Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-53-365/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-05
Bylos Nr.: 1A-53-365/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43517-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: J. A.
Civilinis ieškovas: A. P., V. P.
Nukentėjusysis: A. P., V. P.
Advokatai: Nerijus Plėdys, Rolandas Tilindis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-365/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43517-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; .2.4,6.5;2.4.9

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuteistajam J. A. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui, nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams A. P., V. P. ir jų atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. gynėjo advokato Rolando Tilindžio ir nukentėjusiųjų A. P. bei V. P. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo : J. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- -ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. A. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

BK 68 straipsnio pagrindu J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys atmestas. Priteista iš J. A. 1500 Eur nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. naudai advokato išlaidoms atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. J. A. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 30 d. apie 22.10 val., vairuodamas S. A. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Olandų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą, numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, KET 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiuodamas Olandų g. pirma eismo juosta iš dviejų nuo S. Batoro g. link Antakalnio g. pusės buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, ir priekyje, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui sustojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties sankryža su Krivių g., jis nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamo automobilio, apvažiuodamas prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą Š. G., po ko nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies į kairę pusę, užvažiavo ant saugumo salelės ir partrenkė ten prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai surikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, proceso dalyvių pozicijas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo, darė išvadą, jog J. A., vairuodamas automobilį, partrenkė prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pažeisdamas KET 127, 31 punktų reikalavimus. Sprendė, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis) ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

2.1 Nagrinėdamas nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikavimą iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir jo netenkindamas, pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad J. A. eismo įvykio metu nukentėjusiųjų nepažinojo, jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai, jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu sužaloti nukentėjusiuosius nuteistasis neturėjo. Teismas nesutiko su nukentėjusiųjų atstovo argumentu, jog eismo įvykio metu buvo galimai lenktyniaujama miesto ribose, kas patvirtintų kaltinamojo tyčinę kaltės formą. Pažymėjo, kad jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti dėl galimo lenktyniavimo, byloje nenustatyta, o tokie argumentai yra prielaidų pobūdžio, ir konstatavo, kad J. A., vairuodamas automobilį viršijo saugų ir leistiną mieste važiavimo greitį, taip šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus.

2.2 Nagrinėdamas kaltinamojo J. A. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos R. A. atsakomybei be užstato, apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, ankstesnius jo administracinius nusižengimus ir baustumus sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes J. A. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.3 Nagrinėdamas civilinius ieškinius, apylinkės teismas nustatęs, kad nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala yra atlyginta, įvertinęs tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 4856 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamasis J. A. savanoriškai atlygino 2000 Eur neturtinės žalos, konstatavo, jog jau atlygintas neturtinės žalos dydis ženkliai viršija tokios kategorijos byloje įprastai priteistiną neturtinės žalos sumą. Teismas pažymėdamas, kad nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisti dar didesnę neturtinės žalos sumą, nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį (kuriuo buvo prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atėmus draudiko jau sumokėtą 4856 Eur sumą bei kaltinamojo savanoriškai sumokėtą 2000 Eur sumą) atmetė.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliciniu skundu nuteistojo J. A. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis (toliau – ir nuteistojo gynėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-07 nuosprendį ir atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos R. A. laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išklausyti J. A. paaiškinimus apie darbo ir visuomenei naudingos veiklos aplinkybes. Apeliacinis skundas, nurodant, kad apeliantai neginčija nuosprendžio dėl J. A. pripažinimo kaltu padarius inkriminuotą veiką, grindžiamas tuo, kad:

3.1. J. A. ir toliau nuoširdžiai gailisi, dirba, stoja savanoriauti ir naudingu visuomenei darbu įrodyti pasirengimą laikytis įstatymų. Dėl to nesutinkama su nuosprendyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.2. Pirmos instancijos teismo posėdyje J. A. mama R. A. buvo apklausta kaip liudytoja, paaiškino jai žinomas aplinkybes ir prašė taikyti sūnaus atžvilgiu laidavimą. Tokį patį prašymą išsakė pats J. A., to paties baigiamosiose kalbose prašė ir jo gynėjas.

3.3. Anksčiau J. A. niekada nebuvo teisiamas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Jis padeda tėvams namuose, gyvena kartu su jais. Ypatingai svarbu tai, kad jis registruojasi savanoriu į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas padėti pažeidžiamiems asmenims.

3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendis dalyje dėl atsisakymo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą grindžiamas prieštaringais teiginiais: viena vertus pripažįstama, kad po šioje byloje išnagrinėto eismo įvykio nepadarė naujų administracinių nusižengimų, tačiau kartu akcentuota J. A. ankstesnių (iki įvykio) administracinių nusižengimų istorija, ir dėl to padaryta ginčijama išvada. Pažymima, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t.y. per metus laiko, J. A. nepadarė jokio naujo kelių eismo taisyklių pažeidimo.

3.5. Nebuvo atsižvelgta į J. A. paaiškinimą apie ankstesnių kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes: vairavimas be galiojančio vairuotojo pažymėjimo įvyko dėl techniškai nebaigtos registracijos VĮ „Regitra“, važiuota per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui nespėjus baigti manevro, kiti pažeidimai savo esme taip pat gali būti paaiškinti vairavimo ir dalyvavimo intensyviame eisme patirties stoka, o jo paaiškinimą paneigiančių duomenų byloje nėra.

3.6. Atkreipiamas dėmesys ir į J. A. paaiškintas aplinkybes apie įvykio mechanizmą-važiuojant pirma eile Olandų gatve ir vienam iš priekyje važiuojančių automobilių pristabdžius posūkiui į dešinę link Laidojimo namų, jis ėmė rikiuotis į antrą juostą ir jam sukliudė nenustatytas dideliu greičiu važiuojantis BMW automobilis ir dėl to J. A. kliudė priešais pėsčiųjų perėją sustojusį Volvo automobilį bei užvažiavo ant pėsčiųjų salelės, kurioje buvo nukentėjusieji. Tokia situacija būdinga vairavimo patirties stokai, o ne piktybiškam kelių eismo taisyklių nesilaikymui. Būtent tokią įvykio situaciją paneigiančių duomenų byloje nėra.

3.7. Vertintini ir dokumentai, kad po nusikalstamos veikos padarymo J. A. dirba toje pat darbovietėje, kurioje charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Be to, akcentuojama, kad nuosprendyje nesuabejota galimos laiduotojos R. A. tinkamumu būti teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, tačiau nevertintas laiduotojos teigiamas poveikis sūnui, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl to nuteistojo gynėjas mano, kad nuosprendyje pateiktos išvados dėl BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos nebuvimo yra prieštaringos ir deklaratyvios, todėl atmestinos.

3.8. J. A. atsiprašė nukentėjusiųjų, ėmėsi realiai atlyginti padarytą žalą, dėl ko V. P. civilinis ieškinys pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Dėl to daroma išvada, jog yra visos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.9. Vertinant ginčijamą nuosprendžio dalį atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas ėmėsi visų įmanomų procesinių priemonių stabdyti tiek ikiteisminio tyrimo užbaigimą, tiek ir lėtinti pirmos instancijos teismo procesą siekiant pasunkinti padarytos veikos teisinį kvalifikavimą ir atitinkamai priteistinos žalos dydį. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia faktinių ir teisinių J. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. A. laidavimą pagrindų.

4. Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. atstovas advokatas Nerijus Plėdys apeliaciniu skundu (toliau – ir nukentėjusiųjų atstovas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendį: perkvalifikuoti kaltinamojo J. A. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paskirti bausmę įstatymo ribose, taip pat patenkinti nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį pilna apimtimi. Apeliaciniu skundu manoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nukentėjusiųjų teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą, pažeidė teisės normas reglamentuojančias sutrumpintą įrodymų tyrimą, nukentėjusiosios V. P. teisę į žalos atlyginimą, nukentėjusiųjų procesines teises. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

4.1. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų iniciatyva gauta teismo medicinos eksperto konsultacine išvada dėl nukentėjusiojo A. P. sveikatos sutrikdymo galimai sunkaus mąsto, atstovas prašė neužbaigti ikiteisminio tyrimo, kol nebus gauta galutinė išvada apie nukentėjusiojo A. P. sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat prašė įpareigoti surinkti konkrečius ir žinomus duomenis, galinčius patvirtinti arba paneigti kaltinamojo tyčia sukeliant eismo ivykį (išreikalauti vaizdo stebėjimo medžiaga, paskirti eismo įvykio ekspertizę). Prokuroras A. Survila nukentėjusiųjų atstovo prašymą atmetė be jokių teisinių motyvų, užkirsdamas kelią vienam iš nukentėjusiųjų A. P. baudžiamajame procese pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi bylos perdavimo teismui metu (ir iki nuosprendžio priėmimo) nėra žinomas pilnai A. P. padarytos žalos mąstąs.

4.2. Bylą nagrinėjant teisme buvo patenkintas nukentėjusiųjų atstovo prašymą pakeisti (papildyti) kaltinimą, apkaltinant J. A. tyčinės nusikalstamos veikos padarymu (pagal BK 138 straipsnį) ir kaltinimą pakeitė, tačiau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pakeistą kaltinimą palaikyti atsisakė. Kaltinamasis jo nepripažino, o teismas vis tiek nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), dėl ko įrodymai byloje nebuvo tiriami, tuo užkertant kelią įrodinėti pakeistą kaltinimą.

4.3. Atsižvelgiant į tai, kad teismas priėmė pakeistą kaltinimą, tačiau prokuroras atsisakė jį palaikyti ir kaltinamasis jo nepripažino, o įstatymas nenumato nukentėjusiesiems ar jų atstovui galimybės perimti kaltinimo funkcijos iš prokuroro ir jie neturi jokių įgaliojimų naudoti procesinius įrankius, būdus ir priemones, reikalingus kaltinimo įrodinėjimo bei palaikymo funkcijos įgyvendinimui, prokuroras, atsisakydamas išsiaiškinti tikrąją tiesą byloje (arba bent jau pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių šiai tiesai išsiaiškinti), byloje sąmoningai nevykdė pareigos ginti nukentėjusiųjų interesus (ar netinkamai šią pareigą vykdė). Nukentėjusiesiems pareiškus nušalinimą prokurorui, o teismui atsisakius tokį prokurorą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, teismas akivaizdžiai pažeidė nešališkumo principą, nes aiškiai davė suprasti, kad nenagrinės bylos pagal priimtą pakeistą kaltinimą. Nukentėjusiesiems neliko nieko kito, kaip tik pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui. Šiuo tikslu nukentėjusiųjų atstovas 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu paprašė pertraukos nušalinimo motyvams tinkamai parengti, tačiau šio nukentėjusiųjų atstovo prašymo teismas netenkino ir nesudarė galimybės parengti nušalinimą raštu išdėstant visas tam svarbias aplinkybes, tuo pažeidžiant proceso dalyvių teisę pareikšti teismui nušalinimą. Toliau procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

4.4. Dėl teisės į teisingą ir nešališką teismo procesą pažeidimo, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju šalių lygybės principas buvo paneigtas, proceso bešališkumo principo nesilaikyta, faktinės įvykio aplinkybės netirtos ir tiesa nenustatinėta, nepaisant nukentėjusiųjų atstovo reikštų intensyvių ir pagrįstų raginimų tą daryti. Šie pažeidimai pasireiškė tuo, kad:

Šalies argumentai

4.4.1. byloje esant konkretiems duomenims, patvirtinantiems lenktyniavimo faktą (liudytojų Š. G. ir K. Š. parodymai), kuris atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2018 pateiktą šios kategorijos bylose teisės normų aiškinimą, suponuoja galimą kaltinamojo netiesioginę tyčią sužalojant nukentėjusiuosius, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas dėl papildomų tyrimo veiksmų, kuriais būtų patvirtinta ar paneigta itin reikšminga ir net veikos kvalifikavimą galinti pakeisti aplinkybė, atlikimo, tačiau šis prašymas buvo atmestas;

4.4.2. kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas, o byla perduota teismui, teismui buvo pateiktas prašymas dėl veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimo, kuris 2021 m. liepos 27 d. posėdžio metu buvo priimtas;

4.4.3. prašymu dėl veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimo buvo siekiama įgalinti kaltinamojo tyčios įrodinėjimą, užtikrinant kaltinamojo teises žinoti kuo yra kaltinamas, pasirengti gynybai ir gintis, tačiau prokuroras 2021 m. liepos 27 d. posėdžio metu išreiškė poziciją, kad nepalaikys pakeisto kaltinimo;

4.4.4. 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu prokurorui buvo pareikštas nušalinimas dėl atsisakymo palaikyti byloje naują kaltinimą ir nusišalinimo nuo savo įstatyminių pareigų vykdymo;

4.4.5. 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu teismas deklaratyviais teiginiais atmetė pareiškimą dėl prokuroro nušalinimo, nutardamas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, atmetė nukentėjusiųjų atstovo prašymą dėl įrodymų tyrimo (liudytojų, nurodžiusių kaltinamojo lenktyniavimo faktą, apklausos) pagal naują kaltinimą;

4.4.6. 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu buvo pateiktas prašymas dėl nušalinimo teismui parengimo ir pareiškimo, kuris buvo atmestas, absurdiškai motyvuojant ir tuo, jog nukentėjusiojo atstovo elgesyje yra įžvelgiami požymiai galimo piktnaudžiavimo procesu (pastebima, kad byla buvo išnagrinėta viso per 5 teismo posėdžius, iš kurių net du buvo atidėti dėl kaltinamojo gynėjo kaltės, nes pastarasis negalėjo dalyvauti iš anksto su juo suderintame teismo posėdyje, bei laiku nepasirūpino pateikti prašymą su tam reikalingais priedais dėl laidavimo instituto taikymo ir nepristatė laiduotojo).

4.5. Visi nukentėjusiųjų atstovo veiksmai buvo atlikti su tikslu byloje išsiaiškinti tikrąją tiesą, atsakant į klausimą, ar kaltinamasis įvykio metu lenktyniavo su nenustatyta transporto priemone, kai byloje yra konkrečių tai patvirtinančių duomenų. Tai, savo ruožtu, pagal pateiktą teismų išaiškinimą suponuotų kaltinamojo netiesioginę tyčią (kaltinamasis suvokė lenktyniavimo mieste pavojingumą, numatė, kad dėl to gali sužaloti pėsčiuosius, ir nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido sau sužaloti nukentėjusiuosius). Tačiau šis nukentėjusiųjų atstovo siekis buvo paneigtas jau nuo ikiteisminio tyrimo sudarant įvairias kliūtis visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių išnagrinėjimui, net ir teisme neatliekant įrodymų tyrimo.

4.6. Nurodytos procesinės aplinkybės sudaro pagrindą abejoti proceso nešališkumu, nes imperatyvus BPK reglamentavimas lemia tai, kad baudžiamojo proceso subjektai privalo elgtis tik taip, kaip numatyta proceso įstatyme. Teismui priėmus prašymą dėl veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimo valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras atsisakė palaikyti (įrodinėti) pakeistą kaltinimą, nors tokios galimybės BPK nuostatos nenumato, o teismas nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą esant konkrečioms ir pagrįstoms abejonėms dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, bei kaltinamajam neigiant kaltę, ko BPK nuostatos taip pat neleidžia. Todėl vertinama, kad šio proceso metu proceso subjektų elgesys nelaikytinas procesiniu ir šio elgesio vertinimas nėra siejamas su procesinio elgesio ar procesinių sprendimų kvestionavimu.

4.7. Esant tokiai situacijai, kai teismas absoliučiai paneigė nukentėjusiųjų teisę į teisingą ir teismą, t. y. atsisakė nušalinti prokurorą, kuris nesutiko įrodinėti pakeisto kaltinimo, tuo pačiu užkirto kelią patiems nukentėjusiesiems įrodinėti pakeistą kaltinimą, kadangi esant konkrečioms ir pagrįstoms abejonėms dėl esminių bylos aplinkybių nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir įrodymų apskritai netirti. Tuo akivaizdžiai buvo išreikšta išankstinė nuomonė dėl pakeisto kaltinimo (ne) pagrįstumo, ir, galiausiai, užkirtas kelias pareikšti pačiam teismui dėl to nušalinimą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti nukentėjusiųjų teisės į nešališką teismą pažeidimą.

4.8. Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo negalimumo apeliaciniame skunde nurodoma, kad BPK 273 straipsnio nuostatos leidžia atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą tik tokiu atveju, jei kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Abi šios sąlygos yra būtinosios, tačiau, pasak atstovo, nagrinėjamu atveju abi jos nebuvo įvykdytos.

4.8.1. Teismui priėmus prašymą dėl veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimo kaltinimo ribos de facto ir de jure buvo išplėstos, dėl ko kaltinamasis buvo papildomai apklaustas, tačiau 2021 m. liepos 27 d. posėdžio metu kaltinamasis nei savo kaltės, nei naujų aplinkybių pagal pakeistą kaltinimą kategoriškai nepripažino. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, kaip esminės sąlygos atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą egzistavimą.

4.8.2. Byloje yra konkrečių ir pagristų abejonių dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kurias nukentėjusiųjų atstovas iškėlė dar ikiteisminiame tyrime, t. y. byloje yra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo lenktyniavimo įvykio metu faktą, kuris suponuoja galimą kaltinamojo netiesioginę tyčią sužalojant nukentėjusiuosius (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai).

Šalies argumentai

4.8.3. Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į teisingą ir nešališką teismą šias aplinkybes yra būtina visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai išnagrinėti, kas buvo įmanoma padaryti tik atliekant pilną įrodymu tyrimą byloje. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas apie iškeltas konkrečias ir pagrįstas abejones dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nutardamas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, užkirto kelią šių abejonių pašalinimui, elgėsi neteisėtai, ko pasėkoje priėmė ir neteisėtą nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys, jog paviršutiniškas teismo požiūris į nukentėjusiųjų interesus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertintinas itin kritiškai ir pripažįstamas neteisėtu jei tai prieštarautu nukentėjusiųjų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-495/2021).

4.8.4. Teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir aiškintis visas reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nukentėjusiųjų iniciatyva pakeistas kaltinimo aplinkybes apie kaltinamojo lenktyniavimą, pašalinti visas abejones ir prieštaravimus. To nepadarius sutrumpintas įrodymų tyrimas yra negalimas.

4.9. Dėl teisės į žalos atlyginimą pažeidimo nurodoma, kad byloje buvo pareikštas V. P. ieškinys, kuriuo buvo reikalaujama priteisti nukentėjusiajai 10 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją. Civilinės atsakomybės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. P. geranoriškai yra sumokėjęs 4 856 Eur neturtinės žalos kompensaciją, o kaltinamasis savanoriškai yra sumokėjęs dar 2 000 Eur. Likusią neatlygintą kompensaciją sudarė 3 144 Eur.

4.9.1. Kaltinamasis 2021 m. birželio 22 d. posėdžio metu nurodė papildomai galintis atlyginti dar 3 000 – 4000 Eur (prie jau sumokėtų 2 000 Eur). Taigi iš viso V. P. ieškinio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą 6 856 Eur sumai jau buvo patenkintas, dar 2 000 Eur sumą kaltinamasis sutiko, kad teismas priteistų, tačiau teismo nuosprendžiu likusi reikalavimo dalis – 3 144 Eur suma – liko neatlyginta. Toks teismo sprendimas, ignoruojant kaltinamojo neprieštaravimą dėl likusios dalies ieškinio tenkinimo, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, prieštaraujančiu teisingumo principui ir pažeidžiančiu nukentėjusiosios mažametės V. P. interesus bei nesuderinamas su teisingumo principu, kurio esmė yra interesų derinimas.

4.9.2. Susiklostė paradoksali situacija, kada pirmos instancijos teismas, siekdamas „nenukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl įprastai priteistinų neturtinės žalos sumų“, tuo nesilaikė LAT išaiškinimo, pagal kurį spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio šioje byloje negalėjo vadovautis įprastai kitose bylose teismų nustatytais priteistinos žalos atlyginimo dydžiais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Atstovo vertinimu, ignoruodamas kaltinamojo suinteresuotumą atlyginti kaip galima daugiau už padarytą neturtinę žalą, teismas pažeidė nukentėjusiosios V. P. teisę į žalos atlyginimą. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4.9.3. Pažymima ir tai, kad teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje – neteisėtai nuosprendžio rezoliucine dalimi ieškinį atmetė pilna apimtimi, kai tokiu atveju, jei dalis reikalavimo yra patenkinta, privalėjo toje dalyje bylą nutraukti, o likusią ieškinio dalį, kurioje reikalavimą laiko nepagrįstą, atmesti. Tai sudaro procesinį pažeidimą (BPK 115 str. 1 d.), kuris lemia civilinės ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kadangi teismas, atmesdamas nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį pilna apimtimi, iš esmės paneigė nukentėjusiosios reikalavimo teisės ir patirtos žalos pagrįstumą, kas neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į nuteistojo J. A. gynėjo advokato R. Tilindžio apeliacinį skundą nukentėjusiųjų atstovas advokatas N. Plėdys prašo atmesti nuteistojo J. A. gynėjo apeliacinį skundą ir priteisti iš nuteistojo J. A. nukentėjusiojo A. P. naudai patirtas išlaidas dėl atstovavimo apeliaciniame procese. Nurodoma, jog nėra jokio pagrindo nesutikti su itin išsamiais teismo motyvais, jog nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pasak nukentėjusiųjų atstovo, nuteistąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, jis pasijus nebaudžiamas ir, labai tikėtina, toliau darys šiurkščius KET pažeidimus, kurių pasekmės kitą kartą gali būti ir mirtinos. Teismo įvertinti administraciniai baustumai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog kaltinamasis po jo nubaudimo kas kartą toliau darė KET pažeidimus, tame tarpe ir itin šiurkščius (2020 m. balandžio 22 d. viršijo greitį net 59 km/h, o jau 2020 m. liepos 14 d. dar neatgavęs teisės vairuoti transporto priemonę važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą), kol galiausiai šie pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes ir pasiekė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, tai rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio savo elgesio ir vėl padarė priešingą teisei veiką, tik šį kartą jo veika buvo dar pavojingesnė. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir pagrįstai pasisakė, dėl kokių priežasčių nusprendžia neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo motyvai visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Nukentėjusių atstovas mano, jog šiuo atveju tik bausmės skyrimu ir jos realiu vykdymu, įgyvendinant įstatyme numatytus tikslus (BK 41 str. 2 d.), įmanoma pasiekti nuteistojo elgesio teigiamų pokyčių. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas nuteistojo ir jo gynėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo charakteristika. Tai, kad nuteistasis užsiregistravo į tam tikrą visuomeninę veiklą, nesudaro jokio pagrindo manymui, kad jo elgesys pažeidinėjant įstatymus ateityje keisis. Tokios aplinkybės, kaip ir kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybes, minimos skunde (pavyzdžiui „gerai dirba“), galėtų būti vertinamos sprendžiant bausmės skyrimo klausimus. Nuteistojo KET pažeidimus, už kuriuos jis yra nubaustas, bandoma pateisinti įvairiais bendro pobūdžio pamąstymais, kurių kvestionavimas skunde yra mažų mažiausiai nekorektiškas. Be to, pažymima, kad nuteistojo paaiškinimo apie eismo įvykio mechanizmą nepatvirtino jokie bylos duomenys, todėl net nėra aišku, ar nuteistojo paaiškinimai iš tiesų atitinka tikrovę. Tuo tarpu byloje yra duomenų apie tai, jog nuteistasis įvykio metu darydamas itin šiurkščius KET pažeidimus (stipriai viršydamas greitį ir pavojingai manevruodamas) iš tiesų lenktyniavo, kas iš esmės patvirtina jo netiesioginę tyčią sužalojant nukentėjusiuosius. Juolab, kad nuteistasis įvykio metu dar buvo ir neblaivus (nustatytas 0,23 promilės girtumas). Atkreipimas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo laiduotoja prašoma paskirti jo motiną R. A., kas, anot atstovo, reiškia, kad tėvai, net ir gyvendami su nuteistuoju, nepadarė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui ilgą laiką ir šiurkščiai pažeidinėjant KET, apie kurį gyvendami kartu neabejotinai turėjo žinoti, nes pažeidimai buvo daroma su tėvams priklausančiu automobiliu, kuriuo nuteistajam buvo leidžiama naudotis net ir po šiurkščių pažeidimų ir net praradus teisę vairuoti. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, atstovas mano, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo išvadai, jog net byloje ir nustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimą, egzistuotų pagrindas nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nuo akivaizdžiai KET pažeidinėti linkusio ir apie to pasekmes nemąstančio nuteistojo elgesio, bausmės tikslus pasiekti šiuo metu įmanoma tik baudžiamosios atsakomybės taikymu ir bausmės skyrimu.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nukentėjusiųjų atstovas prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti atsiliepime nurodytas argumentais ir tenkinti nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniį skundą jame nurodytais argumentais. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo tyrimas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. atstovas advokatas Nerijus Plėdys (toliau – ir nukentėjusiųjų atstovas) prašė pakeisti J. A. pareikštą kaltinimą ir perkvalifikuoti kaltinamojo J. A. veiką. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2021 m. liepos 27 d. posėdyje buvo priimtas nukentėjusiųjų atstovo prašymas pakeisti (papildyti) kaltinimą, kaltinant J. A. tyčinės nusikalstamos veikos padarymu (pagal BK 138 straipsnį). Kaltinamasis jo nepripažino, o teismas vis tiek nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), dėl ko įrodymai byloje nebuvo tiriami, tuo užkertant kelią nukentėjusiesiems įrodinėti pakeistą kaltinimą, procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ir BPK) 369 straipsnio 2 dalis šio Kodekso reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį pripažįsta esminiais pažeidimais. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir kitų proceso dalyvių teisių suvaržymai, kai jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą arba priimti teisingą sprendimą, taip pat laikomi esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais.(LAT 2004-01-13 nutartis Nr. 2k-2831)

Atsiliepimas

7. BPK 7 straipsnis numato, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Skirtingus interesus byloje turintys proceso dalyviai (šalys) turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus siūlymus. Šalims teismo procese turi būti sudaromos vienodos galimybės teikti įrodymus, išsakyti argumentus, ginčyti priešingos šalies įrodymus bei argumentus, pasisakyti visais svarstomais klausimais ir pan.

8. BPK 273 straipsnio nuostatos leidžia atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą tik tokiu atveju, jei kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Kaltinamasis buvo papildomai apklaustas, tačiau 2021 m. liepos 27 d. posėdžio metu kaltinamasis nei savo kaltės, nei naujų aplinkybių pagal pakeistą kaltinimą kategoriškai nepripažino. Nukentėjusiųjų nuomone byloje yra pagristų abejonių dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. byloje yra duomenų, leidžiančių daryti prielaidą dėl kaltinamojo lenktyniavimo įvykio metu fakto, kuris neva suponuoja galimą kaltinamojo netiesioginę tyčią sužalojant nukentėjusiuosius (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai). Priėmus nukentėjusiųjų prašymą dėl kaltinimo keitimo, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į teisingą ir nešališką teismą, šias aplinkybes reikėjo objektyviai išnagrinėti, kas buvo įmanoma padaryti tik atliekant pilną įrodymu tyrimą byloje. Teismų praktikoje paviršutiniškas teismo požiūris į nukentėjusiųjų interesus baudžiamojoje byloje, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vertinamas kritiškai ir pripažįstamas neteisėtu jei tai prieštarauja nukentėjusiųjų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-495/2021).

9. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas apie iškeltas konkrečias ir pagrįstas abejones dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nutardamas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, užkirto kelią šių abejonių pašalinimui, dėl ko iš esmės pažeidė nukentėjusiųjų teises, o priimtas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir yra naikintinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir ištyrė neištirtus įrodymus bei apklausė konkrečius asmenis dėl nukentėjusiojo advokato prašymo keisti kaltininimą, inkriminuojant veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

11. Liudytojas M. P. aiškino, kad jis, G. M., P. T. buvo garažuose. Po kurio laiko su automobiliu MB atvažiavo J. A.. Jis su pastaruoju nuvažiavo į parduotuvę“IKI“ Žirmūnų gatvėje, važiavo Olandų gatve. Su automobiliu buvo tik J., o visi kiti buvo be automobilių. Jis pats sėdėjo automobilio keleivio priekinėje vietoje, automobilio greitis buvo apie 50 – 60 km/h. Važiavo pirma eismo juosta, kai priekyje važiuojantis automobilis ėmė staigiai stabdyti. J. vairuojamas automobilis rikiavosi į kairę – į antrą eismo juostą, automobilį turbūt iš inercijos užmetė ir jie rėžėsi į perėjos salelę. J. staigiai stabdė, automobilis slydo. Kada kliudė prieš juos važiavusį automobilį, pasakyti negali. Kadangi liudytojas negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, teismas garsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. jis buvo garaže prie (duomenys neskelbtini) ir su draugu J. A. buvo sutarę, kad jis atvažiuos į garažą jo paimti. Apie 21 val. ar 21.30 val. J. A. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į garažą prie (duomenys neskelbtini). Jie garaže pabuvo apie 10 min. ir išvažiavo link parduotuvės „IKI“, esančios, ties Žirmūnų-Tuskulėnų g. žiede sankryža. Kai J. atvažiavo į garažą, jie su juo jokio alkoholio kartu nevartojo, jis susiruošė ir jie išvažiavo. Važiuojant nuo Belmonto link Žirmūnų g. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. A., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Pravažiavus S. Batoro g., jie važiavo Olandų g. pirma eismo juosta iš dviejų, link Antakalnio pusės. Kokiu greičiu važiavo tiksliai nurodyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo, bet jam atrodo, kad važiavo apie 60 km/h greičiu. J. A. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, važiuojant Olandų g. pirma eismo juosta, priešais juos taip pat pirma eismo juosta važiavęs kažkoks automobilis staiga pradėjo stabdyti. Dėl to J. A., tai pamatęs, pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kad apvažiuoti pirma eismo juosta važiavusį ir stabdomą automobilį, kuris sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. J. A. vairuojamu automobiliu iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą rikiavosi, kai iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo likę 1-2 metrai. Kai J. A. persirikiavo į antrą eismo juostą, ten prieš perėją taip pat buvo kitas automobilis, kuris net nesustojęs pravažiavo per pėsčiųjų perėją ir nuvažiavo toliau. Jis nežino kodėl, bet J. A. persirikiavęs į antrą eismo juostą, gal iš inercijos per smarkiai užsuko vairą į kairę ir jie užvažiavo ant jiems iš kairės pusės buvusios saugumo salelės, atsitrenkė į kelio ženklus ir J. A. vairuojamu automobiliu partrenkė saugumo salelėje stovėjusius pėsčiuosius. J. A. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz“ sustojus ant saugumo salelės, jie abu iš karto išlipo iš automobilio ir nubėgo prie partrenktų pėsčiųjų. Tuo metu pro šalį važiavo pareigūnų automobilis, dėl ko pareigūnai greitai atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje sustojo daug žmonių, kurie skambino ir kvietė policiją, bei greitosios pagalbos darbuotojus. Atvykę medikai sužalotus du pėsčiuosius – mergaitę ir vyriškį išgabeno į ligoninę. Taip pat buvo partrenktas ir nustipo šuo. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, jis parašė paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes. Jis pats eismo metu sužalotas nebuvo. Kodėl J. A. prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nesustabdė vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, o užvažiavo ant saugumo salelės, jis nežino (1 t., b. l. 92-94). Kurioje eismo juostoje buvo J. A. vairuojamas automobilis kai stabdė, kada pradėjo stabdyti, liudytojas neprisiminė. Mano, kad pradėjo stabdyti prieš persirikiuojant. (t.3, b.l. 49).

13. Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad 2020 m. spalio 30 d. apie 22.05 val. su mažamete dukra V. P. vedžiodami šuniuką vaikštinėjo Užupyje. Nuo Krivių g. priėjo sankryžą su Olandų g. Priėjus minėtą sankryžą, jie pasuko į dešinę ir nuėjo iki jiems iš dešinės pusės buvusios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria turėjo pereiti į kitą Olandų g. pusę. Priėjus minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, Olandų g. jiems iš kairės pusės, t. y. nuo Antakalnio pusės, jokios transporto priemonės nevažiavo. Todėl jie su dukra V. nužengė nuo šaligatvio ir normaliu tempu perėjo Olandų g. eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Antakalnio. Per perėją ėjo normaliu tempu, jis ėjo pirmas, dukra V. ėjo jam iš paskos atsilikusi per pusę žingsnio, ji vedė šuniuką, pririštą prie pavadėlio. Šuniukas ėjo dar priekyje jo. Kai jie praėjo praktiškai visą Olandų g. eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Antakalnio ir iki saugumo salelės buvo likęs žingsnis, tuomet pamatė kaip jiems iš dešinės pusės, Olandų g. pirmoje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Antakalnio, sustojo prieš pėsčiųjų perėją automobilis jų praleisti. Tai pamačius, jis su dukra ėjo toliau jau saugumo salele, kuri yra siaura ir artėjo link Olandų g. eismo pusės, skirtos važiuoti link Antakalnio. Kai jis eidamas pirmas jau priėjo prie salelės krašto, tuomet pamatė kaip jiems iš dešinės pusės Olandų g. antra eismo juosta dideliu greičiu pravažiavo automobilis. Jis dar nusikeikė, kad šis automobilis labai dideliu greičiu pralėkė per pėsčiųjų perėją, o nesustojo prieš perėją, nors pirmoje juostoje jau stovėjo juos ketinantis praleisti automobilis, o jis jau ketino žengti į gatvę. Jis pasukęs galvą į kairį šoną dar žvilgsniu palydėjo dideliu greičiu per perėją pravažiavusį kažkokį lengvąjį automobilį. Šio automobilio duomenų jis neįsidėmėjo ir nurodyti negali. Jam nukreipus žvilgsnį į kairę, link pravažiavusio antra eismo juosta dideliu greičiu automobilio, dukra stovėjo apie pusę žingsnio atsilikusi nuo jo, o šuniukas stovėjo priekyje jo ant saugumo salelės. Kai jis nukreipė žvilgsnį į nuvažiavusį automobilį, jis po to kuriam laikui prarado sąmonę. Nei kaip atvažiavo juos partrenkęs automobilis, nei pačio momento, kaip buvo partrenktas, nei kaip krito po partrenkimo, visiškai neprisimena ir apie tai nieko parodyti negali. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalotas, jam padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, be to buvo pervažiuotas jų šuniukas. Dukrai buvo skilę gaktos kaulai, visą mėnesį ji negalėjo vaikščioti. Šiuo metu fizinės traumos išgiję, tačiau liko stipri posichologinė trauma, dar jaučia baimės jausmą, bijo automobilių, faktiškai dukra nuolatos gyvena strese. Autoįvykio metu dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Mano, kad teisiamojo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 100 km/h. Jis mano, kad automobiliai lenktyniavo;pralėkė pirmas automobilis, o paskui pirmąjį lėkė antrasis, teisiamojo vairuojamas automobilis. Tokia yra jo nuomone, o konkrečių duomenų, kuriais galėtų pagrįsti savo nuomonę, nurodyti negali.(3 t., b. l. 50).

14. Liudytoja K. Š. apklausiama teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. spalio 30 d. sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo Š. G. vairuojamu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Olandų g. link Antakalnio pusės, buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, dulksna, važiuojamoji dalis šlapia. Š. G. vairuojamu automobiliu „Volvo“ važiuodami Olandų g. pirma eismo juosta iš dviejų link Antakalnio pusės priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties sankryža su Krivių g. Priartėjus prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jie pamatė iš kairės pusės per priešingą Olandų g. pusę baigiančius praeiti du pėsčiuosius su šuniuku ir kadangi pėstieji jau buvo prie saugumo salelės, todėl Š. G. sustabdė vairuojamą automobilį prieš pėsčiųjų perėją, norėdamas praleisti pėsčiuosius. Kai Š. G. sustabdė prieš perėją automobilį, tuo metu pėstieji jau praėjo saugumo salelę, bet į Olandų gatvės važiuojamą dalį, skirtą važiuoti link Antakalnio, nežengė. Praėjus kelioms sekundėms, pamatė, jog jiems iš galo, Olandų gatvės antra eismo juosta, jiems iš kairės pusės dideliu greičiu link Antakalnio nuvažiavo vienas automobilis. Po akimirkos pajuto smūgį į stovinčio automobilio „Volvo“, kuriuo važiavo, galinę dalį ir tuo pat metu pamatė pro automobilį „Volvo“ dideliu greičiu praskriejantį automobilį „Mercedes“, kuris užvažiavo ant saugumo salelės, nulaužė kelio ženklus ir partrenkė priekine dalimi ant saugumo salelės stovėjusius abu pėsčiuosius. Š. išbėgo iš automobilio, o ji liko sėdėti automobilyje ir niekur nėjo. Ar automobiliai lenktyniavo ji negali pasakyti, galėjo būti visko. Mano, kad lenktyniavo. Po autoįvykio pirmasis pralėkęs automobilis negrįžo, todėl ji tik daro prielaidas, kad galėjo būti lenktyniaujama. Tuo pačiu ji paaiškino, kad vienas paskui kitą važiuojantys automobiliai nebūtinai turi lenktyniauti.(1 t., b. l. 102-104, t.3, b.l. 63).

15. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ir liudytojas Š. G., vežęs savo automobiliu K. Š.. Liudytojas patvirtino, kad 2020 m. spalio 30 d. vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Olandų g. link Antakalnio pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, buvo dulksna, važiuojamoji dalis šlapia. Kartu su juo automobilyje važiavo K. Š., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis vairuojamu automobiliu „Volvo“, važiuodamas Olandų g. pirma eismo juosta iš dviejų link Antakalnio pusės, priartėjo prie nereguliuojamos sankryžos, ties sankryža su Krivių g. Priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pamatė jam iš kairės pusės, per priešingą Olandų g. pusę baigiančius praeiti du pėsčiuosius su šuniuku. Kadangi pėstieji jau buvo prie saugumo salelės, jis sustabdė vairuojamą automobilį prieš pėsčiųjų perėją, norėdamas juos praleisti. Kai sustabdė prieš perėją automobilį, tuo metu pėstieji jau praėjo saugumo salelę, bet į Olandų g. važiuojamą dalį, skirtą važiuoti link Antakalnio, nežengė. Netrukus antra eismo juosta pro jo stovintį automobilį pralėkė iš užpakalio dideliu greičiu atvažiavęs automobilis, o po 3-4 sekundžiu iš paskos atvažiavo dar vienas automobilis MB. Pastarasis automobilis rikiavosi į antrą eismo juostą, kliudė jo stovintį automobilį ir nutrenkė salelėje stovėjusius žmones. Pirmojo nulėkusio automobilio greitis buvo labai didelis, o dėl antrojo negali pasakyti koks greitis, bet mano, kad automobilis būtų laiku sustojęs, jeigu greitis būtų buvęs saugus. Negali pasakyti ar buvo bandoma stabdyti. Matė pro savo sustabdytą automobilį antra eismo juosta dideliu greičiu praskriejantį automobilį „Mercedes“, kuris užvažiavo ant saugumo salelės, nulaužė kelio ženklus ir partrenkė priekine dalimi ant saugumo salelės stovėjusius pėsčiuosius. Tai pamatęs iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį policijai, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Jis pats eismo įvykio metu sužalotas nebuvo (3 t., b.l. 63 -64).

16. Teisiamojo gynėjas pareiškė prašymą atleisti teisiamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, todėl teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta R. A.- teisiamojo motina, kaip galima laiduotoja. Liudytoja paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriaus vadove, sūnus – teisiamasis gyvena kartu su jais. Bendravimas su sūnumi labai artimas, abu kalbasi tarpusavyje apie jo laisvalaikį, darbą, draugus, sportą. Dėl įvykusio autoįvykio sūnus labai pergyvena, patyrė didelį šoką. Ji mano, jog gali daryti įtaką sūnui ir sutinka būti laiduotoja. Įsitikinusi, jog ji yra sūnui autoritetas. Sūnus buvo padaręs KET pažeidimus praeityje, tačiau tokių baisių įvykių iki šio laiko nebuvo, mano, jog sūnus suprato ir padarė reikiamas išvadas; sūnui (duomenys neskelbtini) metai. Ji mano, kad artimas bendravimas, geranoriškas elgesys su sūnumi gali padėti. Dėl ankstesnių sunaus pažeidimų buvo pastoviai kalbama. Mano, kad ateityje pažeidimai nepasikartos. Anksčiau iš sūnaus buvo atimta teisė vairuoti, sūnus vairavo automobilį manydamas, kad turi teises. Žino, kad sūnus įvykio dieną vartojo alų, nežino su kuo ir kur gėrė tą alų. Mano, kad švelnaus poveikio priemonėmis ji sugebės daryti įtaką sūnui. (t.3, b.l.63).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo vertinimas ir išvados.

17. Kaip jau buvo minėta, J. A. buvo inkriminuojama, kad 2020 m. spalio 30 d. apie 22.10 val., vairuodamas S. A. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Olandų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą, numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, KET 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiuodamas Olandų g. pirma eismo juosta iš dviejų nuo S. Batoro g. link Antakalnio g. pusės buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, ir priekyje, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui sustojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties sankryža su Krivių g., jis nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamo automobilio, apvažiuodamas prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą Š. G., po ko nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies į kairę pusę, užvažiavo ant saugumo salelės ir partrenkė ten prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai surikdyta sveikata.

18. Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. teigė visiškai pripažinęs padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad važiavo S. Batoro g., važiavo pirma eismo juosta. Artėdamas prie nereguliuojamos perėjos pamatė, jog automobilis „Volvo“ rodo posūkį ir nori sukti į dešinę link Laidojimo rūmų, persirikiavo į antrą juostą. Ta juosta prieš jį važiuojantis automobilis „BMW“ atliko staigų stabdymą. Jis, bandydamas išvengti smūgio, stabdė, rikiavosi ir taip kliudė automobilį „Volvo“. Kai atsitiko eismo įvykis, nukentėjusįjį pamatė ant kapoto. Po įvykio iškart bėgo prie mergaitės, o draugas – prie nukentėjusiojo A. P.. Eismo įvykis atsitiko dėl to, kad jis nepasirinko saugaus atstumo tarp transporto priemonių ir galbūt dėl vairavimo įgūdžių trūkumo. Nepripažįsta, kad tą dieną toje vietoje lenktyniavo. Eismo įvykio metu 2018 m. išduotas vairuotojo pažymėjimas negaliojo, kadangi per karantiną balandžio mėn. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones mėnesiui laiko. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Šis įvykis jį labai sukrėtė, dėl to labai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant motinos R. A. atsakomybei.

19. Autoįvykis įvyko faktiškai nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Liudytojas Š. G., vairavęs automobilį „Volvo“, liudytoja K. Š., važiavusi su pastaruoju, tvirtino, kad teisiamojo vairuojamas automobilis pralėkė pro jų sustojusį ties perėją automobilį dideliu greičiu, ar bandė stabdyti – to nepastebėjo. Prieš tai pro juos, kelios sekundės prieš autoįvykį, nestabdydamas prieš perėją dideliu greičiu pralėkė automobilis BMW.

20. Teisiamasis teigė persirikiavęs į antrą eismo juostą ir staigiai stabdęs dėl to, kad staigiai stabdė prieš jį važiavęs automobilis BMW. Kokiu būdu, jau persirikiavęs į antrą eismo juostą, kliudė pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Volvo“, kodėl užvažiavo ant pesčiųjų salelės, logiškai paaiškinti negalėjo. Teisiamojo parodymai buvo nelogiški, prieštaravo liudytojų parodymams ir faktinėms įvykio aplinkybėms, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad J. A. pilnai pripažino padaręs inkriminuojamą veiką, laikytina nepagrįsta.

21. Faktiškai visi procese dalyvaujantys asmenys patvirtino matę prieš autoįvykį pralėkusi per perėją automobilį. Teisiamojo vairuojamas automobilis važiavo po pralėkusio automobilio ir neigė kokį nors ryšį su npralėkusiu automobiliu. Trumpas laiko tarpas tarp šių važiuojančių automobilių, didelis abiejų automobilių greitis leido eismo įvykio dalyviams daryti prielaidas, kad šie automobiliai lenktyniavo. Tačiau pirmojo – pralėkusio automobilio identifikacinių duomenų niekas iš eismo įvykio dalyvių neprisiminė, duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad teisiamasis pažinojo pralėkusio automobilio vairuotoją, kad tarp jų yra koks nors ryšys, nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad teisiamasis ir pralėkusio automobilio vairuotojas kuo nors susiję ir lenktyniavo. BK 138 straipsnyje numatyta veika - tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nenustačius ryšio tarp teisiamojo ir pralėkusio automobilio vairuotojo, nenustačius teisiamojo subjektyvinės pusės, negalima daryti išvados, kad teisiamojo elgesys buvo tyčinis. Atitinkamai nukentėjusiųjų reikštas prašymas kvalifikuoti veiką kaip tyčinę pagal BK 138 straipsnį netenkintinas.

22. Byla perduota teismui inkriminuojant veiką, numatytą BK 281 str.1 d. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnyje, objektas yra kelių transporto eismo saugumas. BK 281 straipsnyje numatyta veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kai dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, žūsta žmogus ar padaroma didelė turtinė žala. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, gali būti padarytos tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

23. BK 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, 7 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1 – 6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys. Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 straipsnį nekvalifikuojamas. Atsižvelgiant į tyčios turinį bei kilusius padarinius, kaltininko veika tokiais atvejais kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ir nuosavybei.

24. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

25. Teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme kaltinamasis J. A. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad važiavo S. Batoro g., nuo sankryžos pajudėjo su automobiliu „BMW“, kuris buvo kairėje pusėje, o jis važiavo pirma eismo juosta. Artėjant prie nereguliuojamos perėjos, pirmoje juostoje pamatė, jog automobilis „Volvo“ rodo posūkį ir nori sukti į dešinę link laidojimo rūmų, persirikiavo į antrą juostą. Ta juosta prieš jį važiuojantis automobilis „BMW“ atliko staigų stabdymą. Jis bandydamas išvengti smūgio stabdė, rikiavosi ir taip kliudė automobilį „Volvo“. Kai atsitiko eismo įvykis, nukentėjusįjį pamatė ant kapoto. Po įvykio iškart bėgo prie mergaitės, o draugas prie nukentėjusiojo A. P.. Paklausė mergaitės, ar jai kažką skauda, ar gali kalbėti. Ji atsikėlė, ant jos nesimatė kažkokių atvirų žaizdų ar rimtų sužalojimų, jai buvo didelis išgąstis dėl įvykio. Vėliau pribėgo prie A. P. ir klausė, kokia yra jo būklė. Jis buvo sąmoningas, sakė, kad labai skauda kairę koją. Eismo įvykis atsitiko dėl to, kad jis nepasirinko saugaus atstumo tarp transporto priemonių ir galbūt dėl vairavimo įgūdžių trūkumo. Nepripažįsta, kad tą dieną toje vietoje lenktyniavo. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 153) ir objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiojo A. P., liudytojų M. P., Š. G., K. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti rašytiniai bylos duomenys.

26. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog J. A., vairuodamas automobilį, partrenkė prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pažeisdamas KET 127, 31 punktų reikalavimus.

27. Kaltinamasis J. A. parodė, kad eismo įvykis atsitiko dėl to, kad jis nepasirinko saugaus atstumo tarp transporto priemonių ir galbūt dėl vairavimo įgūdžių trūkumo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

28. Nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad J. A., vairuodamas automobilį viršijo saugų ir leistiną mieste važiavimo greitį, taip šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, numatė, kad tai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai, t. y. nebuvo aiškiai abejingas padarinių atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad J. A. veikė ne netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, o dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

29. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

30. Tokiu būdu nustatyta, kad J. A. J. A. 2020 m. spalio 30 d. apie 22.10 val., vairuodamas S. A. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Olandų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą, numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, KET 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiuodamas Olandų g. pirma eismo juosta iš dviejų nuo S. Batoro g. link Antakalnio g. pusės buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, ir priekyje, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui sustojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties sankryža su Krivių g., jis nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamo automobilio, apvažiuodamas prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą Š. G., po ko nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies į kairę pusę, užvažiavo ant saugumo salelės ir partrenkė ten prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai surikdyta sveikata.

31. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

32. Teisminio nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde kaltinamasis J. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos R. A. atsakomybei be užstato.

33. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

34. Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino padarytą žalą.

35. Tuo pačiu, kolegija pažymi, jog J. A. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. J. A. anksčiau nėra teistas, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, tačiau nuo 2016 metų reguliariai baudžiamas administracine tvarka už KET pažeidimus: 2016 09 02 paliko automobilį draudžiamoje stovėti vietoje, 2017 08 23 persirikiuodamas sankryžoje kliudė kitą automobilį, 2018 10 18 pažeidė kelio ženklo 303 reikalavimus (važiavo draudžiamoje vietoje), 2019 05 14 stovėjo draudžiamoje vietoje, 2019 06 07 vairavo automobilį, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2019 06 27 padaromas analogiškas pažeidimas, 2020 06 15 atsitrenkė ir sužalojo kitą automobilį, 2020 04 22 viršijo leistiną` greitį 55 kilometrais, dėl ko atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemonę, 2020 07 14 važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę (1 t., b. l. 158-161). Taigi, kaltinamasis sistemingai pažeidinėjo KET ir darė administracinius nusižengimus, be to, jo padaryti administraciniai nusižengimai palaipsniui sunkėjo. Paskirtos administracinės nuobaudos, specialiosios teisės atėmimas nepadarė pakankamai teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė kaltinamojo nuo tolimesnio teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

36. J. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį mieste, judrioje gatvėje, kur eismas yra itin intensyvus, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, nes nesulėtino artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kliudė kitą automobilį ir prie pėsčiųjų perėjos sustojusius pėsčiuosius bei jų šunį. Visos šios aplinkybės liudija, jog kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, nepasimokė iš ankstesnio savo elgesio ir žymiai pavojingesnę priešingą teisei veiką.

37. Teisiamojo posėdežio metu (minėta) apklausta potenciali laiduotoja teisiamojo motina teigė nuolatos kalbanti su sūnumi apie daromus pažeidimus paskutinius penkerius metus ir tikinti, kad tokiu būdu galės užtikrinti, kad sūnus nepažeidinės įstatymų reikalavimų. Paaiškinti kodėl gi pažeidimų skaičius vis didėja, pažeidimai sunkėja, liudytoja negalėjo. Darytina išvada, kad teisiamojo motina, nežiūrint į jos gerus ketinimus, nepajėgi daryti tinkamą poveikį sūnui ir užtikrinti , kad jos sūnus laikytųsi įstatymo reikalavimų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kolegija sutinka ir su pirmos instancijos teismo išvada, jog ir pats teisiamasis nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų jo pažadus keisti savo elgesį, susijusį su KET pažeidimais ir iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

38. Kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 punkte numatytų sąlygų, t. y. neprisipažino ir nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

39. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

40. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

41. Skiriant bausmę J. A., kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę: jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. J. A. iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

42. Kolegijos nuomone paskirtos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos J. A. elgesiui kelyje nepadarė, auklėjamojo poveikio neturėjo, jis savo elgesio nepakeitė, padarytų nusižengimų pavojingumo pobūdis peraugo į nusikaltimą. Praeityje nebuvo teistas, todėl kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį J. A. paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, šios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

43. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

44. Byloje nustatyta, jog J. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 31 punktų reikalavimus. Praeityje, kaip minėta, kaltinamasis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už šiurkščius nusižengimus – vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, nustatyto greičio viršijimą. Kaltinamasis ne kartą baustas, nors neturi didelio vairavimo stažo, t.,y. akivaizdu, jog J. A. nesistengia leikytis KET reikalavimų jau kelis metus. Esant tokioms aplinkybėms, J. A. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiam laikotarpiui leis kaltinamajam įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir suvokti atsakomybę dėl netinkamo šios teisės naudojimo.

45. Bylos teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusiųjų V. P. ir A. P. atstovas advokatas N. Plėdys pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš draudiko nukentėjusiosios V. P. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 39-41). Pateikdamas apeliacinį skundą prašė pilnai tenkinti reikalavimą dėl 10000 eurų sumos priteisimo.

46. Reikalavimas dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir kairėje čiurnoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, t. y. sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžio mažametė nukentėjusioji patyrė dideles fizines ir dvasines kančias, jai buvo apribotos judėjimo galimybės, pakankamai ilgą laiką taikytas ambulatorinis gydymas. Be to, dėl eismo įvykio nukentėjusioji buvo ypatingai stipriai paveikta psichologiškai ir dvasiškai, nes eismo įvykis jai sukėlė šoką, didelę baimę. Ji įgijo nuolatinį nesaugumo jausmą, ypač dalyvaujant eisme, o labiausiai buvo paveikta dėl augintinio netekties, nes eismo įvykio metu žuvo jos šuo. Dėl paminėtų dvasinių sutrikimų nukentėjusiajai reikalinga psichologo pagalba.

47. Draudiko atsiliepime į civilinį ieškinį nurodyta, kad atsižvelgus į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo bei teismų praktikos pavyzdžius, draudiko gydytoja-ekspertė nustatė maksimalų 8 MMA dydžio neturtinės žalos dydį, t. y. 4856 Eur. Minėtą sumą draudikas atlygino, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 51-53).

48. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. papildomai paaiškino, kad dukra smarkiai išgyvena iki šiol, buvo pas kelis psichologus. Ypatingai tie išgyvenimai yra dėl prarasto gyvūno. Dukrą turi vežioti į mokyklą, būrelius, nors anksčiau ji pati važiavo. Dabar vėl turi įpratinti vaiką būti savarankišku. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo formos matyti, kad nukentėjusioji V. P. pavasarį aktyviau sportavo, pradėjo jausti dešinės kirkšnies dirginimą, skausmą, ji buvo konsultuota šeimos gydytojo, rekomenduotos reabilitacinės priemonės, nustatytos diagnozės: sąnario kontraktūra, dubens sritis ir šlaunis (2 t., b. l. 61).

49. Byloje neginčijamai (t. y. šias aplinkybes patvirtina arba byloje surinkta rašytinė medžiaga, arba patys proceso dalyviai) nustatyta, kad J. A., vairuodamas automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 31 punktus ir partrenkė prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius nukentėjusiuosius, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu V. P. ir A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

50. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą Draudiko draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo negali viršyti 5 000 000 Eur, be to, Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 4856 Eur neturtinės žalos, taip pat savanoriškai 2000 Eur neturtinės žalos atlygino kaltinamasis J. A.. Likusią nukentėjusiajai V. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo sumą – 3144 Eur iš esmės prašoma priteisti iš draudiko.

51. Dėl nukentėjusiosios V. P. reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (atėmus draudiko jau sumokėtą 4856 Eur sumą bei kaltinamojo savanoriškai sumokėtą 2000 Eur sumą) teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015).

52. Iš specialisto paaiškinimų dėl nukentėjusiosios V. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir kairėje čiurnoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, kaip aptarta aukščiau, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų konsultuota papildomai, rekomenduota kineziterapija ir masažas. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir su tuo susijusius nepatogumus. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nugaišo jos šuo, kas neabejotinai padidino nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus ir saugumo jausmą. Taigi, iš esmės nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma motyvuojama jos patirtais išgyvenimais, ji patyrė ir liekamuosius reiškinius, dėl kurių rekomenduota kineziterapija ir masažas (2 t., b. l. 61).

53. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. A. eismo įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamasis po eismo įvykio rodė iniciatyvą atsiprašyti nukentėjusiųjų. Taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas, dirbantis, nėra jokių priežasčių manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis gali iš esmės pablogėti. Padaryta turtinė žala yra atlyginta. Atsižvelgtina į tai, kad nėra pagrindo netikėti, kad dėl eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. P. iki šiol jaučia išgyvenimus ir patiria nepatogumus. Be to, svarbu įvertinti, jog eismo įvykio metu žuvo šuo, kas neabejotinai tokio amžiaus vaikui sukelia didelius dvasinius išgyvenimus.

54. Spręsdamas apie nukentėjusiajai V. P. padarytą neturtinę žalą teismas įvertina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiosios elgesį kelyje vertinti buvusį neatsargų. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji buvo saugumo salelėje, taigi iš esmės turėjo pagrindo tikėtis, kad automobilių vairuotojai pastebės pėsčiuosius ir sustos jų praleisti. Be to, kaltinamasis bet kokiu atveju privalėjo laikytis KET 31 punktų reikalavimų, t. y. artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą ribojo gretimose juostose sustoję automobiliai, turėjo sumažinti greitį ir praleisti per perėją ketinus eiti pėsčiuosius. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

55. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, nustato, jog nukentėjusiajai V. P. jau atlyginta dalis neturtinės žalos , t. y. 2000 Eur + 4856 Eur = 6856 Eur . ( AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 4856 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamasis J. A. savanoriškai atlygino 2000 Eur neturtinės žalos).Tuo pačiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo mažametė –(duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kolegija daro išvadą, jog patirti sužalojimai, išgastis, gydymo procesas jai sukėlė žymiai didesnius pergyvenimus ir kančias, lyginant su atvejais, kai panaši žala būtų padaroma pilnamečiams. Todėl reikalavimą pilnai atlyginti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija vertina kaip pagrįstą ir jį tenkiną, priteisiant iš draudiko 3144 eurus.(10000 – 6856= 3144).

56. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su nukentėjusiųjų pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

57. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiesiems teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1500 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

58. Kaip minėta, nukentėjusieji prašė keisti kvalifikaciją, veiką vertinti kaip tyčinę ir paskirti atitinkamai BK 138 numatytą bausmę, kuri yra griežtesnė nei BK 281 str. 1 d. sankcijoje. Tokiu būdu nukentėjusiųjų skundas paduotas ir dėl bausmės švelnumo. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra saistomas pirmos instancijos paskirtos bausmės dydžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.4 d., 369 str. 1 d.2 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti J. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB “Lietuvos draudimas“ 3144 eurus neturtinei žalai atlyginti (tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt keturis).

Priteisti iš J. A. 1500 Eur nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. naudai advokato išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti J. A., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys