- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2338-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53198-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Civilinis ieškovas
- R. B.
- Advokatai
- Deividas Gagys
- Kategorijos
kaltinamajam D. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-11825-872/2011 nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. kovo mėnesį bei nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. vengė pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą U. S. (gimusi (duomenys neskelbtini)) kiekvieną mėnesį mokant po 202,73 Eur (700 Lt) dydžio pajamų iki jos pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, dėl ko 2020 m. vasario 1 d. susidarė 14 662,04 Eur finansinis įsiskolinimas. Tokiu būdu D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis D. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog pripažįsta, kad suma nėra sumokėta, tačiau tai nebuvo daroma tyčia. Parodė, kad 2008 m. prasidėjo sveikatos sutrikimai, prasidėjo skausmai. 2011 m. plaučiuose buvo nustatyti skysčiai, atliekami tyrimai, 2012 m. pradžioje buvo atliekama operacija ir visą tą laiką gyveno skausme ir buvo pasidaręs kaip ir nedarbingas. Onkologinę ligą nustatė 2017 m., tačiau 2012 m. buvo pirma operacija, tuo metu niekas nenustatė, kad tai onkologinė liga, bet buvo susijusi su plaučiais, o onkologinė liga taip pat su plaučiais. Tuo pačiu periodu taip pat buvo visokių emocijų, streso gyvenime, neturėjo darbo. Tuo metu kai nedirbo, pajamų neturėjo ir nemokėjo, kai pradėjo dirbti, tikrai kažkokios mažos sumos buvo mokamos vaiko išlaikymui. Nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tai apsaugos bendrovė Ukmergėje, alga buvo nedidelė, tiksliai nepamena, galėjo būti 500-600 Lt ir nuo jos buvo nuskaitomi pinigai. Vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini), ten taip pat buvo maža alga ir antstoliai nuskaičiuodavo sumas. Nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2018 m. birželio 12 d. taip pat nuo 2019 m. vasario 11 d. vykdė individualią veiklą, kūrė internetines svetaines ir iš ten gaudavo pajamas, kurios būdavo pervedamos į banko sąskaitą, tačiau pajamos būdavo nereguliarios, per metus vienas kitas klientas pasitaikydavo, gaudavo nuo svetainės gal 500 Eur, iš kurių reikėjo pragyventi, be to daug lėšų reikėjo gydymuisi, todėl pajamų pilnam išlaikymui neturėjo. Kadangi tai nebuvo reguliarios pajamos, antstoliai nuolat nuskaitydavo nuo sąskaitos pinigus, reikėjo būdo tuos pinigus pasiekti, todėl juos pervesdavo motinai, kitu atveju antstoliai areštuodavo ir nelikdavo būtinoms reikmėms. Be to teikia išlaikymą dar kitai dukrai iš kitos buvusios santuokos, ten taip pat yra skola. Taip pat turi kitų skolų, todėl siekdamas sukaupti didesnę sumą, kad nenuskaičiuotų antstoliai, pervesdavo pinigus motinai. Iki 2018 m. neturėjo galimybės teikti visą išlaikymą. Nuo 2018 m. pradžios užsiėmė mokymų veikla, iš pradžių buvo gyvi mokymai, prašydavo žmonių už mokymus pinigus pervesti į mamos sąskaitą, arba į savo kitas sąskaitas, iš kurių negalima nuskaityti. Nuo tada pajamos buvo pakankamos teikti išlaikymą, tuomet susisiekė su R. B., pasakė, kad situacija gerėja ir gali mokėti pinigus, tačiau iš jos sulaukė reikalavimo iš karto sumokėti 10 000 Eur. Pasakė, kad tokių pinigų neturi, o daugiau nieko ir nesutarė. Po kiek laiko R. B. kreipėsi į teismą. Pripažįsta, kad yra nesumokėta suma, bet jeigu būtų galėjęs, būtų ją sumokėjęs. Šiuo metu dėl ligos jo darbingumas yra ribotas, dabar niekur nedirba, gaudavo pajamas iš mokymų veikos, tačiau prasidėjus COVID-19 pandemijai veikla sustojo ir pajamos buvo tik kompensacija dėl nevykdomos veiklos. Neturi jokių santaupų, turto ar didelių pajamų, iš kurių būtų galėjęs grąžinti skolą. Ir dabar apie pusantrų metų dalį išskaičiuoja antstoliai, dalį sumoka pats. Taip pat parodė, jog Mykolo Romerio universitete yra baigęs teisės specialybę ir yra dirbęs teisinį darbą. Nuo 2011 m. turi sąskaitą „Admiral Markets“ ir kažkada joje prekiavo. Tai yra bendrovė, kuri sudaro galimybę klientams prekiauti rinkoje. Sąskaitą ten turi ir dabar, tačiau joje nieko nedaro jau daug laiko. Gali būti, kad toje bendrovėje yra sąskaita ir mamos vardu, tiksliai nepamena, daug metų nenaudoja jos. Pavedimus, kurie daryti iš „Admiral Markets“ į motinos sąskaitą „Šiaulių banke“ darydavo jis. Nepamena, kokio dydžio sumos 2016 m. buvo jo ar motinos vardu atidarytose „Admiral Markets“ sąskaitose, tačiau pelno iš ten tikrai nebuvo, tikrai ten yra daugiau pervedęs nei uždirbęs, prekyba nebūtinai atneša pelną. Nepamena, kokios įplaukos iš „Admiral Markets“ į jo AB „Swedbank“ sąskaitą ir į jo motinos sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ buvo 2016-2018 m. (advokatas nurodė, jog į motinos sąskaitą buvo pervesta 6 322 Eur, o į jo sąskaitą – 4 774 Eur), tačiau mąstant logiškai gaudavo pajamų iš tinklalapių kūrimo, galbūt kažkurią dalį pervedė į „Admiral Markets“, kad sukauptų didesnes sumas, tačiau dabar įvardinti tiksliai ar nurodytas sumas padidino prekiaudamas ar tiesiog tiek pervedė ir susigrąžino atgal, negali. Tikrai žino, kad „Admiral Markets“ patyrė nuostolius, o ne gavo pelno. 2018 m. sausio mėnesį iš mamos sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ pervedė 3 500 Eur, kuriuos gavo iš mokymų, į „Bitstamp Limited“ įmonę. Tai įmonė, kurioje galima įprastą valiutą konvertuoti į kriptovaliutą. Pinigus pervedė, nes kažkur nuo 2017 m. pabaigos prekiavo kriptovaliutomis, šiuo metu neprekiauja. Vienu metu turėjo kriptovaliutų, iš to gavo pelno, po to patyrė nuostolius. Už vestus mokymus kelis kartus buvo gavęs apmokėjimą kriptovaliutomis, tų lėšų iš esmės kaip ir nėra, nes 2018 m. viskas krito ir jas prarado. Taip pat savo veikloje naudojo mokėjimų sistemas „PayPal“ ir „Paysera“, ten gaudavo įmokas už mokymus. Jas turbūt naudojo nuo 2018 m., kai prasidėjo mokymai. „PayPal“ sąskaitoje nebuvo kaupiamos lėšos, gal buvo keli tūkstančiai per visą mokymų laiką, tačiau tą sumą persivedė į „Revolut“ sąskaitą, kuri nebuvo areštuota, ją atsidarė turbūt 2018 m. Motina šiuo metu pensininkė, prieš tai ji turėjo nuostolingą savo gėlių parduotuvę, todėl buvo etapas, kai pinigai buvo skiriami paties ir mamos būtiniausioms išlaidoms, nes kurį laiką gyveno pas ją. Pajamos iš apsaugos bendrovės, paskui iš (duomenys neskelbtini) buvo minimalios, o reikėjo pragyventi dviem žmonėms. Prokurorei kaltinamojo D. S. paklausus, kas yra N. S., pastarasis nurodė, jog N. S. yra geras draugas, 2013 m. greičiausiai jis motinai pervedė 3 000 Lt, kurie po to buvo pervesti į jo (D. S.) sąskaitą padedant jam (D. S.), nes jam pačiam trūko pinigų gydymuisi, tai nėra pajamos. Kas yra E. Z., D. R., J. S. nepamena, gali būti, kad jie pervedė pinigus už internetines svetaines. 2012-2013 m. gaudavo pajamas, tačiau jų nebuvo tiek, kad užtektų mokėti dviem dukroms išlaikymą. Jeigu būtų sumokėjęs po 20 Lt kiekvienam vaikui, nemano, kad tai ką nors būtų pakeitę.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. apklausiama teisiamojo posėdžio parodė, kad su D. S. kartu negyvena nuo 2009 m ar 2006 m. Tuo metu ji turėjo gerą darbą, gaudavo gerą atlyginimą ir išlaikymas dukrai buvo visai nesvarbus, buvo priteista mokėti 700 Lt. Bendravimo su D. S. nebuvo visai, nunešė vykdomąjį raštą antstolei, kad būtų vykdomas formalus išieškojimas. Iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo tris mokėjimus, nepamena tikslių sumų, po to mokėjimai nutrūko, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Ilgą laiką negavo mokėjimų, po to kreipėsi į antstolę kodėl taip yra, antstolė nurodė, jog D. S. dirba „(duomenys neskelbtini)“, buvo siųsti patvarkymai į įmonę ir jie grįžo neįteikti. Pažiūrėjus pamatė, kad buvo siųsta ne tuo adresu, nurodė tai antstolei, bet antstolė atsakė, kad D. S. jau pats susisiekė su ja ir nurodė adresą, kuriuo galima siųsti patvarkymą, tuomet patvarkymas buvo išsiųstas į „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. 2017 m. spalio 28 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo pirmą įskaitą – 38 Eur su centais, jo darbo užmokestis buvo 123 Eur. Iš „(duomenys neskelbtini)“ įskaitos po 38 Eur su centais buvo mokamos iki 2018 m. gegužės mėnesio, po to gavo 16 Eur. Kreipėsi į antstolę, kodėl pasikeitė suma, ji paaiškino, kad D. S. nebedirba „(duomenys neskelbtini)“. D. S. su dukra matydavosi retai, teigdavo, kad jo materialinė padėtis sunki, dažnai neturėdavo galimybės atvykti pasimatyti su dukra, prašydavo ją nuvežti iki (duomenys neskelbtini), bet jokių pastangų bent kažkiek finansiškai prisidėti nebuvo, tik per gimtadienį, Kalėdas nupirkdavo jai žaislų, tačiau prie jos ugdymo, pramogų finansiškai neprisidėdavo. Ji žinojo, kad jo finansinė situacija bloga, o antstolės veikla buvo visiškai neefektyvi. Išieškojimo byla pas antstolius yra nuo 2011 m., iki 2017 m. spalio 28 d. išieškojimą gavo tik tris kartus, po to pusmetį gavo po 38 Eur su centais. Po to sužinojo, kad yra vaikų išlaikymo fondas ir dėl pagalbos kreipėsi į jį. Iš pradžių iš ten gavo po 57 Eur, vėliau po 68 Eur. 2017 m., gal spalio mėnesį, D. S. pirmoji žmona atsiuntė informaciją, kad D. S. vykdo mokymus „(duomenys neskelbtini)“. Pažiūrėjus informaciją „Facebook“ pamatė, kad jis kviesdavo žmones į savo mokymus ir nurodydavo atsiskaitymo būdą į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą. Tuomet ji (R. B.) kreipėsi į antstolę prašydama paaiškinti kaip taip atsitiko, nes turėtų būti areštuotos visos jo sąskaitos. Antstolė nurodė, kad visos sąskaitos areštuotos, išskyrus tą, kur jis gaudavo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet ji (R. B.) pradėjo kaupti visą informaciją apie jo mokymus, antstolė aiškino, kad ji gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl D. S. vengimo piktybiškai išlaikyti mažametį vaiką. Antstolė uždėjo areštą ir šiai sąskaitą, iš karto paskambino D. S., bandė aptarti skolas, sakė, kad tai jo darbo įrankis ir yra pasiruošęs viską grąžinti, tuomet ji (R. B.) sutiko „atblokuoti“ sąskaitą. Antstolė panaikino areštą, tačiau įsiskolinimai nebuvo dengiami, todėl vėl paprašė ją areštuoti. Iš pradžių galvojo, kad jis iš tiesų neturi lėšų mokėti vaikų išlaikymui, tačiau kai pamatė, kad jis vykdo mokymus, visus duomenis pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjui, 2018 m. spalio 9 d. pateikė prašymą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. D. S. apklausos metu minėjo, kad atsirado galimybė mokėti išlaikymą, tačiau ji (R. B.) labai pyko ir nebuvo jokio susitarimo. Ji rašė jam elektroninius laiškus, labai pyko, nes ši jo skola jai ne vienintelė, yra dar kitos dvi skolos, dėl ko jos finansinė padėtis pablogėjo. Kiekvieną mėnesį turi mokėti bankui po 530 Eur įmoką už buto paskolą. Jis iš jos yra pavogęs 9 200 Eur, be to iš jo jai yra priteista 50 000 Eur skola. Niekas nėra sumokėta. Kai jis pradėjo mokymų veiklą, vasarį pervedė 400 Eur ir paskui dar du kartus po 200 Eur. Ji matė socialiniuose tinkluose, kaip jis giriasi, kad per 20 minučių 800 dolerių uždirba, todėl parašė jam elektroninį laišką, kad jeigu jis nerodys geros valios, ji kreipsis į teisėsaugą. Jis atsakė, kad neturi pinigų, turi daug skolų, gali mokėti po 25 procentus nuo jo „X“ uždirbtos sumos. Ji (R. B.) atsakė, kad toks susitarimas netinka, jis turi nurodyti konkrečias sumas, paprašė 10 000 Eur, dengti U. įsiskolinimą, po to mokėti konkrečias periodines įmokas. Į tai jis nieko neatsakė, susitarimas taip ir nutrūko, jis nutraukė ir mokėjimus po 200 Eur. Po atsirado antstolės patvarkymas išskaičiuoti dalį iš jo neįgalumo, todėl dabar gauna 68 Eur ir 35 Eur. Dabar visą šį laikotarpį, nuo tada, kai policijoje parašė pareiškimą, D. S. daro pavedimus po 122 Eur. Iš D. S. gavo 2018 m. vasario 27 d. 400 Eur, kovo 29 d. – 113 Eur, balandžio 3 d. – 200 Eur, ir gegužės 30 d. pagal antstolės patvarkymą. Tuo laikotarpiu, kai D. S. nemokėjo išlaikymo, būdavo, kad pritrūkdavo lėšų ir tas išlaikymas buvo labai reikalingas, kadangi 2015 m. neteko darbo ir turėjo prievolę bankui dėl nekilnojamojo turto. Pradėjo gauti laiškus iš antstolės, išsigando, kad gali būti pareikštos teisės į turtą, todėl jį perpirko iš D. S., prisiėmė visus įsipareigojimus. Buvo laikotarpis, kai visai neturėjo pinigų, prašė banko atidėti mokėjimą pusmečiui. Šiuo metu butas formaliai priklauso bankui, turi palėpę, kuri nėra įrengta, ir yra automobilis, kuris neteikia pajamų.
Liudytojas D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tyrimo metu pažiūrėjo kompiuterį ir padarė nuotraukas, tačiau jos yra neryškios, kadangi „Apple“ kompiuteriai turi apsaugą ir į išorę „įlysti“ ar padaryti kloną kompiuteryje neįmanoma, nes diskai yra kriptuoti. „Printscreen‘o“ negalima naudoti, nes tokiu atveju jau būtų pažeista failinė sistema ir nebeturėtų įrodomosios galios. Įprastai gavus kompiuterį stengiamasi daryti disko skaitmeninę kopiją ir su ja dirbti, kad niekas nepasikeistų kompiuteryje. Šiuo metu operacinės sistemos dažniausiai beveik viską įrašo į žurnalą, jeigu kažkas būna prijungta ir jau advokatas galėtų ginčyti, kad kažkas buvo daroma su kompiuteriu. Apžiūrint šį kompiuterį buvo rastas failas „finansai.ods.xlsx“, paspaudus ant jo matosi, kad programa atsidaro, tačiau iš karto dingsta. Taip yra, nes kai kurie „softai“ apsaugoti nuo paleidimo su USB raktu, jis be USB rako gali pasileisti arba nepasileisti. Tai yra apsaugos priemonė, galėjo tokia apsauga būti įrengta sąmoningai.
Iš 2020 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas D. S. priklausantis nešiojamasis kompiuteris APPLE Mac BOOK PRO. Kompiuteryje sukurti du naudotojai – „MacPro“ bei „Guest USer“. Kompiuteryje atidarius programą „Finder“, kairėje programos pusėje pasirinkus komandą „Creative Cloud files“ ir paspaudus ant komandos, pasirodo lentelė, kurioje matosi kokie paskutiniu metu buvo naudoti failai. Tarp tų failų yra failai su pavadinimais „finansai.ods.xlsx“ bei „PayPal-ment start.TXT“. Paspaudus failą „finansai.ods.xlsx“, programa atsidaro, tačiau iš karto ir dingsta. Paspaudus failą „PayPal-ment start.TXT“, atsidaro tekstinio tipo failas su datomis, mokėjimo sumomis, asmenų vardais, pavardėmis, kontaktais bei adresais (1 t., b. l. 137-140).
Iš 2018 m. spalio 10 d. R. B. skundo ir bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išklotinės matyti, jog 2018 m. spalio 10 d. R. B. parašė pareiškimą dėl to, kad D. S. nemoka vaiko išlaikymo pinigų pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. C2-11825-872/2011 (1 t., b. l. 14-16).
Iš 2011 m. gegužės 17 d. R. B. ir D. S. taikos sutarties, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. vykdomojo rašto Nr. N2-11825-872/2011 matyti, kad D. S. nuo 2012 m. sausio 1 d. dukros U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui turi mokėti po 202,73 Eur (700 Lt) per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į R. B. sąskaitą (t. 1, b. l. 23, 27, 104).
Iš 2019 m. vasario 1 d antstolės Jūratės Blažienės rašto Nr. S-19-86-1183 ir prie jo esančių priedų matyti, kad 2012 m. liepos 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-11825-872/2011 dėl skolininko D. S. dėl U. S. išlaikymo. D. S. išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. vasario 1 d. sudarė 14 662,04 Eur. Iki 2019 m. vasario 1 d. iš D. S. buvo išieškota R. B. naudai 2 672,94 Eur suma t. y.: 2012 m. spalio 15 d. – 98,66 Eur (340,65 Lt) (iš darbo užmokesčio), 2012 m. lapkričio 12 d. – 78,21 Eur (270,04 Lt) (iš darbo užmokesčio), 2012 m. gruodžio 10 d. – 123,70 Eur (427,10 Lt) (iš darbo užmokesčio), 2014 m. kovo 26 d. – 45,47 Eur (157 Lt) (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2014 m. gegužės 27 d. – 148,49 Eur (512,69 Lt) (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2017 m. liepos 4 d. – 20,98 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2017 m. spalio 4 d. – 75,97 Eur (iš darbo užmokesčio), 2017 m. spalio 27 d. – 38,67 Eur (iš darbo užmokesčio), 2017 m. lapkričio 27 d. – 38,67 Eur (iš darbo užmokesčio), 2017 m. gruodžio 27 d. – 38,67 Eur (iš darbo užmokesčio), 2018 m. sausio 29 d. – 16,58 Eur (iš darbo užmokesčio), 2018 m. vasario 27 d. – 400 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. kovo 29 d. – 113,31 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. balandžio 3 d. – 200 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. balandžio 26 d. – 200 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. gegužės 31 d. – 325 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. birželio 8 d. – 25 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 193,80 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. spalio 16 d. – 97 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. lapkričio 9 d. – 71,79 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. lapkričio 14 d. – 100 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. gruodžio 17 d. – 40 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. gruodžio 20 d. – 88,40 Eur (iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) gaunamo invalidumo), 2019 m. sausio 22 d. – 95,10 Eur (iš VSDFV gaunamo invalidumo). D. S. dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką buvo informuotas 2018 m. spalio 10 d. patvarkymu, apie išlaikymo įsiskolinimą žinojo, su juo buvo bendraujama elektroniniu paštu, telefonu, buvo siunčiamos patvarkymų kopijos. Taip pat matyti, jog D. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Patvarkymais areštuotos jo sąskaitos, patvarkymai dėl lėšų nuskaitymo siųsti į jo darbovietes (1 t., b. l. 101-127).
Iš 2019 m. balandžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. S. pateikė mokėjimų pavedimus patvirtinančius dokumentus, kad jis iš savo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos į R. B. banko sąskaitą pervedė pinigus vaiko išlaikymui: 2018 m. vasario 26 d. – 400 Eur, 2018 m. kovo 31 d. – 200 Eur, 2018 m. balandžio 26 d. – 200 Eur. Taip pat iš „Paysera“ išklotinės matyti, jog buvo daromi pavedimai vaiko išlaikymui į R. B. sąskaitą: 2018 m. lapkričio 13 d. – 100 Eur, 2018 m. gruodžio 17 d. – 40 Eur, 2019 m. sausio 31 d. – 26 Eur. Bei pateiktas „Swedbank“ mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog D. S. vaiko išlaikymui pervedė pinigus į R. B. sąskaitą 2018 m. spalio 16 d. – 97 Eur. (2 t., b. l. 25-29).
Iš 2019 m. sausio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti bei pateiktų fotonuotraukų matyti, kad R. B. pateikė susirašinėjimą su D. S., kuriame pastarasis pripažįsta, jog nemokėjo išlaikymo dukrai U. S., turi sveikatos problemų bei, kad užsiima „Geri pinigai“ veikla, yra šio kanalo įkūrėjas, o už šią veiklą prašo atlygį pervesti į „PayPal“ arba jo mamos (Z. S.) banko sąskaitą (1 t., b. l. 38-73, 77-79).
Iš 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyr. tyrėjos J. M.-V. tarnybinio pranešimo dėl sąskaitų išklotinių bei Z. S. bei D. S. pateiktų banko sąskaitų išklotinių analizės už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2020 m. sausio 7 d. matyti, kad į D. S. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. buvo reguliariai pervedami pinigai iš skirtingų asmenų ar įmonių, iš šios sąskaitos D. S. ne kartą atliko pavedimus Z. S. (motinai), ypač aktyvus bankinių operacijų laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. birželio 25 d., kuomet buvo gaunami pavedimai nuo 50 iki 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už mokymus“, tokių pavedimų per nurodytą laikotarpį buvo gauta 11 875 Eur sumai. Iš D. S. „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ pateikto išrašo matyti, jog iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. nuolat buvo daromi ir gaunami mokėjimai bei gryninami pinigai didelėmis sumomis, to laikotarpio apyvarta 4 557,21 Eur (15 735,15 Lt) bei nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. apyvarta eurais – 244,39 Eur. Iš Z. S. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d. į šią sąskaitą iš D. S. sąskaitos buvo pervedamos lėšos, didžiausia suma 905 Eur, iš šios sąskaitos daromi pervedimai taip pat į D. S. sąskaitą, didžiausia suma 1 800 Eur. Iš Z. S. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. sausio 7 d. nuolat daromi pavedimai į D. S. sąskaitą, didžiausia pervesta suma 799 Eur, taipogi daromi pavedimai ir iš D. S. sąskaitos į Z. S. sąskaitą, didžiausia D. S. pervesta suma 1 600 Eur. Be to, iš šios Z. S. sąskaitos 2016 m. gruodžio 3 d. buvo pervesta R. B. 100 eurų, D. S. dukros išlaikymui (1 t., b. l. 150-164, 172-182, CD, prisegti prie 2 t., bylos viršelių, su bankų sąskaitų išklotinėmis).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. Sakson 2020 m. lapkričio 20 d. pateiktos D. S. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad į šią D. S. banko sąskaitą 2014 m. gautos įplaukos 5 370,53 Eur (18 543,35 Lt), išlaidos – 4 421,63 Eur (15 267 Lt), visas išlaidas sudaro pervedimai į Z. S. sąskaitą, kurie atlikti panašiomis datomis, kai buvo gautos ir įplaukos. 2015 m. gautos įplaukos buvo 1 859,17 Eur sumai, iš jų į Z. S. sąskaitą pervesta 1 752,78 Eur, pervedimai atlikti tą pačią dieną, kai buvo gautos pajamos, arba viena – dvi dienos po gautų įplaukų. 2016 m. jo įplaukos buvo 2 283,20 Eur, iš jų į Z. S. sąskaitą pervesta 2 023 Eur, pavedimai daryti tą pačią dieną, kai buvo gautos įplaukos, arba kelios dienos po to. 2017 m. gautos įplaukos 24 538,11 Eur (be 100 Eur už mokymus), iš jų pervesta į Z. S. sąskaitą, taip pat į kitas įvairias sąskaitas arba išgryninta 22 970,88Eur, mokėjimai atlikti tą pačią dieną, kai buvo gautos įplaukos, arba nedelsiant po to. Per 2018 m. sausio – birželio mėnesius (ir 100 Eur iš 2017 m. už mokymus) į sąskaitą gautos įplaukos sudarė 18 385,19 Eur, iš jų nedelsiant buvo pervesta į Z. S. ir kitas įvairias sąskaitas ar išgryninta – 14 432,63 Eur.
Iš Z. S. pateiktos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, jog nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. iš D. S. sąskaitų į Z. S. sąskaitą buvo pervesta 1 548,09 Eur (5 345,26 Lt), nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. kovo 21 d. – 3 944,70 Eur, viso per šį laikotarpį 5 492,79 Eur. Nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. iš Z. S. sąskaitos į „Admiral Markets AS“ pervesta 3 443,79 Eur, o iš „Admiral Markets AS“ sąskaitos į Z. S. sąskaitą pervesta 4 663,97 Eur. Nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. iš Z. S. sąskaitos pervesta 890,24 Eur į UAB „EVP International“, o iš šios sąskaitos į Z. S. sąskaitą pervesta 4 496,50 Eur. Nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Z. S. sąskaita taip pat buvo papildyta 3 915,28 Eur, pervedimus atliko įvairūs fiziniai asmenys, mokėjimo detalėse nurodyta, kad tai buvo paskolos, papildymai, skolos, skolos grąžinimai, pavedimai.
Iš Z. S. pateiktos AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iš šios sąskaitos pervesta 647,50 Eur į UAB „EVP International“, o nuo 2015 m. liepos 8 d. iš jos gauta 112 Eur. Nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. Z. S. sąskaita buvo papildyta 12 801 Eur, sąskaitą papildė ji pati bei kiti fiziniai asmenys, tarp jų ir D. S., kuris sąskaitą papildė 10 084 Eur suma. Iš šios sąskaitos į D. S. sąskaitą pervesta 2 913 Eur, o išgryninta 3 200 Eur. Be to iš šios sąskaitos taip pat pervesta „Bitstamp Limited“ 3 500 Eur, lėšos į sąskaitą grąžintos 2018 m. sausio 18 d. Nuo 2016 m. sausio 20 d. iš „Admiral Markets AS“ į šią sąskaitą pervesta 480 Eur, o iš šios sąskaitos į kitą Z. S. sąskaitą pervesta 2 103,26 Eur. Taip pat iš šios sąskaitos 2016 m. gruodžio 3 d. pervesta 100 Eur į R. B. sąskaitą.
Iš Z. S. pateiktos AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad iš šios sąskaitos 2016 m. sausio 16 d. pervesta į kitą Z. S. sąskaitą 1 211,16 Eur bei 2015 m. kovo 6 d. 736,23 Eur. Taip pat iš šios sąskaitos 2014 m. rugsėjo 17 d. pervesta į kitą Z. S. sąskaitą 47,10 Eur (162,63 Lt) bei 2014 m. gruodžio 12 d. – 115,85 Eur (400 Lt). Nuo 2015 m. sausio 2 d. ši jos sąskaita buvo papildyta 1 653 Eur bei 5 680,32 Eur (19 613 Lt), sąskaitą papildė pati Z. S., taip pat ir kiti fiziniai asmenys, tarp jų ir D. S., kuris sąskaitą papildė 4 461,89 Eur (15 406 Lt). Iš šios sąskaitos išgryninta 1 740,62 Eur (6 010 Lt), į „Admiral Markets AS“ pervesta 955,75 Eur (3 300 Lt), į UAB „EVP International“ – 33,89 Eur (117 Lt). Taip pat iš šios sąskaitos pervesta 396,78 Eur (1 370 Lt) į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.
Iš Z. S. AB „Šiaulių bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad nuo 2015 m. sausio 16 d. Z. S. sąskaita buvo papildyta 15 496 Eur suma, ją papildė pati Z. S., taip pat D. S. bei „Admiral Markets AS (700 Eur). Iš šios sąskaitos pervesta 520 Eur į UAB „EVP International“, 1 345 Eur į „Admiral Markets AS“ sąskaitą, 1 500 Eur į „Tran S.P.Zoo“, taip pat 617 Eur į D. S. sąskaitą. Be to 716 Eur Z. S. taip pat pervedė į kitą savo sąskaitą (3 t., b. l. 10-17).
Iš 2020 m. spalio 7 d. „Admiral Markets“ pranešimo matyti, jog Z. S. 2016 m. birželio 18 d. atidarė pirmą savo prekybos sąskaitą „Admiral Markets UK Ltd“. Ji turi vieną aktyvią ir tris neaktyvias sąskaitas. Iš viso 2015 – 2020 m. aktyvioje sąskaitoje įnešta lėšų 5 930 Eur sumai, per tą patį laikotarpį išvesta lėšų 6 712,65 Eur sumai. Taip pat 2013 m. balandžio 11 d. Z. S. atidarė pirmą prekybos sąskaitą „Admiral Markets AS“. Ji turi vieną neaktyvuotą ir dvi neaktyvias sąskaitas. Iš viso į šią sąskaitą 2015-2020 m. įnešta 1 120 Eur. D. S. taip pat yra „Admiral Markets AS“ klientas, jis turi vieną aktyvią ir tris neaktyvias sąskaitas, tačiau per 2015-2020 m. nėra nei įneštų, nei išvestų lėšų (2 t., b. l. 183-198).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. balandžio mėnesio pranešimo dėl informacijos apie D. S. pateikimo matyti, kad D. S. Metinių pajamų deklaracijų už 2011 m. ir 2012 m. ataskaitinius laikotarpius VMI nepateikė. Jis pateikė Metines pajamų deklaracijas už 2014- 2017 m. mokestinius laikotarpius. 2012 m. jam buvo išmokėta išmokų suma – 1 818,84 Eur (6 280,09 Lt), išskaičiuota pajamų mokesčių suma 135,25 Eur (467 Lt), 2013 m. išmokėta išmokų suma – 1 360,17 Eur (4 697,02 Lt), 2014 m. – 5 550,06 Eur (19 163,25 Lt), 2015 m. – 4 040,43 Eur, išskaičiuota pajamų mokesčių suma – 1 Eur, 2016 m. D. S. išmokėta išmokų suma – 6 415,30 Eur, 2017 m. – 7 944,61 Eur, 2018 m. – 1 022,91 Eur. Viso jam išmokėtų išmokų suma už 2012- 2018 m. – 27 837,32 Eur, o iš jų išskaičiuota pajamų mokesčių suma 136,25 Eur. Visos išmokos gautos iš individualios veiklos, veiklos pagal verslo liudijimą arba už darbinius santykius arba jų esmę atitinkančius santykius, viena išmoka (2012 m.) gauta už gyvybės draudimą (1 t., b. l. 89-91).
Iš „Sodra“ pažymos apie D. S. išmokėtas išmokas matyti, jog D. S. nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. gauna netekto darbingumo pensiją, 2018 m. spalio 17 d. jam buvo išmokėta 265,54 Eur, 2018 m. spalio 24 d. – 295,04 Eur, 2018 m. lapkričio 26 d. – 295,04 Eur, 2018 m. gruodžio 26 d. – 206,53 Eur, 2019 m. sausio 26 d. – 222,31 Eur (2 t., b. l. 30).
Iš D. S. medicininių dokumentų išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) (2t., 31-41, 3 t., b. l. 25-28).
Iš duomenų apie asmenį „Sodros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad D. S.:
1) nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“;
2) nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2018 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. vasario 11 d. iki dabar (2020 m. liepos 20 d. duomenimis) vykdo individualią veiklą;
3) nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“;
4) nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. kovo 31 d. bei nuo 2018 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. spalio 6 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą (2 t., b. l. 122).
Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento Konsultavimo telefonu skyriaus 2019 m. sausio 28 d. pranešimo Nr. Sd-291 (6.9) matyti, kad D. S. niekada nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 95).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. balandžio mėn. duomenų matyti, jog R. B. dukros U. S. išlaikymui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. buvo išmokėta 1 153,30 Eur (1 t., b. l. 99).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 164 straipsnyje, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).
Logine, gramatine prasme žodis „vengimas“ reiškia stengimąsi išsisukti, išsisukinėjimą, tai yra tam tikri aktyvūs veiksmai ar aktyvus pareigos nevykdymas. Vengimo išlaikyti vaiką tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) savo pareigos išlaikyti vaiką atlikimo. Kaltininkas sąmoningai nevykdo įsipareigojimo (nustatytais terminais nemoka lėšų, perveda mažesnes sumas, perleidžia turtą, keičia gyvenamąją vietą, nesuteikdamas apie tai informacijos, ir pan.).
Vengimas išlaikyti vaiką yra trunkamasis nusikaltimas, todėl turi būti nustatoma jo pradžia ir pabaiga. Nagrinėjamu atveju pareiga išlaikyti dukrą kaltinamajam atsirado ne nuo nutarties, patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo, o nuo susitarimo mokėti periodines išmokas dukrai taikos sutartyje nurodytos datos, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. Kaltinime nėra tiksliai apibrėžtas laikotarpis, kada D. S. vengė teikti išlaikymą vaikui ir, kada daroma nusikalstama veika nutrūko. Todėl teismas, dėl vengimo išlaikyti vaiką, nagrinės laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d., kuomet D. S. pagal teismo 2011 m. gegužės 31 d nutartį, kuri įsiteisėjo 2011 m. gegužės 31 d., kilo pareiga teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis (1 t., b. l. 23, 35), iki 2019 m. vasario 1 d., t. y. iki dienos, iki kurios byloje yra pateikti duomenys apie D. S. mokėjimus bei iš jo išieškotas sumas.
Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo nuspręsta, kad D. S. nuo 2012 m. sausio 1 d. dukros U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui turi mokėti po 202,73 Eur (700 Lt) per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į R. B. sąskaitą (t. 1, b. l. 23). 2012 m. liepos 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolininko D. S. dėl U. S. išlaikymo. Antstolės pateikti dokumentai patvirtina priverstinį teismo sprendimo vykdymą (1 t., b. l. 101-127). Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. R. B. iš Garantinio vaikų išlaikymo fondo yra mokamos vaiko išlaikymo išmokos, kurios sudaro tik dalį priteisto išlaikymo už mėnesį sumos (buvo mokamos išmokos 24,70 Eur, 57 Eur, 68,40 Eur dydžio) (1 t., b. l. 99), 2018 m. spalio 10 d. R. B. kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. S. vengimo išlaikyti savo nepilnametę dukrą (1 t., b. l. 14-16).
Iš 2019 m. vasario 1 d antstolės Jūratės Blažienės rašto Nr. S-19-86-1183 ir prie jo esančių priedų matyti, kad 2012 m. liepos 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-11825-872/2011 dėl skolininko D. S. dėl U. S. išlaikymo. D. S. išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. vasario 1 d. sudarė 14 662,04 Eur. Iki 2019 m. vasario 1 d. iš D. S. buvo išieškota R. B. naudai 2 672,94 Eur suma. Iš paties kaltinamojo parodymų ir jo motinos vardu bankuose atidarytų sąskaitų analizės matyti (bus aptarta vėliau), kad D. S. savo pajamas slėpė, tikslu išvengti priverstinio išlaikymo ir kitų skolų išieškojimo. Taigi matyti, jog R. B. yra išnaudojusi visas galimybes iš D. S. gauti dukros U. S. išlaikymui priteistas periodines išmokas, bei, kad D. S. sąmoningais veiksmais sumenkino R. B. galimybes atkurti teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Apklausiamas teisme D. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog nemokėjo U. S. išlaikymui teismo nustatytos sumos kas mėnesį, tačiau nurodė, jog taip gavosi, nes jis neturėjo lėšų tam. Nuo 2018 m., kuomet finansinė padėtis pagerėjo ir jau galėjo mokėti, susisiekė su R. B., tačiau jai paprašius iš karto sumokėti 10 000 Eur, nesutarė dėl jokio mokėjimo, todėl toliau nemokėjo sąmoningai. Nurodė, jog tuo metu, kai neturėjo už ką mokėti, nemokėjo nieko, o kai turėdavo kažkokių lėšų, tuomet jos būdavo nuskaitomos nuo jo sąskaitos. Kai gaudavo didesnes lėšas, pervesdavo jas į motinos sąskaitą, nes kitu atveju antstolė jas nurašydavo.
Taigi matyti, jog D. S. neginčija, jog nuo 2018 m. turėjo galimybę mokėti periodines išmokas už vaiko išlaikymą, tačiau teigia to nedaręs, kadangi dėl mokėjimų nesutarė su R. B..
Kad D. S. iš tiesų nuo 2018 m. turėjo lėšų patvirtinta byloje esanti D. S. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išklotinė, iš kurios matyti, jog jo įplaukos per 2018 m. buvo 18 648,97 Eur, iš jų 11 875 Eur buvo gauta už vedamus mokymus (ši suma gauta nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) (3 t., b. l. 10-17, CD, prisegtas prie 2 t. bylos viršelio, su D. S. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išklotine). Tiek iš jo paties posėdžio metu duotų parodymų, tiek iš byloje esančių R. B. pateiktų susirašinėjimų bei fotonuotraukų matyti, jog D. S. nuo 2018 m. veda mokymus „(duomenys neskelbtini)“, bei už šiuos mokymus prašo pervesti pinigus į „PayPal“ arba jo mamos (Z. S.) banko sąskaitą (1 t., b. l. 38-73, 77-79), todėl teismui nekyla abejonių, jog gautos įplaukos, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „už mokymus“ buvo pervedamos D. S. būtent už šiuos jo organizuojamus mokymus ir laikytinos jo gautomis pajamomis. Taip pat pažymėtina, jog nuo 2018 m. D. S. yra mokama netekto darbingumo pensija, iki 2019 m. vasario 1 d. jam buvo išmokėta 1 284,46 Eur (2 t., b. l. 30). Kadangi ginčas dėl to, kad D. S. nemokėjo vaiko išlaikymo pinigų nuo 2018 m., nors tam turėjo lėšų, nekyla, tą patvirtina ir aukščiau nurodyti ir aptarti įrodymai, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir vertina, jog D. S. kaltė, jog jis vengė tyčia mokėti išlaikymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d., nors turėjo tam galimybę, yra įrodytas surinktais ir ištirtais įrodymais.
Kaip minėta, D. S. pripažįsta savo kaltę tik nuo 2018 m., iki tol jis teigia neturėjęs lėšų būtinam asmeniniam pragyvenimui ir juo labiau dukros išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. S. pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta tarp jo ir R. B. sudaryta taikos sutartis, nuo 2012 m. sausio 1 d. turėjo mokėti dukros išlaikymui po 202,73 Eur (700 Lt) į R. B. sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Teismas pažymi, jog periodinės išmokos yra kasmet indeksuojamos (periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas) Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl teismas pažymi, jog D. S. turėjo mokėti teismo nustatytą sumą su indeksacija.
Pagal antstolės pateiktus duomenis matyti, jog 2019 m. vasario 1 d. D. S. įsiskolinimas buvo 14 662,04 Eur. Taip pat iš antstolės pateiktų duomenų matyti, kad iki 2019 m. vasario 1 d. iš D. S. buvo išieškota R. B. naudai 2 672,94 Eur suma: 2012 m. spalio 15 d. – 98,66 Eur (340,65 Lt) (iš darbo užmokesčio), 2012 m. lapkričio 12 d. – 78,21 Eur (270,04 Lt) (iš darbo užmokesčio), 2012 m. gruodžio 10 d. – 123,70 Eur (427,10 Lt) (iš darbo užmokesčio), 2014 m. kovo 26 d. – 45,47 Eur (157 Lt) (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2014 m. gegužės 27 d. – 148,49 Eur (512,69 Lt) (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2017 m. liepos 4 d. – 20,98 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2017 m. spalio 4 d. – 75,97 Eur (iš darbo užmokesčio), 2017 m. spalio 27 d. – 38,67 Eur (iš darbo užmokesčio), 2017 m. lapkričio 27 d. – 38,67 Eur (iš darbo užmokesčio), 2017 m. gruodžio 27 d. – 38,67 Eur (iš darbo užmokesčio), 2018 m. sausio 29 d. – 16,58 Eur (iš darbo užmokesčio), 2018 m. vasario 27 d. – 400 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. kovo 29 d. – 113,31 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. balandžio 3 d. – 200 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. balandžio 26 d. – 200 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. gegužės 31 d. – 325 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. birželio 8 d. – 25 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 193,80 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. spalio 16 d. – 97 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. lapkričio 9 d. – 71,79 Eur (nurašyta pagal antstolio patvarkymą iš sąskaitos), 2018 m. lapkričio 14 d. – 100 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. gruodžio 17 d. – 40 Eur (sumokėjo pats skolininkas), 2018 m. gruodžio 20 d. – 88,40 Eur (iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) gaunamo invalidumo), 2019 m. sausio 22 d. – 95,10 Eur (iš VSDFV gaunamo invalidumo), 2019 m. sausio 31 d. – 26 Eur (sumokėjo pats skolininkas (1 t., b. l. 101-127; 2 t., b. l. 25-29).
Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. D. S. vos kelis kartus sumokėjo teismo nurodytą sumą dukros U. S. išlaikymui – 2018 m. vasario 27 d. jis pervedė 400 Eur, 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 26 d. po 200 Eur, taip pat 2018 m. gegužės 31 d. antstolė nuo jo sąskaitos nurašė 325 Eur. Nors 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi D. S. buvo įpareigotas mokėti išlaikymą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., tačiau pagal teismų praktiką asmens mokėjimas tam tikrą mėnesį lėšų už ankstesnį laikotarpį rodo, kad jis mėnesį, kurį atlieka mokėjimą, pareigą išlaikyti vaiką vykdo, nors tai daro ir už kitą laikotarpį. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės, esminę reikšmę turi ne aplinkybė, už kurį laikotarpį susidariusi skola (tai civilinės teisės dalykas), o kokie asmens veiksmai buvo tuo laikotarpiu, t. y. ar jis konkrečiu laikotarpiu pareigą išlaikyti vaiką vykdė, ar ne. Būtent dėl to, kad į bylą pateikti duomenys rodo, kad 2018 m. vasario mėnesį, 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesius kaltinamasis atliko mokėjimus arba nuo jo buvo nuskaičiuota išlaikymo dydį atitinkanti suma, šie laikotarpiai iš kaltinimo šalintini.
Iš kitų duomenų matyti, jog daugiau mokėjimų, kurie atitiktų išlaikymo sumą, nėra. Nors nustatyta, jog D. S. dar du kartus pats yra pervedęs pinigus R. B. dukros išlaikymui, taip pat tam tikras sumas yra nuskaičiavusi antstolė J. Blažienės tačiau visos sumos nesiekia sumos, kuri turi būti mokama pagal teismo nutartį. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai visiškai nevykdoma pareiga išlaikyti vaiką, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258/2009), todėl teismas sprendžia, jog tais laikotarpiais buvo prisidedama prie vaiko išlaikymo, tačiau tai nešalina D. S. kaltės, numatytos BK 164 straipsnyje.
Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar kaltinamasis D. S. nemokėjo dukros išlaikymo tyčia ar dėl objektyvių priežasčių.
Iš byloje esančių „Sodros“ duomenų matyti, kad D. S. nuo 2006 m. birželio 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. niekur nedirbo, tačiau Užimtumo tarnyboje taip pat nebuvo registruotas (1 t., b. l. 122-123), buvo darbingas (pagal „Sodros“ duomenis, išmokos dėl netekto darbingumo jam mokamos nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio (2 t., b. l. 30)). Nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. jam motina į jo aktyvią sąskaitą pervedė 651,07 Eur (2 248 Lt), o jis jai pervedė 107,74 Eur (372 Lt) (Z. S. AB „Swedbank“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), jokių kitų ženklių sumų D. S. ar Z. S. 2012 m. per nurodytą laikotarpį naudotose banko sąskaitose nėra. Atsižvelgiant į tai, jog D. S. oficialiai nedirbo daugiau kaip 6 metus, tačiau visą šį laikotarpį nesiregistravo ir Užimtumo tarnyboje, savo banko sąskaitoje praktiškai nedisponavo piniginėmis lėšomis, teismo vertinimu kaltinamasis tuo laikotarpiu gavo neoficialias pajamas ir žinodamas apie prievolę nuo 2012 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti išlaikymą dukrai U. S., tyčia vengė tai daryti, sąmoningai jas nuslėpdamas. Nors D. S. ir teigia, jog 2012 m. turėjo sveikatos problemų, ką patvirtina ir byloje esantys medicinai dokumentai (3 t., b. l. 26-28)., tačiau pažymėtina, jog kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo nuo 2006 m., todėl teismo vertinimu šiuo atveju jo sveikatos pablogėjimas 2012 m. neturėjo įtakos tam, kad jis nemoka dukros išlaikymo. Vis tik, kai D. S. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, per visą išdirbtą laikotarpį jam buvo išmokėta 1 360,63 Eur (4 697,73 Lt), išskaityta 135,25 Eur (467 Lt). Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai iš gaunamo darbo užmokesčio dukrai išlaikymo visiškai neteikė (pradėjo dirbti nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d.), tačiau nuo 2012 m. spalio mėnesio antstolė nuo jo gaunamo darbo užmokesčio nuskaičiuodavo atitinkamas sumas. Nors išskaičiuojama suma ir neatitiko teismo nustatytos išlaikymo sumos, tačiau teismo vertinimu tuo momentu D. S. nevengė teikti dukrai išlaikymo, jį teikė pagal savo galimybes, nuo jo atlyginimo buvo nuskaičiuojama maksimali galima suma. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 231,70 Eur (800 Lt neatskaičius mokesčių, arba 678,50 Lt „į rankas“), o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 246,18 Eur (850 Lt neatskaičius mokesčių arba 715 Lt „į rankas“), taigi pagal teismo sprendimą D. S. dukros išlaikymui mokėtina suma atitiko tuo metu buvusią minimalią mėnesinę algą, kas reiškia, jog kaltinamasis, norėdamas mokėti visą nustatytą sumą, privalėjo gauti gerokai didesnį nei minimalų mėnesinį atlygį, be to D. S. tuo metu turėjo mokėti išlaikymą ir kitai savo dukrai, todėl teismo vertinimu negalima teigti, jog tuo metu, kai D. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo oficialias pajamas, jis tyčia vengė teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis teismas daro išvadą, jog per 2012 metus D. S. vengė vykdyti prievolę mokėti išlaikymą dukrai U. S. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d., o laikotarpis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai iš D. S. atlyginimo antstolė nuskaičiuodavo maksimalią galimą sumą dukros išlaikymui, šalintinas.
Sprendžiant dėl D. S. galėjimo mokėti išlaikymą 2013 m. ir 2014 m., teismas pažymi, jog nuo 2013 m. sausio 22 d. kaltinamasis vykdė individualią veiklą, kaip pats teigia, kūrė internetines svetaines, iš ten gaudavo pajamas, tačiau jos nebuvo didelės ir buvo nereguliarios. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal „Sodros“ pateiktus duomenis 2013 m. D. S. už individualią veiklą išmokėtų išmokų suma 1 360,17 Eur (4 697,02 Lt), 2014 m. – 5 550,06 Eur (19 163,25 Lt). Iš D. S. aktyvios „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo atidaryta nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta nuo 2014 m. gegužės 7 d.) matyti, jog nuo 2013 m. spalio 1 d. įplaukos D. S. sąskaitose 2013 m. buvo 1 663,87 Eur (5 745 Lt), o 2014 m. – 7 966,08 Eur (27 505,25 Lt). Pastebėtina, jog gavus pinigus į sąskaitą, jie greitu metu buvo būdavo pervedami arba į Z. S. sąskaitą arba išgryninami (1 t., b. l. 176-177, 3 t., b. l. 15-16, CD, prisegtas prie 2 t. bylos viršelio su D. S. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašu), kas rodo D. S. siekį nuslėpti turimas pajamas, kurios akivaizdu buvo nemažos, jog antstolė negalėtų jų nurašyti. Be to, į šią sąskaitą 2014 m. buvo pervesta 296,86 Eur (1 025 Lt) iš UAB „EVP International“ (šiuo metu UAB „Paysera“ – sąskaita, kur gali būti kaupiamos lėšos, kurių negali nuskaityti antstolis). Iš Z. S. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Z. S. per 2013 m. D. S. pervedė 1 121,52 Eur (3 872,40 Lt), o 2014 m. – 287,30 Eur (992 Lt). D. S. į Z. S. sąskaitą 2013 m. pervedė 1 076,10 Eur (3 715,56 Lt), o 2014 m. – 261,76 Eur (903,80 Lt). Be to, iš šios Z. S. sąskaitos per 2013 m. buvo pervesta 637,16 Eur (2 200 Lt), o 2014 m. – 605,31 Eur (2 090 Lt) į „Admiral Markets AS“ (sąskaitą, iš kurios prekiaujama akcijomis) bei 579,24 Eur (2 000 Lt) į UAB „EVP International“, 2014 m. iš „Admiral Markets AS“ į Z. S. sąskaitą pervesta 110,06 Eur (380 Lt) (3 t., b. l. 16, CD prisegtas prie 2 t. bylos viršelio, su Z. S. „Swedbank“ sąskaitos išrašu). Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu duodamas parodymus pripažino, jog pinigus į „Admiral Markets AS“ ir UAB „EVP International“ motinos vardu pervesdavo jis. Esant šiems duomenims matyti, jog nors 2013 m. ir 2014 m. D. S. niekur oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, buvo darbingas, vykdė individualią veiklą – kūrė internetines svetaines ir gavo iš ties pakankamas pajamas, tačiau dalį lėšų motinos vardu pervedė į „Admiral Markets AS“, bei į UAB „EVP International“, t. y. paskirstydamas savo gaunamas lėšas teikė pirmumą ne dukros išlaikymui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir taip vengė prievolės išlaikyti dukrą U. S.. Teismas atkreipia dėmesį, jog per 2013 m. D. S. dukros išlaikymui nei pats savanoriškai, nei per antstolius nesumokėjo nei vienos įmokos, o 2014 m. iš jo sąskaitos per du kartus buvo nurašyta 193,96 Eur (669,69 Lt), nors iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad D. S. galėjo ir privalėjo mokėti dukros išlaikymui kur kas daugiau nei kad buvo sumokėjęs.
Sprendžiant dėl D. S. atsakomybės pagal BK 164 straipsnį už 2015-2017 metus, teismas atsižvelgia į tai, jog nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. D. S. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas atlyginimas buvo 170 Eur per mėnesį (2 t., b. l. 122). Tuo pačiu laikotarpi jis vykdė individualią veiklą. „Sodros“ duomenimis 2015 m. jam išmokėta išmokų suma – 4 040,43 Eur, 2016 m. – 6 415,30 Eur, o 2017 m. – 7 944,61 Eur. Visos išmokos gautos iš individualios veiklos arba už darbinius santykius arba jų esmę atitinkančius santykius (1 t., b. l. 89-91). Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog D. S. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gautos įplaukos buvo 1 860,53 Eur, iš jų į Z. S. sąskaitą pervesta 1 752,78 Eur, 2016 m. įplaukos buvo 2 541,64 Eur, iš jų į Z. S. sąskaitą pervesta 2 023 Eur, 2017 m. gautos įplaukos 26 704,62 Eur (be 100 Eur už mokymus), iš jų pervesta į Z. S. sąskaitą, taip pat į kitas įvairias sąskaitas arba išgryninta 22 970,88 Eur. Pastebėtina, jog visi mokėjimai iš D. S. sąskaitos atlikti tą pačią dieną, kai buvo gautos įplaukos, arba greitu metu po to.
Iš šių duomenų matyti, jog 2015-2016 m. įplaukos D. S. disponuojamoje bankų sąskaitoje nebuvo tokios didelės kaip 2017 m., tačiau išanalizavus jo motinos Z. S. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2015 m. į šias sąskaitą iš UAB „EVP International“ buvo gauta 3 956,50 Eur įplaukų, 383 Eur ten pat buvo pervesta, taip pat iš „Admiral Markets AS“ gauta 930 Eur įplaukų. 2016 iš UAB „EVP International“ buvo gauta 742 Eur, iš Admiral Markets AS“ gauta 3 512,65, taip pat pervesta į „Admiral Markets As“ – 2 340 Eur. Taip pat pastebėtina, jog iš Z. S. AB „Swedbank“ sąskaitos buvo mokami visi mokesčiai už D. S. bei dengiami jo įsiskolinimai, joje ir buvo gaunamos įplaukos iš „Admiral Markets As“ sąskaitos, kuria būtent D. S. ir disponavo (3 t., b. l. 10-17, CD, prisegtas prie 2 t. bylos viršelio su D. S. ir Z. S. bankų sąskaitų išklotinėmis). Taigi nors 2015 m. ir 2016 m. D. S. pajamos nebuvo labai didelės, tačiau teismas pažymi, jog D. S. tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir ten gavo itin mažą atlyginimą, nors iš jo ir jo motinos disponuojamų bankų sąskaitų analizės matyti, kad D. S. pajamos buvo kur kas didesnės nei tik už darbą „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas atlygis, be to, kaltinamasis tuo laikotarpiu buvo darbingas ir galėjo dirbti geriau apmokamą darbą. Teismų praktikoje yra pasisakoma, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šiuo atveju teismas sprendžia, jog D. S. sąmoningai neieškojo geriau apmokamo darbo, kadangi turėjo papildomų neoficialių pajamų, kuriomis disponavo slepiant jas nuo antstolės. Be to, kaltinamasis, turėdamas lėšų, visiškai nerodė iniciatyvos ir per 2015-2016 m. nei savanoriškai nei per antstolę nesumokėjo R. B. už dukros išlaikymą nei vienos įmokos (2016 m. gruodžio 3 d. iš Z. S. sąskaitos buvo pervesta R. B. 100 eurų, tačiau ši suma į išieškotų sumų sąrašą neįtraukta), teigia tam neturėjęs lėšų, tačiau lėšų pervesti pinigus į „Admiral Market AS“ rado. Pažymėtina, jog D. S. posėdžio metu teigė, jog jeigu peržiūrėti visą statistiką, būtų matyti, kad jis iš „Admiral Market AS“ neuždirbo, tačiau teismas nevertina, ar jis iš to gavo uždarbio ar ne, kadangi šiuo atveju pirmiausia vertinama, jog kaltinamasis, turėdamas įsipareigojimą mokėti už dukros išlaikymą kiekvieną mėnesį po nustatytą įmoką, pirmiausia tam ir turėjo teikti prioritetą, o tik po to galėjo naudoti pinigines lėšas pagal savo poreikius.
Iš pateiktos 2017 m. D. S. banko sąskaitos analizės matyti, jog įplaukos į sąskaitą buvo iš ties buvo didelės ir akivaizdžiai pakankamos mokėti išlaikymą dukrai, tačiau jis, kaip iki tol, savanoriškai dukros išlaikymui nieko nemokėjo, nuo jo sąskaitos buvo nurašoma tik maksimaliai galima dalis nuo jo gaunamo darbo užmokesčio.
Remdamasis anksčiau paminėtų duomenų visuma teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. S. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. D. S. elgesys byloje nagrinėjamo įvykio laikotarpiu – žinodamas apie pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. kovo mėnesį bei nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. vengė išlaikyti nepilnametę dukrą U. S., atlikdamas tokius veiksmus suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.
Dėl D. S. skirtinos bausmės
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta D. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių.
D. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą vaiko ir šeimos interesams, kuris truko daugiau kaip 7 metus (įsiskolinimo suma 2019 m. vasario 1 d. – 14 662,04 Eur). Vaikui negavus išlaikymo, motina ne tik negavo lėšų jo išlaikymui, bet ir visą vengimo teikti išlaikymą vaikui laikotarpį, vykdė ne tik savo, bet ir tėvo pareigą, neatsižvelgiant į tai, ar ji tuo metu turėjo pajamų (darbą), ar ne. Pažymėtina, kad tik motinos dėka šiuo atveju išvengta žalingų padarinių vaikui negavus lėšų pragyvenimui. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau teismas pažymi, jog D. S. duodamas parodymus teisme parodė, kad pripažįsta, jog galėjo mokėti nuo 2018 m., o kaltę dėl to, kad nemokėjo išlaikymo 2012-2017 m. iš esmės neigė, taigi teismas neturi pagrindo teigti, jog D. S. pripažino kaltę. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs, nuo 2020 m. gegužės 13 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 123), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 11 d., bauda sumokėta (2 t., b. l. 124-127), praeityje neteistas (2 t., b. l. 121), šiuo metu serga, jam nustatytas 85 procentų nedarbingumas. Atsižvelgiant į šiuo duomenis teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu nustatant įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – pradėti dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti, gali daryti teigiamą, prevencinę įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.
Prokurorė taip pat prašė D. S. paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tačiau teismo vertinimu šis įpareigojimas būtų neproporcingas kaltinamojo padarytai veikai ir bausmei keliamiems tikslams, kadangi kaltinamojo veika niekaip nesusijusi su jo buvimu ar nebuvimu tam tikrą laiką namuose.
Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 10-11), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktiniai diskai (prisegti prie 2 t. bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo priteisti 12 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Šią žalą grindžia tuo, kad dėl D. S. neteisėtų veiksmų buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko nepilnametis vaikas negavo būtino periodinio išlaikymo. Dėl tokių jo tyčinių veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Nurodoma, jog D. S. akivaizdžiai tyčia planavo ir organizavo gaunamų pajamų iš prekybos vertybiniais popieriais, finansinėmis priemonėmis ir konsultacinės veiklos slėpimą bei tyčia nevykdė įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo ir neteikė nepilnametei dukrai U. S. išlaikymo. Dėl D. S. nusikalstamų veikų R. B., kaip nepilnamečio vaiko U. S. įstatyminė atstovė, patyrė didelį stresą ir ilgalaikius neigiamus išgyvenimus. Vadovaujantis nuoseklia teismų praktika, išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip nepilnamečio vaiko gerovė ir sveikata, yra ypač dideli. Dėl nukentėjusiosios tęstinių neigiamų išgyvenimų, o taip pat dėl būtinybės skirti itin daug laiko, siekiant savarankiškai aiškintis ir tirti, kaip ir kokiu būdu D. S. tyčia slepia savo gaunamas pajamas, nukentėjusioji turėjo riboti savo darbinę veiklą bei faktiškai atsisakyti atostogų laiko. Nukentėjusioji nusikalstama veika pažeistas vertybes, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas numato jų gynimą turtiniu būdu, vertina 12 000eurų. Kadangi dėl daugiau nei 8 metus trunkančios nusikalstamos veikos ji objektyviai nebegalės atkurti neturtinių vertybių į iki jų pažeidimo buvusią būklę, kad bent iš dalies kompensuotų patirtus neigiamus išgyvenimus ir stresą. 12 000 Eur suma atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus ir yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad D. S. nusikalstamą veiką darė tyčia, kruopščiai panaudodamas savo nusikalstamus veiksmus bei jų įgyvendinimui pasitelkdamas trečiuosius asmenis (t. y. savo motiną ir brolį). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbu ir moralinės satisfakcijos apsektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatyto kriterijus yra jos pasekmės. Šios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kadangi nustatant neturtinės žalos dydį taip pat privalu atsižvelgti ir įvertinti žalą padariusio asmens kaltę bei asmenybę, pabrėžtina, kad per visą ikiteisminio tyrimo laiką iki šiol D. S. nebandė nukentėjusiosios atsiprašyti, nesidomėjo nei nepilnametės dukters poreikiais nei ėmėsi bet kokių veiksmų siekiant sumažinti daugiau nei 15 000 Eur siekiantį vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Priešingai, D. S. yra nesąžiningas, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu susitikęs su nukentėjusiąja sarkastiškai klausinėjo, ko nukentėjusioji siekia šiuo ikiteisminiu tyrimu. D. S. aiškiai tyčia ignoruoja prioritetinius nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, poreikius bei vaiko teisę į būtiną išlaikymo gavimą ir siekdamas išimtinai turtinės naudos iš nusikalstamų veiksmų daugiau nei 8 metus tyčia slėpė ir iki šiol slepia savo gaunamas pajamas. Tai patvirtina, kad D. S. yra linkęs teisėto elgesio, viešojo intereso svarbą ir viešosios teisės normas pažeidinėti itin pavojingais – nusikalstamais būdais (2 t., b. l. 96-99).
Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutinka.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nemokėjo išlaikymo dukros U. S. išlaikymui. Taip pat teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusioji R. B. dėl negauto išlaikymo patyrė nemalonumų ir nuostolių, visgi teismo vertinimu tie išgyvenimai nebuvo tokie stiprūs, jog galėtų būti vertinami 12 000 Eur sumai.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus. Vertindamas R. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į išlaikymo vaikui nevykdymo laikotarpį, į tai, kad kaltinamasis yra sumokėjęs labai mažą dalį pinigų, jo įsiskolinimas 2019 m. vasario 1 d. sudarė 14 662,04 Eur sumą. Visą tą taiką nukentėjusioji turėjo vykdyti ne tik savo, bet ir tėvo pareigą išlaikyti vaiką, išgyveno dėl kaltinamojo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo, o netekus darbo, ir dėl vaiko gerovės, pasak nukentėjusiosios, teko pinigų skolintis, kad užtikrintų dukros poreikius. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pažeidė vaiko ir šeimos interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta.
Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra beveik tapatus D. S. neišmokėtai dukros išlaikymo sumai. Teismas vertina, jog tokiu būdu nukentėjusioji siekia ne tik neturtinės žalos atlyginimo, o atstatyti savo negautas pajamas. Teismo posėdžio metu duodama parodymus ji taip pat nurodė, jog ant D. S. yra labai pikta, nes manė, kad jis neturi lėšų, tačiau po to sužinojo, kad jis jas slėpė, be to jis jai yra skolingas ir daugiau pinigų. Nukentėjusiosios atstovas prašydamas atlyginti neturtinę žalą, taip pat akcentavo kaltinamojo gautas pajamas ir jo susidariusią skolą. Taigi matyti, jog tiek nukentėjusioji, tiek jos atstovas ieškinį grindžia daugiau ne patirtais išgyvenimais, o būtent negautomis lėšomis. Pažymėtina, jog negautos pajamos yra turtinė žala. Turtinės žalos samprata yra aiškinama remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Taigi nukentėjusiojo negautos pajamos negali būti vertintinos kaip neturtinė žala, šiuo atveju jos gali būti išieškomos antstolės patvarkymu pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-11825-872/2011. Šioje byloje, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat remiantis susiklosčiusia teismų praktika tokio tipo bylose, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma yra proporcinga R. B. patirties išgyvenimams dėl D. S. neteisėtų veiksmų.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusioji R. B. 2020 m. birželio 19 d. pateikė prašymą dėl patirtų 1 457 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš D. S.. 2020 m. gruodžio 2 d. buvo pateiktas patikslintas prašymas, nurodant, jog perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusioji patyrė dar 491 Eur išlaidų už suteiktą pagalbą, todėl yra prašoma iš viso atlyginti 1 948 Eur už R. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esančios avansinės sąskaitos, advokato D. Gagio banko sąskaitos išrašas, sąskaitos už teisinę pagalbą bei SEB banko išrašai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, jog nukentėjusioji advokatui už teisinę pagalbą yra sumokėjusi prašomą 1 948 Eur sumą (2 t., b. l. 96-99, 101-110, 3 t., b. l. 33-38).
Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyksta nuo 2018 m. lapkričio 6 d., advokatas teisinę pagalbą R. B. teikia nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., į bylą buvo teiktas ne vienas procesinis dokumentas, taip pat į teisminio nagrinėjimo trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas pritaria, jog nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir sprendžia, kad iš kaltinamojo D. S. priteistinos nukentėjusiosios R. B. patirtos 1 948 Eur išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Civilinės ieškovės R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš D. S. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. S. R. B. 1 948 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.