- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2-9-772/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08705-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
- 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. G. ir jos atstovei adv. D. Rusakienei, atsakovui M. G. ir jo atstovei adv. I. Bekerei, neatvykus Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė su ieškiniu 2010-12-20 kreipėsi į teismą, nurodydama, kad su atsakovu M. G., gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų: D. G., G. G. ir M. G.. Visi trys vaikai turi labai rimtų sveikatos problemų - Deividui - įgimta ichtiozė, simetriška laikysena ir žemaūgiškumas, Gretai - lėtinis neuritas, vidutinio laipsnio neprigirdėjimas, adaptacijos sutrikimas, elgesio ir emocijų sutrikimas, asimetriška laikysena, Mantui - cerebrinis paralyžius, spastinė tetraparezaė, generalizuota simptominė epilepsija, kontaktinis dermatitas, klubo sąnario panirimas dešinėje pusėje (šiam vaikui nustatytas sunkus neįgalumas). Kadangi šalių vaikai sunkiai serga, ieškovė yra priversta visą laiką būti namuose ir savo dėmesį skirti vaikams. Ieškovė neturi galimybės dirbti ir taip sudaryti geresnes sąlygas vaikų visapusiškam vystymuisi ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Tuo tarpu vaikų tėvas M. G., vietoj to, kad rūpintųsi savo vaikais, stengtųsi susirasti darbą ir prisidėti prie vaikų išlaikymo, lėšas, kurias šeima gauna už vaikus (šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija) panaudoja savo asmeninėms reikmėms -nusipirko mikroautobusą Ford Transit, dažnai išeina iš namų ir nežinia kur išneša pinigus, kurie skirti šalių vaikams. Taip pat yra pardavęs svetainės baldų komplektą bei toliau pardavinėja kitus daiktus. Pažymėtina, jog atsakovas net nėra užsiregistravęs darbo biržoje bei nededa jokių pastangų tam, kad susirastų darbą bei prisidėtų prie vaikų išlaikymo.
Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 5 straipsnis, LR CK 3. 3 straipsnio 3 dalis, 3. 26 straipsnis įtvirtina tėvų lygiateisiškumo principą, reiškiantį, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, todėl jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu. Šiuo klausimu savo praktikoje pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT CBS teisėjų kolegijos, nutartis c.b. Nr. 3K-3-173/2004) pažymėdamas, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3. 156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Svarbu tai, jog ieškovė viena savo vaikams Deividui, Gretai ir Mantui stengiasi sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, o atsakovas M. G. prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda. Pažymėtina, jog šiuo metu ieškovės mėnesinės pajamos yra 1 641 Lt ( iš kurių 156 Lt sudaro išmoka vaikui, 720 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų bei 765 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija). Šių pajamų neužtenka, kad būtų užtikrinti būtini vaikų poreikiai, taip kaip reikia jų psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad tėvų vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, išlaikymą vaikams turi teikti ir atsakovas M. G..
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad teismas priteisdamas vaikams išlaikymą turi atsižvelgti į ypatingus vaikų poreikius, į tai, kad jie turi rimtų sveikatos problemų ir, kad ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia daugiau, nei reikia auginant sveiką vaiką.
Deividui dėl įgimtos ichtiozės, jo kūnas nusėtas tarsi žuvies žvynais. Kai luobos nusilupa, odoje atsiveria žaizdos. Būna taip, kad vaikas, kuriam yra 12 metų, iš skausmo negali nei vaikščioti, nei rankos pakelti. Vien drėkinamiems kremams, kurių valstybė nefinansuoja, kas mėnesį ieškovė išleidžia po 300 Lt. Jauniausiasis sūnus Mantas serga sunkia cerebrinio paralyžiaus forma. Jis nevaikšto, negali pats pasisukti, nekalba, valgo tik maitinamas. Iš valstybės jis gauna tik simptominį gydymą, kad nebūtų tokie dažni traukuliai, po kurių jis neretai atsiduria reanimacijoje. Visas kitas priemones bei medikamentus, kurių reikia šalių sūnui Mantui (pvz. sauskelnes, organizmą stiprinančius vaistus ir pan.), ieškovė perka pati.
Dukrai Gerdai, nustatytas neprigirdėjimas ir jai reikia nešioti klausos aparatą. Ieškovės teiginius patvirtina spaudoje bei internetinėse puslapiuose skelbti straipsniai, kuriuose pasakojama apie ieškovės vaikų gyvenimą, jų retas ir sunkias ligas. Šie įrodymai pridedami prie ieškinio.
Pažymėtina, kad lėšų, kurias ieškovė gauna iš valstybės (1 641 Lt), užtenka tik iš dalies patenkinti vaikų poreikius, todėl ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti po 500 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3. 155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiko gydymui. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydymui taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius teismas turi atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protinęs galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnis, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7-15 straipsniai). Teismas, spręsdamas dėl neįgalaus vaiko išlaikymo dydžio turi atsižvelgti į neįgalumo pobūdį ir lygį, į neįgalaus vaiko sveikatos priežiūros paslaugų, medicininės ir socialinės reabilitacijos bei aplinkos pritaikymo būtinas išlaidas. Specialiųjų poreikių vaikas mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiomis mokymo priemonėmis ir ugdymui skirta kompensacine technika (Švietimo įstatymo 72 straipsnio 6 dalis). Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams apmokėti nepakanka, jas apmoka vaiko tėvai (CK 3. 192 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54.
Kadangi atsakovas ketina parduoti mikroautobusą, Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra įgytas iš vaikams skirtų lėšų bei registruotas atsakovo vardu, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti minėtą transporto priemonę iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pridedamus dokumentus ir vadovaujantis LR CK 3. 192, 3. 194, 3. 198 straipsniais ieškovė teismo prašė:
1. Priteisti iš atsakovo M. G. nepilnamečiams vaikams D. G., G. G. ir M. G. išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
2. Paskirti ieškovę D. G. vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
3. Priteisti iš atsakovo M. G. bylinėjimosi išlaidas.
4. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti transporto priemonę Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota M. G. vardu iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė D. G. ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, nes vaikai auga ir ateityje išlaidos jų išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikai ne tik būtų sveiki, nors šiuo metu jie visi turi sveikatos problemų, bet, kad ir ateityje jie galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, jog jiems reikalinga ir tėvo parama. Nurodė, jog dėl vaikų poreikių ieškovė patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti jiems reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas nedirba ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės, todėl jai pastoviai trūksta lėšų vaikų išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas ir valstybės gaunamą paramą, ji išleidžia ne tik vaikų išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamųjų patalpų išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir vaikų buities poreikius, jiems dar reikia įsigyti ir buitinės technikos. Nurodė, kad vaikams augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos nebeteikia ir visiškai su sūnumis nebendrauja. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaikų poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaikų egzistencijai. Neneigia, kad vaikai neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaikų motinos padėčiai, privalo teikti jiems išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos, išskyrus Mantą. Teigė, jog vaikų tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikams tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimai vaikų tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jos gaunamas pajamas bei vaikų amžių, sveikatą, poreikius, nėra nei per dideli, nei neatitinkantys vaikų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį kuriame nurodė, kad su jo reikalavimais nesutinka, dėl sekančių aplinkybių:
Ieškinyje žmona teigia, kad jis visiškai nesirūpina vaikais, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Viską išparduoda iš namų, neparneša jokių pajamų. Su ieškinyje pateiktais atsakovui kaltinimais jis nesutinka, kadangi tai neatitinka esamos situacijos ir tai patvirtina sekantys argumentai.
Šalies argumentai
Ieškovė pažymi, kad atsakovas nėra užsiregistravęs darbo biržoje. Nurodė, kad darbo biržoje nesiregistruoja ieškovės griežtu draudimu. Žmona griežtai prieštaraudavo prieš jo įsidarbinimą oficialiai. Viena iš priežasčių gali būti, kad dėl jo pagalbos namuose. Teigė, kad jis visada padėdavo rūpintis ir išmaitinti vaikus. Kai žmona išvykdavo su jauniausiu sūnum Mantu į ligoninę, atsakovas prižiūrėdavo likusius vaikus. Šiuo metu atsakovas prisiregistravęs darbo biržoje ir yra pasiryžęs susirasti darbą. Taip pat, tik atsakovas palaiko glaudžius santykius su vaikų mokykla, vaikščioja į susirinkimus, bendrauja su pedagogais. Ir šiuo metu vežioja dukrą Gretą į Pedagoginę psichologinę tarnybą pas psichologą.
Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas panaudojo savo reikmėms vaikų pinigus (šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją). Tai netiesa, nes atsakovas neėmė šių vaikams skirtų pinigų. Mikroautobusiukui atsakovas užsidirbo iš papildomų darbų. Visas pajamas ką uždirbdavo visada parnešdavo į namus, ir net negalėdavo panaudoti savo reikmėms, negalėjo nusipirkti sau rūbų. Iš namų išeina tik darbo reikalais arba su vaikais praleisti laisvalaikį mieste, gamtoje. Atsakovas vaikais rūpinasi ir stengiasi jiems duoti tai, ką privalo duoti tėvai, atsižvelgdamas į jų poreikius. O vaikams skirtos pašalpos ir kompensacijos buvo dedamos į taupomąją sąskaitą banke. Šeima tų pinigų nenaudojo kasdienėms reikmėms. Gyveno iš atsakovo uždirbamų pajamų.
Taip pat minima, kad atsakovas pardavė svetainės baldus, bei toliau pardavinėja kitus daiktus. Atsakovas nieko nepardavinėja iš namų. Būdavo, kad nusiperka kokį daiktą iš žmogaus, bet po to jį perparduoda, kad būtų jų šeimai pajamų. Ir atvirkščiai - vis stengiasi, kad jų vaikams nieko netrūktų. Jei tik yra atliekamų pinigų perka viską kas vaikams reikalinga. Kaip pavyzdį nurodė, kad 2010 metų pabaigoje nupirko antrą kompiuterį vaikams. Nors tuo metu šeimos pajamos to tikrai neleido.
Ieškovė teismui yra pateikusi straipsnius, kuriuose rašoma apie jų šeimos problemas. Tačiau išanalizavę šiuos straipsnius, pastebėsite pačios ieškovės prieštaravimus. Straipsnyje „3 sergančius vaikus auginanti moteris iš valdžios sulaukė tik pasiūlymo išsiparduoti“ žmona mini, cituoju - „...Vyro pajamos nenuolatinės. Kol vaikai buvo maži, jis negalėjo ieškotis nuolatinio darbo, nes Daivai būnant ligonėje su jaunėliu, jam tekdavo likti su likusiais. „...Mergaitė nieko nėra mačiusi, nė karto nebuvo išvykusi kur nors atostogų. Vis pagalvoju, kad gal jai padėtų savaitės ar dviejų atsipalaidavimas kur nors, bet artimų giminių neturime, kurie galėtų pagelbėti ją kur nors išvežti. Nežinau, kaip ją ištraukti iš šios būsenos“, - guodėsi moteris.
Mes abu turime tėvus, giminaičius. Tačiau nepalaikėme artimų santykių žmonos D. G. iniciatyva. Ji su visais konfliktuoja. Atsakovui griežtai yra uždrausta bendrauti su savo šeima. Pagal Pagrindinių teisių chartiją Europos Sąjungos 7 straipsnį kiekvienas žmogus turi teisę į pagarbą jo asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, jo namams ir ryšiams.
Straipsnyje minima, kad dukra nė karto niekur nebuvo išvykusi. Taip pat tai netiesa. Atsakovas su dukra Gretą dažnai nuvažiuodavo į Palangą, Rygą. Dažnai su vaikais nueidavo į kavines ar kitaip praleisdavo laisvalaikį.
D. G. teismui pateikė tik dviejų straipsnių kopijas, bet internete, www.delfi.lt, yra 3 straipsniai:
Straipsnyje: „Padėkite cerebriniu paralyžiumi sergančiam aštuonmečiui nuvykti į kliniką Izraelyje“ rašoma: „ Moters teigimu, šiuo metu ji kas mėnesį gauna 1 650 litų: šią sumą sudaro išmoka už vaiko slaugą ir vaikams skirtos pašalpos, prie šeimos biudžeto taip pat 600 - 800 litų prisideda vyras. „Anksčiau, kai darbo buvo daugiau, jo pajamos buvo didesnės....“
Šie straipsniai taip pat rodo, kad šeimai atsakovas padėjo ir, kad anksčiau pajamos buvo didesnės. Šiuo metu padėtis yra pablogėjusi, ir tai natūralu, nes dauguma žmonių šiuo metu išgyvena ekonominę krizę dėl šalyje susiklosčiusių nepalankių sąlygų. Dėl to atsakovo pajamos paskutinius mėnesius labai sumažėjo.
Taip pat ieškinyje ji teigia, kad atsakovas ketina parduoti mikroautobusą. Apie automobilio pardavimą jie buvo kalbėję prieš keletą mėnesių. Ji pati buvo padavusi skelbimą pardavimui ir nurodžiusi savo telefono numeri skelbime. Atsakovas nusprendė automobilio nebepardavinėti, nes už jį mažai siūlė. Kito automobilio šiuo metu šeima neišgalėtų įsigyti, todėl mikroautobusą jis pradėjo remontuoti. Ši transporto priemonė vienintelė, kurios dėka atsakovas uždirbdavo savo šeimai pinigus. Paskutinius mėnesius situacija buvo tokia, kad atsakovas neįstengia net pasikeisti vasarinių mikroautobuso padangų. Remontui pinigus teko skolintis, jam padėjo giminės, bet žmonos neprašė nė cento. Tuo metu išgalėjo nupirkti tik maisto, o grynųjų pinigų žmonai į rankas kelis mėnesius neturėjo iš ko duoti.
Visi vaikai turi rimtų sveikatos problemų, kaip nurodė pateiktame ieškinyje D. G.. Atsakovas sutinka, kad jie abu, t.y. jis, M. G. ir jo žmona, D. G. privalo rūpintis vaikais. Kaip reglamentuoja LR Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 5 straipsnis, LR CK 3. 159 straipsnis 2 dalis, 3. 26 straipsnis įtvirtina tėvų lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias civilinės teisės pobūdžio teises ir atsakomybę tarpusavio santykiuose bei savo vaikų atžvilgiu tiek santuoką sudarius ir jai tęsiantis, tiek ją nutraukus.
Todėl atsakovas neatsisako ir ateityje rūpintis vaikais, taip kaip rūpinosi ir iki šiol. Pastoviai domėdavosi vaikų gyvenimu mokykloje, nuolat atsakovas vienas, žmona pirmą kartą mokykloje pasirodė kai Greta ėjo į antrą klasę, lankydavosi mokykloje, domėdavosi jų pasiekimais, konsultuodavosi su įvairiais specialistais dėl pagalbos vaikams. Su vaikais lankydavosi pas šeimos gydytoją, rūpinosi jų sveikata. Tačiau šiai dienai vaikams mokėti alimentus tokio dydžio, kokio prašo atsakovo žmona, priteisti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui, atsakovas neišgalės nė prie didžiausių norų, kadangi yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant ir į tai, kad šalyje ekonominė krizė, todėl susirasti Šiaulių mieste gerai apmokamą darbą mažai galimybių juolab, kad atsakovas neturi jokio aukštesnio išsilavinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad šeimos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, atsakovas žmonai siūlė abiejų šalių susitarimu, gražiai susitarti dėl vaikų priežiūros ir išlaikymo, tačiau ji atsisako su atsakovu kalbėtis, visaip toliau jį žemina ir įžeidinėja. Nors LR Konstitucijos 21 str. ir kiti LR įstatymai, bei teisės aktai draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.
Namuose pastoviai didelė psichologinė įtampa todėl, atsižvelgiant į šalių vaikų sunkią psichologinę būseną, turėjo išeiti gyventi skyriumi, kad būtų mažiau traumuojami vaikai. Atsakovas puikiai supranta, kad ir jo išėjimas yra didelė trauma vaikams. Todėl norėjo išspręsti šią problemą nedidinant namuose psichologinės įtampos, netraumuojant vaikų.
Sutinka, kad teismas priteistų iš atsakovo periodines išmokas vaikų išlaikymui, bet prašė atsižvelgti į dabartinę jo padėtį ir šalyje esančią ekonominę padėtį. Atsakovas žino savo pareigą vaikams ir jos niekada neatsisako juolab, kad ir vaikai labai jį myli, o jis juos. Todėl teismo prašė atsižvelgti į jo sunkią finansinę padėtį, priteisti iš jo vaikų išlaikymui po 150 Lt išmokant kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui. Teigė, kad sutinkamai su LR CK 3. 198 str., teismas priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atsakovas taip pat prižada, kad pagerėjus jo materialinei padėčiai, sutinka prie vaikų išlaikymo prisidėti daugiau, kiek tai leis jo pajamos.
Nurodė, kad ieškovė jų vaikams įkūrė labdaros fondą, kurį pavadino ,,Vaikų sveikata“, t. y., kad vaikai turi dar papildomų pajamų jų sveikatos būklės gerinimui.
Su dukra Greta atsakovo santykiai yra glaudūs ir skyrybų atveju vaikas norėtų gyventi kartu su tėvu, todėl šiuo metu sutinka mokėti visiems vaikams periodines išmokas, taip pat ir dukrai, kol gyvena kartu su motina. Ateityje šis klausimas turėtų būti peržiūrėtas, atsižvelgiant į mergaitės pageidavimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą atsakovas teismo prašė:
1. Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. G., G. G. ir M. G. išlaikymą po 150 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ateityje paliekant svarstytiną klausimą dėl dukros Gretos išlaikymo.
2. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateikė teismui įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės D. G. ieškiniu atsakovui M. G. dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir visais pridėtais dokumentais.
Išvadoje nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus matyti, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus: D. G., G. G. ir M. G..
Ieškove nurodė, kad visi vaikai turi sveikatos problemų. Ieškovės teigimu atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų iki jų pilnametystės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 192 - 3. 203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3. 192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3. 3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G., G. G. ir M. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Klausimą dėl išlaikymo dydžio prašytume spręsti teismo posėdžio metu.
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G., G. G. ir M. G. yra ieškovės D. G. ir atsakovo M. G. vaikai (b.l. 7 - 9). Vaikų tėvai pastaruoju metu gyvena skyrium, nors santuokos jie nėra nutraukę (b.l. 6). Ieškovė dėl vaikų ligų ir sveikatos būklės nedirbo ir negali įsidarbinti (b.l. 1 - 3). Duomenų, kad atsakovas anksčiau būtų dirbęs irgi nėra, tačiau pastaruoju metu jis yra įrašytas Darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo (b.l. 33). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, vairuoja lengvuosius automobilius ir gali dirbti pagalbinius darbus (b.l. 73, 97 - 100). Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaikų interesų. Pirmiausia, vaikams išlaikymą teikia tik valstybė ir paramos davėjai, nors du šalių vaikai lanko mokyklą, Mantas dėl sveikatos būklės nelankė vaikų lopšelio darželio ir negali lankyti mokyklos. Antra, kadangi atsakovas pripažino, kad kol kas pastoviai neteikia vaikams išlaikymo, todėl vaikams išlaikymas iš jo priteistinas pagal teismo sprendimą. Trečia, atsakovo vaikų išlaikymo naštą prisiėmė valstybė arba ieškovei padeda paramos davėjai (b.l. 35 - 36, 82). Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas dėl jos nurodyto dydžio išmokų priteisimo iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu nebegyvena ir jo neteikia (b.l. 10). Remiantis paminėtu pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikams bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu nebeteikia vaikams reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaikų poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (b.l. 11 - 12, 76 - 82). Be to individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikai šiuo metu dar paaugliai, du iš jų lanko mokyklines įstaigas (b.l. 34), o sūnus Mantas dėl negalios to daryti negali (b.l. 16). Vyresnieji vaikai siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis (b.l. 13 - 14). Šalių sūnaus Manto sveikatos palaikymui šios išlaidos yra gana didelės (b.l. 15, 83 - 86). Taip pat vyresniems vaikams vystantis gali išryškėti ir kiti jų pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3. 192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikų, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo išėjimas gyventi kitur ir atsisakymas teikti vaikams išlaikymą dėl jiems reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra atsakovo aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikams ir jos neteikdamas šiandien, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaikų poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina teikia parama vaikams, tai pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikams neatidėliotinai ir jiems gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomiems, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaikų išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikams reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaikų poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams. Tačiau ir čia teismas daro išlyga atsižvelgdamas į šalių sūnaus Manto sveikata ir mato pagrindą nukrypti nuo aukščiau paminėtos nuostatos.
Teismas sutinka su ŠVTAS išvados argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė jų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaikų, išskyrus Mantą, išlaikymui po penkis šimtus litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikams, šiandien dar būtų per didelis ir pabloginantis atsakovo padėtį. Todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl vyresniems vaikams reikalingo išlaikymo tenkintinas iš dalies ir Deivido bei Gretos išlaikymui priteistina iš atsakovo kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, o reikalavimas dėl Mantui reikalingo išlaikymo tenkintinas visiškai, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikata bei profesinius įgūdžius. Šis išlaikymas priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.). Taip pat teismas nagrinėdamas šiuos ieškovės prašymus, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikia nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, o siekia, kad jo vaikų išlaikymo našta atitektų valstybei ar paramos teikėjams. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia tenkinti iš dalies ieškovės reikalavimą dėl vyresniems vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, o dėl Mantui reikalingo išlaikymo dydžio visiškai, kurie būtini sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi. Šis šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį ar labdaros fonde esančias pinigines lėšas, bet ir į visus su vaikų gyvenimu, jų sveikata bei išlaikymu susijusius poreikius (b.l. 13 - 20, 35 - 36, 44 - 52, 76 - 86). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3. 192, 3. 194, 3. 196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jų įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.
Vaikų motina ieškovė D. G. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaikų: Deivido, Gretos ir Manto išlaikymui tėvo M. G. mokamas periodines išmokas iki jų pilnametystės (CK 3. 191 str. 1 d. 3 p.).
Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis yra indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė D. G. bylos nagrinėjimo metu naudojosi advokato paslaugomis, dėl to šios jos patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str. 1 d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. G., G. G. ir M. G. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina 2011-02-08 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 150 str. 3d.). Tačiau iki sprendimo įvykdymo paliktina galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-12-22 nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – lengvojo automobilio arešto (CPK 150 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. G. tenkinti iš dalies.
1. Priteisti iš atsakovo M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G. (a/k (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-20 iki vaiko pilnametystės.
2. Priteisti iš atsakovo M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-20 iki vaiko pilnametystės.
3. Priteisti iš atsakovo M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-20 iki vaiko pilnametystės.
4. Įpareigoti nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę D. G. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus D. G. (a/k (duomenys neskelbtini) dukters G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas iki jų pilnametystės.
5. Priteisti ieškovei D. G. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) 468,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui skirtas lėšas bei 9,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 477,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus).
7. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
8. Sprendimui įsiteisėjus palikti galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-12-22 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl lengvojo automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arešto.
9. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-02-08 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. G., G. G. ir M. G. priteisimo.
10. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.