Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti AB (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Z. kaltinama tuo, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2022 m. birželio 29 d., apie 21.40 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąja dalimi nuo žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) pusės, ties nereguliuojama sankryža su keliu, jungiančiu (duomenys neskelbtini) su šios gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš apsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, ir 107 punkto reikalavimą, numatantį, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali apsisukti iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, prieš atlikdama apsisukimo į (duomenys neskelbtini) kelio priešingos eismo krypties pusę manevrą ne pasitraukus prie savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o iš pirmos eismo juostos iš dviejų, ji neįsitikino savo veiksmų saugumu, vairuojamu automobiliu sukdama į kairę įvažiavo į tos pačios (duomenys neskelbtini) kelio eismo krypties antrąją eismo juostą ir sudarydama kliūtį nedavė kelio šia eismo juosta nuo žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) pusės važiavusiam M. B. vairuojamam motociklui „Yamaha XJ 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, M. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais G. Z. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamosios G. Z. gailėjimąsi dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. Z. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Viso proceso metu kaltinamoji G. Z. pripažino savo kaltę, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailėjosi ir apgailestavo dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 123-126, 2 t., b. l. 68-69, 79). Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis atsiprašymą priėmė (2 t., b. l. 66-79)

Nors baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys (1 t., b. l. 180-182, 2 t., b. l. 2-10), dėl kurio pagrįstumo bus pasisakyta šiame nuosprendyje, konstatuotina, kad padaryta žala yra iš dalies atlyginta ir yra pagrindo manyti, kad ji bus visiškai atlyginta. Tai, kad G. Z. pati asmeniškai neatlygino žalos nukentėjusiajam netrukdo spręsti klausimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant eismo įvykiui ir draustai transporto priemonei, visų pirma draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) ribose. G. Z. tinkamai įvykdė pareigą apsidrausti automobilį privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, o įvykus eismo įvykiui draudimo kompanija, pagal sudarytą draudimo sutartį, žalą atlygino už G. Z.. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala dėl sugadinto motociklo ir įrangos yra atlyginta, tačiau draudimo kompanija atlygino tik dalį prašomos neturtinės žalos. Prašė atlyginti 10 000 Eur, o išmokėjo tik 6 000 Eur už patirtą moralinę žalą. Prašo priteisti tik neatlygintos neturtinės žalos dalį, t. y. 4 000 Eur (2 t., b. l. 71-72). Darytina išvada, kad didžiąja dalimi nukentėjusiajam žala yra atlyginta. Galutinis priteistinas žalos dydis bus nustatinėjamas šiuo nuosprendžiu. Šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad G. Z. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jos veiksmais sukeltų padarinių nukentėjusiajam, atsiprašė nukentėjusiojo. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajai tikėtina darys įtaką teigiamam jos elgesiui ateityje. Kaltinamoji G. Z. praeityje neteista (1 t., b. l. 130), administracine tvarka per trejus metus nebausta (1 t., b. l. 128). Kaltinamoji yra jauna, darbingo amžiaus, dirba AB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129). Dirba banke klientų pažinimo vadybininke (1 t., b. l. 195). Dabartinėje ir buvusioje darbovietėse charakterizuojama teigiamai. Nurodoma, kad G. Z. pasižymi analitiniu mąstymu, geba efektyviai dirbti tiek individualiai, tiek komandoje, priimti sprendimus, rūpintis procesų tobulinimu bei palaikyti gerus santykius su kolegomis ir banko klientais. Neturi drausminių nusižengimų, dirba atsakingai ir kokybiškai (2 t., b. l. 60). Nurodoma, kad yra atsakinga ir pareiginga darbuotoja. Visada laikėsi darbo drausmės, nesivėlė į konfliktus. Lengvai bendravo ir sutarė su žmonėmis (2 t., b. l. 61). Visa tai rodo, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra nulemta neatsargumo ir yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Nagrinėjamoje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios mamą R. Z.. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog R. Z. praeityje neteista (2 t., b. l. 50). Darbovietėje charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 49). UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovė 2024 m. balandžio 5 d. R. Z. charakteristikoje nurodo, kad darbuotoja yra gamybos vadovė. Nusižengimų neturi. Yra atsakinga ir puikiai atlieka savo pareigas. Pasižymi puikiomis analitinėmis savybėmis, geba organizuoti darbus. G. Z. išskirtinai atsakingas požiūris į darbą suteikia pasitikėjimą ja bei jos atliekamais darbais. Ji yra orientuota į rezultatą (2 t., b. l. 49).

Įvertinęs proceso šalių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios G. Z. perdavimas pagal laidavimą vietoje baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, G. Z., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. Z. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras pažymėjo, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl būtina kalbėti apie BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Parodė, kad byloje nėra ginčo, jog buvo pažeistos KET, buvo sužalotas žmogus, tačiau vairuotoja buvo blaivi, kaltinamoji nėra sisteminga KET pažeidėja, pažeidimas nėra šiurkštus. Jo nuomone, eismo įvykis atsitiktinis, todėl siūlo kaltinamajai palikti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau skirti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (2 t., b. l. 76-77). Visi proceso dalyviai palaikė šį prokuroro pasiūlymą (2 t., b. l. 77-79). Kaltinamosios atstovas papildomai pažymėjo, kad sutinka su prokuroro pozicija dėl baudžiamosios poveikio priemonės ir mano, kad tai yra labai protingas ir teisingas pasiūlymas (2 t., b. l. 17).

G. Z. padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. G. Z.. autoįvykio metu buvo blaivi, administracine tvarka už KET pažeidimus per trejus metus nebausta. Teismas daro išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant G. Z. uždraudimo naudotis specialia teise. Tačiau, kaip teisingai nurodė prokuroras, vadovaujantis BK 71 straipsniu, jai turėtų būti paskirta kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 20 MGL. Kaip teisingai pažymėjo proceso dalyviai, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys G. Z. galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti KET reikalavimų, užtikrinančių eismo dalyvių saugumą.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti jo naudai 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Prašo žalą priteisti subsidiariai iš kaltinamosios G. Z. ir draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group, ADB (1 t., b. l. 180-182, 2 t., b. l. 2-8). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. birželio 29 d. eismo įvykio metu G. Z. vairuodama automobilį, pažeidė KET reikalavimus, sukdama į kairę įvažiavo į tos pačios gatvės kelio eismo antrąją eismo juostą ir sudarydama kliūtį nedavė kelio šia eismo juosta važiavusiam M. B., vairuojamam motociklui, dėl ko M. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškinyje pažymima, kad draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam 6 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, 1 376,42 Eur dydžio sumą už apgadintą motociklą ir 492,66 Eur dydžio sumą už sugadintus kitus daiktus (šalmą, batus ir mobiliojo ryšio telefoną).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis duodamas parodymus apie civilinį ieškinį nurodė, kad iki įvykio gyveno aktyvų gyvenimą: sportavo, užsiimdavo ir ekstremaliu sportu, žaidė ledo ritulį, slidinėjo, važinėjo motociklais, po šio įvykio, dėl patirtos traumos, jis to privalo atsisakyti, būtent dėl padidėjusios tikimybės tai traumai pasikartoti. Dėl traumos patyrė labai daug nepatogumų kasdieniame gyvenime, nes negalėjo kasti sniego, šienauti pievelės prie namo ir atlikti kitų buitinių darbų. Jis sąmoningai renkasi to nedaryti, jausdamas didelę atsakomybę prieš savo šeimą. Gydytojai tuo užsiimti nedraudžia, dokumentuose draudimo užsiimti tam tikra veikla nėra. Neįgalumas nėra nustatytas. Gydytojai specialiųjų poreikių nenustatė, yra tik nustatyta, kad judesių amplitudė nėra pilna. Buvo dvi operacijos, dvi reabilitacijos, dabar laukia trečia operacija ir trečia reabilitacija. Šiuo metu yra patyręs raktikaulio lūžį, o tai tik patvirtina, kad patirta trauma riboja tam tikrus dalykus, ypač darbus, kuriems reikalinga fizinė jėga. Jam traumatologas paaiškino, kad lūžis įvyko dėl to, kad toje vietoje yra plokštelė. Toje vietoje yra didesnė tikimybė traumai atsitikti (2 t., b. l. 70-74, 77).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo M. B., pažymėtina, kad dėl G. Z. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. M. B. nustatyti šie sužalojimai: dilbio odos nubrozdinimas, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimas, kairės šlaunies odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas su dešinio petinio raktikaulio raiščio ir dešinio snapinio peties raiščio pilnais plyšimais (1 t., b. l. 93, 147-150).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamoji neatsargiais veiksmais, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas M. B.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.) Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai. Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (baudžiamoji byla Nr. 1A-331-174/2016).

Nukentėjusiojo atstovas advokatas G. Putvinskis baigiamųjų kalbų metu nurodė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kurioje iš draudiko priteista likusi neturtinės žalos dalis, t. y. 3 144 Eur, o bendrai nukentėjusiajai nustatytas patirtos neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje nukentėjusioji yra mažametė – 10 metų amžiaus, nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir kairėje čiurnoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Teismas padarė išvadą, jog patirti sužalojimai, išgastis, gydymo procesas jai sukėlė žymiai didesnius pergyvenimus ir kančias, lyginant su atvejais, kai panaši žala būtų padaroma pilnamečiams. Buvo įvertinta ir tai, kad eismo įvykio metu žuvo šuo, kas neabejotinai tokio amžiaus vaikui sukelia didelius dvasinius išgyvenimus (baudžiamoji byla Nr. 1A-53-365/2022).

Didesnės sumos priteistos ir kitose bylose, kuriose asmenims padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, tačiau jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos. Apibendrinant analizuotą teismų praktiką, pastebėtina, kad didesnio dydžio neturtinė žala priteisiama esant sunkesnio pobūdžio sužalojimams. Pažymėtina, kad pavyzdžiui, bylose, kuriose buvo neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tarp kitų sužalojimų diagnozuotas raktikaulio lūžis, buvo priteista tik 4 000 Eur neturtinė žala (baudžiamoji byla Nr. 1A-288-468/2023).

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje M. B. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ neturtinė žala buvo įvertinta 6 000 Eur, ši suma nukentėjusiajam buvo išmokėta. Tokia žala civilinio atsakovo įvertinta atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo taikytos kelios intervencijos, reabilitacija, buvo įvertintos ir kitos nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės (2 t., b. l. 39-40). Kaip minėta nukentėjusysis nesutinka su išmoka už neturtinę žalą, tačiau teismo vertinimu civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėta 6 000 Eur suma yra atitinkanti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, vyraujančią teismų praktiką, ir jos didinti nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, nors nukentėjusysis nurodo, kad rankos valdymas iki šiol pilna apimtimi nėra atsistatęs, laukia dar viena operacija, vis dėl to šiuo metu nukentėjusiajam nėra nustatytas prarastas nedarbingumo lygis, nėra nustatytas draudimas dirbti tam tikrus darbus ar užsiimti tam tikra veikla. Kita vertus, jei atsirastų komplikacijų, kurių iki tol nebuvo, M. B. patirtų papildomų gydymosi išlaidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į civilinę atsakovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys kaltinamajai G. Z. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atžvilgiu atmestinas.

Dėl advokato išlaidų apmokėjimo

Nukentėjusiojo M. B. civiliniame ieškinyje prašoma priteisti patirtas išlaidas 600 Eur advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 180-182). Byloje pateikta atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 177) ir patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (1 t., b. l. 183).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs neatsargų nusikaltimą – 1 (10.1.3 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 2110,3 Eur).

Advokatas G. Putvinskis nukentėjusįjį atstovavo teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 177), teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga (1 t., b. l. 176), parengė civilinį ieškinį (6 lapų apimties), atstovavo nukentėjusiojo interesus, teikė papildomus dokumentus ir prašymus. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas advokatas G. Putvinskis dalyvavo bylą nagrinėjant teisme dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių trukmė 14 min ir 1 h 40 min. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę ir sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties), specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 600 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. Z., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos R. Z. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti G. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo atstovo Gintaro Putvinskio prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti ir iš G. Z. nukentėjusiojo M. B. naudai priteisti 600 Eur (šešių šimtų eurų) turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti G. Z., kad paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 20 MGL (1 000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.

1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.