- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- e2-3137-1067/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03273-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Klaipėdos butai“ dėl nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 6 255,43 Eur nuostolių atlyginimą, pripažinti, kad ieškovė neturi pareigos mokėti apskaičiuoto 1 670,79 Eur nuomos mokesčio už butą, esančio (duomenys neskelbtini). Patikslintu ieškiniu nurodė, jog 1969 metais jos tėvui A. G. buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo buto suteikimo dienos jame gyveno ieškovė A. V.. Kai prasidėjo butų privatizavimas, tėvas A. G., motina Z. G. ir ieškovė sudarė susitarimą pirkti privatizuojamą butą. Buvo sutarta, kad butas bus perkamas tėvo A. G. vardu. 1992 m. sausio 17 d. A. G. Klaipėdos valstybinės komercinės statybos įmonės (toliau – VKSĮ) „Stakla“, kuriai priklausė jų šeimai suteiktas butas, butų komunalinio ūkio valdybai pateikė prašymą ir kitus dokumentus, reikalingus butui privatizuoti. 1992 metais butas nebuvo privatizuotas, nes reikėjo patikslinti paruoštus dokumentus. Kadangi VKSĮ „Stakla“ tuo metu buvo likviduojama, 1993 metų pradžioje šios įmonės butų komunalinio ūkio valdyba neprivatizuotų butų privatizavimo bylas, tarp kurių buvo ir minėto buto privatizavimo byla, perdavė Klaipėdos miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybai (Savivaldybei), kad ji užbaigtų privatizavimo procesą. 1993–1998 metais A. G. ne vieną kartą ėjo į Klaipėdos miesto savivaldybės valdybą, domėjosi buto privatizavimo eiga. Tačiau butas liko neprivatizuotas, o, kaip vėliau paaiškėjo, buto privatizavimo dokumentai Klaipėdos miesto valdyboje dingo. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina Z. G., o kitą dieną – tėvas A. G.. Nuo 1999 m. bute ieškovė gyvena viena. Kai nuo 2004 m. liepos l d. Savivaldybės butų nuomininkams buvo pradėtas skaičiuoti butų nuomos mokestis, sąskaitas su apskaičiuotu nuomos mokesčiu pradėjo gauti ir ieškovė. Todėl ieškovė, 2004 m. gruodžio 30 d. nuvykusi į Klaipėdos miesto savivaldybę, parašė prašymą, kad, atsižvelgiant į tai, jog dar 1992 metais jų šeima buvo padavusi prašymą ir kitus dokumentus, reikalingus butui privatizuoti, būtų leista privatizuoti ieškovės naudojamą butą. Savivaldybės mero 2005 m. sausio 18 d. atsakyme buvo nurodyta, kad prašyme nurodytos priežastys nesuteikia teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas. 2011 m. sausio 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2021 ieškovės ieškinį patenkino. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 9 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2017 m. kovo 9 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011 ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2018 m. vasario 23 d. priėmė naują sprendimą, juo ieškinį patenkino – pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Ieškovės teigimu, po to Klaipėdos miesto savivaldybė ilgą laiką vengė vykdyti teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą. Teismo sprendimas buvo įvykdytas tik 2020 m. liepos 8 d., kai buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Jeigu butas būtų buvęs privatizuotas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovei nereikėtų mokėti buto nuomos mokesčio. Klaipėdos miesto savivaldybė, praradusi buto privatizavimo dokumentus ir būdama kalta dėl buto neprivatizavimo, nuo 2004 m. liepos 1 d. skaičiavo ieškovei buto nuomos mokestį. Ieškovė nurodo, jog laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. sausio 4 d. sumokėjo 755,06 Eur nuompinigių. Laikotarpyje nuo 2007 m. vasario mėnesio iki 2011 m. birželio 30 d. sumokėjo 1 547,50 Eur. Iš VšĮ „Klaipėdos butai“ 2022 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 393 duomenų nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ieškovė sumokėjo 1 933,22 Eur nuompinigių. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio nuompinigius mokėjo rečiau ir mažesnėmis sumomis. Todėl nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. gegužės mėnesio per aštuonis kartus sumokėjo tik 357,56 Eur. Už tą patį laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio ieškovei buvo apskaičiuotas 2 244,13 Eur dydžio nuompinigių įsiskolinimas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-10614- 911/2017 iš ieškovės savivaldybei buvo priteistas 2 244,13 Eur įsiskolinimas ir 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 2 244,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau priteistos sumos ir palūkanų ieškovė nemokėjo. Administracinėje byloje Nr.eI2-3674-243/2020 tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią savivaldybės administracija skyrė ieškovei 2 580,00 Eur paramą įsiskolinimui už būsto nuomą ir palūkanoms, priteistiems civilinėje byloje Nr. e2-10614-911/2017, padengti. Nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio ieškovė per du kartus sumokėjo 110,00 Eur nuompinigių. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė nuompinigių nemokėjo visai. Kadangi 2018 m. vasario 23 d. sprendimu teismas pripažino ieškovei teisę privatizuoti naudojamą butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, kiek galėdama ragino Klaipėdos miesto savivaldybę kuo greičiau sudaryti šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė piktybiškai vengė vykdyti teismo sprendimą, vilkino buto pardavimą, žodžiu ir raštu grasino iškeldinti ieškovę iš buto. Siekdama privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir išvengti iškeldinimo iš buto, ieškovė ryžosi ieškoti kompromiso. Kadangi savivaldybės Socialinės paramos skyrius ieškovei mokėjo socialines išmokas, nutarė jas nukreipti į nuomos mokesčio mokėjimą. Kaip matyti iš savivaldybės pateiktos į bylą 2022 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 393, 2019 m. birželio mėnesį sumokėta 61,00 Eur nuompinigių, o liepos - gruodžio laikotarpiu kas mėnesį po 54,90 Eur nuompinigių. Tokiu būdu buvo mokama iki 2021 m. lapkričio mėnesio. Skirtos ieškovei socialinės išmokos buvo ieškovės pinigai, juos galėjo gauti grynais, tačiau buvo priversta jais mokėti nuompinigius. 2021 m. lapkričio 1 d. parašė prašymą, kad nuompinigių mokėjimas socialinėmis išmokomis būtų nutrauktas. Tačiau 2021 m. lapkričio mėnesį 51,20 Eur socialinių išmokų dar buvo pervesti į įsiskolinimo padengimą. Dėl šios priežasties laikotarpyje nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio (imtinai) buvo sumokėta 1 551,20 Eur. Viso per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. lapkričio (imtinai) iš ieškovės nepagrįstai buvo paimta 6 255,43 Eur nuompinigių (755,95 Eur + 1 547,50 Eur + 1 933,22 Eur + 357,56 Eur + 110,00 Eur + 1 551,20 Eur = 6 255,43 Eur). Be to, ieškovei yra dar apskaičiuota 1 670,79 Eur nuompinigių skola. Ieškovė mano, kad savivaldybė, turėdama pareigą parduoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nevykdė teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo, ignoravo LR Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio Nr.574p nuostatas, dėl ko jai nepagrįstai buvo skaičiuojami ir imami iš jos nuompinigiai bei susidarė dirbtinė 1 670,79 Eur nuompinigių skola savivaldybei. Nurodo, jog tokiu būdu, Klaipėdos miesto savivaldybė nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita. Pageidauja, kad nepagrįsto ir nesąžiningo praturtėjimo 6 255,43 Eur suma būtų priteista iš Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovės nuostoliams padengti. Taip pat pageidauja, kad teismas pripažintų, jog ieškovė neturi pareigos mokėti dirbtinai apskaičiuoto 1 670,79 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog nors ieškovė teigia, kad atsakovė vengė vykdyti priimtą teismo sprendimą, o savivaldybės darbuotojai netinkamai veikė, nes buvo „pradanginti“ privatizuojamo buto dokumentai, tačiau ginčas dėl buto privatizavimo užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta dar 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau ieškovė nesutiko su trečiosios šalies-nepriklausomo vertintojo atliktu būsto vertinimu. Nurodo, jog tai buvo ieškovės kaltė, nes ieškovė ginčijo nepriklausomo vertintojo nustatytą privatizuotino būsto vertę motyvuojant subjektyvia nuomone, pati ieškovė operatyviai nepateikė alternatyvaus nepriklausomo vertintojo išvados. Ieškovei pasirinkus „susirašinėjimo“ dėl būsto vertės alternatyvą, procedūros negalėjo neužsitęsti, o per tą laikotarpį keitėsi ir nekilnojamojo turto vertė rinkoje. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės užsakymu gautas trečiojo asmens -nepriklausomo vertintojo atliktas būsto vertinimas buvo atliktas neteisingai ir pan. Viešai žinoma, jog dėl laiko faktoriaus situacija rinkoje nuolat keičiasi; ieškovė galėjo išreikšti savo nesutikimą su nepriklausomu vertinimu. Atkreipė dėmesį, jog pradinės būsto kainos 2 364,20 Eur (nurodytos susirašinėjimuose) ir būsto pardavimo kainos 1 303,10 Eur, skirtumas sudarė 1 061,10 Eur. Todėl sunkiai suvokiami ieškovės veiksmai pasirinkti tokį gynybos būdą, kuris sukelia kelis kartus didesnę (dabar reikalaujamą) žalą, nei buvęs būsto kainų skirtumas. Taip pat pažymėjo, jog privatizuotino būsto vertinimą atliko ne atsakovė, o trečioji šalis - nepriklausomas vertintojas, t. y. atsakovė neneša atsakomybės už trečiosios šalies - nepriklausomą vertintoją, pastarojo nekontroliuoja, todėl jeigu vadovautis pačios ieškovės teiginiais, jog būsto privatizacijos užsitęsimo priežastis yra nepriklausomo vertintojo nustatyta vertė, tai ir tikrasis atsakovas byloje turėtų būti tas pats nepriklausomas vertintojas. Visuose atsakovės atsakymuose dėl būsto privatizacijos ieškovei, buvo nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu atsakovė iš ieškovės prašė tam tikrų duomenų ar informuodavo apie vykdomas procedūras (pvz. teisės akto pagrindu reikalavimas sumokėti už būsto įvertinimą), pažymėjo, jog pastarieji atsakovės sprendimai nebuvo skundžiami. Pagal ieškovės teiginius, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas apibendrino 2023 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-93-889/2023 3.1. punkte, „protestuodama dėl buto nepardavimo 1992 m. ir vėlesniais metais ir siekdama jį privatizuoti, ieškovė sąmoningai vengė pasirašyti buto nuomos sutartį“. Iš to daro išvadą, jog nuo 1992 m. ieškovė suvokė, jog privatizuotino būsto nuoma yra tariamai nepagrįsta, būsto nuoma sukels / kelia ieškovei neigiamas pasekmes (įskaitant tariamą žalą), todėl ieškovė sąmoningai ėmėsi tam tikro elgesio - sąmoningai vengti tariamai nepagrįstos būsto nuomos sutarties pasirašymo. Ieškovei sąmoningai pasirinkus poziciją nuo 1992 m. vengti privatizuotino būsto nuomos pasirašymo, ieškinio žalos senaties skaičiavimas turėtų būti taikomas nuo 1992 m. Be to administracinėje byloje Nr. eI2-3674-243/2020 buvo patvirtinta taikos sutartis, iš kurios matyti, kad šalys, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir A. V., susitarė ginčą išspręsti taikiai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo skirti A. V. 2 580 Eur socialinę paramą įsiskolinimui už savivaldybės būsto nuomą iš dalies kompensuoti pagal 2018 m. spalio 4 d. prašymą. Iš to seka, kad atsakovė ne tik pripažino ir pripažįsta, kad turėjo pareigą mokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį, bet jau ir pasinaudojo savo materialine padėtimi gaudama socialinę paramą įsiskolinimui už savivaldybės būsto nuomą.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog nepaisant to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi nurodė, jog siūlytina teismui vertinti atsakovės deliktinės atsakomybės klausimą, mano, jog atsakovei turi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Ieškovės vertinimu iš neteisės teisė neatsiranda, todėl savivaldybė ilgą laiką nesprendusi ieškovės teisės į būsto privatizavimą klausimo, teismui pripažinus ieškovės teisę į būtsto privatizavimą, negalėjo reikalauti mokėti nuomos mokesčio už butą. Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį nuo 1992 metų nurodė, kad toks reikalavimas nepagrįstas. Pažymėjo, jog ieškovė nuo 1992 metų nemokėjo nuompinigių, mokėjimai atliekami buvo nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. Tačiau mano, jog ieškovė teisę pareikšti ieškinį įgijo tik tapusi buto savininke, t. y. 2020 m. liepos 8 d. Nurodo, jog neišpirkus buto, nesant savininke, mokant nuomos mokestį nelogiška ieškovei būtų buvę kreiptis į teismą dėl nuomos mokesčio grąžinimo.Tik nutrūkus nuomos santykiams ir tapus buto savininke galima vertinti jog atsirado galimybė ginti pažeistas teises. Papildomai paaiškino, jog ieškovė nuomininke tapo nuo 1999 metų, kai mirė jos tėvai, tačiau dokumentų, kuriais ieškovės tėvas 1992 m. kreipėsi dėl buto privatizavimo, „praradimas“ turėjo tiesioginę įtaką ieškovei, todėl turi būti vertinami dokumentus praradusios savivaldybės neteisėti veiksmai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog savivaldybė negalėjo tenkinti ieškovės prašymų privatizuoti butą, nemokėti nuomos mokesčio, nesant tam reikalingų dokumentų, tik teismui nustačius faktines aplinkybes, jog pakanka įrodymų, o būtent tik 2017 m. pačiai ieškovei suradus svarbią liudytoją ir kreipusis į teismą dėl proceso atnaujinimo, tik išimtinai dėl šios liudytojos teismas atnaujino procesą byloje dėl ieškovės teisės privatizuoti turtą – iki tol pakankamų įrodymų nebuvo ir tai nėra savivaldybės kaltė. Pažymėjo, jog 1992 metais buvo normalu, jog institucijų veikla nebuvo visiškai aiški ir tvarkinga, tuo metu dokumentų pasimetimas buvo gana dažnas, tačiau asmenys siekiantys butų privatizavimo būdavo aktyvūs, kreipdavosi iš naujo, aiškindavosi aplinkybes. Nagrinėjamu atveju 1992 metais pagrindinis nuomininkas buvo ieškovės tėvas, ieškovė nuomininke tapo 1999 metais, ji savo veiksmais nebuvo aktyvi, visas privatizavimo procesas užsitęsė dėl pačios ieškovės neaktyvumo, o paskutiniais metais iki kada tapo buto savininke, kaip tik dėl pačios ieškovės aktyvių veiksmų, kuriais ji ginčijo nustatytą buto vertę. Pažymėjo, jog savivaldybė laikosi praktikos, jog jei butą nori išsipirkti skolų turintis nuomininkas, pirma reikalaujama susimokėti skolas, o tik tuomet vykdomos pirkimo-pardavimo procedūros. Tokia praktika susiklostė įvertinus tikimybę, jog nuomininkas turintis skolų neturės pakankamai lėšų buto išpirkimui. Ieškovės atveju kaip tik savivaldybė stengėsi užbaigti privatizavimo procedūrą, leido išpirkti butą, nepadengus įsiskolinimo už nuomą, be to taikos sutartimi degė 2 580,00 Eur dydžio ieškovės įsiskolinimus už būsto nuomą ir palūkanas. Mano, jog byloje nėra įrodyti jokie atsakovės neteisėti veiksmai, atsakovė tinkamai ir laiku vykdė savo pareigas, todėl ieškovės ieškinį prašo atmesti.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Klaipėdos butai“ teismo posėdžiuose nedalyvavo apie teismo posėdžius informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, proceso šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, LITEKO sistemos duomenų išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriomis remiasi proceso šalys, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1995 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 8 d. nuosavybės teise priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei (1995 – 2007 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995 m. sausio 1 d. priėmimo – perdavimo aktas, nuosavybės išregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Pagal 2020 m. liepos 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį butas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo ieškovės A. V. nuosavybėn (įrašas nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. Nurodytos pirkimo pardavimo sutarties 6.1.6. punkte šalys patvirtino, jog daiktas (butas) yra išnuomotas Pirkėjui, Pirkėjo Pardavėjui nesumokėtas nuomos mokestis Sutarties pasirašymo dieną yra 5 090,54 Eur (pagal 2020 m. birželio 25 d. VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymą Nr. 562).
Ieškovė remdamasi pateiktais mokėjimo kvitais, VšĮ „Klaipėdos butai“ pažyma, nurodo, jog laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. sausio 4 d. sumokėjo 755,06 Eur nuompinigių, nuo 2007 m. vasario iki 2011 m. birželio 30 d. sumokėjo 1 547,50 Eur; nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. sumokėjo 1 933,22 Eur; nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. gegužės mėnesio sumokėjo 357,56 Eur; nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio sumokėjo 110,00 Eur nuompinigių; laikotarpyje nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio (imtinai) sumokėta 1 551,20 Eur, ieškovės socialinės paramos lėšas užskaitant kaip nuomos mokestį. Viso per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. lapkričio (imtinai) ieškovė nurodo, jog sumokėjo 6 255,43 Eur nuompinigių (755,95 Eur + 1 547,50 Eur + 1 933,22 Eur + 357,56 Eur + 110,00 Eur + 1 551,20 Eur = 6 255,43 Eur), bei liko apskaičiuota 1 670,79 Eur nuompinigių skola.
2003 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ bei jį pakeitusiu 2004 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-68 įvestas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nuo 2004 m. birželio 1 d., kuris pradėtas skaičiuoti ieškovei nuo 2004 m rugsėjo mėnesio. Nustatytas nuomos mokesčio dydis nuo 2004 m. rugsėjo iki 2009 m. birželio (imtinai) 24,26 Eur už mėnesį, nuo 2009 m. liepos iki 2012 m. kovo (imtinai) 53,78 Eur už mėnesį, nuo 2012 m. balandžio iki 2015 m. vasario (imtinai) 41,04 Eur už mėnesį, nuo 2015 m. kovo iki 2015 m. birželio (imtinai) 83,91 Eur už mėnesį, nuo 2015 m. liepos iki 2020 m. liepos (imtinai) 98,53 Eur už mėnesį, o už 2020 m. liepos mėnesį atsižvelgiant į su ieškove pasirašytą 2020 m. liepos 8 d. sutartį paskaičiuotas 22,25 Eur mokestis. Viso per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo iki 2020 m. liepos 8 d. ieškovė turėjo sumokėti 10 453,70 Eur (29 mėn. x 24,26 Eur už laikotarpį iki 2007 m. sausio (imtinai) + 9750,14 Eur pagal pažymą Nr. 58, įskaitant 524,62 Eur išskaičiavimą pagal 2012 m. balandžio mėnesio perskaičiavimą) nuomos mokesčio. Ieškovės pateikti mokėjimą patvirtinantys kvitai nurodyti kartu su bankinių pavedimų mokesčiais, kurie neįskaitomi už nuomą atsakovei, todėl įvertinus ieškovės pateiktus duomenis, VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymos Nr. 58 duomenis, VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymos Nr. 393 duomenis, žinomą kasmėnesinės įmokos dydį, matyti, jog ieškovės pateikti mokėjimo kvitai laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo iki 2007 m. sausio (imtinai) patvirtina atliktas įmokas viso už 26 mėnesius, t. y. 630,76 Eur. Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie likusių 72,78 Eur sumokėjimą dar už 3 mėnesius iki 2007 m. vasario 1 d., tačiau atsakovė šio laikotarpio įsiskolinimo pažymų neteikė, ginčo, jog buvo ieškovės nuomos įsiskolinimas iki 2007 m. vasario 1 d., byloje nenustatyta, todėl tikėtina, jog ieškovė buvo padengusi visus nuomos mokesčius iki 2007 m. vasario 1 d., t. y. 703,54 Eur. VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymos patvirtina, jog nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovė iš viso už nuomą yra atsiskaičiusi 5 499,48 Eur. Įvertinus ieškovės atliktas įmokas po buto įsigijimo bei administracinėje byloje Nr.eI2-3674-243/2020 tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią savivaldybės administracija skyrė ieškovei 2 580,00 Eur paramą įsiskolinimui už būsto nuomą ir palūkanoms, priteistiems civilinėje byloje Nr. e2-10614-911/2017, padengti, ieškovei 2020 m. birželio mėnesį paskaičiuota bei buto pirkimo pardavimo sutartyje užfiksuota nuomos mokesčio skolos suma 5 090,54 Eur sumažėjo iki 1 670,79 Eur. Viso pagal reiškiamą reikalavimą įrodytos ieškovės atliktos 6 203,02 Eur nuomos mokesčio įmokos.
Nustatyta, jog visu laikotarpiu, kol proceso šalis siejo nuomos santykiai, ieškovė siekė privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esantys ir LITEKO sistemoje matomi duomenys patvirtina, jog 2011 m. sausio 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2021 ieškovės ieškinį patenkino. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 9 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė. 2017 m. kovo 9 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011 ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. A2-538-965/2018, 2018 m. vasario 23 d. priėmė naują sprendimą, juo ieškinį patenkino – pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą parduoti ieškovei butą. 2020 m. liepos 8 d. buvo sudaryta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis.
Nagrinėjamai bylai reikšmingi faktiniai duomenys nustatyti kitose teismų nagrinėtose bylose tarp tų pačių šalių, kuriuose analizuojami kokie sutartiniai santykiai siejo ieškovę ir atsakovę. Klaipėdos apygardos 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-487-524/2018, pagal kurią Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas – iš A. V. priteistas Klaipėdos miesto savivaldybei 2 244,13 Eur nuomos mokestis, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendimo dalies vykdymą, išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui. Byloje buvo nustatyta, jog 1999 m. balandžio 19 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Pempininkų valda“ ir A. V. buvo pasirašyta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Šios sutarties 2 dalies b punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti nustatyto dydžio buto nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius. Ši sutartis įrodo, jog jos sudarymo metu pagal tuo metu galiojusius įstatymus išnuomotas butas nuosavybės teise priklausė valstybei, kuriai tuo metu atstovavo Liaudies deputatų taryba. Lietuvos Respublikos butų kodeksas, kuris galiojo iki 1998 m. birželio 16 d., ir jo 5 straipsnis įtvirtino Butų fondo rūšis. Tuo metu Butų fondas buvo 4 rūšių: valstybinis, visuomeninis, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų (GNSK) ir individualus. Pagal 6 straipsnį Valstybinis butų fondas buvo skirstomas į dvi dalis: namus ir gyvenamąsias patalpas, esančias vietinių liaudies deputatų tarybų (LDT) žinioje, tai sudarė vietinių tarybų Butų fondą, o gyvenamieji namai bei patalpos, esantys ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje, – žinybinį Butų fondą. Toks Butų fondas buvo iki butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pabaigos. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui atsakovė siekė su ieškove sudaryti kitą rašytinę nuomos sutartį dėl valstybei nuosavybes teise priklausiusio buto nuomos. Iš 2004 m. balandžio 8 d. akto matyti, kad ieškovė atsisakė sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o 2011 m. balandžio 27 d. įspėjimu Nr. 416 buvo įspėta dėl nuomos sutarties pasirašymo ir skolos sumokėjimo. Ieškovė pakartotinai 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2014 m. lapkričio 24 d. buvo informuota, jog turi pasirašyti savivaldybei priklausančio būsto nuomos sutartį. Todėl Nr. e2A-487-524/2018 byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį savivaldybei tiek pagal ieškovės nurodomą 1999 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį, nes byloje buvo įrodyta, jog ji atsisakė sudaryti kitą nuomos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tiek ir faktiškai naudodamasi butu. Byloje buvo įrodyta, jog A. V. su savivaldybe ginčo laikotarpiu siejo nuomos teisiniai santykiai, kurie savo prigimtimi ir esme yra atlygintiniai teisiniai santykiai, todėl A. V. privalo mokėti savivaldybei nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo patalpomis. 2003 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ bei jį pakeitusiu 2004 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-68 įvestas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nuo 2004 m. birželio 1 d., todėl A. V. atsisakius sudaryti kitą nuomos sutartį, tačiau faktiškai naudojantis butu, iš jo neišsikėlus, teismų pagrįstai konstatuoti tarp šalių sutartiniai santykiai. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginče dėl skolos už nuomą iš A. V. priteisimo, jos pateiktas 2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas dėl leidimo A. V. privatizuoti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis sukurs A. V. nuosavybės teisę į šį butą tik ateityje jį privatizavus, tačiau iki jo privatizavimo ji privalo mokėti nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybei.
Ginčo esmė, ginčą reglamentuojančių normų taikymas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 255,43 Eur nuostolių atlyginimą ir pripažinti, jog neturi pareigos mokėti 1 670,79 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo. Ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės neveikimu (neteisėtu veikimu) ieškovei siekiant privatizuoti ginčo butą. Nors ieškovės atstovas mano, jog turi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas atsakovei be pagrindo gavus ieškovės mokamą nuomos mokestį, tačiau, iš esmės ieškovės pareikštas reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas priteisti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, t. y. deliktinės atsakomybės institutas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi proceso šalims išaiškinta, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas yra subsidiarus pažeistų teisių gynimo būdas, taikytinas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog iki pat 2020 m. liepos 8 d. ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas ginčo klausimui spręsti netaikytinas.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Mano, jog ieškinio senatis turi būti taikoma nuo 1992 m., nes būtent nuo tada ieškovė nurodo, jog ji/ jos šeima turėjo teisę privatizuoti butą, suvokė, jog privatizuotino būsto nuoma yra tariamai nepagrįsta, būsto nuoma sukels / kelia ieškovei neigiamas pasekmes. Ieškovės atstovas nesutinka su tokiu prašymu, nurodydamas, jog ieškovė savo pažeistas teises įgijo pagrindą ginti nuo 2020 m. liepos 8 d., kai baigėsi buto, (duomenys neskelbtini) nuomos santykiai, o ieškovė tapo šio buto savininke.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas. Ieškiniams dėl žalos priteisimo taikomas sutrumpintas 3 metų terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius sietinas su Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-538-965/2018 2018 m. vasario 23 d. sprendimo įsiteisėjimu, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino – pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Ieškovei nuo pat 2011 metų siekus privatizuoti butą, tik 2018 m. kovo 27 d. įsiteisėjus sprendimui, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybei neskundžiant priimto sprendimo ieškovė galėjo suvokti, kad jos lūkestis dėl buto privatizavimo nuo pat 1992 m. kai ieškovės tėvai pradėjo privatizavimo procedūras, buvo pagrįstas, o tuo pačiu nuo šio momento ieškovei galėjo kilti abejonių ar pagrįstai tiek metų ieškovė mokėjo nuomos mokestį. Ieškovei keliant klausimus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų „pradanginus“ ieškovės šeimos privatizavimo dokumentus, kas ieškovės vertinimu sutrukdė jai / jos šeimai laiku privatizuoti butą, ir įsiteisėjus teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimui, kuriuo ieškovė įgijo teisę privatizuoti butą, dėl atsakovės neteisėtais veiksmais privatizavimo procedūrose padarytos žalos ieškovė ieškiniu galėjo kreiptis iki 2021 m. kovo 28 d.
Ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo teisme užregistruotas 2021 m. gegužės 6 d. (įkeltas į EPP sistemą 2021 m. gegužės 5 d. po teismo darbo valandų). Taigi, reikalavimams dėl žalos priteisimo dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų pareikšti ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).
Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog atsakovė panaikins nuomos mokestį, grąžins jau sumokėtas nuomos įmokas. Atsakovė taipogi primindavo apie susidariusius įsiskolinimus, teisme vyko ginčas dėl skolos priteisimo. Civilinėje byloje yra pateikti ieškovės ir atsakovės susirašinėjimai, raštai, prašymai iš kurių matyti, jog 2018 m. birželio 8 d. ieškovė kreipėsi į savivaldybę su prašymu atleisti nuo skolos mokėjimo, 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi dėl vienkartinės socialinės paramos skyrimo, kuriuo būtų dengiami įsiskolinimai už būsto nuomą, 2018 m. kreipėsi su prašymu dėl priverstinio vykdymo stabdymo, tačiau visi prašymai buvo grindžiami sunkia materialine padėtimi, lėšų trūkumu dengiant įsiskolinimą, tačiau nereiškiant pretenzijų dėl viso nuomos mokesčio grąžinimo apeliuojant į savivaldybės neteisėtus veiksmus dėl užsitęsusių privatizavimo procedūrų. Pažymėtina, jog atsakovė į visus prašymus ir raštus pateikdavo atsakymus, kuriuose nedviprasmiškai ieškovei būdavo išaiškinama pareiga sumokėti nuomos mokestį, dengti įsiskolinimą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė savo pozicijos dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, teismo posėdžio metu vertinimą dėl ieškinio senaties taikymo ir nesutikimą pateikė ieškovės atstovas, kuris neteikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir neįrodinėjo ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių (CPK 178 straipsnis). Vertintina ir tai, jog ieškovę teisiniais ginčo klausimais konsultavo aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys atstovai advokatai, tiek nagrinėjant ginčus teisme dėl privatizavimo procedūrų, tiek kreipiantis dėl socialinės paramos skyrimo, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, vertinant sutarties sąlygas, todėl ieškovei turėjo būti žinomos ieškinio senaties praleidimo pasekmės.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas nenustatė priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu ginčo atveju ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos priteisimo iš atsakovės, neprašė atnaujinti ir neįrodinėjo praleisto termino priežasčių ir teismui taip pat nenustačius pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovės ieškinys atmestinas.
Nors teismas taiko ieškinio senaties terminą, tačiau tam, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, teismas sprendime vertina įrodymus ir pasisako dėl ieškovės pareikšto atsakovei patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia neteisėtais atsakovės veiksmais, nurodydama, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, turėdama pareigą parduoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, dėl jos kaltės dingus privatizavimo dokumentams, nevykdant teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo, ignoruojant LR Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio Nr.574p nuostatas, ieškovė buto (duomenys neskelbtini), savininke tapo tik 2020 m. liepos 8 d. ir iki to laiko jos sumokėti nuompinigiai vertintini kaip patirti nuostoliai, o likusi 1 670,79 Eur nuompinigių skola savivaldybei, vertintina kaip dirbtinai apskaičiuota.
Civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyti konkretūs neteisėti veiksmai. Tai reiškia, kad neturi būti remiamasi abstrakčiais samprotavimais apie netinkamą institucijos veiklą, teisių pažeidimus. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi aiškiai įvardyti, kokiais veiksmais jai buvo padaryta žala.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (straipsnio 4 dalis). Civilinei atsakomybei kilti yra privalomos visos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, o nesant nors vienos iš šių sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla. Įrodyti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas yra ieškovės pareiga.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu savo pareigų vykdymu atliekant buto privatizavimo procedūras. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas (toliau – BPĮ) suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (BPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra ginčo, jog ieškovės (jos šeimos) patalpų privatizavimo procesas užsitęsė virš 26 metų, tačiau ieškovė dėl tokios trukmės nuo 1992 metų, kada jos šeimos nariai teikė prašymą privatizuoti butą, iki 2018 m. priimto teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino A. V. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą esantį adresu, (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, kaltina išimtinai atsakovę. Laikotarpiu nuo 1992 iki 2018 m. nurodo, jog savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė 1993 metais „pradanginus“ A. V. šeimos prašymą ir kitus dokumentus. Kitų neteisėtų veiksmų teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo nurodyti, išskyrus pastebėjimą, jog atsakovė skundė teismo priimtus sprendimus ir dėl to pailgėjo procedūros. Byloje remiantis civilinėje byloje Nr. A2-538-965/2018 nustatytais faktais 2018 m. vasario 23 d. sprendime matyti, jog UAB „Pempininkų valdos“ raštas Nr. 654 patvirtina, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1991 m. spalio 12 d. buvo priimtas iš Klaipėdos valstybinės komercinės statybos įmonės (toliau – VKSĮ) „Stakla“ į Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės Nr. 7 balansą. 2011 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybos rašte Nr. D-960/33-372 nurodyta, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), sprendimas nurodyto buto nuomininkų prašymu privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis nebuvo priimtas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas 2010 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (7.32)-A4-1356 informavo, kad Savivaldybės administracijos archyve nėra saugomi prašymai dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 26 d. raštu nustatyta, kad Klaipėdos VKSĮ „Stakla“ ir Valstybinė butų ūkio eksploatavimo įmonė Nr. 7 Savivaldybės administracijos archyvui registracijos žurnalų, kuriuose buvo registruojami prašymai dėl leidimo privatizuoti butus, neperdavė. UAB „Pempininkų valdos“ 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. PV-RS-10-0214 nurodė, kad dokumentų, susijusių su buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimu nėra išlikę. 2017 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad Savivaldybės archyve yra saugomi Klaipėdos VĮ Naftos įmonės ūkio tarnybos dokumentų fondas, kurį sudaro tik personalo valdymo dokumentai, nes organizacinės veiklos dokumentų saugojimo terminas pasibaigęs. Taip pat nurodyta, kad Klaipėdos VĮ Naftos įmonės ūkio tarnybos pavadinimas nuo 1991 m. rugpjūčio mėn. iki 1992 m. gruodžio mėn. buvo VKSĮ „Stakla“ butų komunalinio ūkio valdyba. 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (2.3.6) 6R-449 Klaipėdos regioninis valstybės archyvas informavo, kad Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui VKSĮ „Stakla“ butų komunalinio ūkio valdybos dokumentai saugojimui neperduoti. Iš šių duomenų teismas darė išvadą, jog A. V. šeimos dokumentai dėl buto privatizavimo nėra išlikę, priimant sprendimą iš esmės rėmėsi 2017 m ieškovės surastos liudytojos parodymais. Remiantis nurodytais duomenimis nagrinėjamoje byloje nėra pateikta aiškių nedviprasmiškų įrodymų, jog būtent dėl atsakovės veiksmų neišliko reikalingi dokumentai. Pažymėtina, jog ieškovės nurodoma ginčo buto techninės apskaitos bylos skirtinga numeracija, taip pat nepatvirtina atsakovės netinkamų pareigų atlikimo, neveikimo, kitų neteisėtų veiksmų. Tuo remiantis, ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė koregavo nekilnojamojo daikto techninės apskaitos bylos duomenis ir prarado ieškovės šeimos dokumentus.
Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ilgai nevykdant teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo, o būtent, jog procedūra po teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo trukti 2 mėnesius, o užtruko iki pat 2020 m. liepos 8 d. Ieškinyje nurodė, jog iš pradžių buto privatizavimo (pirkimo - pardavimo) procedūros buvo siejamos su teisminių ginčų dėl skolos užbaigimu. Vėliau į savo prašymą ieškovė buvo informuota, kad būsto pardavimo procedūros bus vykdomos pasibaigus turto vertinimo paslaugos pirkimo konkursui, kai bus parinkta turto vertinimo įmonė. 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu man buvo pranešta, kad būsto vertinimas bus užsakomas tik tada, kai turto pirkėjas sumokės pradinį įnašą už perkamą būstą. 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr.(12.8)-TU5-307 savivaldybės administracijos Turto skyrius pranešė, kad būstas įvertintas ir apskaičiuota jo kaina – 2 364,20 Eur. Ieškovei parašius pretenziją, Klaipėdos savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr.(31.1)RS2-1105 atsisakė perskaičiuoti buto kainą. Kadangi savivaldybė parduodamo buto kainos neperskaičiavo ir ilgą laiką buto nepardavė, ieškovė buvo priversta prašyti pagalbos advokato, kuris 2019 m. liepos 9 d. savivaldybės administracijai pateikė naują pretenziją, vėl buvo prašoma perskaičiuoti parduodamo buto kainą. Kadangi atsakovė buto kainos nustatymo klausimo nesprendė, ieškovės advokatas 2020 m. vasario 25 d. parašė dar vieną prašymą dėl būsto pardavimo kainos nustatymo. 2020 m balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.T2-74, kuriuo nusprendė parduoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 1 303,10 Eur. 2020 m. gegužės 8 d. ieškovė sumokėjo pinigus už perkamą butą ir paprašė atsiųsti pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Pirkimo-pardavimo sutarties projektas buvo parengtas tik 2020 m. gegužės 25 d. Kadangi sutarties projekte buvo gana daug nestandartinių sąlygų, kurias į sutartį įtraukė atsakovė, ir kurios ieškovei sukėlė abejonių, ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo. 2020 m. birželio 10 d. su ieškovei paskirtu advokatu aptarė sutarties sąlygas. Iki 2020 m. liepos 2 d. tarp ieškovės, savivaldybės ir notaro vyko sutarties sąlygų aptarimas, sąlygos buvo koreguojamos, keletas sutarties punktų buvo pakeisti. 2020 m. liepos 8 d. buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu būdu teismo 2018m. vasario 23 d. sprendimas po jo įsiteisėjimo buvo vykdomas 2 metus 3 mėnesius ir 15 dienų. Mano, jog pagal LR Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 26 d. potvarkį Nr.574p privatizuojamo buto pirkimo-pardavimo sutartis notariškai turi būti patvirtinta ir butas teisiškai įregistruotas per 2 mėnesius. Byloje surinkti ir pačios ieškovės pateikti faktai ir įrodymai patvirtina, jog tarp šalių 2018-2020 metais vyko betarpiškas bendravimas bei ginčai dėl susidariusių skolų už nuomą, ieškovės prašymų dėl materialinės paramos dengiant nuomos įsiskolinimus nagrinėjimas, prašymų dėl privatizavimo procedūrų, nesutinkant su turto įkainojimu, nagrinėjimas, tuo pačiu ginčams persikeliant į teismus. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog ieškovės pretenzijos nebuvo išnagrinėtos, o ginčo klausimai neišspręsti, nenustatyti atsakovės pareigų neatlikimo faktai ar netinkamas viešųjų funkcijų vykdymas. Pirkimo-pardavimo sutarties įforminimas 2020 m. liepos 8 d. nulemtas proceso šalių ginčų dėl turto kainos, ieškovės turimo įsiskolinimo už turtą, viešųjų pirkimų procedūrų trukmės, pretenzijų nagrinėjimo trukmės, ieškovės teisinės pagalbos gavimo trukmės, pirkimo-pardavimo sutarties projekto tikslinimo trukmės, todėl teismo vertinimu yra pagrįstas objektyvių aplinkybių bei neįtakotas išimtinai atsakovės veiksmais vykdant jai priskirtas funkcijas.
Pažymėtina, jog ieškovė iki pat 2020 m. liepos 8 d. buvo buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė, juo naudojosi, jame gyveno, todėl už visą šį laikotarpį privalėjo mokėti nustatytą nuomos mokestį. Ieškovė patirtą žalą grindžia sumokėtomis nuomos įmokomis, tačiau kaip teismas nurodė konstatuodamas faktus – ieškovės nurodyti sumokėtų įmokų skaičiavimai nėra tikslūs. Paskaičiuotos ieškovės privalomos mokėti nuomos įmokos sietinos su sutartiniais nuomos santykiais, dėl kurių dydžio, paskaičiavimo ieškovė nekėlė ginčo, o ir iki pat kreipimosi į teismą dienos šioje civilinėje byloje, pripažino savo prievolę mokėti nuomos mokestį. Teismas vertina ir tai, jog pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį savivaldybės administracija skyrė ieškovei 2 580,00 Eur paramą įsiskolinimui už būsto nuomą ir palūkanoms, priteistiems civilinėje byloje Nr. e2-10614-911/2017, padengti, todėl ieškovei 2020 m. birželio mėnesį paskaičiuota bei buto pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota nuomos mokesčio skolos suma 5 090,54 Eur, įvertinus ir pačios ieškovės mokamas įmokas, sumažėjo iki 1 670,79 Eur. Nurodytas skolos likutis yra pagrįstas detaliomis VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymomis, ieškovės nebuvo skundžiamas, todėl nagrinėjamo ginčo atveju ieškovės nurodomos pretenzijos, jog skolos likutis yra „dirbtinai“ paskaičiuotas vertintinos kritiškai. Visų nuomos santykių metu su atsakove ieškovė suprato savo pareigą mokėti nuomos mokestį, o jo nemokėdavo laiku ar tam tikrais laikotarpiais dėl sunkios materialinės padėties. Atsižvelgiant į ieškovės pareigą mokėti nuomos mokestį pagal sutartinius nuomos santykius ir nebaigtą vykdyti prievolę, konstatuotina jog, ieškovė neįrodė, nei patirtos žalos dydžio, nei jos atsiradimo pagrįstumo.
Ieškovei neįrodžius konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, nenustačius konkrečių teisės normų, kurias pažeidė atsakovė vykdydama viešąsias funkcijas, neįrodžius realiai patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nėra įrodytos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 255,43 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės bei reikalavimas pripažinti jog ieškovė neturi pareigos mokėti apskaičiuoti 1 670,79 Eur nuomos mokesčio už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis atsakovė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.