Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Daivai Girdenienei dalyvaujant ieškovui M. G. , jo atstovei advokatei I. P. atsakovei D. G. jos atstovėms advokatei I. M. , advokato padėjėjai D. R. , institucijos teikiančios išvadą atstovui Alai Ivanovai

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui D. G. , institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės , nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo , priteisto išlaikymo jiems pakeitimo , santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Ieškovas prašo nutraukti santuoką sudarytą su atsakove 1998-03-21 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovės kaltės . Nurodo ,kad ši santuoka pirma . Su atsakove susilaukė trijų vaikų , tai sūnus D. gim. 1998-04-02 ir dukra G. gim. 2000-03-04 ir sūnus M. gim. 2002-04-27, kurie dar nepilnamečiai ir gyvena kartu su mama- atsakove. Nurodo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės kaip sutuoktinio esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo . Jis 2010 metais išėjo iš namų ir visus metus gyveno atskirai . Labai išgyveno ,kad negali matytis su vaikais , todėl 2011 m pabaigoje grįžo namo. Tikėjosi ,kad ir atsakovė padarė išvadas , tačiau jos elgesys nepasikeitė. Pagyveno 6 mėnesius , o nuo 2012 liepos mėnesio vėl gyvena atskirai su atsakove nebeveda bendro ūkio ,nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovė labai dažnai pradėdavo konfliktus , šmeižė jį, jau dešimt metų neturi lytinių santykių ,nes jų vengia atsakovė. Teismui nustačius terminą susitaikyti , atsakovė nerodė jokio suinteresuotumo ,neįsileisdavo į namus ,kad pasimatyti su vaikais , matė jos pažinčių ieškančios skelbimus. Santuokos bendru šalių sutarimu nepavyko nutraukti ,nes nesutiko atsakovė. Ieškovas po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes. Vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su atsakove , nes vaikai gyvena kartu su ja , norėtų jei atsakovė sutiktų ,kad vaikai gyventų su juo. Bendravimo su vaikais tvarkos jis neprašo nustatyti , nurodo ,kad atsakovė galėtų leisti jam bendrauti su vaikais netrukdomai iš anksto suderinus bendravimo laiką. Prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir priteisti po 300 Lt periodinių išmokų kiekvienam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės bei išlaikymą turtu ir kiekvienam vaikui priteisti po 1/.6 dalį buto , kurio unikalus Nr. 2997-2004-3011:0034 , esančio Šiaulių m. 5069 Lt vertės. Prašo padalinti lygiomis dalimis santuokoje įgytą nekilnojamą turtą trijų kambarių butą , esantį Šiaulių m. įgytą pirkimo – pardavimo sutartimi po ½ dalį 15206 Lt vertės. Savo dalį jis skirtų vaikams , kaip išlaikymą , tuo pačiu būtų jiems užtikrintas ne tik išlaikymas ,bet ir gyvenamoji vieta. Nurodo ,kad kreditorinių įsiskolinimų neturi.

skolos padengimą ,nes jam nereikėjo būti tarpininku , ieškovė tai galėjo tai padaryti pati ,nes su tėvu taip pat susitikdavo ,kaip ir jis, nes gyveno viename name žino ,kad skola negrąžinta.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškovo reikalavimą pagal ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo , bendravimo su vaikais nustatymo , išlaikymo priteisimo , palaikė. Ieškovas su atsakovės priešieškiniu sutiko dalinai , savo prieštaravimus pateikė atsiliepime , kurį palaikė ir teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai

Iš šalies paaiškinimų , bylai pateiktų dokumentų matyti,kad šalys 1998-03-21 sudarė santuoką /b.l. 3 / Šios santuokos metu gimė sūnus D. gim.1998-04-02, dukra G. gim. 2000-03-04 ir sūnus M. gim. 2002-04-27 ,kurie dar nepilnamečiai./ b.l.5,6,7 / Ieškovas nurodė ,kad jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ,nes dėl charakterių nesutapimo, atsakovės nesirūpinimo šeima, negamino vaikams valgyti, todėl jis toliau su atsakove nepanoro gyventi ir 2010 metais paliko atsakovę , nuomoja butą, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė.. Atsakovė pripažino ,kad santuoka toliau negalima dėl santuokos iširimo laiko ,kad yra tik ieškovo kaltė .

Pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje byloje ieškovas prašo nutraukti dėl vieno sutuoktinio kaltės , o atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ,nes jis paliko šeimą.

Teismas spręsdamas , ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės , turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu , jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas , nustatytas CK 3.26-3.30 ; 3.35 -3.36 ;3.85 , 3.92 ;3.109 , ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas , aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę pažymi ,kad tai yra lojalumo , savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos , visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai , kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama , t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ,kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės ,jeigu jis yra neištikimas , paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Teismas išklausęs šalių parodymus aiškindamas šią įstatymo normą ir teisiškai ją kvalifikuodamas įvertina tai ,kad CK 3.60 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija taip pat ir sutuoktinio neištikimybė yra nuginčijamos ir laiko ,kad santuoka iširo realiai ne dėl atsakovės nurodytos priežasties, kad ieškovas paliko šeimą, bet dėl kitų priežasčių, ta linkme formuojama ir teismų praktika /LAT nutartis civ. b. 3k-3-254/2010/ Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų , nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje , pažeidimo faktas , o ne apskritai visų jam ,kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti / CK 3.27 str.1d./ ir kaip nustatyta bylos duomenimis ieškovas šią pareigą vykdė . Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ,vienas kitą gerbti , remti moraliai ir materialiai , atsižvelgiant į kiekvieno galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo . Atsakovės teigimu , ieškovas nuolatos girtavo , kildavo barniai ,tačiau įrodymų ,kad ji kreipėsi į policiją, teismui nepateikė . Ieškovo teigimu atsakovė tinkamai nesirūpino vaikais , tačiau įrodymų nepateikė . Iš pateiktos pažymos /b.l. 20 / matyti ,kad ieškovas rūpinasi šeima , vaikais , nuolatos bendrauja su vaikų mokytojais. Atsakovė nurodė ,kad šeima gyveno tik iš pašalpų ir socialinių išmokų ir ieškovas šeimos nerėmė materialiai, tačiau iš pateiktų duomenų matyti ,kad ieškovas dirba /b.l. 18 /, teismas įvertina ir pateiktus duomenis apie šeimos įgytą nekilnojamą turtą , bei į tai ,kad atsakovė nedirba/b.l. / , todėl laiko ,kad atsakovės teiginys , kad ieškovas visiškai nesirūpino šeima ir jos materialine gerove laiko nepagrįstu . Teismo nuomone, atsakovė priešieškinyje nurodydama ieškovo kaltę turi ne tik ją nurodyti , o ir pateikti įrodymus , kodėl ji negali būti laikoma kalta. Teismas vertindamas liudytojų –atsakovės motinos J. A. ir brolio E. A. parodymus , atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius ,kurie tarp šalių nebuvo itin geri ir nuoširdūs iki faktinio santuokos iširimo . Ieškovas nurodė ,kad jis išsikėlė iš namų , kuriuose gyveno su atsakove nuo 2010 metų ir nepateikė teisinių argumentų , kodėl esant šioms aplinkybėms jo kaltė neturėtų būti konstatuota. Teismas atsižvelgia ir į tai ,kad abiejų sutuoktinių tarpusavio santykių pablogėjimo metu nuo 2012m. sausio mėnesio atsakovė nebendravo su ieškovu , jos prašymu teismui nustačius terminą susitaikyti nesiekė išsiaiškinti konfliktinės situacijos ir jos sureguliuoti ,nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo , kuris ateityje padėtų atkurti darnius sutuoktinius ryšius . Šalys turėjo skirtingus požiūrius į gyvenimą , nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikių susitarimų , prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu ,kai šalys gyveno kartu , todėl laikytina ,kad abi šalys pažeidė savo ,kaip sutuoktinio pareigas išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas.

Vertinant pateiktų įrodymų visumą , teismo nuomone , konstatuotina ,kad yra mišri abiejų sutuoktinių kaltė ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės / CK 3.61 str. 2d./ , todėl ji nutrauktina dėl abiejų kaltės . Atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė, nes tokia teisė numatyta įstatymu / CK 3.31 str./

CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą susijusią su santuokos nutraukimu , taip pat neturtinę žalą , padarytą dėl santuokos nutraukimo, ši nuostata netaikytina jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai ,kad nėra teisinio pagrindo svarstyti atsakovės reikalavimo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai ,nes aplinkybė, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės , jo kaltų veiksmų ,neįrodyta /CK 6. 250 str. 2d./

CK 3.72 str. 1d. nustatyta sutuoktinio teisę reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą , ieškovė nurodė ,kad jai turi būti priteista po 300 Lt kas mėnesį dėl jos sveikatos būklės ir dėl to ,kad ji turi nuolatos rūpintis trimis vaikais , kurių vienas –sūnus Mantas turi sunkią negalią nuo gimimo , nors įrodymų ,kad jam suteiktas neįgalumo lygis nepateikė, pateikta tik pažyma dėl specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimo /b.l. 77/ Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo , su prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita / LAT nutartis civ.b. Nr 3k-3-500/2003/ CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma , reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi , o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės ,kaip sutuoktinio nedarbingumas , amžius ir kt. , gali būti reikšmingos , sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį , siekiant nustatyti , ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų ,kad galėtų save išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo , o prašė teismo šią teisę pripažinti ir priteisti iš ieškovo 300 Lt išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pareiga įrodyti ,kad turimas turtas ir pajamos nėra pakankamos , t.y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas išlaikymas , tenka sutuoktiniui , reikalaujančiam priteisti išlaikymą , o tokių įrodymų atsakovė nepateikė / CPK 178 str./ Atsakovė nurodė ,kad jos gaunamų pašalpų vaikams išlaikyti nepakanka , ją paremia jos mama maistu ,tačiau liudytoja J. A. parodė priešingai ,kad ji maistu dukros- atsakovės nerėmė du metus , nes pastaroji neprašo , o apie nesveiką jos sūnų Mantą ji sužinojo tik dabar , nors jam jau 10 metų. Be to , atsakovė nurodo ,kad vaikų priežiūrai samdo auklę , kuriai moka po 4 litus už valandą ,nors pati nedirba ,todėl laikytina ,kad jos pajamos pakankamos. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos asmeniškai turimų būtinųjų išlaidų pagrįstumo , todėl konstatuotina, kad pagal esamus duomenis neįrodytas atsakovės 300 Lt dydžio išlaikymo būtinumas.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus , rūpintis jų sveikata , išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis ,kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus D., dukros G. ir sūnaus M. gyvenamąją vietą su atsakove tenkintinas ,nes jie gyvena kartu ir tai jų interesų nepažeidžia, šiam reikalavimui neprieštaravo ir atsakovė. / CK 3. 169 str./

Pažymėtina ,kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti vaikus . Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku , rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Ieškovas reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos nedetalizavo, teismo posėdžio metu nurodė ,kad jam bendrauti su vaikais trukdo atsakovė. Atsakovė priešieškinio papildymu /b.l. 90/ prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką , kuriai iš esmės neprieštaravo ieškovas , todėl laikytina , kad atsakovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas , ir bendravimo su vaikais tvarka nustatytina jos pasiūlytu variantu. Ieškovas kaip vaikų tėvas turi teisę ir pareigą maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, todėl atsakovė turėtų laikytis savo prašymo ir netrukdyti ieškovui bendrauti su vaikais. /CK. 3.170str../ Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones , kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai , nes vaiko teisės yra prioritetinės

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių - išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal šį straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus . Išlaikymo forma ir tvarka nustatoma bendru tėvų susitarimu , kaip matyti iš bylai pateiktų duomenų , šalys ir iki teismo posėdžio ir jo metu nesusitarė. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai . Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta , kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas , t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą . Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia , turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikių išlaikymo dydis / CK 3.192 str. 2d./ , jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius , ta linkme yra formuojama ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktika /civ.b. Nr. 3k-3-495/2008/ Iš pateiktų bylai duomenų ir kaip teigė šalys didesnę dalį jų pajamų sudarė gaunama pašalpa už vaikus , be to ,kaip nurodė ieškovas jo gaunamos pajamos buvo didesnės ,nes prekiavo baldais iš Vokietijos , šiuo metu jo pajamos sumažėjo ,jo gaunamas atlyginimas vidutiniškai 1700 Lt atskaičius mokesčius ir nuo šios sumos jis moka išlaikymą vaikams, kuris kas mėnesį sudaro po 1074 Lt , todėl jam lieka 660 Lt / b.l. 97/ Iš pateiktos bylai pažymos /b.l. 46/ matyti ,kad atsakovei skiriamos pašalpos dydis 1673,52 Lt už vaiko išlaikymą . Atsakovė nurodė ,kad šios sūnaus Manto išlaikymui ji išleidžia po 1203 Lt kas mėnesį ,kokios išlaidos kitų vaikų atžvilgiu ,nenurodė ,nes teigė ,kad išlaikymas priteistas 2011-04-15 sprendimu ir iš naujo įrodymų nereikia pateikti. Atsakovė teigė ,kad ji bedarbė , tačiau duomenų ,kad ji būtų registruota šioje įstaigoje nepateikė , nurodė ,kad negali dirbti visą darbo dieną, nes turi prižiūrėti tris vaikus, kurių vienas neįgalus. Ieškovas nurodė ,kad atsakovė įkūrė labdaros fondą ir tokiu būdu gaudavo vaikams išlaikyti pinigų ,tačiau kokiomis sumomis ir už kurį laikotarpį gaunamos lėšos , šalys įrodymų nepateikė. Šalių vaikai turi sveikatos problemų /b.l.64,66 ,68,70-78/ , todėl reikalingos papildomos lėšos jų sveikatos palaikymui , tačiau nepateikus įrodymų ,teismas negali tinkamai įvertinti jų poreikių.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai , todėl laikytina ,kad ieškovo reikalavimas , kad pakeitus teismo sprendimą iš jo būtų priteistas išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui, kas atitiktų ne tik minimalius ,bet ir būtinus vaiko poreikius , tenkintinas , be to, vaikų išlaikymas neturi tekti vienai šaliai ./CK 3.192, 3.194, 3. 196 , 3.198 str./ .

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio , todėl natūralu ,kad kinta vaiko poreikiai , taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius.

Nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise tenka ieškovei/ CK 3.190 str. /

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką dėl kurios ieškovas prieštaravimo nepareiškė ,todėl jos reikalavimas tenkintinas. Ieškovas nurodė ,kad atsakovė pati turėtų laikytis šios bendravimo tvarkos ,nes paskutiniu metu draudžia bendrauti su jais.

Ieškovas pateikė reikalavimą padalinti nekilnojamą turtą – butą esatį Šiaulių m . kurio vertė ieškinio pateikimo metu nurodyta 230412 Lt vertės , patikslinus , 2013 -02-11 dienai ,jo vertė 97200 Lt. Atsakovė priešieškiniu prašė butą priteisti jos asmeninėn nuosavybėn/b.l. 62/,nes butas įgytas panaudojant jos asmenines lėšas . Kaip matyti iš bylai pateikto butas esantis Šiaulių m. įgytas 2003-04-04 pagal pirkimo pardavimo sutartį šalime esant registruotoje santuokoje /b.l.9/ Atsakovė nurodė ,kad iki įsigyjant dalijamą butą , jai iki santuokos jos mama buvo nupirkusi vieno kambario butą , šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovas , bei teismo posėdyje liudytoja apklausta J. A. ,jos brolis E. A. ir pardavus butą po santuokos šalys pirko kitus butus , juos perparduodavo ir galutinai įsigijo butą esantį (duomenys neskelbtini). Kiek butų buvo nupirkta ir parduota , kokios lėšos buvo gautos , šalys įrodymų nepateikė nors patvirtinti ir paneigti bylai turinčias reikšmės aplinkybes turi nurodyti šalys / CPK 178,180 str./ Atsakovė nurodė ,kad ji visą laiką nedirbo ,nes vienas po kito gimė vaikai ir ji turėjo juos prižiūrėti , todėl asmeninių lėšų butui neskyrė. Liudytoja J. A. parodė,kad butui įsigyti davė 15000 Lt , tačiau rašytinių įrodymų nepateikė ir įrodymo , kad nurodyti pinigai buvo panaudoti būtent ginčo butui įsigyti taip pat nepateikta. Ginčo butas įregistruotas atsakovės vardu, tačiau preziumuojama , kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė ,nes atsakovė neįrodė ,kad tai yra jos vienos asmeninė nuosavybė, be to ,butui pirkti panaudotos lėšos viršijo jos lėšas pardavus iki santuokos turėtą butą , kuris buvo jos asmeninė nuosavybė / CK 3.88 str.1d.,2d.3.90 str. / Pripažinus ,kad nekilnojamas turtas – butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė , preziumuojama ,kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios / CK 3.117 str./ , todėl ieškovo reikalavimas padalinti butą Dvaro g. 49-34 po ½ dalį pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas jam tenkančios turto dalies atsisako vaikų interesams , jų išlaikymo daliai, todėl ieškovui tenkanti turto ½ buto dalis po 1/6 dalį 5069 Lt vertės atitenka jo nepilnamečiams vaikams sūnui Deividui , dukrai Gretai ir sūnui Mantui, tokią išlaikymo formą numato įstatymas / CK. 196 str.1d.3p./

Iš pateiktų teismui duomenų / b.l. 12 / matyti ,kad šalys turi transporto priemonę automobilį FORD TRANSIT FT 100 , kurį atsakovė prašo padalinti ir priteisti ieškovui . Atsakovas nurodė ,kad šiam automobiliui reikalingas remontas ,tačiau dėl jo padalijimo prieštaravimo nepareiškė , todėl priteistinas ieškovui. Kito kilnojamo turto šalys nenurodė ir neprašo jo dalinti .

Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies . Ieškinį patenkinus iš dalies , išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai , o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas ieškovo reikalavimus patenkino po 60 proc . ,atsakovės priešieškinys tenkintas 20 proc., todėl šalių sumokėtas žyminis mokestis viena kitai nepriteistinas./CPK 93 str. / Ieškovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 proc. /b.l.22/, todėl bylinėjimosi išlaidos, advokato atstovavimo pagal atsakovės pateiktus kvitus iš jo nepriteistinos ir apmokamos iš atsakovės , valstybės biudžeto lėšų/ CPK 96 str. 4d./

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,260,265,270str.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

Priimti galutinį sprendimą .

Santuoką , įregistruotą 1998-03-21 tarp M. G. gim. 1977-09-21 Šiaulių r. Šakynos k. a.k (duomenys neskelbtini) ir D. G. gim. 1976-06-22 Joniškio r. Linkaičių k. a.k (duomenys neskelbtini) įregistruotą Šiaulių m. CMS , įrašo Nr. 152 turinčių nepilnamečių vaikų nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką palikti pavardes (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. G. gim. 1998-04-02, G. G. gim. 2000-03-04 ir M. G. gim. 2002-04-27 gyvenamąją vietą su motina D. G. a.k (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ,kad M. G. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį lanko nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietovėje nuo 18 iki 20 valandos .Kitomis darbo savaitės dieniomis M. G. gali lankyti savo nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietovėje ir atsižvelgiant į jų sveikatos būklę , gali su vaikais praleisti laisvalaikį ir ne jų gyvenamojoje vietovėje.

M. G. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį , nuo šeštadienio 11val . iki sekmadienio 18 val. lanko savo nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje , o kitais savaitgaliais , atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų sveikatos būklę ,gali su vaikais praleisti laisvalaikį ir ne jų gyvenamojoje vietovėje.

M. G. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia šventes susijusias su tėvų gimtadienais ar jų artimųjų giminaičių gimtadieniais ir kitomis šventėmis. Jei šios šventės sutampa su savaitgaliais , kuriais turi teisę su vaikais praleisti D. G. , šalys susitaria suderinti kitą matymosi su vaikais laiką.

M. G. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia valstybės švenčiamas šventes ir vaikų atostogas rotacijos principu , pvz. 2013 Naujieji metai su mama D. G. , 2014 metais Naujieji metai su tėvu M. G..

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2011 priteistą išlaikymą vaikams ir priteisti iš M. G. a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. gim. 1998-04-02 , G. G. gim. 2000-03-04 ir M. G. gim. 2002-04-27 po 300 Lt periodinių išmokų kiekvienam kiekvieną mėnesį nuo 2013-11-02 iki jų pilnametystės bei išlaikymą turtu ir kiekvienam vaikui priteisti po 1/6 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ,5069 Lt vertės.

Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną D. G. .

Padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą trijų kambarių butą , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. 30412 Lt vertės tarp sutuoktinių M. G. ir D. G. lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį buto. M. G. padalinto turto dalis atitenka vaikų išlaikymui po 1/ 6 dalį.

Padalinti šalių kilnojamą turtą ir priteisti: M. G. a.k (duomenys neskelbtini) automobilį FORD Transit FT 100 5000 Lt vertės įregistruotą M. G. vardu, likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.