- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2-3732-604/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00221-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- A. E.
- Trečiasis asmuo
- notarui Donatui Baranauskui
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Vaidas Rakauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
ieškovui A. U., atsakovui A. E., trečiajam asmeniui notarui Donatui Baranauskui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui A. E. dėl infliacijos kompensacijos ir kompensacinių palūkanų priteisimo ir atsakovo A. E. priešieškinį ieškovui A. U. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir pakeitimo bei lėšų įskaitymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Ieškovas A. U. pateikė teisme ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo A. E. ieškovo naudai 21 542,40 Eur infliacijos kompensaciją pagal 2020-08-28 paskolos sutarties 1.5 punktą, 634,88 Eur kompensacinių palūkanų pagal 2020-08-28 paskolos sutarties 1.6 punktą, 10 % dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (22 177,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 499 Eur žyminį mokestį ir 4 155,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas A. E. pateikė teisme priešieškinį prašydamas pripažinti 2020-08-28 paskolos sutarties 1.1. punktą dėl 88 800 Eur paskolos sumos ir 1.5. punktą dėl infliacijos kompensacijos mokėjimo negaliojančiais nuo paskolos sutarties sudarymo momento ir pakeisti paskolos sutarties 1.1. punktą nustatant, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn 80 000 Eur sumą; įskaityti 4 911,20 Eur sumą į grąžintinos paskolos sumą pagal 2020-08-28 paskolos sutartį; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: 754 Eur žyminį mokestį ir 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notaras D. Baranauskas pateiktu atsiliepimu prašo bylą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Ieškovas A. U. ieškinyje nurodė, kad 2020-08-28 sudarė su atsakovu paskolos sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 88 800 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2029-10-10 mokėdamas kas mėnesį po 800 Eur, o paskutinę įmoką sutartyje nustatyta tvarka. Dalis paskolos buvo suteikta pinigais, kita dalimi apmokėtos prekės ir paslaugos. Taip pat sutarties 1.5 punktu susitarė, kad atsakovas be paskolos grąžinimo kompensuoja ieškovui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos Lietuvos Respublikoje, infliacijos kompensaciją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 dienos. Taip pat sutarties 1.6 punktu susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumoka laiku, įsipareigoja mokėti ieškovui 10 procentų dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas kas mėnesį moka 800 Eur paskolos grąžinimo įmokas, tačiau nesumokėjo sutarties 1.5 punkte numatytos infliacijos kompensacijos už 2021 ir 2022 metus. Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis 2021 metų metinė infliacija nustatyta 10,6 procento. Suma, nuo kurios skaičiuojama infliacijos kompensacija už 2021 metus, sudaro 85 600 Eur (76 000 Eur likusi negrąžinta paskolos suma ir 9 600 Eur per 2021 metus grąžinta paskolos suma). Atsakovas ne vėliau kaip iki 2022-01-10 privalėjo sumokėti 9 073,6 Eur (85 600x10,6/100) infliacijos kompensaciją, tačiau sumokėjo 4 023,20 Eur, todėl už 2021 metus liko skolingas 5 050,40 Eur dydžio infliacijos kompensacijos. Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis 2022 metų metinė infliacija nustatyta 21,7 procento. Suma, nuo kurios skaičiuojama infliacijos kompensacija už 2022 metus, sudaro 76 000 Eur (66 400 Eur likusi negrąžinta paskolos suma ir 9 600 Eur per 2022 metus grąžinta paskolos suma). Atsakovas ne vėliau kaip iki 2023-01-10 privalėjo sumokėti 16 492 Eur (76 000x21,7/100), tačiau to nepadarė, todėl už šį laikotarpį liko skolingas 16 492 Eur sumą. Iš viso atsakovas liko skolingas 21 542,40 Eur infliacijos kompensacijos. Taip pat atsakovui laiku nemokant infliacijos kompensacijos įmokų, pagal sutarties 1.6 punktą turi būti mokamos kompensacinės palūkanos, kurias už laikotarpį nuo 2022-01-11 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos sudaro 535,48 Eur suma, o nuo 2023-01-11 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos - 99,40 Eur suma, iš viso 634,88 Eur kompensacinių palūkanų. Iš viso atsakovo nesumokėtą sumą sudaro 22 177,28 Eur (21 542,40 Eur infliacijos kompensacija + 634,88 Eur kompensacines palūkanas), todėl prašo ją priteisti iš atsakovo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikant sutarties 1.6 punkte numatytą 10 % metinių palūkanų normą.
Atsiliepimas
Ieškovas A. U. atsiliepime į priešieškinį papildomai nurodė, kad atsakovo pozicija dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo keitėsi kardinaliai. Civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl bendro ūkio vedimo pripažinimo ir kompensacijos priteisimo atsakovas teigė, kad 2020-08-28 paskolos sutartis yra teisėta, pagrįsta ir sąžininga. Dar iki šios civilinės bylos Nr. e2-4-494/2023 pradėjimo atsakovo atstovė 2021-02-08 ir 2021-02-24 pateikė ieškovo atstovui raštus, kuriais atsakovas pripažino 88 800 Eur paskolos sumą, jos grąžinimo tvarką ir sutarties šalių suderintą valią. Savo 2021-06-02 atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 atsakovas taip pat nurodė, kad 2020-08-28 paskolos sutartis neturi valios trūkumų ir yra teisėta, atitinka tikrąją šalių valią, buvo sudaryta laisva valia ir patvirtinta notaro, sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, be suklydimo, apgaulės, nesuteikia nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių, šalys nenuslėpė jokios informacijos, iš esmės susijusios su sutartimi, o sutarties tekstas šalių perskaitytas ir suprastas. Atsiliepime atsakovas pripažino, kad paskolos sutartis nėra beprocentė, nes pagal paskolos sutartį ieškovas gauna žymiai didesnę sumą nei pasiskolino. Atsakovo pateiktose 2021-04-28 metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ir 2021-02-02 privačių interesų deklaracijoje taip pat nurodyta, kad paskolos suma yra 88 800 Eur. Analogiškus argumentus atsakovas nurodė ir 2021-09-09 atsiliepime į patikslintą ieškinį ir 2022-01-07 ir 2022-03-02 prašymuose dėl papildomų įrodymų prijungimo, taip pat pateikė sąskaitų išrašus, jog 2021-01-08 ir 2022-01-10 sumokėjo ieškovui infliacijos kompensaciją už 2020 ir 2021 metus. Ieškovui pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovas savo poziciją civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 pakeitė ginčydamas paskolos sumą ir infliacijos kompensacijos mokėjimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-05-03 sprendimu priteista iš atsakovo ieškovui 11 423,50 Eur piniginė kompensacija, kurią sudaro skirtumas tarp ieškovo suinvestuotos į atsakovui paliktiną nekilnojamąjį turtą sumos (100 223,90 Eur) ir 2020-08-28 paskolos sutartimi paskolintos sumos (88 800 Eur). Teismo pasisakė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir ginčo dėl to nėra, tai patvirtina ir 2020-07-17 ieškovo žinutė, siųsta notarų biurui el. paštu. Ginčas dėl paskolos sumos kilo tik tada, kada ieškovas pareikalavo iš atsakovo tinkamai vykdyti paskolos sutartį. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas žinojo sutarties sąlygas. Nurodė, kad sutarties 1.5 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.683 straipsnis yra rašymo apsirikimas, nes aprašymas atitinka CK 6.873 straipsnio 6 dalį, o tikroji šalių valia šiame punkte buvo aiškiai išreikšta ir abiem sandorio šalims buvo žinoma ir suprantama, juolab šios sąlygos tekstas nėra paneigiamas. Nesutinka su atsakovo argumentu, jog sandorio sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei suteikia ieškovui teisę piktnaudžiauti teise, šių sąlygų atsakovas neįrodė. Civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 paskolos faktą atsakovas pripažino ir nurodė, kad sutartis atitinką tikrąją šalių valią. CK 6.872 straipsnio 1 dalis ir CK 6.873 straipsnio 6 dalis apibūdina skirtingus civilinės apyvartos dalyvių santykius. Jeigu paskolos sutartis neatlygintinė, tai jokiu būdu nereiškia, kad šalys paskolos sutartyje negali susitarti dėl infliacijos kompensacijos. Nei ieškovas, nei atsakovas nėra atsakingi už infliaciją Lietuvoje, todėl abiejų šalių rizika dėl to yra vienodo intensyvumo. Dėl atsakovo akcentuojamame 2020-04-21 skolos raštelyje nurodyta 80 000 Eur sumos pažymėjo, kad su atsakovu vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. gruodžio iki 2020 m. spalio, savo lėšomis investavo į atsakovo nekilnojamąjį turtą ir siekė, kad šis turtas būtų įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė, todėl prašė atsakovo, kad ieškovo paskolinta pinigų suma atsakovo būtų patvirtinta raštu, ką atsakovas padarė palikdamas jam 2020-04-21 skolos raštelį 80 000 Eur sumai, kuri nebuvo derinta su ieškovu. Nuo 2020 metų sausio iki 2020 metų pavasario buvo atliekami mokėjimai už elektros instaliacijos, signalizacijos įrengimo darbus, kas sudarė daugiau nei 8 000 Eur sumą, todėl investuota suma padidėjo iki paskolos sutartyje nurodytos sumos. Dėl apgaulės sudarant sandorį pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 atsakovas pripažino, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, nesukelia nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių, atitinka tikrąją šalių valią, sudaryta be suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Apie infliacijos kompensaciją atsakovas žinojo, nes ją mokėjo už 2020 ir 2021 metus, be to, yra išsilavinęs žmogus. Todėl naikinti paskolos sutarties atitinkamą dalį dėl apgaulės nėra jokios priežasties. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pažymėjo, kad atsakovas nesumokėjo dalies infliacijos kompensacijos, kuri laikytina „nesumokėtomis sumomis/įmokomis“, todėl privalo mokėti 10 procentų dydžio kompensacines palūkanas. Kompensacinės palūkanos nuo nesumokėtų įmokų yra laikomos minimaliais ir neįrodinėtinais ieškovo nuostoliais, yra protingo, ekonomiškai pagrįsto dydžio, nustatytos sąžiningai ir protingai.
Šalies argumentai
Ieškovas A. U. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad paskolos sutartį pasirašė laisva valia, prieš tai aptaręs su atsakovu visas sutarties sąlygas. Dėl paskolos sutarties parengimo kreipėsi į notarą nurodydamas 88 800 Eur paskolos sumą ir sąlygą dėl infliacijos. Iš notaro gavo pranešimą, kad siūlomas sąlygas galima įrašyti į paskolos sutartį. Gavo iš notaro paskolos sutarties projektą, kurį pateikė susipažinti atsakovui. Paskolos sutarties projekte buvo nurodyta 88 800 Eur paskolos suma ir sąlyga dėl infliacijos kompensacijos bei kitos sąlygos, kurios liko nepakeistos. Atsakovas perskaitė paskolos sutarties projektą ir su jo sąlygomis sutiko, jokių pakeitimų nepasiūlė. Atvykę pas notarą dar kartą perskaitė paskolos sutartį ir ją pasirašė, gavo kiekvienas savo egzempliorius. Paskolos sutarties 1.2.1 ir 1.2.2 punktuose nurodytos sumos buvo nurodytos pagal ieškovo pateiktus dokumentus, tačiau šios sąlygos nebuvo esminės. Pagrindinė sąlyga buvo 88 800 Eur paskolos suma, dėl kurios buvo sutarta pas notarą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. E. priešieškinyje nurodė, kad 2020-08-28 atsakovas sudarė su ieškovu paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino iš ieškovo 80 000 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2029-10-10, mokėdamas 800 Eur periodines įmokas ir paskutinę periodinę įmoką sutartyje nustatyta tvarka. Savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdo tinkamai, nes atsakovui įmokas moka sutartyje nustatytu laiku. Tačiau sutarties 1.1. punkte klaidingai buvo nurodyta, jog ieškovas perdavė atsakovui 88 800 Eur sumą. Pagal sutarties 1.2.1. punktą 42 613,80 Eur paskolos dalį gavo iš ieškovo grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo pas notarą, o pagal paskolos sutarties 1.2.2. punktą 37 386,20 Eur paskolos dalį ieškovas tiesiogiai išmokėjo atsakovo kreditoriams ir atsakovui. Taigi, pagal paskolos sutarties 1.2.1. ir 1.2.2. punktus pasiskolino iš ieškovo bendrą 80 000 Eur sumą. Todėl mano, kad paskolos sutarties 1.1. punkte numatyta sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl ši sutarties sąlyga turėtų būti pakeista nurodant tikrą 80 000 Eur paskolos sumą. Analogiška suma yra nurodyta ir 2020-04-21 skolos raštelyje, kurio sąlygos vėliau buvo perkeltos į 2020-08-28 paskolos sutartį. Taip pat sutarties 1.5. punkte numatyta, kad pagal CK 6.683 straipsnio 6 dalį atsakovas be paskolos sumos grąžina ieškovui ir infliacijos kompensaciją, skaičiuojamą už negrąžintą paskolos sumos dalį, mokamą ateityje, ir už per paskutinius kalendorinius metus sumokėtą paskolos sumos dalį, ją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 dienos. Šiuo punktu ieškovas siekia, kad atsakovas be paskolos jam grąžintų ir paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos. Pažymėjo, kad sutarties 1.4. puntu šalys susitarė, kad paskola yra suteikiama neatlygintai, jokių papildomų sumų sutartyje nebuvo numatyta. Sutarties 1.5 punktas nustato neproporcingai didelę atsakovo atsakomybę ir prievolės vykdymo naštą, yra nenaudinga atsakovui ir prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Sutarties 1.5. punktas yra perteklinis, kadangi atsakovo mokėtina paskolos dalis per metus yra 9 600 Eur (800 Eur x 12 mėn.), o infliacijos kompensacijos sumą vien per 2021 metus sudaro net 9 073,6 Eur suma (85 600x10,6/100), o per 2022 metus - 16 492 Eur suma (76 000x21,7/100). Be to, sutarties 1.5. punkte minima CK 6.683 straipsnio 6 dalis reglamentuoja statybos objekto draudimą. Aplinkybė apie infliacijos kompensaciją sandorio sudarymo metu ieškovo buvo nutylėta, tokiu būdu ieškovui siekiant suklaidinti atsakovą ir pasipelnyti. Atsakovas negalėjo numanyti metinės infliacijos dydžių, o jų didėjimas suteikia naudą ieškovui gaunant didesnę sumą iš atsakovo. Juolab paskolos grąžinimas siejamas su metine, o ne vidutine metine infliacija, todėl iki paskolos sutarties pabaigos infliacijos kompensacijos suma būtų didesnė už paskolos sumą, ir tokiu būdu ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Todėl mano, kad paskolos sutarties 1.5. punkte numatyta sąlyga sudaryta dėl apgaulės ir atsakovui nenaudingomis sąlygomis, kurios neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėjo, kad paskolos sutarties sudarymas buvo įtakotas ieškovo pas jo pasiūlytą notarą, paskolos esminės sąlygos atsakovui nebuvo išaiškintos, tik žodžiu paaiškinta, kad paskola turės būti grąžinta iki 2029-10-10 mokant po 800 Eur per mėnesį. Pats ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 prašė 2020-08-28 paskolos sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir 88 800 Eur sumą laikyti ieškovo indėliu į žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu siekto sukurti ir sukurto nekilnojamojo turto dalį, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė. Toje civilinėje byloje ieškovas nurodė, kad joks mokėjimas (palūkanos) už jo „paskolintus“ pinigus sutartyje nebuvo numatytas, nes siekė užsitikrinti, kad atsakovas nepradėtų neigti ieškovo indėlio. Taip pat akcentavo, kad 2022-01-10 ir 2021-01-08 pervedė atsakovui 4 023,20 ir 888 Eur sumas, iš viso 4 911,20 Eur. Pripažinus negaliojančia paskolos sutarties 1.5. punkto sąlygą, ieškovas nepagrįstai disponuotų 4 911,20 Eur suma, todėl šią sumą prašo įskaityti į grąžintiną paskolos sumą. Dėl sutarties 1.6 punkte numatytų 634,88 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pažymėjo, kad atsakovas paskolą ieškovui grąžina nustatytu terminu, todėl priteisti kompensacines palūkanas nėra pagrindo, juolab pagal sutarties 1.6 punktą kompensacinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo nesumokėtos infliacijos kompensacijos sumos, o nuo laku nesumokėtos paskolos sumos.
Trečiasis asmuo notaras D. Baranauskas atsiliepime nurodė, kad patvirtino šalių sudarytą paskolos sutartį. Dėl paskolos sutarties patvirtinimo į jį kreipėsi ieškovas. Iš ieškovo pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad dalis paskolos buvo išmokėta pinigais, o kita dalimi paskola buvo suteikta mokėjimais tretiesiems asmenims už prekes ir paslaugas. Ieškovas pateikė paskaičiavimus ir mokėjimus, kokio dydžio sumos buvo išmokėtos tretiesiems asmenims ir kokią paskolos sumą sudaro grynieji pinigai. Elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad paskolos sumą sudaro 88 000 Eur (37 385,71 Eur atsiskaitymai ir 50 614,29 Eur gryni pinigai). Paskolos sutartyje buvo nurodytos kitos sumos, tačiau korekcijos buvo atliekamos šalims sutarus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Priešieškinis netenkinamas.
Iš šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas A. U. ir atsakovas A. E. 2020-08-28 sudarė paskolos sutartį Nr. DB-5651, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 88 800 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2029-10-10 mokėdamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos po 800 Eur, o paskutinę įmoką sutarties 1.3 punkte nustatyta tvarka. Taip pat sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, tai yra už naudojimąsi paskolos suma atsakovas jokių papildomų sumų ieškovui nemoka, o 1.5 punktu susitarė, kad atsakovas grąžina ieškovui ne tik nominalią paskolos sumą, bet ir kompensuoja ieškovui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos Lietuvos Respublikoje, infliacijos kompensaciją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 dienos už negrąžintą paskolos sumos dalį, mokėtiną ateityje, ir už per paskutinius kalendorinius metus sumokėtą paskolos sumos dalį. Taip pat sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumoka laiku, įsipareigoja mokėti ieškovui 10 procentų dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos.
Dėl paskolos sumos.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl 2020-08-28 paskolos sutarties 1.1 punkte nurodytos paskolos sumos. Ieškovo teigimu, paskolos suma yra 88 800 Eur, nes būtent tokia paskolos suma nurodyta sutarties 1.1 punkte ir būtent dėl tokios paskolos dydžio buvo susitarta prieš sutarties sudarymą, juolab tokią paskolos sumą atsakovas iš esmės pripažino. Savo ruožtu atsakovas tvirtina, kad paskolos suma yra 80 000 Eur, tas matyti iš sutarties 1.2.1 ir 1.2.2 punktų sąlygų ir 2020-04-21 skolos raštelyje nurodytos analogiškos sumos, todėl byloje pareiškė priešieškinio reikalavimą pakeisti sutarties 1.1 punktą nustatant, kad paskolos suma yra 80 000 Eur.
Teismas sutinka su atsakovo priešieškinio argumentu, jog taikant formaliai vien tik paskolos sutarties 1.2.1 ir 1.2.2 punktų sąlygas, paskolos sumą sudarytų 80 000 Eur suma (42 613,80 Eur+37 386,20 Eur), kas neatitinka paskolos sutarties 1.1 punkto sąlygos, pagal kurią paskolos suma yra 88 800 Eur. Tačiau vis tik nustatant tikrąją paskolos sumą, kuri ieškovo buvo perduota atsakovui, būtina įvertinti šalių pateiktus duomenis apie tai, kokia paskolos suma šalių buvo individualiai aptarta prieš sutarties sudarymą, taip pat nustatyti, kuri sutarties sąlyga, reglamentuojanti paskolos dydį, yra esminė.
Šiuo atveju įvertinus ieškovo pateiktą paskolos sutarties projektą, taip pat šalių susirašinėjimą, įvykusį prieš sutarties pasirašymą, darytina išvada, jog šalys tarėsi dėl 88 800 Eur paskolos sumos, todėl paskolos sutarties 1.1 punkto sąlyga šiuo atveju atitinka tikrąją šalių valią ir pasiektą susitarimą. Nors atsakovo pateiktame 2020-04-21 skolos raštelyje yra nurodyta 80 000 Eur suma, tačiau teismas turi pagrindą pastebėti, kad ši suma yra nustatyta atsakovo vienašališkai, skirtingai nei paskolos sutarties projekte ir pačioje paskolos sutartyje nurodyta 88 800 Eur suma, kuri šalių buvo derinama, juolab, šalių nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto statybos, įrengimo darbai abiejų šalių buvo tęsiami ir po 2020-04-21 (iki 2020 m. spalio mėn.), kas rodo, jog ieškovo investuotų (paskolintų) lėšų suma nuo 2020-04-21 iki paskolos sutarties sudarymo 2020-08-28 turėjo pagrindą tik didėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta notaro akivaizdoje ir patvirtinta notaro, o savo atsiliepime notaras tik patvirtino aplinkybę, jog visos paskolos sutarties korekcijos buvo atliekamos šalims sutarus. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad faktą apie 88 800 Eur paskolos sumos gavimą atsakovas iš esmės pripažino civilinėje byloje Nr. e2-4-494/2023 pateiktais pirminiais procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais, ginčo dėl to, kad 2020-08-28 paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 88 800 Eur, iki tol, kol ieškovas pareiškė reikalavimus šioje civilinėje byloje, nebuvo. Analogišką paskolos sumą atsakovas nurodė ir savo turto deklaracijoje už 2020 metus. Todėl aplinkybė apie paskolos sumą papildomai šioje byloje neįrodinėjama (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad iš sutarties 1.3 punkto sąlygos matyti, kad šalys 1.1 punkte nurodytą sąlygą laikė esmine, todėl esant prieštaravimams tarp sutarties 1.1 bei 1.2.1 ir 1.2.2 punktų sąlygų, taikomas sutarties 1.1 punktas. Tuo remiantis yra pagrindas konstatuoti, jog 2020-08-28 paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 88 800 Eur sumą, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl paskolos sutarties 1.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ir pakeitimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl infliacijos kompensacijos.
Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 21 542,40 Eur infliacijos kompensaciją pagal 2020-08-28 paskolos sutarties 1.5 punktą. Savo ruožtu atsakovas tvirtina, kad paskolos sutarties 1.5 punkto sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei sudaryta dėl apgaulės ir nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnis), kurios neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl byloje pareiškė priešieškinio reikalavimą paskolos sutarties 1.5 punktą pripažinti negaliojančiu.
Kai paskolos dalykas yra pinigų suma, paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 6 dalis). Nors sutarties 1.5 punkte minimas CK straipsnis nurodytas klaidingai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši sutarties sąlyga sutartyje yra detaliai aptarta ir savo turiniu yra pakankamai aiški, pripažinti negaliojančiu sutarties 1.5 punktą vien dėl rašymo apsirikimo nėra teisinio pagrindo. Kaip minėta anksčiau, 1.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovas grąžina ieškovui ne tik nominalią paskolos sumą, bet ir kompensuoja ieškovui paskolos sumos nuvertėjimą dėl infliacijos Lietuvos Respublikoje, infliacijos kompensaciją sumokėdamas iki einamųjų metų sausio 10 dienos už negrąžintą paskolos sumos dalį, mokėtiną ateityje, ir už per paskutinius kalendorinius metus sumokėtą paskolos sumos dalį.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį moka ieškovui 800 Eur paskolos grąžinimo įmokas, taip pat yra sumokėjęs ieškovui 4 023,20 Eur infliacijos kompensacijos už 2021 metus ir 888 Eur infliacijos kompensacijos už 2020 metus, tačiau sutarties 1.5 punkte numatytą įsipareigojimą mokėti ieškovui infliacijos kompensaciją vykdo tik iš dalies, dėl ko už 2021 metus pagal sutarties 1.5 punktą susidarė 5 050,40 Eur skola (85 600x10,6/100-4 023,20), o už 2022 metus - 16 492 Eur skola (76 000x21,7/100), iš viso 21 542,40 Eur. Byloje nėra duomenų, kad nurodyto dydžio įsiskolinimą atsakovas ieškovui būtų apmokėjęs.
Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę pagal 2020-08-28 paskolos sutartį, nes nemokėjo ieškovui infliacijos kompensacijos pagal sutarties 1.5 punktą. Teismo vertinimu, ieškovas savo reikalavimą dėl 21 542,40 Eur infliacijos kompensacijos priteisimo pagrindė tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas padengė ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 21 542,40 Eur infliacijos kompensacijos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi.
Teismas atsakovo priešieškinio argumentus, jog paskolos sutarties 1.5 punkto sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei sudaryta dėl apgaulės ir nenaudingomis sąlygomis, atmeta kaip neįrodytus. Priešingai, paskolos sutarties 3.1 punktu šalys patvirtino, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurios šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, nesukelia nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių, atitinka tikrąją šalių valią, be suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, apie visas šios sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino; sutarties 3.3 punktu patvirtino, kad sutartyje šalių pateikti pareiškimai, patvirtinimai, užtikrinimai ir garantijos yra pateikti tinkamai, yra visiškai išsamūs ir teisingi šios sutarties pasirašymo dieną, šalys nenuslėpė jokios informacijos, iš esmės susijusios su sutartimi; sutarties 3.6 punktu patvirtino, kad yra susipažinusios su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis paskolos sutartis, šios nuostatos šalims yra suprantamos ir aiškios. Be to, šalys patvirtino, kad sutarties tekstas šalių perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis jų valią bei tikruosius ketinimus, priimtas bei pasirašytas. Analogiškas paskolos sutarties nuostatas atsakovas akcentavo tiek šalių atstovų susirašinėjimo raštuose (2021-02-08 ir 2021-02-24 raštai), tiek ir savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose ir kt.), pateiktuose civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4-494/2023, iš esmės patvirtindamas, kad paskolos sutartis yra teisėta, o jos sąlygos vykdytinos visa apimtimi. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su paskolos sutarties sąlygomis, iš esmės tą ir padarė bei pareiškė savo nuomonę ieškovui, jog sutarties sąlygos yra teisingos. Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutarties 1.5 punkto sąlygą atsakovas vykdė, iš dalies sumokėdamas ieškovui infliacijos kompensaciją už 2020 ir 2021 metus (mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama infliacijos kompensacija), todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog aptariamos sutarties sąlygos turinio ir prasmės bei atsakomybės jos nevykdymo atveju atsakovas sutarties sudarymo metu nesuprato. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskolos sutarties 1.5 punktas nėra savarankiškai taikomas ir nepriklauso išimtinai nuo ieškovo valios, lemiamą reikšmę ieškovui pradėti taikyti šią sutarties sąlygą turi infliacijos Lietuvos Respublikoje didėjimas, kurio šalys įtakoti savo veiksmais ar neveikimu neturi galimybės. Valstybės duomenų agentūros duomenimis paskolos sutarties sudarymo 2020 metais metinė infliacija Lietuvoje buvo nedidelė - 0,2 procento, kuri, lyginant su 2019 metais (2,7 procento), sumažėjo, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog sutarties 1.5 punktu ieškovas siekia pasipelnyti. 2021 metais infliacija padidėjo ženkliai – iki 10,6 procento, o 2022 metais – iki 21,7 procento, ir šis nuo ieškovo valios nepriklausantis rodiklis iš esmės ir nulėmė atsakovo pareigą mokėti žymiai didesnę infliacijos kompensaciją. Tačiau pažymėtina, kad vien tokia finansiškai nepalanki atsakovui aplinkybė nesuteikia pagrindo jam atsisakyti vykdyti paskolos sutarties 1.5 punktą, juolab, jokie infliacijos kompensacijos mažinimo pagrindai sutarties 1.5 punkte nebuvo numatyti. Remiantis tuo, atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl paskolos sutarties 1.5 punkto pripažinimo negaliojančiu ir 4 911,20 Eur sumos įskaitymo į grąžintinos paskolos sumą netenkinami.
Dėl kompensacinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymų nustatytos palūkanos yra reglamentuojamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).
CK 6.210, 6.261, 6.874 straipsniuose numatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
Aptariamu atveju sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumoka laiku, t. y. iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, įsipareigoja mokėti ieškovui 10 procentų dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo ieškovui infliacijos kompensacijos įmokų, kurios taip pat laikytinos eilinėmis paskolos grąžinimo įmokomis sutarties 1.6 punkto prasme, nes pagal sutarties 1.1 ir 1.5 punktus yra sudedamoji grąžintinos paskolos sumos dalis, ieškovas pagrįstai įgijo teisę reikalauti iš atsakovo kompensacinių palūkanų už piniginės prievolės mokėti infliacijos kompensaciją įvykdymo termino praleidimą. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiama 634,88 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laiku nesumokėtas infliacijos kompensacijos įmokas (5 050,40 Eur ir 16 492 Eur) nuo atitinkamai 2022-01-11 ir 2023-01-11 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dienos 2023-02-06.
Dėl procesinių palūkanų.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo CK 37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikant paskolos sutarties 1.6 punkte numatytą 10 procentų palūkanų normą. Su šiuo ieškovo reikalavimu atsakovas nesutiko nurodydamas, kad sutarties 1.6 punktas reglamentuoja tik kompensacinių palūkanų mokėjimą eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumokėjimo atveju.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Taigi, praleidus terminą paskolai grąžinti, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį.
Aptariamu atveju besivadovaudamos CK 6.37 straipsniu šalys sutarties 1.6 punktu susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumoka laiku, t. y. iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, įsipareigoja mokėti ieškovui 10 procentų dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos. Nors atsakovas tvirtina, kad sutarties 1.6 punktas reglamentuoja tik kompensacinių palūkanų mokėjimą eilinių paskolos grąžinimo įmokų nesumokėjimo atveju, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos yra taip pat priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius ir priteisiamos prievolės neįvykdymo atveju ir dėl to kreditoriui pareiškus reikalavimą teisme. Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, jog paskolos sutarties 1.6 punktu šalys susitarė tiek dėl CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kompensuojamųjų palūkanų, tiek ir dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų dydžio, tą iš esmės patvirtina sutarties 1.6 punkto nuoroda į CK 6.37 straipsnį ir pavartota kompensacinių palūkanų sąvoka, juolab iš atsakovo priteisiamos 634,88 Eur kompensacinės palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra paskaičiuotos iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dienos, o procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo dienos. Remiantis tuo, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 10 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 22 177,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-07 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Aptariamu atveju teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešieškinį atmetus visiškai, pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Pareikšdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį teisme ieškovas sumokėjo bendrą 499 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiama 499 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti jam iš atsakovo 4 155,35 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis). Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, teisinių paslaugų suteikimo aktų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas jį atstovaujančiam advokatui faktiškai sumokėjo: už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą ir pateikimą teismui (1 009,35 Eur), už atsiliepimo į priešieškinį parengimą - 1 730,30 Eur, už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 2023-07-18 – 786,50 Eur. Likusioje dalyje prašomos priteisti išlaidos nėra detalizuojamos arba pagrįstos mokėjimo dokumentais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.6 punkte nurodyta, kad už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą maksimalus koeficientas yra 0,25; 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5.
Aptariamu atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. I ketvirtį (už pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir ieškinio parengimą) ir 2023 m. II ketvirtį (už atsiliepimo į priešieškinį parengimą), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas atitinkamai 2022 m. III ketvirčio ir 2022 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2022 m. III ketvirtyje buvo 1 799 Eur, o 2022 m. IV ketvirtyje – 1 900,30 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą šiuo atveju yra 449,75 Eur (1 799x0,25), už ieškinio parengimą – 4 497,50 Eur (1 799x2,5), už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 4 750,75 Eur (1 900,30x2,5). Už pareiškimą išduoti teismo įsakymą ir ieškinį ieškovas sumokėjo 1 009,35 Eur, o už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 1 730,30 Eur, tai yra sumokėtos sumos neviršijo nustatytų maksimalių ribų ir yra ženkliai mažesnės, todėl teismas neįžvelgia pagrindo jų nepriteisti ar mažinti. Tuo tarpu ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su atstovo dalyvavimu 2023-07-18 teismo posėdyje, nors ir pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, tačiau šių išlaidų teismas nemato pagrindo priteisti ir laiko jas neproporcingomis suteiktų paslaugų apimčiai, nes 2023-07-18 teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu ir trūko tik 6 minutes (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas iš atsakovo ieškovui priteistinų išlaidų dydį mažina iki 2 739,65 Eur sumos.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 21 542,40 (dvidešimt vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt du Eur 40 ct) Eur infliacijos kompensaciją, 634,88 (šeši šimtai trisdešimt keturi Eur 88 ct) Eur kompensacines palūkanas, 10 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 177,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 499 (keturi šimtai devyniasdešimt devyni) Eur žyminį mokestį ir 2 739,65 (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt devyni Eur 65 ct) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.