Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiųjų atstovo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje. J. A. yra kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. spalio 30 d., apie 22.10 val., vairuodamas S. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Olandų gatvėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 127 punktą numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“, KET 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.“, t. y. važiuodamas Olandų gavės pirma eismo juosta iš dviejų nuo S. Batoro g. link Antakalnio g. pusės buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, ir priekyje, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui sustojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties sankryža su Krivių gatve, jis nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamo automobilio, apvažiuodamas prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Volvo“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą Š. G., po ko nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies į kairę pusę, užvažiavo ant saugumo salelės ir partrenkė ten prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai surikdyta sveikata.

2. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti J. A. kaltinimą ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (V. P. sužalojimo atveju) ir 135 straipsnio 2 dalį ar 138 straipsnio 2 dalį (A. P. sužalojimo atveju), arba BK 281 straipsnio 3 dalį.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymą dėl veikos kvalifikavimo pakeitimo atmetė.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį.

5. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas tvirtina, kad žemesnysis teismas nesilaikė kaltinimo pakeitimo išsprendimo procedūros, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). BPK 256 straipsnis suteikia teisę nukentėjusiajam iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. BPK nesuteikia teismui galimybės spręsti klausimą, ar priimti nukentėjusiojo prašymą dėl veikos perkvalifikavimo, jeigu toks prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Žemesniojo teismo teiginys, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas neįpareigoja teismo be jokių išlygų priimti prašymą dėl kvalifikavimo pateikimo, yra nepagrįstas. Nukentėjusiųjų atstovo prašymas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus visiškai atitiko, todėl jis privalėjo būti priimtas nagrinėjimui.

6. Skunde aiškinama, kad BPK 256 straipsnio reikalavimus atitinkantis prašymas negali būti išnagrinėtas priimant nutartį, kadangi tokios galimybės nenumato BPK. Pagal BPK 256 straipsnio nuostatas toks prašymas gali būti išsprendžiamas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, t. y. priimant nuosprendį. Skunde pažymima, kad teismas negali priimti nutarties, kurioje būtų dėstomi su prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą susiję motyvai, esantys nuosprendžio sudedamąja dalimi.

7. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas tikina, kad teiginius, jog A. P. sveikatos sužalojimai ir jų liekamieji reiškiniai gali keisti sveikatos sutrikdymo mastą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, t. y. duomenys, užfiksuoti dokumentuose, gautuose iš gydymo įstaigų ir konsultacinėje specialisto išvadoje. Iš konsultacinės specialisto išvados turinio matyti, kad dėl nukentėjusiajam taikomų gydymo priemonių šiuo metu negali būti objektyviai atliktas magnetinio branduolinio rezonanso tyrimas, todėl jo dešinio kelio sąnario galimi meniskų ir raiščių sužalojimai nėra tinkamai nustatyti. Magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą nukentėjusiajam bus galima atlikti tik po papildomos operacijos, kurios metu bus pašalinti metaliniai implantai. Po šių procedūrų būtų vertinami A. P. sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai, kurie galėtų būti vertinami kaip atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Advokato įsitikinimu, tik gavus medicininius duomenis apie A. P. atliktą operaciją ir magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą bei šio tyrimo išvadas, bus galima tinkamai įvertinti sužalojimus ir jų liekamuosius reiškinius bei tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą veiką.

8. Skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas nustatyti kaltinamojo veikos sukeltų padarinių mastą, gali daryti bylos nagrinėjimo pertrauką ar paskirti ekspertizę. Vis tik teismas nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų nustatytas tikslus nagrinėjamos nusikalstamos veikos sukeltų padarinių mastas, kuris lemia ir neteisėtų veiksmų kvalifikavimą.

9. Skunde nurodoma, kad teiginiai, jog kaltinamojo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip tyčinė veika, buvo grindžiami konkrečiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais. Taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo atliktas ekspertinis eismo įvykio aplinkybių tyrimas, kurio metu būtų nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, pavyzdžiui, kokiu greičiu judėjo transporto priemonė, sužalojusi nukentėjusiuosius, kokia buvo eismo įvykio priežastis. Skunde pažymima, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, jog kaltinamasis lenktyniavo su kitu eismo dalyviu.

10. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas teigia, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti kaltinamojo veiksmai prieš eismo įvykį, eismo įvykio mechanizmas, važiavimo greitis, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų liekamieji padariniai. Šiuos trūkumus privalo ištaisyti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bei, esant pagrindui, pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Vis tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ne tik nededa jokių pastangų išsamiam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, bet sprendžia klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje, kuriam neprieštaravo nei prokuroras, nei kaltinamasis ir jo gynėjas, atlikimo galimybės.

11. Advokatas mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas skundžiamą nutartį priėmė tik siekdamas to, jog šioje byloje būtų galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y. nereikėtų išsamiai aiškintis bylos aplinkybių, nors šios aplinkybės gali sudaryti pagrindą sunkinti kaltinamojo padėtį. Taip pat advokatas pažymi, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje gali būti atliekamas tik tokiu atveju, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, tačiau šioje byloje tokių abejonių akivaizdžiai yra ir jos yra esminės, t. y. gali sudaryti pagrindą sunkinti kaltinamojo padėtį keičiant jo veikos kvalifikavimą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų atstovo advokato skundas atmestinas.

12. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir (ar) pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs BPK 256 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodytą prašymą, apie tai nedelsdamas privalo pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Nagrinėjimo teisme dalyviams privalu įteikti tokio prašymo nuorašus. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės, taip pat kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. Nukentėjusiųjų atstovo įsitikinimu, anksčiau aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad prašymas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir (ar) pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą gali būti išsprendžiamas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad yra visiškai akivaizdu, jog aiškinant BPK 256 straipsnio nuostatas vien tik lingvistiniu metodu, būtų galima sutikti su nukentėjusiųjų atstovo pozicija. Vis tik lingvistinis teisės aiškinimo metodas negali būti suabsoliutinimas, kadangi BPK negalima vertinti vien kaip tekstinės formos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje yra nurodęs, kad pažodinis teisės normų aiškinimas, jeigu taikomas kaip vienintelis aiškinimo būdas, yra nepriimtinas, nes aiškinant teisės normos turinį svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu, būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu. Šiuo atveju pritarus skunde dėstomai pozicijai dėl BPK 256 straipsnio nuostatų taikymo, tuo pačiu tektų daryti išvadą, kad prašymo kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir (ar) pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą turinys iš esmės nėra reikšmingas. Prašymo kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir (ar) pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą turinio preliminaraus vertinimo eliminavimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti baudžiamojo proceso įstatyme nurodytiems subjektams savo teisėmis, nepagrįstai apsunkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, prieštarautų protingumo principo reikalavimas. Taigi aiškinti BPK 256 straipsnio nuostatas taip, kaip jos aiškinamos skunde, aukštesniojo teismo įsitikinimu, negalima.

14. Faktas, jog nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymą „dėl kaltinimo keitimo“, kurio rezoliucinėje dalyje buvo prašoma pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (nurodyti net trys alternatyvūs veikos kvalifikavimo variantai (pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pagal 138 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį arba pagal BK 281 straipsnio 3 dalį), savaime nereiškia, kad toks prašymas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, vertinant, ar prašymas pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir (ar) pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą gali būti sprendžiamas išnagrinėjus bylą, privalu nustatyti ne tik tai, kad toks prašymas yra paduotas laikantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, bet ir atlikti preliminarų tokio prašymo turinio vertinimą. Nustačius prašymo turinio trūkumus ar ydingumą, dėl šio prašymo sprendimas gali būti priimtas nelaukiant baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.

15. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad nukentėjusiųjų atstovo advokato pateiktas prašymas yra teisiškai ydingas. Kaip jau minėta, nukentėjusiųjų atstovo advokato prašyme yra siūlomos trys alternatyvos, kaip turėtų būti kvalifikuojami kaltinamojo J. A. veiksmai. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad net pats prašymą pateikęs subjektas negali baudžiamosios bylos duomenimis aiškiai pagrįsti savo pozicijos dėl kaltinamojo veiksmų vertinimo. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymas „dėl kaltinimo keitimo“ pagal savo turinį, jame dėstomus argumentus yra vertintinas labiau kaip prašymas atlikti procesinius veiksmus, kurių metu būtų gauti, advokato nuomone, bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingi duomenys.

16. Nukentėjusiųjų atstovas prašė kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalį ir (ar) BK 135 straipsnio 2 dalį, tačiau prašyme nebuvo nurodyta, pagal kokius BK 138 straipsnio 2 dalies ir (ar) BK 135 straipsnio 2 dalies punktus yra siūloma kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus. Taigi šiuo atveju apskritai nėra aišku, kokia kvalifikuojanti aplinkybė, advokato manymu, turi būti inkriminuojama kaltinamajam, tuo pačiu nėra aišku, nei kas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėtų būti įrodinėjama, nei nuo ko turi būti ginamasi. Be to, teigtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies ir (ar) BK 135 straipsnio 2 dalies konkrečius punktus, iš esmės skirtingomis turi būti keičiamos ir J. A. kaltinime nurodytos veikos, kuri yra kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, faktinės aplinkybės, t. y. turi būti aiškiai ir tiksliai aprašytos veikos faktinės aplinkybės (nustatytos baudžiamojo proceso metu surinktais duomenimis), kurių visuma atitiktų konkretaus prašyme nurodomo nusikaltimo požymius. Vis tik keisti faktinių aplinkybių nukentėjusiųjų atstovas neprašė ir prašyme nėra aiškiai nurodyta, kokios faktinės aplinkybės turėtų būti keičiamos. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnysis teismas tenkinti pateikto prašymo neturėjo pagrindo. Pateiktas prašymas galėjo būti išspręstas ir iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.

17. Skunde tvirtinama, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nededa pastangų išnagrinėti baudžiamąją bylą išsamiai ir teisingai, bet sprendžia klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje, kuriam neprieštaravo nei prokuroras, nei kaltinamasis ir jo gynėjas, atlikimo galimybės. Toks skundo teiginys nėra visiškai pagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio iš tikrųjų matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, apklausus kaltinamąjį, kuriam nukentėjusiųjų atstovas klausimų, susijusių su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, net neuždavė (kaltinamojo buvo klausiama tik apie ankstesnius jo padarytus teisės pažeidimus bei žalos atlyginimą), išklausė proceso dalyvių pozicijų dėl galimybės baudžiamojoje byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 2, b. l. 67-69). Vis tik joks sprendimas dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo ir nėra priimtas. Faktai, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimui pritarė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bei kaltinamojo gynėjas, nereiškia, jog šioje byloje toks įrodymų tyrimas ir bus atliktas. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas visiškai teisingai nurodo, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliktas tik tuo atveju, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (aišku, esant ir kitoms BPK 273 straipsnyje numatytoms sąlygoms). Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo atstovo bei kitų proceso dalyvių išsakytus argumentus dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, privalės įvertinti tai, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir ar šiuo atveju iš tikrųjų galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

18. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas teigia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nesiima jokių veiksmų, jog byloje būtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, pašalintos kylančios abejonės. Vis tik iš aukštesniajam teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad pats advokatas bylos nagrinėjimo metu iki šiol nėra pateikęs teismui jokių prašymų rinkti naujus įrodymus, kurie, jo įsitikinimu, būtų reikšmingi siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, pastebėtina ir tai, kad advokatas 2021 m. kovo 9 d. buvo supažindintas su bylos medžiaga, baigus ikiteisminį tyrimą, ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu turės prašymų, juos pareikš iki 2021 m. kovo 17 d. (t. 1, b. l. 170). Iki nurodyto termino prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą nebuvo gauta, o klausimai dėl ikiteisminio tyrimo išsamumo buvo pradėti kelti tik perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui.

19. Konstatuotina, kad tiek prašymas „dėl kaltinimo keitimo“, tiek skundas dėl šio prašymo atmetimo yra iš esmės grindžiamas manymu, jog ištyrus baudžiamojoje byloje jau surinktus bei surinkus naujus duomenis bus nustatytos aplinkybės, kurios leis pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Vis tik veikos teisinis vertinimas (kvalifikavimas) priklauso nuo baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių, o ne priešingai. Aišku, tai nereiškia, jog baudžiamojo proceso metu neturi būti keliamos ir tikrinamos surinktais duomenis pagrįstos galimos įvykių versijos. Tuo pačiu teigtina, kad kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas yra racionalus ir galimas tais atvejais, kai yra surinkta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamojo veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Konkrečios situacijos teisinį vertinimą lemia nustatyti faktai. Prielaidos apie galimai egzistuojančias aplinkybes savaime nėra pagrindas keisti veikos kvalifikavimą, tačiau jos gali lemti poreikį aiškintis realų tokių aplinkybių egzistavimą, o nustačius tokias aplinkybes imtis įstatyme numatytų veiksmų.

20. Šiuo atveju siekis pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą iš tikrųjų iš dalies yra grindžiamas prielaidomis bei subjektyviais pamąstymais. Štai teismo medicinos konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad A. P. sužalojimų mastas gali keistis, jeigu labai žymiai sutriks kelio sąnario ar blauzdos funkcija, jis gali prarasti 30 procentų ar daugiau pastovaus bendrojo darbingumo procentų, t. y. akivaizdu, jog padaryta išvada yra tik prielaida. Remdamasis paminėta prielaida, nukentėjusiųjų atstovas tiek prašyme, tiek skunde dėsto subjektyvius pamąstymus apie tai, kas galėtų būti, jeigu įvyktų tai, kas yra nurodyta paminėtoje specialisto išvadoje.

21. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų atstovo skundas negali būti tenkinamas, o skundžiama nutartis yra paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų atstovo advokato skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama