- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- eA2-11333-1051/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05642-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Daiva Rusakienė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) D. G. prašymą suinteresuotam asmeniui (ieškovui) M. G. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013, iškeltoje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei D. G., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), ir atsakovės priešieškinį ieškovui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo jiems pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (atsakovė) D. G. prašo : atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 pateikti; atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto ir lengvojo automobilio padalinimo; pripažinti 3 (trijų) kambarių butą su rūsiu R-46, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pareiškėjos D. G. asmenine nuosavybe; nustatyti, kad lengvasis automobilis FORD TRANS1T FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė M. G. nuosavybė ir priteisti iš M. G. 1448 Eur M. G., paskiriant pareiškėją D. G. M. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Prašyme pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu buvo nutraukta M. G. ir D. G. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Minėtu sprendimu nepilnamečių vaikų D. G., G. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. G.; nustatyta konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka; pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2011 priteistas išlaikymas vaikams ir priteista iš M. G. išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. G., G. G. ir M. G. po 86,88 Eur (300 Lt) periodinių išmokų kiekvienam kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki jų pilnametystės, bei priteistas išlaikymas turtu - kiekvienam vaikui priteista po 1/6 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 5069 Lt vertės; nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta jų motina D. G.; padalintas tarp sutuoktinių M. G. ir D. G. lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas - trijų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 8 807,92 Eur (30412 Lt) vertės; nurodyta, kad M. G. padalinto turto dalis atitenka vaikų išlaikymui po 1/ 6 dalį; taip pat padalintas šalių kilnojamasis turtas ir priteista : M. G. automobilis FORD Transit FT 100, 1448,10 Eur (5000 Lt) vertės, įregistruotas M. G. vardu; likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmesti.
3. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas pakeistas ir ieškovo M. G. reikalavimas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-9-772/2011 priteistą vaikams D. G., G. G. ir M. G. išlaikymą atmestas. Taip pat atmestas ieškovo M. G. reikalavimas priteisti iš jo nepilnamečių vaikų D. G., G. G. ir M. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 86,88 Eur (300 Lt) ir turtu po 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai; priteista iš ieškovo M. G. atsakovei D. G. 724,05 Eur (2500 Lt) kompensacija už ieškovui M. G. tenkančią automobilio Ford Transit FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.
4. Pareiškėja nurodė, jog tokiu būdu Šiaulių apygardos teismui pakeitus Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, buvo sudarytos sąlygos M. G. neteikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, taip pat sudarytos sąlygos turtui, paliktam M. G., prarasti. Pareiškėja su nepilnamečiais vaikais liko gyventi bute, mokėjo pagal galimybes mokesčius, išlaikė savo vaikus. Šiai dienai neturi didelių skolų, tačiau negali gyventi be rūpesčių, nes antstoliai kartas nuo karto primena jai, kad butas bus parduotas iš varžytynių, siekiant padengti M. G. skolas. Pareiškėja neturi ramybės, negali miegoti naktimis, ir nors kreipėsi pagalbos pas įvairius teisininkus, jai niekas negali patarti kaip išspręsti susidariusią situaciją - kad butas priklausytų jai ir vaikams ir jie galėtų ramiai gyventi. Santuokos nutraukimo metu sirgo gilia depresija, nes namuose prižiūrėjo tris nepilnamečius vaikus, du iš jų, D. ir G., yra su vidutiniais sveikatos sutrikimais, o trečias M. - su visišku neįgalumu. M. G. jai nepadėjo, atvirkščiai, dėl girtavimo, nuolatinio nepritekliaus, vaikų ligų ir jų priežiūros pasirinko lengvesnį kelią, o būtent santuokos nutraukimą. Jai pašlijo nervai, tapo dirgli, nepakanti, verksminga.
5. Papildomai nurodė, jog teisme turėjo advokatę, tačiau ji jai mažai padėjo, nes nesigilino, kaip įgytas buvo turtas, ar prie turto įgijimo prisidėjo abu sutuoktiniai vienodai, ar kuris vienas iš jų didesne dalimi. Taip liko neišaiškintos labai svarbios ir esminės bylos aplinkybės. Turtas padalintas, pažeidžiant jos, kaip to turto įsigijusio asmens, teises, ir turtas padalintas lygiomis dalimis. Vienas iš būdų yra atkūrimas buvusios iki teisės pažeidimo padėties (CK 1.138 straipsnis). Pagrindas atnaujinti procesą yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2018 m. liepos 9 d. jos motina J. A. pateikė jai naujus dokumentus apie nekilnojamojo turto įgijimą, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad ji iki santuokos sudarymo buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo termino, numatyto CPK 368 straipsnio 2 dalyje, nėra praleidusi, nes kaip minėjo dėl svarbių ir objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų, nes sirgo depresija, jai nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba, nors naudojosi advokato paslaugomis. Dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai paaiškinti advokatei apie turto įgijimo aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad tik šiais metais jai pateikti dokumentai, kuriais ji gali patvirtinti savo teiginių teisingumą.
6. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog visų pirma iki santuokos sudarymo ji 1996 m. lapkričio 7 d. asmeninės nuosavybės teise pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Vėliau, t. y. 1998 m. kovo 21 d., susituokė su M. G.. Santuokos metu buvo parduotas jos asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas, tėvų vardu pirktas kitas butas. Vėliau jos ir tėvų vardu pirkti abu butai buvo parduoti ir pirktas kartu su sutuoktiniu bendras butas ir t. t. Pareiškėja nurodo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra pirktas už jos ir jos tėvų lėšas, todėl pripažintina, kad minėtas butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Be to, nurodė, jog automobilis FORD TRANSIT FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė teismo sprendime nurodyta 1448,10 Eur (5000 Lt), yra nupirktas už pinigus, sukauptus iš sūnaus M. G. gautos pašalpos. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius jai sumokėjo pašalpą už neįgalų vaiką M. G.. Kadangi automobilis nupirktas iš vaikui skirtų pinigų, tai jis santuokos nutraukimo metu negalėjo būti įtrauktas į dalintiną tarp sutuoktinių turto masę ir paliktinas atsakovo M. G. asmeninėn nuosavybėn, o jai priteistina piniginė kompensacija 724,05 Eur (2500 Lt). Atsakovas jai kompensacijos nemokėjo, automobilį pardavė, todėl iš jo priteistini 1448 Eur (5000 Lt) jai kaip sūnaus M. lėšų tvarkytojai.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo M. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjos D. G. pareiškimu nesutinka, teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti M. G. naudai iš D. G. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra visiškai nereikšmingos ir nesuteikia jokio pagrindo proceso atnaujinimui. Pareiškėja į bylą pateikė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytas 2001 - 2003 metais. Akivaizdu, jog šie dokumentai nėra nauji, ar juo labiau tik dabar atsakovei tapo žinomi. Aplinkybės, kurias siekiama įrodyti šiomis sutartimis, buvo įrodinėjamos bylą nagrinėjant dar 2013 metais. Taigi, visos šios pirkimo - pardavimo sutartys jau pirmosios instancijos teismui galėjo ir turėjo būti pateiktos, bet to padaryta nebuvo. Atsakovės depresija, ar tariamai jos atstovaujančios advokatės nepakankama kvalifikacija, nėra ir negali būti laikoma pateisinama priežastis atnaujinti bylą vien šių dokumentų pagrindu, kadangi jie galėjo būti pateikti mažu mažiausiai prieš 5 metus. Pagal pateiktų sandoriu turtinį galima drąsiai teigti, jog jie niekaip neįtakoja įsiteisėjusių teismų sprendimų. Nekilnojamasis turtas buvo perkamas ir parduodamas, tačiau duomenų, kad visa tai buvo daroma išimtinai iš atsakovės asmeninių lėšų, byloje nėra, priešingai, kaip matyti, turtą pirko/pardavė abu sutuoktiniai. Papildomai pažymėjo, jog konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad iki santuokos sudarymo atsakovė būtu turėjusi asmeninių lėšų, kaip kad nurodyta prašyme, nėra. Papildomai pažymėjo, jog atsakovės argumentai, susiję su automobilio FORD TRANSIT FT 100 įsigijimu, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
8. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
9. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgment of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, judgment of 25 July 2002; Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Kasacinio teismo konstatuota, kad šių normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
12. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.).
13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (atsakovė) D. G. prašo atnaujinti procesą, remdamasi tuo, kad jai 2018 m. liepos 9 d. motina J. A. pateikė naujus dokumentus apie nekilnojamojo turto įgijimą, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad ji iki santuokos sudarymo buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą ir pirkus bei pardavus keletą butų, paskutinis įsigytas butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuris santuokos nutraukimo metu buvo dalintas, yra pirktas už jos ir jos tėvų lėšas, todėl teigia, kad minėtas butas priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Teismas šios bylos kontekste pažymi, kad aplinkybių naujumas reiškia ne naujų, formalių įrodymų (dokumentų apie nekilnojamojo turto įsigijimą) pateikimą, o užfiksavimą tokių įrodymų turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai.
15. Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog ji su nepilnamečiais vaikais liko gyventi bute, mokėjo pagal galimybes mokesčius, tačiau negali gyventi be rūpesčių, nes antstoliai kartas nuo karto primena, kad butas bus parduotas iš varžytynių, siekiant padengti M. G. skolas, todėl ji nori išspręsti susidariusią situaciją - kad butas priklausytų jai ir vaikams ir galėtų ramiai gyventi. Teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodyto aplinkybės, jog esant pareiškėjai D. G. nepalankiai susidariusiai situacijai, t. y. iš buvusio sutuoktinio antstoliams priverstinai ketinant išieškoti skolas iš jo nekilnojamojo turto, pareiškėja nori, jog visas butas priklausytų jai, nelaikytinos naujai paaiškėjusios aplinkybės ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismo vertinimu, pareiškėja šiuo prašymu siekia iš naujo išspręsti turto, įgyto santuokos metu, padalijimo tarp buvusių sutuoktinių klausimą, nes pareiškėjai šiuo metu yra sukeliami papildomi rūpesčiai. Be to, teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo faktas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie pareiškėjai (atsakovei) D. G. buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir pareiškėja, pateikdama teismui papildomus įrodymus, siekia kad teismas papildomai juos įvertintų.
16. Teismas pažymi, kad svarbus aspektas byloje yra tai, kad pareiškėjos nurodomos butų įsigijimo ir pardavimo aplinkybės buvo žinomos ir jos buvo nurodytos ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013. Šias aplinkybes pareiškėja D. G. buvo nurodžiusi savo priešieškinyje ir kartu prašė teismo išreikalauti atitinkamus duomenis (t. 1, b. l. 59-60). Be to, butų įsigijimo ir pardavimo aplinkybes D. G. buvo nurodžiusi ir teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013 (t. 1, b. l. 144). Kad iki santuokos nutraukimo pareiškėja savo vardu turėjo įsigijusi nekilnojamąjį turtą ir jis santuokos metu buvo parduotas ir gautos lėšos už parduotą butą buvo panaudotos perkant kitus butus, nagrinėjant civilinę bylą neneigė ir pats ieškovas M. G. (t. 1, b. l. 84-86). Atkreiptinas dėmesys, jog nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsigijimo aplinkybės teismui buvo žinomos ir buvo įvertintos bei išanalizuotos Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendime (t. 1, b. l. 151). Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 taip pat svarbu paminėti, jog D. G. 2013 m. spalio 23 d. apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi, jog ji teismui neteikė įrodymų dėl visų pirkimo – pardavimo sutarčių, todėl, kad neprašė turto pripažinti jos asmenine nuosavybe, tik prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą (t. 1, b. l. 161). Šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, kad visos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013, o civilinės bylos nagrinėjimo metu ji dėl nekilnojamojo turto nuosavybės ir jo padalinimo buvo pasirinkusi tokią savo poziciją. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartyje buvo įvertinti byloje buvę įrodymai ir D. G. nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija pasisakė, kad „pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai nebuvo neigiama, kad šalys keletą kartų keitė butus, prie kurių įsigijimo atsakovė lėšomis jau neprisidėjo, kadangi nedirbo. Kad butų pirkimas-pardavimas buvo šeimos verslas, patvirtino pati apeliantė <...>. Tokiu atveju negalima teigti, kad šiuo metu šalims priklausantis butas turi būti dalinamas nelygiomis dalimis, atsižvelgiant į atsakovės indėlį. Būtent apeliantė privalėjo teismui įrodyti, kad šis indėlis buvo tiek svarus, kad būtų galima pripažinti jos teisę į didesnę dalintino turto dalį. Apeliantė nurodė, kad ji nesiekė įrodinėti to, kad butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl neprivalėjo teikti papildomų įrodymų. Kolegija pripažįsta, kad atsakovė buvo atstovaujama advokatės, todėl turėjo galimybę su ja pasikonsultuoti ir dėl įrodymų rinkimo svarbos šioje byloje“ (t. 1, b. l. 203).
17. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos, o įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, ji pati atsisakė teikti, nagrinėjant teisme civilinę bylą, kurioje dabar ir prašo atnaujinti procesą. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka būtinųjų sąlygų proceso atnaujinimui, t. y. kad jos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; tapo pareiškėjai žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
18. Pažymėtina ir tai, kad negalima tapatinti naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, ir pareiškėjos nurodomų argumentų, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėja sirgo gilia depresija, buvo dirgli ir pan., dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai paaiškinti advokatei apie turto įgijimo aplinkybes ir nors teisme turėjo advokatę, tačiau ji jai mažai padėjo, nes nesigilino kaip įgytas sutuoktinių turtas, ar prie turto įgijimo prisidėjo abu sutuoktiniai vienodai, ar kuris vienas iš judviejų didesne dalimi, todėl ir liko neišaiškintos labai svarbios ir esminės bylos aplinkybės.
19. Pareiškėja nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kad ją atstovaujanti advokatė (advokato padėjėja) bylos nagrinėjimo metu būtų blogai atstovavusi pareiškėją. Priešingai, pareiškėja D. G. turėjo galimybę, kuria ir pasinaudojo, pakeisdama savo atstovę - 2012 m. lapkričio 6 d. sudaryta atstovavimo sutartis su advokato padėjėja Daiva Rusakiene; 2013 m. sausio 11 d. sudaryta atstovavimo sutartis su advokato padėjėja Inga Mekiene (t. 1, b. l. 36, 89), todėl pareiškėjai buvo visos sąlygos jai su savo atstovėmis pasikonsultuoti dėl visų byloje esančių aplinkybių, dėl įrodymų rinkimo, jų pateikimo ir pan. O aplinkybė, jog atsakovė D. G. byloje užsiėmė poziciją - prašydama nukrypti nuo lygių turto dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą ir neprašant turto pripažinti jos asmenine nuosavybe, nesudaro pagrindo teigti, jog atsirado naujai paaiškėjusios aplinkybės, o priešingai, kaip jau buvo minėta, darytina išvada, jog visos aplinkybės minimos šiame prašyme kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, pareiškėjai buvo žinomos, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą.
20. Dėl pareiškėjos D. G. sveikatos būklės atkreiptinas dėmesys, jog apie jos sveikatos būklę teismui buvo žinoma dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013 (t. 1, b. l. 64, 65), ir bylą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos psichinės būklės ir negebėjimo suprasti savo veiksmų. Byloje nėra ir nebuvo įrodymų, jog pareiškėja dėl savo psichinės sveikatos būklės būtų neįgali ar jai būtų nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas kuriose nors turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja ne tik turėjo visas galimybes, bet ir jas išnaudojo, adekvačiai bendravo su savo atstovėmis, atskleisdama joms šeimos nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybes.
21. Pareiškėja (atsakovė) D. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės skirtingai nei nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, interpretuoja automobilio FORD TRANSIT FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybes, kurios, be abejo, jai buvo žinomos dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013. Todėl ir šio prašymo nagrinėjimo kontekste negali būti pripažintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-79/2013 buvo žinomos ir nurodytos aplinkybės, susijusius su atsakovės (pareiškėjos) gaunamomis pajamomis – pašalpos gaunamos už vaikus ir skirtos vaikams. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė (pareiškėja) D. G. nekėlė versijos, jog automobilis FORD TRANSIT FT 100 priklauso būtent neįgaliam vaikui M. G., o, priešingai, pati pareiškėja savo 2012 m. lapkričio 23 d. priešieškinyje buvo nurodžiusi, jog gyvenant santuokoje buvo įgytas turtas – automobilis FORD TRANSIT FT 100 ir, reikšdama reikalavimą, nurodė, jog prašo minėtą automobilį po santuokos nutraukimo priteisti M. G. asmeninėn nuosavybėn (t. 1, b. l. 59, 62). 2013 m. spalio 23 d. apeliaciniame skunde D. G. taip pat nekėlė abejonių dėl automobilio FORD TRANSIT FT 100 nuosavybės neteisėtumo, tik, nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu, nurodė, jog teismas, priteisdamas minėtą automobilį M. G., nesprendė jokios kompensacijos klausimo jai – D. G. (t. 1, b. l. 161). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai (atsakovei) D. G. automobilio FORD TRANSIT FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą ir teismui priimant 2013 m. spalio 23 d. sprendimą buvo ir turėjo būti žinomos (CPK 185 straipsnis).
22. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad pareiškėja (atsakovė) D. G. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymas atmestinas, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
23. Teismui nustačius, jog pareiškėjos (atsakovės) D. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso, dėl prašymo atnaujinti proceso padavimo termino (CPK 368 straipsnis) plačiau nepasisakytina, nes, kaip konstatuota, pareiškėjai visos jos nurodytos aplinkybės buvo jau žinomos teismui priimant 2013 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013.
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) M. G. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo priteisti jo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikęs. Todėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.