Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, dalys ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į bausmės laiką įskaitytas A. Č. (A. Č.) nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 19.12 val. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 16.40 val. (1 diena) ir nuo 2021 m. vasario 13 d. 18.30 val. iki 2021 m. vasario 13 d. 18.30 val. (1 diena) laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Taip pat į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

A. Č. (A. Č.) išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad A. Č. (A. Č.) dalyvavo darant šiuos nusikaltimus.

A. Č. (A. Č.) išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad A. Č. (A. Č.) dalyvavo darant šį nusikaltimą.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. Ž., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

8. Nors nuteistasis A. Č. (toliau – ir Apeliantas) apeliaciniame skunde nesuformavo tikslaus reikalavimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis), tačiau kaip galima suprasti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų, kurie turėtų būti pripažinti neatitinkančiais įstatymo reikalavimų, vertinimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje iškilusių abejonių ir nepagrįstai jį (A. Č.) pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmestinas

11. Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei iš esmės kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas.

Dėl nuteistojo A. Č. kaltės

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl jame nurodytų nusikalstamų veikų A. Č. atžvilgiu buvo priimtas visiškai pagrįstai. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai bei deklaratyviai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad nuteistasis susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu Skundžiamu nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo, atsakydamas į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

14. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, t. y. buvo verčiamas rašyti nuoširdų prisipažinimą, nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas nuteistojo A. Č. nuoširdus prisipažinimas, parašytas ikiteisminio tyrimo metu dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 163), pirmosios instancijos teismo nebuvo laikytas įrodymu, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie nuteistojo kaltę. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir išsamiai išdėstyta, jog vadovaujantis vieninteliu dokumentu – būtent nuteistojo rašytiniu prisipažinimu, negalima daryti išvados dėl A. Č. kaltės, todėl dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pagrobimo ir sugadinimo A. Č. buvo išteisintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas Skundžiamame nuosprendyje vertino ne ikiteisminio tyrimo metu gautus, o teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais. Nuteistojo kaltė dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ne kaltinamojo prisipažinimu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, o išsamiai ištyrus įrodymus, kurių visuma sudaro nuoseklią ir logišką nagrinėjamų įvykių grandinę.

17. Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. Č. nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo įrankis – veržliaraktis, yra nepakankamai ištirtas. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino ikiteisminio tyrimo metu atliktus trasologinius tyrimus. Specialisto Lino Kaliatko 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. birželio 25 d. išvadose (1 t., b. l. 124–130, 138–144) nurodyta, kad tirti pateiktos dvi durų spynų atraktų dalys su laužimo pėdsakais, paimtos adresu (duomenys neskelbtini) (čia ir toliau teismo pastaba – (duomenys neskelbtini) turto vagystė ir turto sugadinimas) bei sulaužyto atrakto dalis Nr. 1 ir apsauginis skydelis (apdailos plokštė), paimti įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) (pasikėsinimas pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) turtą) buvo sulaužyti su pateiktu tirti reguliuojamu veržliarakčiu, kuris kratos metu rastas ir paimtas A. Č. gyvenamojoje vietoje (6 t., b. l. 119–123, 126–145, 147–150, 151–160). Minėtos specialisto išvados patvirtina ir įrodo, kad apelianto nurodomas veržliaraktis buvo ištirtas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo skundo argumentą, kad nebuvo patenkintas jo prašymas atlikti papildomą ekspertizę, pažymi, jog nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-139/2015 ir kt.).

18. Be kitą ko, nuteistojo A. Č. apeliacinio proceso metu nurodytą versiją, kad jau aptartas nusikalstamų veikų padarymo įrankis – veržliaraktis priklauso J. R., apeliantas iškėlė ir pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog žemesnysis teismas Skundžiamo nuosprendžio 13-14 lapuose argumentuotai pasisakė, kodėl atmetė tokią nuteistojo iškeltą versiją. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, kad nuteistojo A. Č. teiginys, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad jis ir J. R. nebuvo kartu teisti, nagrinėjamu atveju yra visiškai nereikšmingas, kadangi Skundžiame nuosprendyje ši aplinkybė nebuvo laikyta nei patvirtinančia, nei paneigiančia nuteistojo kaltę. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad veržliaraktis kratos metu buvo rastas nuteistojo A. Č. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 119–123, 126–145), kuris nuosavybės teise priklauso nuteistojo motinai J. Č. (6 t., b. l. 146). Duomenų, kad apelianto gyvenamoje vietoje, kurioje ir rastas veržliaraktis, būtų gyvenęs ar gyventų J. R., nėra. Tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir pats A. Č. Taip pat pabrėžtina, kad net ir egzistuojant aplinkybei, kad nusikalstamų veikų padarymo įrankis – veržliaraktis, priklauso J. R., jo nuosavybės turėjimas nepaneigia, kad nusikalstamas veikas naudojant šį įrankį padarė būtent nuteistasis A. Č..

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog nėra jokių įrodymų dėl jo kaltės įvykdžius R. K. turto vagystę. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, jog išvados dėl A. Č. kaltės grindžiamos prielaidomis, darytina abejonių nekelianti išvada, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. Č. veikoje esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad apylinkės teismas atmetė tiek kito nuteistojo A. Ž., tiek apelianto A. Č. versiją, o patikimais pripažino duomenis, o būtent nukentėjusiojo R. K., liudytojų parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, vaizdo įrašuose užfiksuotus medžiagą, pagrindžiančius jo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020). Nagrinėjamu atveju Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad liudytojai R. S. ir R. S. atpažino A. Ž. iš pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų (4 t., b. l. 23–30, 32–39, 47–54), taip pat R. S. iš 6 fotonuotraukų atpažino ir A. Č. (4 t., b. l. 23 –30, 32–39). Atmetant abiejų nuteistųjų versijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino liudytojo – studijos savininko R. S. parodymus, kuris paaiškino, jog A. Ž. su A. Č. (abu atpažino iš nuotraukų per asmens atpažinimą pagal nuotrauką metu) krūvą paveikslų, kurių jis nenorėjo priimti, į įrėminimo studiją atnešė šeštadienio ryte, per vieną kartą. Liudytojo R. S. nurodytą aplinkybę, kad nenorėjo priimti būtent A. Č. atneštų paveikslų, patvirtino ir liudytojas R. S., kuris nurodė, kad R. S. prašė kaltinamojo (nagrinėjamu metu neteistojo A. Č.) išeiti, jo prašymu jis (liudytojas R. S.) 6-7 paveikslus išnešė į priimamąjį, kuriame apžiūros metu ir buvo rasta dalis paveikslų. Kartu, atsižvelgiant į paveikslų kiekį, t. y. dvylika paveikslų, akivaizdžiai nustatyta, kad jiems nešti vienu kartu reikėjo dviejų žmonių. Taip pat ir Skundžiamame nuosprendyje ištirta bei įvertinta vaizdo medžiaga patvirtina, kad A. Č. su A. Ž. nešė paveikslus kartu į įrėminimo studiją, o iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad pardavę paveikslus, abu asmenys (nuteistieji) grįžo į Pelesos g. nusipirkę alkoholio. Paminėti įrodymai, nors tiesiogiai ir nepatvirtina, kad A. Č. kartu su kitu nuteistuoju A. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą turtą, tačiau jų (netiesioginių įrodymų) visuma sudaro įrodomąją ir loginę grandinę, patvirtinančią, kad A. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. K. turto vagystė). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų nepadarė, Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir teisingos.

20. Taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. Č. nurodė, kad apžiūrėti vaizdo įrašai (dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės), nepatvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Anot apelianto vaizdo įrašuose užfiksuota tamsi naktis ir jų nėra su kuo lyginti. Nors apeliantas ir ginčija Skundžiame nuosprendyje padarytą išvadą dėl jo kaltės įvykdžius turto vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teisme vaizdo įrašai, gauti iš namo (duomenys neskelbtini) esančių vaizdo kamerų administruojančio asmens, buvo peržiūrėti, ištirti ir sulyginti su tą pačią dieną kaip ir padaryta nusikalstama veika, t. y. 2020 m. vasario 20 d., sulaikytojo A. Č. nuotrauka. Vaizdo įraše „Rec_Site03_Isvaziavimas 20210220074846_EVENT.avi“ nuo 00:10 s. iki 00:24 s. užfiksuotas asmuo einantis nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos Vokiečių gatvėje ir nešantis pilkos spalvos daiktą (galimai pilkos spalvos nešiojamąjį kompiuterį) (kompaktinis diskas prisegtas prie baudžiamosios bylos 8 tomo viešelio, apžiūros protokolas ir fotolentelė 6 t., b. l. 1–6) yra apsirengęs bei atrodo identiškai kaip ir vėliau sulaikytas nuteistasis A. Č.. Nors byloje esanti nuotrauka, kurioje užfiksuotas A. Č., padaryta iš sulaikiusių pareigūnų Body 9016 (B0F1EC5F6F52) kameros vaizdo įrašo, yra prastos kokybės (6 t., b. l. 18), tačiau pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu nuotrauka buvo pateikta įrašyta į kompaktinį diską (12 t., b. l. 52), ir ją peržiūrėjus nekilo abejonių, jog kad asmuo, užfiksuotas vaizdo įrašuose ir asmuo, esantis nuotraukoje yra tas pats asmuo, t. y. A. Č..

21. Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, vadovavosi įrodymais, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. A. Č. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kuris jis nuteistas, įrodo baudžiamojoje byloje nustatyta ir Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl A. Č. atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nuteistajam A. Č. paskirtos bausmės

23. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nors apeliaciniame skunde atskirai klausimas dėl už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei jų bendrinimo nebuvo keliamas, tačiau apeliaciniu skundu buvo prašoma peržiūrėti teismo nuosprendį visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ir Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę.

24. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Č., tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Analizuojant Skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. Č. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį – padarytos penkios nusikalstamos veikos bei vieną nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) pasikėsinta padaryti, viena nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, penki nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis praeityje eilę kartų teistas, dauguma kartų už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkią vagystę, paskirtų piniginių nuobaudų nemoka. Teismas nenustatė A. Č. lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl R. K. turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „Caterva“ turtą tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę atsižvelgė ir į tai, jog jis yra darbingo amžiaus, tačiau iki nagrinėjamoje byloje paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Sistemingas A. Č. nusikalstamas elgesys, neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 187 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos ir be laisvės atėmimo alternatyvios bausmės, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Sutiktina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. Č. sistemingai nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamas veikas, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Č. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę artimą vidurkiui, o už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, šiek tiek didesnes negu sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas. Už visas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

27. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2022 m. spalio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. APD-2022-10847 dėl 83,33 eurų išieškojimo iš nuteistojo A. Č. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto A. Č. valios.

29. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021). Nagrinėjamu atveju A. Č. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat privalės atlikti ir Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo A. Č. neišieškotinos.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Skundžiamame nuosprendyje buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant datą iki kada A. Č. buvo laikomas laikinajame sulaikyme, t. y. nurodant, kad nuo 2021 m. vasario 13 d. 18.30 val. iki 2021 m. vasario 13 d. 18.30 val. (1 diena). Iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistasis buvo sulaikytas nuo 2021 m. vasario 13 d. 18.30 val. (7 t., b. l. 105, 106) iki 2021 m. vasario 15 d. 14.56 val. (7 t., b. l. 107) (2 dienas). Šis rašymo apsirikimas nekeičia Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, todėl šia nutartimi ištaisomas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo A. Č. (A. Č.) neišieškoti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad:

„Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į bausmės laiką įskaityti A. Č. (A. Č.) nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 19.12 val. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 16.40 val. (1 diena) ir nuo 2021 m. vasario 13 d. 18.30 val. iki 2021 m. vasario 15 d. 14.56 val. (2 dienos) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 31 d.“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.