Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-27 · Civilinė byla Nr. e2S-946-883/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-03-13Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-01Šiaulių apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
e2S-946-883/2018
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05642-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
D. G.
Ieškovas
M. G.
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-946-883/2018Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05642-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei D. G. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo jiems pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2013 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu M. G. ir D. G. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šiaulių apylinkės teismas šiuo sprendimu padalino šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) , padalino lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį buto. Teismas nustatė, kad M. G. padalinto turto dalis atitinka vaikų išlaikymui po 1/6 dalį. M. G. teismas priteisė automobilį F. T. (duomenys neskelbtini) . Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą pakeitė, atmetė ieškovo M. G. reikalavimą dėl Šiaulių miesto 2011-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2011 priteisto išlaikymo vaikams pakeitimo, priteisė iš M. G. atsakovei D. G. 2 500 Lt (724,05 Eur) kompensaciją už ieškovui M. G. tenkantį automobilį F. T. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 pateikti; atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto ir lengvojo automobilio padalinimo: pripažinti 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) D. G. asmenine nuosavybe. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad lengvasis automobilis F. T. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė M. G. nuosavybė ir priteisti iš M. G. 1 448 Eur M. G.; paskirti D. G. M. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Prašyme pareiškėja nurodė, kad dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2018-07-09 pareiškėjos motina jai pateikė naujus dokumentus apie nekilnojamojo turto įgijimą, kurie patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja iki santuokos sudarymo buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja nurodė, kad ji nėra praleidusi termino dėl proceso atnaujinimo, nes dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų ir teigia, kad turi būti panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimas dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir pareiškėjai turi būti pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo M. G. nesutiko su pareiškėjos pozicija, prašė atmesti D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad D. G. nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013. Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad esant pareiškėjai D. G. nepalankiai susidariusiai situacijai, t. y. iš buvusio sutuoktinio antstoliams priverstinai ketinant išieškoti skolas iš jo nekilnojamojo turto, pareiškėja nori, kad visas butas priklausytų jai, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nori iš naujo išspręsti turto, įgyto santuokos metu, padalijimo tarp buvusių sutuoktinių klausimą, o naujų įrodymų pateikimo faktas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie pareiškėjai buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjos nurodomos butų įsigijimo ir pardavimo aplinkybės buvo žinomos ir jos buvo nurodytos ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo skirtingai, nei nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, interpretuoja automobilio F. T. (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes, kurios jai buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013, todėl teismas šio prašymo kontekste nurodė, kad negali būti pripažintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja D. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas.

7.2. Teismas pažeidė D. G. teises, neteisingai vertino įrodymus ir nepadėjo pareiškėjai įgyvendinti savo teisėtų reikalavimų ir užtikrinti teisingo sprendimo priėmimą. Šiaulių apylinkės teismas spręsdamas bylą ir priimdamas 2013-10-02 sprendimą neatskleidė visos nagrinėjamos bylos esmės, o dabar, teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, daro tą pačią klaidą.

7.3. Pareiškėja siekė įrodyti, kad nekilnojamasis turtas įgytas už jos asmenines lėšas, tačiau nesugebėjo to padaryti, o teismas jai nepadėjo įgyvendinti siekiamo reikalavimo. Pareiškėja nesuvokė, kad reikalinga teismui teikti rašytinius įrodymus, o to pačiai negalint padaryti, prašyti teismo padėti jai surinkti įrodymus.

7.4. Teismas neteisingai vertino transporto priemonės F. T. įgijimo aplinkybes, jis apsiribojo tik šalių paaiškinimais, nereikalaudamas pateikti įrodymus apie automobilio įsigijimo aplinkybes.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. G. prašo atmesti D. G. atskirąjį skundą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pareiškėjos į bylą pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos 2001 – 2003 metais, pasirašytos pačios pareiškėjos, o tai tik patvirtina, jog šie dokumentai nėra nauji ar juo labiau tik dabar atsakovei tapo žinomi. Ieškovės pateikti dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo dar 2013 metais padarytų išvadų.

8.2. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja naudojosi profesionalių teisininkų pagalba, todėl turėjo visas galimybes pasikonsultuoti su savo atstovais dėl visų byloje esančių aplinkybių.

8.3. Esminė priežastis, dėl kurios pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje yra ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, o noras pakeisti šiandieninę situaciją.

8.4. Dėl transporto priemonės F. T. pareiškėja neturi vieningos pozicijos – vienokią poziciją palaikė bylos nagrinėjimo metu 2013 metais, kitokią palaiko teikdama prašymą atnaujinti procesą, o naujai versijai pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 nutraukė D. G. ir M. G. santuoką, nustatė bendravimo su vaikais tvarką, padalino šalių santuokos metu įgytą turtą. Pareiškėja D. G. prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 prašė atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto ir automobilio padalijimo; prašė pripažinti butą (duomenys neskelbtini) asmenine jos nuosavybe, nustatyti, kad automobilis F. T. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė M. G. (sūnaus) nuosavybė ir priteisti iš atsakovo M. G. 1 448 Eur M. G.. Pareiškėja nurodė, kad 2018-07-09 pareiškėjos motina pateikė pareiškėjai naujus dokumentus apie nekilnojamojo turto įgijimą, kurie patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja iki santuokos sudarymo buvo įgijusi nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, pareiškėja minėtą nutartį apskundė atskiruoju skundu.

Dėl civilinio proceso atnaujinimo

11. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas teismas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

12. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.

13. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo instituto išimtinumas, o taip pat pats CPK 365 straipsnio 1 dalies turinys, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės, suponuoja, jog atnaujinimas galimas tik dėl tų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais byla buvo išnagrinėta iš esmės.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nurodydama, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

15. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

16. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Pareiškėjos teigimu rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), yra pirktas už jos asmenines ir tėvų lėšas, todėl pripažintina, kad minėtas butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 pareiškėja nurodė, kad 2018-07-09 jos motina pateikė jai naujus dokumentus apie nekilnojamojo turto įgijimą, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėja iki santuokos sudarymo buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą, o paskutinis butas su rūsiu buvo įgytas už jos ir jos tėvų lėšas ir teigia, kad minėtas butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos ir jos buvo nurodytos ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013. Pareiškėjos 2012-11-23 priešieškinio 4 lape D. G. prašė santuokoje įgytą turtą padalinti nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo; pareiškėja nurodė, kad minėtas turtas buvo įgytas panaudojus ir jos asmeninį turtą, t. y. pareiškėjai pardavus iki santuokos turėtą butą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jau bylos nagrinėjimo metu D. G. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, kokias įrodinėjo ir teikdama prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Taip pat pažyminėtina, kad pareiškėja šias aplinkybes išdėstė ir 2013-10-23 apeliaciniame skunde, kuriame taip pat nurodė, kad santuokos metu įgyjant bendrąją jungtinę nuosavybę buvo panaudotas ir pareiškėjos asmeninis turtas. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodinėja iš esmės tas pačias aplinkybes, tik teikdama teismui naujus įrodymus. Teismo vertinimu pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje taip pat neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo, pagal kurią norint atnaujinti civilinį procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusios aplinkybės, be kita ko, turėjo būti nežinomos pareiškėjui; pareiškėjui turi tapti žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. G. jau civilinės bylos Nr. 2-242-79/2013 nagrinėjimo metu šias aplinkybes žinojo, todėl jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis pareiškėjos teismui pateiktų sutarčių yra pasirašytos jos pačios, todėl tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad šios aplinkybės, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis byloje aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme ir būti pagrindu civilinės bylos atnaujinimui.

18. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ar pažeidė D. G. teises, neteisingai vertino įrodymus ir nepadėjo pareiškėjai įgyvendinti savo teisėtų reikalavimų ir užtikrinti teisingo sprendimo priėmimą. Šio argumento kontekste sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad D. G. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalių teisininkų pagalba, todėl pareiškėja turėjo visas galimybes tinkamai ir kokybiškai ginti savo interesus santuokos nutraukimo byloje ir teikti visus byloje esančius įrodymus.

19. Taip pat nesutiktina ir su pareiškėjos argumentu, kad teismas neteisingai vertino transporto priemonės F. T. įgijimo aplinkybes. Iš pareiškėjos 2012-11-23 priešieškinio matyti, kad ji prašė minėtą transporto priemonę priteisti ieškovui (M. G.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo atnaujinti proceso ir šiuo aspektu, kadangi pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad minėtos transporto priemonės įsigijimo aplinkybės pareiškėjai būtų buvusios nežinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokato padėjėjai sumokėjo 242 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Suinteresuoto asmens M. G. prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos D. G. priteistina 242 Eur suma išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su civilinės bylos atnaujinimu, nepažeidė procesinės teisės normų, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Irena Stasiūnienė