- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-198-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00618-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Irmantas Šulcas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- R. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neįregistruotą statinį (toliau – ir turtas, gyvenamasis namas), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir priteisti ieškovui ½ dalį šio turto arba piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį šio turto; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5 252,70 Eur už prievolės įvykdymą.
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jo ir atsakovės R. M. santuoka. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018, buvo patvirtintas šalių prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo bei nutraukta šalių santuoka ir išspręsti visi su tuo susiję klausimai, tarp jų – padalintas santuokos metu įgytas turtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nepaisant to, kad su atsakove santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo šalys ir toliau kartu gyveno kaip sutuoktiniai, augino sūnų, juo rūpinosi ir vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą biudžetą, gyveno iš bendrų lėšų ir jas kartu kaupė. Po santuokos nutraukimo kartu lankė atsakovės ir jo gimines bei draugus, kaip sutuoktiniai dalyvaudavo giminių šventėse, kartu atostogavo. Ieškovo teigimu, ne visi pažįstami žinojo, kad šalių santuoka nutraukta, nes ir po santuokos nutraukimo tarpusavio santykius demonstravo kaip sutuoktiniai.
4. Gyvenant atsakovės tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalys vykdė bendrą jungtinę veiklą. Šiuo adresu buvo deklaruota ir ieškovo gyvenamoji vieta, kuri namo savininko panaikinta 2020 m. rugsėjo 15 d., kuomet ieškovas pradėjo derybas dėl bendro turto įregistravimo.
5. Ieškovas su atsakove pažįstamas nuo 2006 metų, todėl, nors (duomenys neskelbtini) juridiškai nutraukė santuokinius ryšius, tarp šalių ir toliau tęsėsi tarpusavio pasitikėjimo, lojalumu grindžiami partnerystės santykiai. Dar santuokoje šalys nusprendė bendromis jėgomis šeimos reikmėms statytis namą įgytame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šalys kartu dirbo, kaupė pinigus ir statė gyvenamąjį namą. Tai, jog gyvenamasis namas pastatytas atsakovei priklausančiame žemės sklype, nereiškia, kad ji viena siekė tapti nekilnojamojo turto savininke. Priešingai, ieškovas ir atsakovė, kartu statydami atsakovės sklype gyvenamąjį namą, pasitikėjo vienas kitu, todėl statybų metu nekėlė klausimo dėl turto registracijos, nes dar prieš namo statybą buvo aptarę, kad jis bus abiejų šalių.
6. Gyvenamąjį namą statė nuo pamatų; kartu kreipėsi į architektą su prašymu parengti vienbučio gyvenamojo namo statybos projektą, derino jį kartu; gavo statybos leidimą; samdė darbininkus namo statyboms. Statybos darbai kainavo: pamatų įrengimas – 8 000 Eur, sienų mūrijimas – 15 600 Eur, perdangos įrengimas – 3 500 Eur, grindų apšiltinimas – 3 500 Eur, stogo dengimas – 15 500 Eur (stogo šiltinimo darbus atliko pats ieškovas), išorės fasado apšildymas ir apdaila – 11 500 Eur, langų ir durų pastatymas – 14 500 Eur, santechnikos darbai – 8 000 Eur, elektros įrengimo darbai – 8 000 Eur, vandentiekio ir nuotekų pajungimo darbai – 2 000 Eur, dujotiekio įrengimas – 1 500 Eur, židinio įrengimas – 1 800 Eur. Statybų metu buvo nuomojami metalinis garažas ir biotualetas – 700 Eur. Visas medžiagas, reikalingas statyboms, pirko Lenkijoje. Vidaus apdailą atliko bendromis lėšomis ir darbu. 2019 metų gegužės mėnesį buvo supirkti baldai. Su atsakove bendru darbu ir lėšomis šalys gerino žemės sklypą po namu – atliko gerbūvio darbus, lygino sklypo reljefą, tiesė kelią.
7. 2019 metų pabaigoje namo statybos ir įrengimo darbai buvo baigti ir šalys jame apsigyveno, tačiau netrukus po sunkios ir ilgai trukusios ligos (duomenys neskelbtini) mirė šalių sūnus. Po šio įvykio atsakovė palūžo emociškai, nepriėmė ieškovo paguodos, atsisakė dalintis skausmu, nusprendė nutraukti šalių santykius. Nepaisant ilgalaikių santykių ir bendru darbu bei lėšomis įgyto turto, atsakovė 2020 metų rugsėjo mėnesį nusprendė ieškovą išvaryti iš bendrai pastatyto namo. Tuo tikslu netgi parengė ir pateikė pasirašyti 2020 metų rugsėjo mėnesio sutartį dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo sąlygų, kuria, ieškovui įsipareigojus išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo priimti jai perduodamas patalpas bei sumokėti ieškovui 10 000 Eur grynais pinigais. Ieškovui nesutikus, atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. išvarė ieškovą iš namų, pakeitė spynas, nors name liko ieškovo asmeniniai daiktai, dokumentai, telefonas ir kt., jų negrąžino. Tuomet ieškovas suprato, jog atsakovė nori jį apgauti ir nesidalinti bendro turto.
8. Šalys gyvenamąjį namą statė ir įrenginėjo kartu. Ieškovas nuolat dirbo, gaudavo pastovias, nuolatines pajamas, kurias skirdavo bendriems poreikiams tenkinti, namo statybai, remontui. Būtent ieškovas slaugė ir prižiūrėjo sergantį sūnų. Ieškovas, gyvendamas su atsakove, kartu su ja vykdė prekybinę veiklą – dirbo pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini). Ieškovas mokėjo už atsakovės prekybos vietos su įranga nuomą, pvz., 2019 m. spalio 31 d. sumokėjo 1 940,17 Eur, 2020 m. sausio 3 d. – 1 662,92 Eur. Be to, ieškovas namo statybai panaudojo savo žinias, įgūdžius, pinigines lėšas, darbą bei laiką.
9. Ieškovas mokėjo už būsto paskolą Luminor bankui pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. 2418-2015-105835, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu patvirtintos sutarties 4.3 punktą civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018, atsakovė įsipareigojo asmeniškai vykdyti prievolę. Nuo teismo sprendimo priėmimo ieškovas už atsakovę įvykdė jos prievolę už 5 252,70 Eur sumą.
10. Ieškovo vertinimu, ieškovui priteistino turto vertė sudaro 86 499,50 Eur, t. y. ½ ekspertizės aktu nustatytos viso turto vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 5 252,70 Eur kompensaciją už atsakovės prievolės įvykdymą, 118 Eur žyminio mokesčio ir 504 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5 252,70 Eur, teismas pažymėjo, kad atsakovė atsikirtimų į šiuos ieškinio argumentus nenurodė ir nepaneigė, jog ieškovas už ją įvykdė prievoles bankui. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintas ir 5 252,70 Eur priteista iš atsakovės.
13. Vertindamas reikalavimą pripažinti turtą bendra daline nuosavybe teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė, jog buvo šalių susitarimas sukurti konkretų turtą, t. y. namą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
14. Teismas nurodė, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai.
15. Teismas pažymėjo, kad šalys – buvę sutuoktiniai pasirašė prašymą teismui, kuriame nurodė, jog jų santuoka iširo ir galimybių šalims susitaikyti nėra. Ieškovas pasirašė tiek prašymą teismui, tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl būdamas veiksnus asmuo turėjo suvokti ir suprasti savo veiksmų pasekmes, t. y. tai, jog nutraukus santuoką, šalys nebus sutuoktiniais. Ieškovas teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, neskundė. Ieškovo paaiškinimas, jog šalys siekė sudaryti bažnytinę santuoką, todėl turėjo nutraukti civiline tvarka sudarytą santuoką, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad bažnytinė santuoka gali būti sudaroma tarp tų pačių asmenų ir esant galiojančiai civilinei santuokai.
16. Remdamasis atsakovės ir liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad šalių santykiai nebuvo itin geri ir prieš nutraukiant santuoką – ieškovas ne kartą buvo išėjęs iš namų ir kartu negyveno. Po santuokos nutraukimo šalys kartu negyveno, atsakovė su šalių sūnumi persikėlė gyventi į ginčo namą viena. Tai, kad ieškovas buvo paprašytas gyventi ginčo name, paaiškinama tuo metu susiklosčiusių ypatingų aplinkybių – šalių sūnus sunkiai sirgo ir jam buvo reikalinga užtikrinti kuo ramesnę ir saugesnę, draugišką aplinką. Teismo vertinimu, ieškovo gyvenimas ginčo name tuo metu, kai sirgo sūnus, negali būti laikomas bendro ūkio kartu su atsakove vedimu. Vien tai, jog sergant sūnui atsakovė paprašydavo ieškovą jai padėti atlikti tam tikrus darbus, už ją nuvykti į verslo vietą (duomenys neskelbtini) ar jos vardu sudaryti reikalingus sandorius, negali būti laikoma gyvenimu drauge su ieškovu ar ūkio tvarkymo kartu faktu. Šalis siejo bendras rūpestis – sunkiai sergantis sūnus, kuriam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, tačiau bendro rūpinimosi vaiku negalima vertinti kaip bendro gyvenimo kartu. Ieškovo rūpinimasis vaiku yra vertinamas kaip tėvo pareigos vaikui vykdymas, tačiau tai nepatvirtina buvus santykius tarp šalių.
17. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas atsakovės paprašytas atliko tam tikrus darbus, t. y. sudarė sutartį dėl biotualetų nuomos, prašė savo draugų, kad padėtų iškrauti prekes, kartu su atsakove ir jos giminaičiu vyko į Lenkiją padėti atsakovei pirkti statybinių medžiagų. Tačiau minėti veiksmai negali būti laikomi kaip šalių susitarimas veikti kartu sukuriant bendrą turtą.
18. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų į bylą, patvirtinančių atsakovės pajamas 2005 – 2021 metais, atsakovė turėjo nuolatines pakankamas pajamas, todėl tikėtina turėjo galimybę vykdyti ginčo namo statybas. Taip pat nustatyta, kad būtent atsakovė vykdė verslo veiklą (duomenys neskelbtini), o ieškovas tik epizodiškai jai padėdavo, kuomet atsakovė rūpinosi sūnumi. Iš duomenų apie ieškovo pajamas matyti, kad jo pajamos 2018 – 2020 metais buvo minimalios.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovas S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nesusipažinęs su bylos medžiaga, neįvertinęs jos, o išvadas darė vien niekuo nepagrįstais atsakovės ir jos kviestų šališkų liudytojų paaiškinimais.
19.2. Po santuokos nutraukimo su atsakove ieškovas liko toliau gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, ką patvirtina ne tik faktas, jog jie rūpinosi bendru vaiku, bet ir tai, kad atsakovė nė karto po santuokos nutraukimo nesikreipė į ieškovą su raginimu teikti sūnui teismo sprendimu priteistą išlaikymą; tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi jie gyveno kartu kaip šeima.
19.3. Teismas neįvertino visuotinai žinomos aplinkybės, kad paprastai įsigyjant statybines medžiagas atitinkamuose prekybos centruose ir atsiskaitant už jas kasoje čekyje nėra nurodomas pirkėjas; paprastai statybose, ypač jeigu jos vyksta ūkio būdu, griežtos dokumentacijos nėra, mokėjimuose, kvituose, sąskaitose faktūrose nenurodomi mokėtojai, rašytinės ar notarinės jungtinės veiklos sutartys nėra sudaromos.
19.4. Teismas neįvertino, kad vien tokių bendro turto kūrimą patvirtinančių, mokėjimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų buvimo pas apeliantą faktas leidžia daryti išvadą, jog jis dalyvavo šių medžiagų (prekių) įgijimo procese; pateikti čekiai ir kvitai, fotonuotraukos patvirtina, kad statybinės medžiagos buvo įgytos, nupirktos, paslaugos atliktos ir jos buvo panaudotos būtent žemės sklypo ir gyvenamojo namo statyboms, įrengimui, priežiūrai; namo statytojos pavardės nurodymas projekte ir bylą nagrinėjant teisme turto registravimas Nekilnojamojo turto registre savaime nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės ir nepaneigia tiek sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, tiek sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės prezumpcijos.
19.5. Teismas byloje taikė dvigubus standartus – kilus ginčui, kokiomis lėšomis statytas bei įrengtas, apstatytas baldais namas, bei ginčui dėl asmenų bendro gyvenimo, t. y. ginčui dėl bendrosios nuosavybės pripažinimo, teismas netyrė atsakovės turtinės padėties, neįpareigojo jos pateikti papildomų įrodymų – banko sąskaitų išrašų, mokėjimų nurodymų, sąskaitų faktūrų, kvitų, čekių ir pan., patvirtinančių finansinį pajėgumą vienai pasistatyti gyvenamąjį namą, jį įrengti, apstatyti prabangiais baldais bei kitais namų apyvokos reikmenimis (atsižvelgiant į tai, kad namo statybos kaina pagal byloje atliktą ekspertizę yra 172 996 Eur).
19.6. Teismas neįvertino, kad žemės sklypo savininke nurodoma viena atsakovė, todėl pagal galiojančius įstatymus statiniai, esantys tame sklype, taip pat priklauso jai, tačiau teismas neturėjo apsiriboti vien pažodiniu ir lingvistiniu pateiktų įrodymų vertinimu, kadangi, jeigu ieškovas nuo pradžių būtų įrašytas, pvz. į namo projektą, kaip bendraturtis, šio ginčo nebūtų.
19.7. Turtas buvo įgytas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (statybos pradėtos prieš kelis metus iki santuokos nutraukimo), t. y. abiejų šalių valia buvo nukreipta šeimos poreikiams tenkinti, gerinti šeimos gyvenimo sąlygas, o tai laikytina aplinkybe, patvirtinančia, kad ginčo turtas buvo įsigytas ne atsakovės asmeninėn nuosavybėn, o bendriems šeimos poreikiams.
19.8. Teismas nevertino atsakovės ir jos atstovės susirašinėjimo rengiant sutartį ir bandymo paslėpti nuo ieškovo reikšmingą informaciją, kuri turėjo būti įtraukta į sutartį (2018 m. lapkričio 23 d. atsakovės susirašinėjimas su jos atstove „namą įrašiau jums kaip asmeninė nuosavybė, sąmoningai nerašiau apie bendrų lėšų naudojimą“), kas visų kitų įrodymų kontekste patvirtina sąmoningą veikimą prieš ieškovą, siekį nuslėpti dalintiną turtą.
19.9. Teismas neįvertino aplinkybės, kad santuokos nutraukimo sutarties sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės pažeidžia ieškovo, kaip sutuoktinio, teises ir interesus. Teismas neatsižvelgė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018 dėl ieškovo su atsakove santuokos nutraukimo nebuvo organizuotas teismo procesas tokiu būdu, jog nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje, kad šalims būtų išaiškinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi. Teismas sprendžiant šią bylą netyrė aplinkybių, kodėl santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas santuokinių bendras turtas, kodėl į turto balansą nebuvo įtrauktas nebaigtas statyti gyvenamasis namas.
19.10. Teismas byloje nesistengė nustatyti tiesos, neuždavė ieškovui klausimų dėl ginčo aplinkybių, neklausė dėl ieškovo religinių pažiūrų, nors jis yra giliai tikintis katalikas.
Atsiliepimas
20. Atsakovė R. M. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovas, praėjus 4 metams po santuokos nutraukimo, nepatenkintas tuo, kad teismas neįvertino fakto, jog nutraukiant santuoką nebuvo padalintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus teisme patvirtino faktą, kad gyvenamojo namo statybos buvo pradėtos dar būnant registruotoje santuokoje ir santuokos nutraukimo momentu jam buvo žinoma, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise valdomame sklype yra pastatyta gyvenamojo namo „dėžutė“.
20.2. Siekdamas apginti savo teisę į santuokos nutraukimo metu sukurto gyvenamojo namo dalį, jeigu realiai jis buvo apgautas, ieškovas privalėjo pateikti teismui atitinkamą prašymą atnaujinti procesą, pateikti teismui įrodymus apie santuokos metu gyvenamojo namo vertę bei prašyti teismą padalinti santuokos nutraukimo procese nepadalintą turtą. Tačiau tokio prašymo teismui neteikė, o tik įrodinėjo savo paaiškinimais, kad buvo apgautas.
20.3. Atsakovė neneigia fakto, jog ieškovas, paprašytas skirti dėmesio sergančiam vaikui, apsigyveno name, tačiau pagrįstai teismas šios aplinkybės nevertino kaip bendro ūkio vedimo fakto, nes gyvenimas po vienu stogu negali būti pripažintas bendro ūkio vedimo faktu. Bendras ūkis yra tada, kai kiekviena šalis įneša materialų indėlį į partnerių bendrą gyvenimą. Ieškovas gyveno name, tačiau negalėjo pateikti nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų jo indėlį į namo išlaikymą, maisto pirkimą, išlaidas vaistams.
20.4. Ieškovo iniciatyva pakviesti liudytojai – ieškovo šeimos nariai – nežinojo apie ieškovo gyvenimą nei santuokoje, nei po jos nutraukimo, todėl teismas negalėjo išvadų remti jų parodymais.
20.5. Jungtinės veiklos pagrindinis elementas – šalių susitarimas veikti kartu. Byloje nėra įrodymų, kad sutuoktiniai turėjo pagrindą formaliai nutraukti santuoką bei tartis dėl tolimesnio bendro gyvenimo ir juo labiau bendro gyvenamojo namo statybų.
20.6. Neįtikėtinai skamba ieškovo teiginys, kad po santuokos nutraukimo šalys palaikė šeimyninius santykius ir atsakovė pilnai sutiko bei norėjo tęsti bendrą gyvenimą, kuriame yra ne tik gyvenimas po vienu stogu. Ieškovo procesiniuose dokumentuose vartojamas teiginys „susitarėme“ byloje neįrodytas. Atsakovė šią aplinkybę neigia, o, vertinant byloje surinktus rašytinius įrodymus apie atsakovės ir ieškovo pajamas bei liudytojų parodymus apie tai, kad šeimos santykiai neegzistavo iki santuokos nutraukimo, o apsigyvenimas viename name nulemtas tik sūnaus sveikatos būklės, teismas objektyviai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas su atsakove nesitarė dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro turto sukūrimo, nes tam nebuvo jokių prielaidų.
Šalies argumentai
20.7. Ieškovas prašė pripažinti gyvenamąjį namą jungtinės veiklos rezultatu, tačiau faktiškai nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad ieškovas su atsakove buvo susitarę dėl jungtinės veiklos bei gyvenamojo namo, kaip bendro turto, statybų, kokios vertės turtas yra jungtinės veiklos rezultatas ir kokiu būdu pats ieškovas prisidėjo prie turto sukūrimo. Be to, ieškovas nenurodė, kokios vertės turtas turi būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. M..
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018 patenkintas šalių prašymas ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nutraukta šalių santuoka ir išspręsti visi su tuo susiję klausimai, tarp jų – padalintas santuokos metu įgytas turtas. Šioje byloje nustatyta, kad šalys į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 29 d. su prašymu ir jame nurodė, jog santuokinis gyvenimas nepavyko, santuoka yra galutinai iširusi ir todėl neprašo skirti termino susitaikymui. Nurodė, jog neketina gyventi santuokinio gyvenimo ir yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo. Taip pat prašyme šalys nurodė, jog yra veiksnūs ir susitarę dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. Prie prašymo buvo pateikta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis). Sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių, nurodė, kokį turtą įgijo bendros jungtinės nuosavybės teise ir koks turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl nedalintinas tarp šalių. Sutarties 3.3.3 punkte nurodyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra R. M. santuokos metu dovanojimo sutartimi įgytas ir valdomas asmeninės nuosavybės teise, todėl į dalintino turto balansą netraukiamas ir nedalijamas. Sutarties 3.6 punkte nurodyta, kad šalys pareiškia ir patvirtina, jog santuokos metu yra įgiję įvairaus kilnojamojo neregistruotino turto – namų apyvokos daiktų, dėl kurio šios sutarties sudarymo metu ginčų nėra ir šis turtas šalių yra jau pasidalintas pagal tai, kieno dispozicijoje jis šiuo metu yra, kaip tai aptarta šioje sutartyje žemiau. Taip pat sutarties 4.4 punkte numatyta, jog kiekvienos šalies pajamos, gautos santuokos metu, o taip pat santuokos metu įgyti namų apyvokos ir neregistruojami kilnojamieji daiktai, šios sutarties pasirašymo metu esantys vienos iš šalių dispozicijoje, įsigaliojus šiai sutarčiai bus tos šalies, kurios dispozicijoje jie yra, asmenine nuosavybe.
24. Teismo sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėjo 2019 m. sausio 29 d., o (duomenys neskelbtini) mirė šalių nepilnametis sūnus.
25. Ieškovas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalinimo bei skolos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 1 d. Byloje ieškovo prašymu buvo paskirta ekspertizė ginčo turto – namo – statybos vertės nustatymui. Pagal ekspertizės aktą namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kaina yra 172 996 Eur.
26. Skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteista 5 252,70 Eur kompensacija už atsakovės prievolės įvykdymą, o reikalavimas dalyje dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šio turto padalinimo atmestas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, todėl apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe
27. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini)priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o turto – gyvenamojo namo – statybos šiame žemės sklype buvo pradėtos šalių santuokoje. Pasak ieškovo, statybos pradėtos prieš kelis metus iki santuokos nutraukimo, o, nutraukiant santuoką, atsakovei priklausančiame žemės sklype jau stovėjo pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos. Atsakovė iš esmės pripažįsta, kad santuokos nutraukimo momentu atsakovei asmeninės nuosavybės teise valdomame sklype buvo pastatyta gyvenamojo namo „dėžutė“.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
29. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
30. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
31. Pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tuo atveju, kai sutuoktiniai siekia nutraukti santuoką bendru sutarimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslas, inter alia (be kita ko), yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).
32. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 17–18 punktus, kt.).
33. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018 patvirtino ieškovo ir atsakovės sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3.3 punkte nurodyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra R. M. santuokos metu dovanojimo sutartimi įgytas ir valdomas asmeninės nuosavybės teise, todėl į dalintino turto balansą netraukiamas ir nedalijamas. Taigi, šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitarė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės nuosavybė, o santuokos metu įgyti namų apyvokos ir neregistruojami kilnojamieji daiktai lieka šaliai, kurios dispozicijoje jie yra (sutarties 3.6 punktas). Jokia informacija apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir (ar) jo priklausomybę santuokos metu ir po santuokos nutraukimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepateikta.
34. Pažymėtina, kad tol, kol gyvenamasis namas nėra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra laikomas antraeiliu daiktu pagrindinio daikto (šiuo atveju – žemės sklypo) atžvilgiu. Pagal CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Šiuo atveju šalys susitarė, kad žemės sklypas, kuriame buvo statomas gyvenamasis namas, yra asmeninė atsakovės nuosavybė, taigi, nesant kitokio šalių susitarimo, laikytina, kad toks pat yra ir gyvenamojo namo statusas. Tą patvirtina ir sutarties 8.3 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad R. M. neturi jokių turtinių ir (ar) neturtinių, šioje sutartyje neaptartų, reikalavimų S. M., o S. M. neturi jokių turtinių ir (ar) neturtinių, šioje sutartyje neaptartų, reikalavimų R. M.. Sutartis yra pasirašyta abiejų šalių laisva valia, galiojanti, ieškovas dėl jos jokių prieštaravimų teisme nereiškė, neskundė sprendimo, kuriuo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patvirtinta, sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Esant tokiai teisinei situacijai, laikytina, kad šalių santuokoje įgyto turto (taip pat ir – gyvenamojo namo) padalinimo klausimas tarp šalių yra išspręstas, todėl ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje negali būti tenkinamas.
35. Pritartina atsakovės argumentams, kad ieškovui, laikant, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išspręsti ne visi sutuoktinių turto padalinimo klausimai ar, kad sutartis prieštaravo viešajai tvarkai, ar iš esmės pažeidė ieškovo, kaip sutuoktinio teises ir interesus, jis turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, ginčyti sutartį ir pan., o ne kelti santuokoje įgyto turto padalinimo klausimus atskiroje civilinėje byloje.
36. Vertinant ieškovo argumentus, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (gyvenamasis namas) bendromis ieškovo ir atsakovės pastangomis buvo statomas ir įrenginėjamas ne tik santuokoje, bet ir po santuokos nutraukimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas šiuo atveju neįrodė šalių jungtinės veiklos, siekiant sukurti atitinkamą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, fakto (CPK 178 ir 185 straipsniai).
37. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams; šaliai, siekiančiai pripažinti atitinkamą turtą bendrąja daline nuosavybe, būtina įrodyti šalių susitarimą siekti tam tikro bendro tikslo.
38. Šiuo atveju ieškovas įrodinėja, kad jis po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su atsakove, kartu lankydavosi pas gimines, vykdavo atostogų, vedė bendrą ūkį ir kūrė turtą kaip sutuoktiniai. Tačiau, atsakovės teigimu, ieškovas su atsakove ginčo turte apsigyveno atsakovės kvietimu tik dėl sunkiai sergančio sūnaus gerovės. Taigi, nors abi ginčo šalys iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad tam tikrą laiką po santuokos nutraukimo jie gyveno kartu (viename gyvenamajame name), tačiau nesutaria dėl tokį gyvenimą lėmusių aplinkybių ir tikslo. Pažymėtina, kad įrodinėjant bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo faktą svarbu nustatyti ne vien gyvenimo kartu faktą, tačiau ir tokiu gyvenimu siekiamų tikslų, esančių susitarimų. Susipažinusi su byloje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje neįrodytas ieškovo ir atsakovės susitarimas siekti bendro tikslo – bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ar jos esminio pagerinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu po santuokos nutraukimo buvo grįstas ne susitarimu sukurti bendrą dalinę nuosavybę (turtiniu interesu), o susitarimu siekti sunkiai sergančio sūnaus gerovės (moraliniu interesu). Ieškovo gyvenimas kartu su ieškove (ir jų sūnumi) viename gyvenamajame name, šio atsakovei priklausančio gyvenamojo namo tvarkymas, su buvusia sutuoktine (sūnaus motina) ir sūnumi leidžiamas laikas, kitokia pagalba atsakovei buvo neatsiejamai susijusi su ieškovo, kaip tėvo, pareigų sūnui vykdymu. Šias išvadas suponuoja ir aplinkybė, kad atsakovė pareikalavo ieškovo išsikelti iš gyvenamojo namo netrukus po sūnaus mirties. Taigi, ieškovas neįrodė, kad po santuokos nutraukimo šalys buvo susitarę investuoti savo asmenines lėšas ar darbą į bendro turto sukūrimą ar pagerinimą, neįrodė, kad bendras gyvenimas buvo nulemtas ne vien sūnaus ligos, neįrodė šalių ketinimo atkurti ir asmeninius šeiminius santykius.
39. Sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas žinojo detales apie gyvenamojo namo statybos darbus, medžiagų įsigijimus, savaime nepatvirtina ieškovo finansinio indėlio į šio turto sukūrimą, o galimas indėlis darbu laikytinas pagalba atsakovei dėl susiklosčiusios konkrečios sudėtingos situacijos (sunkios sūnaus sveikatos būklės ir jam reikalingos priežiūros). Tai, kad ieškovas turi kai kuriuos medžiagų ar paslaugų įgijimo dokumentus (disponuoja statybinių medžiagų įsigijimo čekiais) taip pat savaime nepatvirtina, iš kokių lėšų šios medžiagos buvo įsigytos. Ieškovo pateikti duomenys apie jo gautas (turėtas) pajamas taip pat nepagrindžia aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo jis buvo finansiškai pajėgus prisidėti prie gyvenamojo namo statybų, jo įrengimo, nes pajamos nebuvo ženklios. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovė viena savo lėšomis neturėjo galimybės finansuoti gyvenamojo namo statybų, jo įrengimo, šių teiginių nepagrindžia įrodymais. Priešingai, byloje esantys duomenys suteikia pagrindo teigti, kad atsakovės finansinė padėtis buvo geresnė ir stabilesnė nei ieškovo, kas iš dalies paneigia ieškovo argumentus dėl atsakovės neišgalėjimo vykdyti turto statybas. Be to, ieškovas neįrodė (net ir neįrodinėjo), kokia tiksliai dalimi jis galimai prisidėjo prie turto pagerinimo po santuokos nutraukimo, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
41. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė, siūlydama ieškovui išsikraustyti iš gyvenamojo namo, buvo parengusi sutartį, kurioje numatyta ieškovui sumokėti kompensaciją, kas, apelianto teigimu, patvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl bendro turto sukūrimo. Atsakovė šalių susitarimą dėl bendro turto sukūrimo bet kokia forma neigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės parengtas sutarties projektas savaime nepatvirtina šalių susitarimo dėl bendro turto sukūrimo, kadangi jame tokios aplinkybės nėra fiksuojamos. Be to, atsakovės teikiamas pasiūlymas (sutartis) buvo parengtas praėjus keliems mėnesiams po sūnaus mirties, todėl byloje liko nepaneigti atsakovės teiginiai, kad, jai pareikalavus ieškovą išsikelti iš gyvenamojo namo, šis iškėlė sąlygą (reikalavimą), jog iš namo išsikels tik tuo atveju, jeigu jam bus sumokėta 10 000 Eur. Atsakovės teigimu, ji tuo metu buvo pasiruošusi priimti tokias sąlygas, nes negalėjo atsigauti po sūnaus mirties, o su ieškovu gyventi neketino. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos sutarties parengimas, priešingai nei teigia ieškovas, rodo atsakovės siekį bet kokiomis priemonėmis iškeldinti ieškovą iš gyvenamojo namo ir patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu buvo sąlygotas tik sūnaus poreikių ir interesų.
42. Ieškovo pateiktas atsakovės ir jos atstovės susirašinėjimas rengiant santuokos nutraukimo dokumentus, kuris tariamai patvirtina atsakovės siekį apgauti ieškovą, nėra reikšmingas šios bylos nagrinėjimo kontekste. Kaip jau minėta pirmiau, ieškovui teigiant, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaravo viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidė ieškovo, kaip sutuoktinio, teises ir interesus, jis turi (turėjo) teisę kreiptis į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą.
43. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas byloje neįrodė šalių susitarimo bendromis investicijomis ir (ar) darbu (su)kurti ginčo turtą, todėl ieškovo reikalavimų dalis dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo atmesta pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).
47. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos.
48. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydžių, jos priteistinos atsakovei iš ieškovo.
49. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovui S. M. iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo atidėtas 1 473 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Apeliacinį skundą atmetus, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą iš ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 473 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.