- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-487-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei A. V. dėl negauto nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 244,13 Eur negauto nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 1999 m. balandžio 19 d. pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė nevykdo savo prievolės mokėti nuomos mokestį už buto nuomą, o nuomos mokesčio įsiskolinimas nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio sudaro 2 244,13 Eur. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė veda bylą per atstovę – valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Klaipėdos butai“; šių juridinių asmenų atstovavimo santykiai įforminti 2007 m. birželio 16 d. pavedimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais. Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį pasirašė nenurodytos įstaigos direktorė P. M., kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, yra VĮ „Klaipėdos butai“ direktorė. Atsakovės teigimu, P. M. nėra Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoja, be to, byloje nėra įrodymų, ar ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vardu ieškinį pasirašė ir padavė teismui pagal įstatymą neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad 1999 m. balandžio 19 d. buvo pasirašyta Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tačiau prie ieškinio pridėti dokumentai nepatvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakovė teigė, kad iš 1999 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties matyti, kad butą atsakovei išnuomojo ne Klaipėdos miesto savivaldybė, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pempininkų valda“, todėl Klaipėdos miesto savivaldybei nepriklauso reikalavimo teisė. Atsakovė pažymėjo, kad anksčiau buto nuomos mokestis buvo mažesnis, todėl iki 2015 metų niekada neturėjo skolų už buto nuomą, o VĮ „Klaipėdos butai“, nebūdama minėtos sutarties šalimi, periodiškai perskaičiuoja buto nuomos mokestį, jį padidindama, o atsakovė neturi lėšų nuomos mokesčiui sumokėti. Atsakovė yra socialiai remtina, gauna tik socialinę pašalpą ir jokių kitų pajamų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 244,13 Eur nuomos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 244,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei, į. k. 188691433, šios sprendimo dalies vykdymą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant periodinėmis įmokomis po 93,51 Eur, o kartu su paskutiniu mokėjimu sumokant ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 244,13 Eur sumos nuo 2017-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad pirmąją išdėstyto mokėjimo įmoką atsakovė A. V. turi sumokėti iki 2017-11-30 įskaitytinai.Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškinį pasirašė ir padavė teismui pagal įstatymą neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nurodė, kad VĮ „Klaipėdos butai“ direktorė P. M., veikdama kaip viešojo juridinio asmens valdymo organas – direktorė, turi teisę reikšti teismui ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo, prašydama priteisti jį Klaipėdos miesto savivaldybės naudai. Tokią teisę suteikia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-01-25 sprendimas T2-12 „Dėl VšĮ „Klaipėdos butai“ steigimo“, VĮ „Klaipėdos butai“ įstatai bei 2007-06-06 pavedimo sutartis bei jos pakeitimas.Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995-01-01 priėmimo–perdavimo aktas. Dėl šios priežasties atsakovės argumentą, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl nuomos mokesčio priteisimo, nes nėra turto savininkė, atmetė kaip nepagrįstą.Nustatė, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti nuomos sutartį, todėl pripažino, kad rašytinė buto nuomos sutartis yra nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų pagrindu yra susiklostę sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė suteikė atsakovei gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė juo naudojosi, jame gyveno, todėl atsakovei kilo prievolė sumokėti už buto nuomą teisės aktuose nustatyta tvarka.Nurodė, kad atsakovė ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa faktiškai naudojosi, tačiau nuomos mokesčio nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. nemokėjo, todėl ieškovės reikalavimą tenkino, iš atsakovės priteisė 2 244,13 Eur nesumokėto nuomos mokesčio sumą.Kadangi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 244,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pažymėjo, jog atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos turtinė padėtis yra bloga, ji yra socialiai remtina ir jai yra teikiama socialinė pašalpa, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pripažino, kad skolininkei iš karto įvykdžius teismo sprendimą, jos materialinė padėtis gerokai pablogėtų ir jos turimų pajamų neužtektų net minimaliems poreikiams tenkinti, todėl padarė išvadą, jog išdėsčius teismo sprendimą 24 mėnesių laikotarpiui, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principai nebus pažeisti, o socialinis teisingumas bus užtikrintas. Taip pat iš esmės nebus pažeisti ir teisėti ieškovės interesai, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai.Nustatė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą sumokėjimo, atsakovei teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl 50 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės valstybei nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį palikti nenagrinėtą. Prašo prie bylos pridėti naują įrodymą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-538-965/2018. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Nors VšĮ „Klaipėdos butai“ įstatų 26 punkte ir 2007-06-06 pavedimo sutarties 6 punkte ir nurodyta, kad VšĮ „Klaipėdos butai“ viena iš daugybės veiklos sričių yra pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo teikimas ir (arba) ieškinių teismams reiškimas bei atstovavimas savivaldybei visų lygių teismuose dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo, tai nereiškia, kad VšĮ „Klaipėdos butai“ Klaipėdos miesto savivaldybės vardu gali reikšti ieškinius ir atstovauti teisme, nes tokios galimybės nenumato Civilinio proceso kodekso normos. Pažymėtina, kad atstovais civiliniame procese gali būti tik fiziniai asmenys.
12.2. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį pasirašė VšĮ „Klaipėdos butai“ direktorė P. M., tačiau ji nėra Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoja, taip pat ji neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl darytina išvada, kad ieškinį pasirašė ir padavė teismui pagal įstatymą neįgaliotas vesti bylą asmuo.
12.3. 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei atstovavo advokatas A. S., tačiau iš 2008-08-17 teisinių paslaugų sutarties įžanginės dalies matyti, kad kaip advokato klientas yra įvardyta ne Klaipėdos miesto savivaldybė, o viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“. Darytina išvada, kad advokatas A. S., neturėdamas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktų teisių, teismo posėdyje ieškovės vardu davė paaiškinimus, dalyvavo įrodymų tyrime, pats teikė įrodymus.
12.4. Teismas netinkamai vertino rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir dėl to padarė neteisingas išvadas, nulėmusias bylos baigtį. Teismas, teigdamas, jog rašytinė sutartis nesudaryta, o konkliudentinių veiksmų pagrindu yra susiklostę sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, ignoravo 1999-04-19 sutartį, sudarytą su UAB „Pempininkų valda“. Minėta rašytinė sutartis yra galiojanti, ji nenutraukta ir nepakeista ir joje kaip nuomotoja įvardyta UAB „Pempininkų valda“.
12.5. LR CK 6.580 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas. Šiuo atveju VšĮ „Klaipėdos butai“ atsakovei siūlė pasirašyti gyvenamosios patalpos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-7. Taigi atsakovei buvo siūloma pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos vienašališkai patvirtinus sutarties formą Savivaldybės tarybos posėdyje. VšĮ „Klaipėdos butai“ neteisėtai taikė nepasirašytos sutarties sąlygas, kurios blogino atsakovės padėtį, ir nepagrįstai priskaičiavo 2 244,13 Eur nuomos mokesčio skolą, kurią teismas ir priteisė.
12.6. Teismas, pagrįsdamas savo išvadą, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį, nepagrįstai rėmėsi LR CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja ne gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio mokėjimą, o kito turto nuomos mokesčio mokėjimą.
Atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad prašomas prie bylos pridėti sprendimas priimtas 2018 m. vasario 23 d., t. y. šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvios galimybės, ir įvertinus, jog Klaipėdos miesto savivaldybė su nauju įrodymu yra susipažinusi, darytina išvada, kad šio įrodymo pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl pateiktas įrodymas pridėtinas prie bylos ir vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
Byloje kilo ginčas dėl 2 244,13 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio už Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 1999 m. balandžio 19 d. pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia ieškovės tinkamo atstovavimo teisiniais santykiais, nurodydama, jog ieškovei – Klaipėdos miesto savivaldybei negali atstovauti viešosios įstaigos ,,Klaipėdos butai“ direktorė P. M., tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu. CPK 55 str. nustato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Apeliantė vadovavosi CPK 56 str. nuostatomis bei akcentavo, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o tokio išsilavinimo direktorė neturi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju minėtos nuostatos netaikytinos. Pažymėtina, kad CPK 56 str. įvardija asmenis, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą. CPK 56 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad asociacijų arba viešųjų juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus; šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).Byloje nustatyta, kad ieškinį pasirašė ir pirmosios instancijos teismui pateikė VšĮ „Klaipėdos butai“ direktorė P. M., kuri 2007-06-06 pagal pavedimo sutartį įgaliota atstovauti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybę civilinėse bylose dėl skolų priteisimo už socialinio būsto nuomą. 2007-06-06 pavedimo sutarties 6 p. bei 2014-01-31 susitarimas dėl pavedimo sutarties pakeitimo numato, kad įgaliotinis (nagrinėjamu atveju – VšĮ „Klaipėdos butai“ direktorė P. M.) turi teisę reikšti ieškinius teismams ir atstovauti savivaldybės interesams teismuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-01-25 sprendimu T2-12 „Dėl VšĮ „Klaipėdos butai“ steigimo“ buvo nuspręsta įsteigti VšĮ „Klaipėdos butai“ ir patvirtinti jos įstatus bei steigimo aktą. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-12 „Dėl viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ steigimo“, buvo įsteigta ir 2007 m. vasario 9 d. viešajame juridinių asmenų registre įregistruota viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ . Klaipėdos miesto savivaldybė yra vienintelė Įstaigos steigėja ir dalininkė. Įstaiga buvo įsteigta viešųjų paslaugų, susijusių su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma ir priežiūra, vykdymui. Teisę atstovauti juridinį asmenį teisme VšĮ „Klaipėdos butai“ direktorei P. M. suteikia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-01-25 sprendimas T2-12 „Dėl VšĮ „Klaipėdos butai“ steigimo“ ir 2007-06-06 pavedimo sutartis, VšĮ „Klaipėdos butai“ direktorė P. M. veikia kaip viešojo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, todėl CPK 56 str. 2 d. netaikytina.Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (e. b. l. 40). 1999-04-19 tarp uždarosios akcinės bendrovės „Pempininkų valda“ ir atsakovės buvo pasirašyta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Šios sutarties 2 dalies b punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti nustatyto dydžio buto nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius (e. b. l. 2–4, 45–47). Ši sutartis įrodo, jog jos sudarymo metu pagal tuo metu galiojusius įstatymus išnuomotas butas nuosavybės teise priklausė valstybei, kuriai tuo metu atstovavo Liaudies deputatų taryba. Lietuvos Respublikos butų kodeksas, kuris galiojo iki 1998-06-16, ir jo 5 str. įtvirtino Butų fondo rūšis. Tuo metu Butų fondas buvo 4 rūšių: valstybinis, visuomeninis, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų (GNSK) ir individualus. Pagal 6 str. Valstybinis butų fondas buvo skirstomas į dvi dalis: namus ir gyvenamąsias patalpas, esančias vietinių liaudies deputatų tarybų (LDT) žinioje, tai sudarė vietinių tarybų Butų fondą, o gyvenamieji namai bei patalpos, esantys ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje, – žinybinį Butų fondą. Toks Butų fondas buvo iki butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pabaigos. Per visą valstybinių butų reformos laikotarpį neprivatizuoti butai buvo vietinių LDT, o vėliau savivaldybių žinioje, todėl šioje byloje atmesti ieškinį apeliacinio skundo motyvais, jog rašytinė buto nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakove ir UAB ,,Pempininkų valda“, nėra teisinio pagrindo, nes tuo metu ieškovei atstovavo paminėta uždaroji akcinė bendrovė kaip administratorė pagal teritorinį suskirstymą. Todėl akivaizdu, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui ieškovė siekė su atsakove sudaryti kitą rašytinę nuomos sutartį dėl valstybei nuosavybes teise priklausiusio buto nuomos.Iš 2004-04-08 akto matyti, kad atsakovė atsisakė sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (e. b. l. 65), o 2011-04-27 įspėjimu Nr. 416 buvo įspėta dėl nuomos sutarties pasirašymo ir skolos sumokėjimo (e. b. l. 66). Atsakovė pakartotinai 2012-11-19 ir 2014-11-24 buvo informuota, jog turi pasirašyti savivaldybei priklausančio būsto nuomos sutartį (e. b. l. 67–68). Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2014-11-24 viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ aktas, kuriame nurodyta, jog patikrinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog atsakovė atsisako pasirašyti nuomos sutartį (e. b. l. 69). Paminėti įrodymai įrodo faktinę aplinkybę, jog atsakovė faktiškai naudojasi butu, už kurį atsisako mokėti nuomos mokestį, kurio dydžio iš esmės neginčijo.Pagal CK 1.71 str. 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties šalys privalo jos laikytis ir ją vykdyti (CK 6.189 str. 1 dalis). Sandoris laikomas sudarytu žodžiu, jeigu jį sudarantis asmuo savo valią sudaryti sandorį išreiškia pasakydamas žodžiu arba tai išreiškia atitinkamu savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais). Todėl šioje byloje nustatyta, jog atsakovė turi pareigą mokėti nuomos mokestį ieškovei tiek pagal jos pačios nurodomą 1999-04-19 nuomos sutartį, nes byloje įrodyta, jog ji atsisakė sudaryti kitą nuomos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tiek ir faktiškai naudodamasi butu. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovę su ieškove ginčo laikotarpiu siejo nuomos teisiniai santykiai, kurie savo prigimtimi ir esme yra atlygintiniai teisiniai santykiai (CK 6.477 str. 1 d., 6.576 str.), todėl atsakovė privalo mokėti ieškovei nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo patalpomis. Apeliacinio skundo motyvai dėl jos turtinės padėties pablogėjimo yra neįrodyti leistinais įrodymais, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovei 2003-12-04 priėmus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ ir vėlesnį sprendimą atsakovė būtų ginčijusi ar būtų išsikėlusi iš buto.Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Pareiga mokėti nuomos mokestį nustatyta ir nuomos sutartyse, ir Savivaldybės tarybos sprendimais. Šioje byloje įrodyta, jog 2003-12-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ bei jį pakeitusiu 2004-02-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-68 įvestas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nuo 2004-06-01, todėl atsakovei atsisakius sudaryti kitą nuomos sutartį, tačiau faktiškai naudojantis šiuo butu, iš jo neišsikėlus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tarp šalių sutartinius santykius. Pažymėtina, kad pagal CK 6.584 straipsnį nuomininkas įpareigotas atskirai nuo buto nuompinigių mokėti mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tuo atveju, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme pateiktas 2018-02-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas dėl leidimo atsakovei privatizuoti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis sukurs atsakovei nuosavybės teisę į šį butą tik ateityje jį privatizavus, tačiau iki jo privatizavimo paminėtais motyvais ji privalo mokėti nuomos mokestį ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.