Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Žemesniojo teismo priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. Č. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (šešios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), o A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), perdavė prokurorui trūkumams pašalinti ir nustatė dviejų mėnesių terminą šiems trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui, nes iš kaltinamojo akto turinio yra matyti, jog nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas ir P. B., jo parodymai kaltinamajame akte yra vertinami kaip pagrindžiantys kaltinimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamas šio nukentėjusiojo turto pagrobimo faktas, A. Č. ir A. Ž. buvo įtariami pagrobę nukentėjusiojo dviratį, ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nebuvo nutrauktas, tačiau A. Č. bei A. Ž. jokie kaltinimai dėl veiksmų, padarytų minėtam nukentėjusiajam, nebuvo suformuluoti, nors ikiteisminio tyrimo metu jie buvo įtariami pagrobę nukentėjusiojo dviratį. Taip pat iš kaltinimų, kuriuose nurodoma, kad A. Ž. ir A. Č. veikė bendrai, nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų. Be to, iš kaltinimo, kuriame A. Č. kaltinamas pasikėsinęs pagrobti svetimą turtą, nėra aišku, dėl kokių priežasčių kaltinamasis nebaigė nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

2. Skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui.

3. Skunde nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina konstatuoti, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Vis tik skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą.

4. Prokurorė sutinka su tuo, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. B. turto galimas pagrobimas buvo tiriamas ikiteisminio tyrimo metu, šis asmuo nukentėjusiuoju yra nurodomas ir kaltinamajame akte, jo parodymai įtraukti į duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Prokurorė aiškina, kad nusikalstami veiksmai prieš P. B. kaltinamajame akte nebuvo nurodyti dėl klaidos. Šis kaltinamojo akto trūkumas, kurį lėmė techninė klaida, gali būti ištaisytas baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, t. y. prokurorei pateikus BPK numatytą prašymą.

5. Skunde tvirtinama, kad tik prokuroras sprendžia, kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems, tik prokuroro kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip turėtų būti kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmai. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, privalo patikrinti, ar prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau neturi svarstyti klausimų, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą, t. y., kokius konkrečius atliko veiksmus kiekvienas kaltinamasis, ar kaltininkams inkriminuojamos veikos yra teisingai kvalifikuotos, ar atitinka visus konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

6. Prokurorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, dėl kokių priežasčių A. Č. nebaigė UAB „C.“ turto pagrobimo. Dėl šios priežasties kaltinime ir nebuvo nurodyta, kodėl kaltinamasis nebaigė nusikaltimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, baudžiamosios bylos medžiaga, pateikto skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo pagrįstai perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

8. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šis reikalavimas įtvirtintas tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-511/2019, 2K-254/2013 ir kt.). BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

9. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad vienos kaltinamiesiems A. Č. ir A. Ž. inkriminuojamos veikos aprašymas yra neišsamus, neatitinkantis BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, t. y. kaltinime nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajam P. B. priklausančio turto pagrobimu, jame apskritai nėra minimas nukentėjusysis P. B. bei jam priklausančio turto pagrobimas, taip pat kitos su šio turto pagrobimu susijusios reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad pati prokurorė skunde sutinka su tuo, jog nurodytą kaltinamojo akto trūkumą yra būtina taisyti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, šiuo atveju visiškai sutiktina su žemesniojo teismo pozicija, jog aptariama kaltinamojo akto dalis iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti trūkumai apsunkina abiejų kaltinamųjų teisę efektyviai gintis nuo kaltinimo, nukentėjusiojo teisę įgyvendinti savo interesus baudžiamajame procese, o tuo pačiu ir netrukdomą bei sklandų baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.

10. Aplinkybė, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorė iki įrodymų tyrimo pabaigos turi teisę prašyti keisti veikos faktines aplinkybes (tikslinti kaltinimą), nėra pagrindas konstatuoti, jog byla šiuo atveju negalėjo ir neturėjo būti perduota prokurorui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog byla perduodama prokurorui, kai nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teismo teisė/pareiga nėra siejama su galimybės ištaisyti nustatytus kalinamojo akto trūkumus teisme nebuvimu, kaip buvo nustatyta BPK 234 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2007 m. rugsėjo 1 d. Pagal galiojančias BPK 234 straipsnio nuostatas byla perduodama prokurorui, kai yra nustatomi kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nagrinėti bylą, o ne kai kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti teisme. Kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju buvo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme, nes suformuluotame kaltinime nėra nurodyta dalis kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų vienam nukentėjusiajam.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su žemesniojo teismo teiginiais, jog kaltinamajame akte, nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, netinkamai buvo aprašytos kaltinamiesiems kaip bendrininkams (veikusiems bendrininkų grupe) inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tvirtinti, kad bendrininkai, veikdami nusikalstamai, negalėjo daryti tokių pačių veiksmų, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su tuo, kad faktas, jog viename iš kaltinimų A. Č. nėra nurodomos priežastys, dėl kurių šis kaltinamasis nebaigė savo nusikalstamų veiksmų, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Vis tik konstatavus, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta dalyje, susijusioje su nukentėjusiajam P. B. galimai padarytais nusikalstamais veiksmais, naikinti šios nutarties nėra pagrindo.

12. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad prokurorės skundas negali būti tenkinamas, todėl skundžiama žemesniojo teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama