisės normoms ir yra aiškiai per didelės, tačiau ir šių aplinkybių sprendime teismas nevertina.
39. Teismas neįvertino ir Sutarties 2.2 p., kuriame nurodyta, kad Šalims išaiškinta, jog, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant – Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 str., notaras turi teisę kreditoriaus prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal notarinės formos sandorį, iš kurio kyla piniginė prievolė. Toks notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas civilinio proceso tvarka. Taigi, darytina išvada, kad Ieškovas nesilaikė išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl sutinkamai su LR CPK 412 str. ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau ir šių aplinkybių teismas sprendime neaptarė, o priešieškinys turėjo būti patenkintas.
Ieškovo atsiliepimo argumentai
40. Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad vien tai, kad Atsakovui priimtas sprendimas yra nepalankus, jokiu būdu nedaro tokį sprendimą priėmusio teisėjo ar viso teismo šališko. Bylą nagrinėjant teisme Atsakovo atstovei jokių abejonių dėl teismo ar teisėjo šališkumo nekilo, jokių su tuo susijusių prašymų ji nereiškė. kaip matyti iš priimto sprendimo, teismas vertino absoliučiai visus kiekvienos iš šalies pateiktus argumentus ir dokumentus bei juos arba motyvuotai priėmė kaip pagrįstus, arba atmetė kaip nepasitvirtinusius ir / ar neįrodytus (CPK 178 str., 185 str.).
41. Net jeigu Atsakovo atstovei niekas iš tikrųjų neatsakė telefonu teisme skambinant po darbo valandų, toks faktas vis tiek niekaip nebūtų galimas laikyti įrodymu, patvirtinančiu, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismo sprendimas yra datuojamas ir buvo priimtas būtent tą dieną, kada jis ir buvo numatytas priimti baigus bylą nagrinėti iš esmės.
43. Tikroji ir esminė paskolos sutarties sąlyga yra nurodyta 1.1 punkte – t. y. 88 800 EUR paskolos suma. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, visiškai pagrįstai nustatė, kad šalys tarėsi būtent dėl 88 800 EUR paskolos sumos nurodymo paskolos sutartyje ir tai patvirtina šios žemiau nurodomos bei byloje esančios aplinkybės (rašytiniai įrodymai, kurių turinio ar autentiškumo Atsakovo atstovė nekvestionavo bei sutiko su 2023-08-28 Ieškovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir visais jų priedais).
44. Ieškovas su 2023-08-28 rašytiniais paaiškinimais teismui pateikė priedą Nr. 1, kuris patvirtina, kad ieškovas, prieš tai visas būsimos paskolos sutarties sąlygas, savaime suprantama, aptaręs su atsakovu, 2020-07-17 11:48 val. elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą su prašymu parengti paskolos sutartį pagal ieškovo nurodytas sąlygas. Laiške buvo nurodyta 88 800 EUR paskolos suma bei kitos aplinkybės, kaip antai – infliacinis procentas.
45. Vertinant šalių susirašinėjimo turinį, Atsakovas neatrodo išsigandęs, pasimetęs, prievarta verčiamas ką nors pasirašyti ar gąsdinamas – Atsakovas perskaitė paskolos sutarties projektą tiek su jame nurodyta 88 800 EUR paskolos sutarties suma, tiek ir su infliacijos kompensacijos dalimi ir šios sąlygos jam tiko ir jos, anot paties Atsakovo, yra teisingos.
Žemesnės instancijos teismas
46. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-05-03 sprendimu Ieškovo ieškinys pripažinti, kad nuo 2017 metų spalio iki 2020 metų spalio šalys žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu vedė bendrą ūkį ir įsigijo bei rekonstravo sodybą tenkintas visiškai ir pripažinta, kad šalys vedė bendrą ūkį, o iš Atsakovo priteisė Ieškovui 11 423,50 EUR piniginę kompensaciją, kurią sudarė skirtumas tarp Ieškovo suinvestuotos į Atsakovui paliktiną nekilnojamąjį turtą sumos (100 223,90 EUR) ir 2020-08-28 paskolos sutartimi paskolintos sumos (88 800 EUR).
47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2020-08-28 paskolos sutarties 1.5 punkte nurodytas CK 6.683 straipsnis yra tik rašymo apsirikimas. Tačiau akivaizdu, kad tas straipsnio aprašymas, kuris pateiktas šiame paskolos sutarties punkte ir yra: „šalys aiškiai susitaria, kad Paskolos gavėjas Paskolos davėjui grąžina ne nominalią pinigų sumą, o Sutarties 1.1 punkte nurodytos paskolos sumos grąžinimas yra susiejamas su metine infliacija Lietuvos Respublikoje, t. y. paskolos gavėjas kompensuoja Paskolos davėjui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos Lietuvos Respublikoje, infliacijos kompensaciją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 (dešimtosios) dienos“, yra nurodytas CK 6.873 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
48. Būtent CK 6.873 str. 6 d. nuostata ir aptaria situaciją, kai paskolos dalykas yra pinigų suma, tokiu atveju paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Būtent „kita“ ir numato 1.5 punkto sąlygos aprašymas žodžiu.
49. CK 6.872 str. 1 d. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šiuo atveju būtent tai ir buvo aptarta paskolos sutarties 1.4 punkte numatant / susitariant, kad paskola yra neatlygintinė. Kad paskolos sutartis buvo neatlygintinė patvirtina ne tik tai, kad tai nurodyta pačioje paskolos sutartyje, net ir paaiškina tai, kad Ieškovas ir Atsakovas tuo metu gyveno kaip šeima (sugyventiniai) ir vedė bendrą ūkį (tai patvirtinta ir kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu), dėl to Ieškovas iš tuo metu sau artimiausio asmens sutiko neimti palūkanų už savo suinvestuotą į bendras statybas sumą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
50. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
51. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų paskelbiant sprendimą ir teismo šališkumo. Taip pat apeliacinės bylos dalykas yra susitarimo dėl infliacijos kompensacijos, numatančios atsakovui pareigą kompensuoti paskolos davėjui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos, vertinimas, ginčas dėl faktiškai suteiktos paskolos sumos dydžio, Paskolos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis remiantis CK 1.81 ir 1.91 straipsniais ir 10 procentų kompensacines palūkanas, vertinimas.
Dėl procesinių pažeidimų paskelbiant sprendimą ir teismo šališkumo
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teismo procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, kiekvienas iš bylai aktualių klausimų nurodytas atskirose teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies vietose, yra tinkamai bei išsamiai motyvuotas ir argumentuotas, apie teismo sprendime esančius kokius nors apie konkrečius trūkumus neužsimenama ir apeliaciniame skunde.
53. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
54. Bylą nagrinėjant teisme atsakovo atstovei abejonių dėl teismo ar teisėjo šališkumo nekilo, jokių su tuo susijusių prašymų ji nereiškė. Bylą nagrinėjęs teismas, kaip matyti iš priimto sprendimo, procesine tvarka išsprendė šalių prašymus, priėmė šalių procesinius dokumentus, vertino visus kiekvienos iš šalies pateiktus argumentus ir dokumentus bei juos arba motyvuotai priėmė kaip pagrįstus, arba atmetė kaip nepasitvirtinusius ar neįrodytus (CPK 178 str., 185 str.).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, numatytų CPK 65 ir 66 straipsniuose.
56. Apeliantas teigia, kad sprendimas nebuvo paskelbtas, nebuvo priimtas, o jai niekas neatsakė skambinant visais Šalčininkų teismo rūmų telefonais. Sutiktina su ieškovu, kad net jeigu atsakovo atstovei niekas iš tikrųjų neatsakė telefonu teisme skambinant po darbo valandų, toks faktas vis tiek niekaip nebūtų galimas laikyti įrodymu, patvirtinančiu, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
57. Teismo sprendimas yra datuojamas ir buvo priimtas tą dieną, kada jis ir buvo numatytas priimti baigus bylą nagrinėti iš esmės. Pagal Liteko sistemos duomenis pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nurodyta 2023-09-07 data, pasirašytas 2023-09-07 18:39:31.
58. Atsakovo teigimu, faktinė skolos suma buvo ne 88800 Eur, bet 80000 Eur.
59. Teisėjų kolegijos nuomone, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4-494/2023 pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui A. E., trečiasis asmuo notaras D. B., dėl pripažinimo, kad buvo vestas bendras ūkis žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu ir kompensacijos priteisimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendime teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, kad šalys kartu pirko ir rekonstravo sodybą atsakovo vardu. Šalims nutraukus ryšius ir nereagavus į ieškovo prašymus grąžinti ieškovo finansinį indėlį į bendrą turtą, ieškovas su atsakovu ranka pasirašė paskolos raštelį dėl 80000 Eur skolos. Atsižvelgiant į papildomas ieškovo išleistas sumas, paskolos raštelio pagrindu 2020 m. rugpjūčio 28 d. šalys notarų biure pasirašė paskolos sutartį (Paskolos sutartis) dėl didesnės 88800 Eur paskolos atsakovui. Ieškovo teigimu, tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti, jog bent dalis į Nekilnojamą turtą investuotų pinigų bus įforminta. Abiems šalims buvo žinoma, kad Paskolos sutartis sudaryta su tikslu apginti ieškovo finansinį indėlį į šalių nekilnojamąjį turtą, kadangi turtas įregistruotas tik atsakovo vardu.
60. Pirmosios instancijos teismas byloje Nr. e2-4-494/2023 taip pat pripažino, kad ieškovas ir atsakovas nuo 2017 metų gruodžio mėnesio iki 2020 metų spalio mėnesio vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, bendrai rūpinosi ginčo turto statybomis, įrengimu. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją teismas taikė analogiją su tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Teismas vadovavosi aplinkybe, kad 88800 Eur skolos suma yra pagrįsta ir sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 11 423,50 Eur kompensacijos už jungtinės veiklos pagrindu įgytą turtą priteisimo (investuota suma 100 223,50 Eur - 88 800 Eur paskolos suma) yra pagrįstas.
61. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 11423,50 Eur sumą, taip pat pritarė ir tokiam pirmosios instancijos teismo apskaičiavimo būdui, t. y. iš ieškovo paskaičiuotos investuotos sumos į atsakovui priklausantį turtą (100223,90 Eur) išminusuojant Paskolos sutarties sumą (88800 Eur). Taigi, teismai nustatė prejudicinį faktą, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai ieškovui sudaro 88800 Eur sumą, kuris nurodyta Paskolos sutartyje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
62. Nors Atsakovas vienašališkai surašė ranka ir pasirašė paskolos raštelį, kuriame buvo nurodyta paskolinta atsakovui 80000 Eur suma, tačiau šis vienašališkai surašytas įrodymas nepatvirtina maksimalios skolos sumos, nes po to šalys susirašinėdamos suderino Paskolos sutarties projektą, kuriame nurodyta paskolos suma 88800 Eur. Atsakovas, gavęs Paskolos sutarties projektą, susirašinėjimo ir pasirašymo metu jam pritarė.
63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad esminė ir pagrindinė paskolos sutarties sąlyga – 88 800 Eur paskolos suma – buvo aiški ir suprantama atsakovui, jis šią sumą patvirtino ne tik faktiškai pats raštu susirašinėdamas su Ieškovu bei pasirašydamas paskolos sutartį pas notarą, bet tą ne vieną kartą raštu savo procesiniuose dokumentuose byloje Nr. e2-4-494/2023 patvirtino ir atsakovo atstovė.
64. Pagal Paskolos sutartį ieškovas suteikė atsakovui 88 800 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2029-10-10 mokėdamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos po 800 Eur, o paskutinę įmoką sutarties 1.3 punkte nustatyta tvarka. Taip pat sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, tai yra už naudojimąsi paskolos suma atsakovas jokių papildomų sumų ieškovui nemoka, o 1.5 punktu šalys, atsižvelgdamos į CK 6.683 str. 6 d., susitarė, kad atsakovas grąžina ieškovui ne tik nominalią paskolos sumą, bet ir kompensuoja ieškovui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos, infliacijos kompensaciją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 dienos už negrąžintą paskolos sumos dalį, mokėtiną ateityje, ir už per paskutinius kalendorinius metus sumokėtą paskolos sumos dalį. Taip pat sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumoka laiku, įsipareigoja mokėti ieškovui 10 procentų dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos.
65. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Paskolos sutarties 1.5 punkte nurodytas CK 6.683 straipsnis yra tik rašymo apsirikimas. CK 6.683 straipsnio aprašymas, kuris pateiktas šiame paskolos sutarties punkte ir yra: „šalys aiškiai susitaria, kad Paskolos gavėjas Paskolos davėjui grąžina ne nominalią pinigų sumą, o Sutarties 1.1 punkte nurodytos paskolos sumos grąžinimas yra susiejamas su metine infliacija Lietuvos Respublikoje, t. y. paskolos gavėjas kompensuoja Paskolos davėjui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos Lietuvos Respublikoje, infliacijos kompensaciją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 (dešimtosios) dienos“, atitinka CK 6.873 straipsnio 6 dalies nuostatą.
66. CK 6.873 str. 6 d. nuostata ir aptaria situaciją, kai paskolos dalykas yra pinigų suma, tokiu atveju paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Būtent kitą sąlygą ir numato cituotas Paskolos sutarties 1.5 punkto sąlygos aprašymas žodžiu. Nėra pagrindo naikinti 2020-08-28 paskolos sutarties 1.5 punktą, kadangi tikroji šalių valia šiame punkte buvo aiškiai išreikšta ir abiem sandorio šalims buvo ir yra gerai žinoma ir suprantama.
67. Be to, šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį moka ieškovui 800 Eur paskolos grąžinimo įmokas, taip pat yra sumokėjęs ieškovui 4 023,20 Eur infliacijos kompensacijos už 2021 metus ir 888 Eur infliacijos kompensacijos už 2020 metus, tačiau sutarties 1.5 punkte numatytą įsipareigojimą mokėti ieškovui infliacijos kompensaciją vykdo tik iš dalies, dėl ko už 2021 metus pagal sutarties 1.5 punktą susidarė 5 050,40 Eur skola (85 600x10,6/100-4 023,20), o už 2022 metus - 16 492 Eur skola (76 000x21,7/100), iš viso 21 542,40 Eur. Byloje nėra duomenų, kad nurodyto dydžio įsiskolinimą atsakovas ieškovui būtų apmokėjęs.
68. Atsakovas priešieškinyje ginčija Paskolos sutarties nuostatą dėl 88800 Eur pakolos sumos prašydamas pripažinti, kad paskolos suma buvo 80000 Eur ir Paskolos sutarties 1.5. punkte numatyto įsipareigojimo mokėti infliacijos kompensaciją galiojimą, nes dėl ginčijamos Paskolos sutarties nuostatos šalių sutartos dėl apgaulės ir atsakovui nenaudingomis sąlygomis, kurios neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
69. Atsakovas, prašydamas taikyti CK 1.91 str. ( „Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu”) turi įrodyti savo tikrąją valią, kuri yra kitokia nei nurodyta paskolos sutartyje, kad jis buvo apgautas, kokios aplinkybės vertė ir privertė pasirašyti tokią nepalankią jam beprocentę paskolos sutartį ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau išdėstyti teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad atsakovas savo pozicijos neįrodė.
70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad norint pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 72 punktas; 2019-01-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-89-915/2019 ir kt.).
71. Įstatyme neatskleistos formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis, todėl tai yra vertinamieji požymiai. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.
72. Kaip minėta, atsakovas pinigų skolinimąsi iš ieškovo pripažino ir pripažįsta, pinigų skolinimosi sandoris buvo sudarytas pas notarą. Atsakovas visą laiką iki priešieškinio šioje byloje pateikimo pripažino ir įrodinėjo, kad tikrąją jo valią, ketinimus bei norus visiškai atspindi ir užtikrina paskolos sutartis. Atsakovas sutiko su visa paskolos sutartimi ir jos sąlygomis, sutiko su paskolos suma, būtent tokios sumos paskolos sutartį deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
73. CK 6.872 str. 1 d. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šiuo atveju būtent tai ir buvo aptarta paskolos sutarties 1.4 punkte numatant / susitariant, kad paskola yra neatlygintinė. Kad paskolos sutartis buvo neatlygintinė patvirtina ne tik tai, kad tai nurodyta pačioje paskolos sutartyje, net ir paaiškina tai, kad šalys tuo metu gyveno kaip šeima (sugyventiniai) ir vedė bendrą ūkį (tai patvirtinta ir minėtoje kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu), dėl to ieškovas iš tuo metu sau artimiausio asmens sutiko neimti palūkanų už savo suinvestuotą į bendras statybas sumą.
74. Tuo tarpu CK 6.873 str. 6 d. numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią paskolos sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis būtent ir nustatė, kad Atsakovas moka Ieškovui piniginio vieneto vertės pasikeitimus – Atsakovas kompensuoja Ieškovui paskolos sutarties nuvertėjimą dėl infliacijos. Aplinkybė, kad paskolos sutartis neatlygintinė (dėl ko ginčo šioje byloje nėra), nereiškia, kad šalys paskolos sutartyje negali susitarti dėl piniginio vieneto vertės pasikeitimo (infliacijos kompensacijos).
75. Nuo šalių valios nepriklauso aplinkybė, kad sudarius paskolos sutartį Lietuvos Respublikoje metinės infliacijos dydis žymiai išaugo. Tikėtina, kad kitu laikotarpiu, iki 2029 metų, metinės infliacijos dydis galimai bus (arba nebus) ir ženkliai mažesnis, nei, pvz., 2022 metais. Tai patvirtina byloje esantys Valstybės duomenų agentūros duomenys apie buvusią infliaciją prieš sudarant paskolos sutartį ar jos sudarymo metu buvusią infliaciją, pvz. tik 0,2 procento. Dėl to yra nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad paskolos sutarties 1.5 punktas yra suteikiantis teisę Ieškovui piktnaudžiauti teise (akivaizdu, kad infliacijos dydis priklauso ne nuo Ieškovo, bet nuo kainų lygio ir pinigų kiekio rinkoje) arba kad tai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Siekis kompensuoti pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijjus.
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos sutarties 1.5 punkto sąlyga atitinka CK reikalavimus, konkrečiai – CK 6.873 str. 6 d. nuostatas. Dėl to pagrįstas argumentas, kad paskolos sutarties 1.5 punkto nuostata dėl infliacijos kompensacijos neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
77. Analogiškai vertintina nuostata dėl 88 800 EUR paskolintos sumos dydžio. Atsakovo 2020-04-21 skolos raštelyje nurodyta 80 000 EUR suma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nurodyta tik paties Atsakovo vienašališkai; ši suma nebuvo suderinta su Ieškovu, dėl ko ir pačiame skolos raštelyje nėra Ieškovo parašo. Minimus duomenis dėl skolos dydžio patvirtina ir šios žemiau nurodomos aplinkybės, kurias Ieškovas nurodė pirmosios instancijos teismui ir jas pagrindė tiek investuotų lėšų lentele, tiek tai užfiksuota ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-05-03 sprendime.
78. Teismų nustatyta, kad šalys vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. gruodžio iki 2020 m. spalio. Ieškovui matant, kad atsakovas nesilaiko savo žodinio įsipareigojimo ir susitarimo su ieškovu (duomenys neskelbtini) kaimo nekilnojamąjį turtą įregistruoti kaip bendrąją dalinę nuosavybę, pradėjo nuo 2020 m. pradžios reikalauti, kad būtų pasirašyta paskolos sutartis ar skolos raštelis, kad ieškovas jaustųsi saugiau, kad tuo metu ieškovo išleista ir suinvestuota į bendrą su atsakovu nekilnojamąjį turtą suma atsakovo būtų patvirtinta raštu. Atsakovui delsiant tai padaryti, Ieškovas nuolat prašė ir reikalavo, kad Atsakovas patvirtintų pasiskolintų pinigų faktą. Ir vieną dieną, 2020-04-21, Atsakovas, išvykdamas į darbą, ant stalo Ieškovui paliko 2020-04-21 skolos raštelį su nurodyta 80 000 EUR suma. Ši suma nebuvo derinta su Ieškovu, kadangi tuo metu dar vyko namo įrenginėjimo darbai ir nuo 2020 m. sausio Ieškovo investuota suma į (duomenys neskelbtini) kaimo nekilnojamąjį turtą didėjo.
79. Laikotarpiu nuo 2020 metų sausio iki 2020 metų pavasario buvo atliekami mokėjimai už elektros instaliacijos, signalizacijos įrengimo darbus, kas iš esmės ir sudarė daugiau nei 8 000 EUR sumą. Kartu su atsiliepimu į priešieškinį Ieškovas pateikė suinvestuotų asmeninių lėšų į (duomenys neskelbtini) kaimo nekilnojamąjį turtą lentelę, kurioje pažymėtos sumos, sudarančios nuo 80 000 EUR padidėjusią sumą iki paskolos sutarties 1.1 punkte nurodytos sumos 88800 Eur. Ieškovo pozicija ir ji taip pat nurodyta / patvirtinta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-05-03 sprendime.
80. Teisėjų kolegijos nuomone, Paskolos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, ekonominio spaudimo ir tyčios atsakovas ir neįrodinėjo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas.
81. Apelianto teigimu, jeigu paskolos sutartis yra beprocentė (neatlygintinė), tai net ir jos nevykdant atsakovas neturėtų mokėti jokių mokėjimų (kompensacinių palūkanų ir / ar procesinių palūkanų, mokamų procesui persikėlus į teismą).
82. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, dėl ko pagal paskolos sutartį yra mokėtinos 10 proc. dydžio metinės kompensacinės palūkanos nuo laiku nesumokėtos infliacijos kompensacijos sumos (tai skaičiuojama per paskolos sutarties 1.6 punkto prasmę), tiek ir kodėl mokamos 10 proc. dydžio procesinės palūkanos bylai jau esant teisme. Paskolos sutarties 1.6. punkte įtvirtintas susitarimas mokėti kompensacines palūkanas nuo laiku Paskolos gavėjo nesumokėtos sumos. Paskolos sutarties 1.3. ir 1.5. punktuose numatytos dvejopos mokėtinos sumos: paskolos grąžinimo įmokos ir ifliacijos kopensacijos mokėjimai. Susitarimas dėl netęsybų už pavėluotą paskolos grąžinimo ir palūkanų kompensacijos įmokų mokėjimą neprieštarauja neatlygintinės paskolos sutarties esmei bei teisės normoms, o dydis nėra nesąžiningas.
83. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas.
84. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
85. Ieškovas pateikė prašymą apmokėti 1887 Eur teisines išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, sąskaitą ir nurodytos sumos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
86. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2000,1 Eur). Rekomendacijų 1.3 punkte nurodyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus koeficientas yra 1,3. Ieškovo sumokėtas užmokestis neviršija nustatyto Rekomendacijose, todėl ieškovui priteisiamas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1887 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.