Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI2-2168-1047/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04913-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 20.2.3; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Aistei Samuilytei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei Ingai Skutkevičiūtei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Rasai Rimkutei, viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S., skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė: Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės turtinės žalos 31 743,94 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento 2019 m. kovo 6 d. iki šios bylos iškėlimo teisme dienos; 2) priteisti iš atsakovės neturtinės žalos 50 000 Eur; 3) priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Pareiškėja nurodo, kad Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija (toliau – ir Komisija) neteisėtai ilgus mėnesius neskyrė sergančiai labai reta liga pareiškėjai kompensacijos už gydymą veiksmingu vaistu „Nivolumabu“ ir tuo padarė pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos. Pareiškėja nurodo, kad serga labai sunkia (mirtina) ir labai reta liga (kepenų ląstelių karcinoma S5 nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 (+) mutacijai). 2018-09-19 jai pradėtas taikyti gydymas kompensuojamuoju vaistu „Sorafenibu“. Stebint agresyvų ligos progresavimą, šis netinkantis gydymas vaistu „Sorafenibu“ nutrauktas, ir, nesant kito efektyvaus kompensuojamo vaisto, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) gydytojų konsiliumas priėmė sprendimą kreiptis į Komisiją su prašymu kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į agresyvią ligos eigą, kompensuoti Pacientės gydymą vaistu „Nivolumabu“ (2019-02-21 Santaros klinikos pateikė Komisijai prašymą). Laukdama Komisijos sprendimo, Pareiškėja skubiai už savo asmenines lėšas įsigijo vaistą „Nivolumabą“ ir pradėjo gydymą šiuo vaistu. Pažymi, kad Komisija nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai vaisto „Nivolumabo“ kompensaciją 2019-03-18, 2019-05-16, 2020-03-05 ir 2021-02-01 sprendimais (neatsižvelgdama į pareiškėjai palankius 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimus). Komisija priėmė 2021-08-31 sprendimą dėl kompensacijos skyrimo tik po 2021-06-14 Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021. Pažymi, kad VAAT, atsižvelgdamas į tai, kad pacientė daugiau nei 24 mėnesius nesulaukė motyvuoto, teigiamo Komisijos sprendimo dėl jos vartojamo vaisto kompensavimo, siekdamas padėti pareiškėjai įgyvendinti jos teisę į tinkamą sveikatos aprūpinimą, vadovaudamasis operatyvumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ginčas teisme turi būti išspręstas iš esmės ir priėmė sprendimą panaikinti Komisijos 2021-02-01 sprendimo Nr. RLK-5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų prašymą dėl vaisto „Nivolumabo“ kompensavimo, ir įpareigoti Komisiją tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl vaisto „Nivolumabo“ kompensavimo. Pareiškėja teigia patyrusi turtinę žalą, kadangi, negavusi kompensacijos už „Nivolumabą“ ir siekdama išgyventi, privalėjo savo ir artimųjų lėšomis pirkti vaistą. Todėl siekia turtinės žalos atlyginimo – kompensuoti išlaidas vaistui, kurio kompensavimas buvo neteisėtai nepaskirtas, bei 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos. Taip pat teigia, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir tuo pagrindu prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad Komisijos sprendimų priėmimo vilkinimas, nemotyvuotų sprendimų priėmimas, Komisijos tęsiamas teismo sprendimų ignoravimas kėlė didžiulį stresą pacientei, nes nebuvo aišku, ar kitą mėnesį užteks pinigų gydymui, ar pacientė bus palikta paliatyviam gydymui – morfinu nesant kito veiksmingo gydymo. Pareiškėja šiuo skundu prašo neturtinės žalos atlyginimo, nes laiku ir pagal teisės aktų reikalavimus neskyrus gydymo, pareiškėja turėjo kovoti su liga patirdama didelę baimę ir stresą, taip pat 30 mėnesių kovoti ilgą ir nepagarbią teisinę kovą. Pareiškėjos vertinimu, Komisijai Farmacijos įstatymu suteiki viešojo administravimo subjekto įgaliojimai priimti teisinius padarinius sukeliantį privalomą sprendimą, atlikdama valdžios funkcijas ji veikė kaip valdžios institucija CK 6.271 str. prasme. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teigia, kad Komisijos veiksmai neskiriant gydymo vaistu „Nivolumabu“ kompensavimo (2019-03-18, 2019-05-16, 2020-03-05 ir 2021-02-01 Komisijos sprendimai) laikytini neteisėtais, t. y. Komisija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Nurodo, kad pagal esamą teisinį reguliavimą (Farmacijos įstatymo 59² str. 1 d. ir Tvarkos aprašo 8, 10.2 punktai) Komisija, svarstydama, ar yra pagrindas skirti vaisto kompensavimą, turėjo nustatyti, ar tenkinamos dvi sąlygos: pacientė serga labai reta liga ir vaistas, kurio kompensavimo buvo prašoma, yra veiksmingas, tačiau nepaisant teisinio reguliavimo ir dviejų įsiteisėjusių Teismo sprendimų, Komisija, vertindama pacientės būklės retumą, visuose keturiuose sprendimuose nepagrįstai rėmėsi informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis bei nereprezentatyviais duomenimis, o vaisto veiksmingumas apskritai nebuvo vertinamas. Įsiteisėjusiu VAAT 2021-06-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021 buvo pripažinta, kad pacientės būklė yra labai reta, o vaistas „Nivolumabas“ yra veiksmingas, konstatuota, kad Komisija per 28 mėnesių laikotarpį keturis kartus priėmė objektyviais įrodymais nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, nesilaikydama teismų sprendimų ir pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 9 punktuose nustatytus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, veikdama priešingai tikslui, dėl kurio įgyvendinimo ji buvo įsteigta (užtikrinti, kad labai reta žmogaus sveikatos būkle sergantis asmuo efektyviai ir skaidriai gautų jo lūkesčius atitinkantį gydymą inovatyviais vaistais). Komisijos 2021-02-01 priimto sprendimo 2 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl vaisto „Nivolumabas“ kompensavimo“, VAAT panaikino kaip nepagrįstą. Kiti trys Komisijos sprendimai panaikinti ankstesniais teismo sprendimais (konstatuotas veiksmų neteisėtumas). Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos pareiškėja nurodo, kad Komisijai nepagrįstai neskiriant vaisto „Nivolumabo“ (vienintelio galinčio išgelbėti pacientės gyvybę) kompensacijos, pacientė, agresyviai progresuojant ligai, įsigijo vaistą už savo lėšas. Komisijai patvirtinus vaistų kompensavimą, pacientė nebūtų patyrusi nuostolių, t .y. nebūtų išleidusi savo pinigų jai įstatymiškai priklausančio vaisto įsigijimui. Pareiškėja nurodo, kad patirtos turtinės žalos dydis atitinka pinigų sumą, išleistą įsigyti gydymui reikalingo vaisto. Komisija gydymo vaistu kompensaciją turėjo patvirtinti dar 2019 metais. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja grindžia tuo, kad pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pacientė serga mirtina liga ? agresyvios formos kepenų ląstelių karcinoma nesant kepenų cirozės, gydymas kompensuojamuoju vaistu „Sorafenibu“ buvo nutrauktas 2019-02-13 dėl vaisto neveiksmingumo ir agresyvaus ligos progresavimo, kito kompensuojamojo gydymo šiai pacientės būklei Lietuvoje nėra patvirtinta, taigi pacientė buvo palikta paliatyviam gydymui morfinu, nors inovatyvus ir efektyvus imunoterapinis vaistas „Nivolumabas“ egzistavo. Kompensavimas net 30 mėnesių nebuvo patvirtintas. Nurodo, kad pagal mokslinius duomenis statistiškai, nutraukus gydymą vaistu „Sorafenibu“ dėl ligos progresavimo, pacientas išgyvena 3,9 mėnesio (pareiškėja, nepradėjus gydymo „Nivolumabu“, 2019 m. birželį jau būtų mirusi). Pareiškėja, pati būdama šeimos gydytoja labai gerai suprato savo situacijos beviltiškumą sužinojus, kad gydymas „Sorafenibu“ nutraukiamas, o gydymas „Nivolumabu“ nekompensuojamas. Būdama pensinio amžiaus pareiškėja gyveno finansiniam ir psichologiniam nesaugume. Pareiškėja patyrė didelį nusivylimą valdžios institucijomis ir bejėgiškumą, kuriai tiek ilgai nebuvo sudaryta galimybė gauti jai priklausančio gydymo kompensavimo. Pareiškėja teigia patyrusi didelį stresą, nusivylimą, orumo pažeminimą. Reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pareiškėja grindžia tuo, kad negavusi kompensacijos už gydymą, turėjo savo lėšas skirti vaistų pirkimui ir visą vaisto pirkimo iš savo lėšų laikotarpį negalėjo šių pinigų naudoti kitoms savo reikmėms. Tuo tarpu valstybė, pakartotinai nepaskyrusi, kompensacijos, galėjo laisvai disponuoti pareiškėjos vaistui skirtomis lėšomis. Pareiškėjos vertinimu, Komisija, atstovaujanti valstybę, nepatvirtinusi kompensacijos tapo skolininke Pareiškėjos, kaip kreditorės, atžvilgiu, kad civilinėje teisėje reglamentuotas kompensacinių palūkanų institutas turi būti taikomas pagal analogiją administracinėje teisėje. Pareiškėja kaip šio reikalavimo teisinį pagrindą nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.261, 6.251 straipsnį. Teigia, kad atsakovas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti pareiškėjai 5 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą įvykdymo laikotarpį (nuo 2019-03-06, kai pareiškėja, po Santaros klinikų pateikto Komisijai vaistų kompensavimo prašymo (pateikto 2021-02-21) už savo lėšas įsigijo vaistą „Nivolumabą“ ir patyrė žalą), ir atsižvelgiant į tai, kad žala didėjo su kiekvienu vaistų pirkimu. Reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pareiškėja grindžia CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, (toliau – ir SAM) nurodo, kad vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnio nuostatomis, sveikatos apsaugos ministras įpareigotas įsakymu iš 5 asmenų sudaryti Komisiją, į Komisijos sudėtį įeina tik 1 Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Nurodo, kad Komisija sprendimus priima savo vardu, SAM įgaliojimų priimti sprendimo Komisijos vardu neturi, SAM nėra pavesta tikrinti ar keisti Komisijos priimamų sprendimų teisėtumo, SAM neturi įgaliojimų teikti net ir rekomendacinio pobūdžio pavedimų Komisijai dėl jos priimamų sprendimų, taip pat Komisija neturi pareigos atsiskaityti SAM dėl savo priimamų sprendimų, todėl SAM negali būti atsakinga už Komisijos priimtus sprendimus. Nesutinka, kad SAM, kaip Komisijos steigėja, turėjo kontroliuoti Komisijos priimamus sprendimus. Nesant SAM veiksmuose neteisėtų veiksmų, SAM atsakomybė negalima. Būklės retumą pagrindžiančių duomenų vertinimo teisė ir sprendimo dėl būklės pripažinimo labai reta bei sprendimo dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo teisė suteikta išimtinai Komisijai. Komisija, priimdama sprendimą, vadovavosi kompetentingų institucijų pateikta informacija, sistemose esančia oficialia statistika bei tarptautine literatūra. Atkreipia dėmesį, kad nuomonę apie pacientės būklės retumą teikusių įstaigų nuomonė taip pat išsiskyrė, ji nebuvo vienareikšmė. Pabrėžia, kad Komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio sprendime atliktas pareiškėjos būklės retumo vertinimas išsiskyrė. Nesutinka, kad dėl SAM veiksmų atsirado neigiamos pasekmės. Tvarkos aprašas aiškiai numato, kad už savo lėšas įsigyti vaistiniai preparatai nėra kompensuojami (35 punktas), pareiškėjos prašymas kompensuoti jos patirtas išlaidas, nėra pagrįstas. Pagrindas kompensuoti pareiškėjai vaistinių preparatų įsigijimo išlaidas atsirado tik po 2021 m. birželio 14 d. teismo priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021 įsiteisėjimo, kuriuo teismas nusprendė tenkinti viešosios istaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“. Iki to laiko neginčijamo pagrindo, kuriuo remiantis Komisija būtų turėjusi pareigą kompensuoti vaisto įsigijimo išlaidas, nebuvo, todėl pareiškėjos prašymas atlyginti jai 31 743,94 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas. Nepagrįstas pareiškėjos prašymas atlyginti jai 5 proc. Metinių palūkanų nuo žalos atsiradimo momento (2019 m. kovo 6 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos, kadangi nei SAM, nei Komisija su pareiškėja nebuvo sudarę jokios sutarties, ginčo šalių jokie sutartiniai santykiai nesiejo ir nesieja, todėl nei Komisija, nei SAM negali būti laikytinos neegzistuojančios sutarties kreditoriumi. CK aiškiai atriboja sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Dėl prašymo atlyginti neturtinę žalą pabrėžia, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012). Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VLK teigimu, pareiškėja savo skunde neįrodė CK 6.271 str. nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, kad valstybės institucijoms kiltų atsakomybė atlyginti žalą. Teigia, kad Komisija veikė pagal Komisijos veiklą reguliuojančius teisės aktus (Farmacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. V-67 „Dėl Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1566 „Dėl Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo ir šių išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti Komisijos Darbo reglamentas ir Tvarkos aprašas). Nurodo, kad Komisija 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4K-2238 „Dėl informacijos teikimo“ informavo Santaros klinikas apie 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtą sprendimą nekompensuoti pareiškėjos gydymo vaistu „Nivolumabas“ išlaidų, nes pareiškėja neatitinka Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos būklės paplitimo kriterijaus ir nėra pateikta statistiškai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie vaisto įtaką bendro išgyvenamumo pailgėjimui (jeigu būtų nutarta pareiškėjai priteisti žalą neatsižvelgiant į išdėstytus atsiliepime argumentus, terminas nuo kurio žala galėjo atsirasti yra ne pareiškėjos nurodoma 2019 m. kovo 6 d., bet 2019 m. kovo 26 d., kada gydymo įstaiga buvo informuota apie neigiamą sprendimą). Pažymi, kad pareiškėja pirmą kartą įsigijo vaisto dar nepateikus Komisijai prašymo dėl kompensavimo (prašymas pateiktas 2019-02-21), o garantiniai raštai išduodami tik kompensavimui į priekį, todėl pareiškėjos vaisto įsigijimo išlaidos iki prašymo pateikimo neturėtų būti laikomos patirta žala dėl Komisijos veiksmų, jeigu tokie veiksmai visgi būtų pripažinti kaip padarę žalą pareiškėjai. Atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijai 2021-09-01 priėmus teigiamą sprendimą dėl kompensavimo, gydymo įstaigai buvo išduotas garantinis raštas ir pacientė jau galėjo įsigyti kompensuojamąjį vaistą „Nivolumabą (Opdivo)“, tačiau, VLK kompensuojamųjų vaistų sistemos duomenimis, pareiškėjai nebuvo išrašytas nei vienas receptas ir gydymas nebuvo tęsiamas, kas nėra suderinama su pareiškėjos teigimu, kad vaistas suteikė galimybę gydytis ir gyventi. Teigia, kad Komisija sprendimus priėmė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, teisės aktų nuostatų nepažeidė bei neteisėtų veiksmų nepadarė, neteisėtų veiksmų fakto neįrodo ir pareiškėja. Pačios pareiškėjos prie skundo teikiamuose gydymo įstaigų atsakymuose apie pareiškėjos būklės retumo vertinimą kelios gydymo įstaigos pasisakė, kad pacientės būklė nėra reta, tačiau VAAT priėmus sprendimą, Komisija tenkino gydymo įstaigos prašymą. Tai, kad pareiškėja nesutiko su Komisijos vertinimu, nereiškia, kad Komisijos elgesys buvo neteisėtas. Atsižvelgdama į tai, atsakovė VLK teigia, kad nėra pagrindo atlyginti pareiškėjos prašomą žalą. VLK taip pat nesutinka su prašymu priteisti metines palūkanas. Jeigu teismas neatsižvelgęs į išdėstytus argumentus visgi priimtų sprendimą priteisti žalą, metinių palūkanų priteisimui pagal CK 6.210 ir skundo apskaičiavimus nėra pagrindo. Nurodo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. VLK nesutinka su pareiškėjos reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, tik bendro pobūdžio paaiškinimus, be to, nepateikė informacijos, kad šiais vaistais nebėra gydoma jau nuo 2019 m. spalio. Nurodo, kad Pareiškėjos prašoma neturtinė žala viršija jos prašomos turtinės žalos sumą, todėl jei teismas ir nutartų tokią žalą priteisti, ji turėtų būti ženkliai sumažinta. Be to, nors pareiškėja teigė buvusi priversta tęsti ne tik kovą su liga, tačiau ir teisinę kovą už teisę į gyvybę, tačiau vaistas jai gydytojų nebeskiriamas jau nuo 2019 m. spalio, taip pat netęstas gydymas ir 2021 metais gavus Komisijos teigiamą sprendimą, tad pareiškėja nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos dydžio, nenurodo aplinkybių, kad vaistas jai nebuvo reikalingas po teigiamo Komisijos sprendimo. Tai, kad gydymas vaistu baigtas 2019 m. spalį parodo, kad visgi vaistas nebuvo toks efektyvus pacientei, kaip tą nustatė VAAT, ir kad Komisija buvo tinkamai įvertinusi, kad vaistas nesukelia reikšmingo išgyvenamumo pailgėjimo. Dėl šių priežasčių abejotina, kokiu būdu Komisijos sprendimas galėjo sukelti žalą pacientei trejus metus. Taigi, atsakovės VLK teigimu, neturtinė žala nėra įrodyta ir pagrįsta. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad palaiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir savarankiškų argumentų neteikia. Trečiasis suinteresuotas asmuo VLK nurodo, kad VLK yra techniškai aptarnaujantis Komisiją pagal Komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 „Dėl Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo ir šių išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, taip pat jos darbuotojai yra Komisijos nariai, tačiau VLK neturėtų kilti materialinės pasekmės dėl Komisijos priimamų sprendimų. Kitu atveju tokios pasekmės turėtų kilti visų institucijų, kurių atstovai yra Komisijos nariai, atžvilgiu ir turėtų būti taikoma kolektyvinė visos Komisijos atsakomybė. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas keliamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja patyrė, nes Komisija, kaip teigia pareiškėja, neteisėtai ilgus mėnesius neskyrė sergančiai labai reta liga pareiškėjai kompensacijos už gydymą veiksmingu vaistu „Nivolumabu“. Byloje nustatyta, kad Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, prašydamos kompensuoti gydymą vaistu Novilumabu pareiškėjai. Komisija 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4K-2238 „Dėl informacijos teikimo“ informavo apie 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtą sprendimą nekompensuoti pareiškėjos gydymo vaistu „Nivolumabas“ išlaidų. Santaros klinikos 2019 m. balandžio 5 d. Apeliacinei komisijai pateikė raštą Nr. SR-1228 „Apeliacinis skundas dėl Labai retų žmogaus sveikatos būklių išlaidų kompensavimo komisijos priimto sprendimo“, prašydamos įpareigoti Komisiją pakartotinai svarstyti jų 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl Vaisto kompensavimo. Apeliacinė komisija 2019 m. gegužės 10 d. posėdyje nutarė patenkinti Santaros klinikų apeliacinį skundą ir pavedė Komisijai pakartotinai, laikantis teisės aktuose nustatytų sprendimo priėmimo terminų, svarstyti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 53 punkto reikalavimus atitinkantį sprendimą bei tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka labai retos žmogaus sveikatos būklės, aiškiai nurodyti tokio sprendimo motyvus. Santaros klinikos 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. SR-1668 „Dėl vaisto „Nivolumabo“ kompensavimo“ kreipėsi į Komisiją, prašydama, be kita ko, atsižvelgti ir į Apeliacinės komisijos raštą, kuriame pavedama pakartotinai svarstyti šį prašymą. Komisija 2019 m. gegužės 16 d. posėdyje nutarė nekompensuoti vaisto „Nivolumabas“ įsigijimo išlaidų pareiškėjos gydymui. Apie šį posėdyje priimtą sprendimą Santaros klinikos buvo informuotos 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 4K-3726 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto „Nivolumabo“ kompensavimo“ dėl kompensavimo pareiškėjos gydymo išlaidų ir įpareigoti Komisiją atlikti veiksmus – skubiai iš naujo, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, išnagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma kompensuoti pareiškėjai gydymo išlaidas, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl šio prašymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4118-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02279-2019-5) atsisakė priimti skundą nurodydamas, jog pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalimi, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo šį sprendimą apskųsti Apeliacinei komisijai. Kadangi pareiškėja nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Komisijos atlikti veiksmus nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjos skundą teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-555-602/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja skundą dėl 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimo 2019 m. liepos 8 d. pateikė Apeliacinei komisijai, prašydama pavesti Komisijai pakartotinai svarstyti Santaros klinikų prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą. Apeliacinė komisija, 2019 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio metu, nutarė atmesti pareiškėjos 2019 m. liepos 8 d. skundą dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo, kadangi nagrinėjamu atveju Farmacijos įstatyme nenumatyta paciento teisė tiesiogiai kreiptis dėl labai retos būklės nustatymo ir gydymo išlaidų kompensavimo ar apskųsti tokį sprendimą apeliacine tvarka. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“, kuriuo prašoma kompensuoti pareiškėjai gydymo išlaidas; 2) panaikinti Apeliacinės komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame posėdyje priimtą sprendimą (protokolą), kuriuo atmestas pareiškėjos skundas; 3) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma kompensuoti pareiškėjos gydymo išlaidas ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino. Teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad Komisijos sprendimas nėra išsamus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiškėjos, sergančios kepenų ląstelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos būklės nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos būklių. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog Komisija nepagrįstai vadovavosi tik Valstybinės ligonių kasos duomenimis, be kita ko, informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiškėjos, sergančios kepenų ląstelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos būklę. Teismas, panaikinęs Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“, įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma kompensuoti pareiškėjos gydymo išlaidas ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Komisija 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4K-2096 informavo Santaros klinikas ir pareiškėją apie tai, kad 2020 m. kovo 5 d. posėdyje nutarė nekompensuoti vaisto „Nivolumabas“ įsigijimo išlaidų pareiškėjai. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VAAT 2020 m. lapkričio 3 d. administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Komisijos posėdyje 2020 m. kovo 5 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 10 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto „Nivolumabas“ kompensavimo“, kuriuo prašoma kompensuoti pacientei L. S. gydymo išlaidas ir įpareigojo Komisiją iš naujo šį Santaros klinikų prašymą. Komisijai nevykdant įsiteisėjusio 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo, pareiškėja 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas 2021 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą. Komisija 2021 m. vasario 1 d. posėdyje, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020, pakartotinai išnagrinėjo Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą „Dėl vaisto Novilumabo kompensavimo”, kuriame nusprendė nekompensuoti Vaisto įsigijimo išlaidų pareiškėjos gydymui. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VAAT 2021 m. birželio 14 d. administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021 pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos posėdyje 2021 m. vasario 1 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“, ir įpareigojo Komisiją tenkinti viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ ir šiuo klausimu priimti atitinkamą sprendimą. Komisijai vykdant teismo sprendimą ir priėmus teigiamą sprendimą dėl kompensavimo 2021 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. RLK-34 2021 m. rugsėjo 2 d. gydymo įstaigai buvo išduotas garantinis raštas pareiškėjai įsigyti kompensuojamąjį vaistą nivolumabą (Opdivo). Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos ir SAM. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėja žalą kildina iš Komisijos ir SAM neteisėtų veiksmų. Komisija nėra juridinis asmuo, todėl teismas jos atstovais įtraukė SAM ir VLK (pagal SAM pateiktą įgaliojimą). Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Komisija, priimdama sprendimus dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu (toliau – ir Farmacijos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 patvirtintu Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 21 d. Santaros klinikoms raštu Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ kreipusis į Valstybinę ligonių kasą, prašant kompensuoti gydymą vaistu Novilumabu pareiškėjai, teisės aktų nustatytais terminais turėjo būti priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas. Teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas priimtas Komisijos 2021 m. rugsėjo 1 d. posėdyje. Iki tol priimti sprendimai buvo panaikinti kaip neteisėti. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su pareiškėja, kad Komisijos neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2019 m. gruodžio 6 d. VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019, 2020 m. lapkričio 3 d. VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020, 2021 m. birželio 14 d. VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2551-484/2021) ir Apeliacinės komisija 2019 m. gegužės 10 d. posėdyje priimtu sprendimu. Minėtais Apeliacinės komisijos ir teismų sprendimais buvo panaikinti Komisijos 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtas sprendimas nekompensuoti pareiškėjos gydymo vaistu „Nivolumabas“ išlaidų, Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. posėdyje priimtas sprendimas nekompensuoti vaisto „Nivolumabas“ įsigijimo išlaidų pareiškėjos gydymui, Komisijos 2020 m. kovo 5 d. posėdyje priimtas sprendimas nekompensuoti vaisto „Nivolumabas“ įsigijimo išlaidų pareiškėjai, Komisijos 2021 m. vasario 1 d. posėdyje priimtas sprendimas nekompensuoti Vaisto įsigijimo išlaidų pareiškėjos gydymui. Taigi neteisėti Komisijos veiksmai konstatuoti, jie pasireiškė teismų sprendimuose nurodytų Farmacijos įstatymo, Tvarkos aprašo ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 9 punktų, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimu, kai Komisija pareiškėjos atžvilgiu priimdavo neteisėtus sprendimus, kurie buvo naikinami kaip neteisėti, nemotyvuoti. Tvarkos aprašo (teisės akto redakcija, galiojusi Santaros klinikų prašymo padavimo metu, t. y. redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d.) 19 punktas nustato, kad prašymą kompensuoti labai retos būklės gydymo išlaidas Komisijai pateikia pacientą gydanti gydymo įstaiga, teikianti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prašymas Komisijai teikiamas per VLK. Komisija, gavusi prašymą kompensuoti labai retos būklės gydymo išlaidas, sprendimą priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos. Prašymo gavimo diena laikoma diena, kai šį prašymą su visais Aprašo 19 punkte nurodytais dokumentais gauna VLK. Per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komisijos sprendimas persiunčiamas VLK ir šio sprendimo pagrindu per 3 darbo dienas išduodamas VLK garantinis raštas gydymo įstaigai, kuriame nurodoma paciento, sergančio labai reta būkle, gydymo išlaidų kompensuojamoji suma pagal VLK suteikiamą garantiją ir šios garantijos galiojimo terminas arba gydymo įstaiga raštu informuojama apie sprendimą nekompensuoti atitinkamų vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų arba neduoti sutikimo gydymo įstaigai teikti atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir jo motyvus. Jei trūksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria papildomą terminą reikiamiems duomenims pateikti ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos (bet ne vėliau, negu leidžia paciento būklė) (Tvarkos aprašo 22 punktas). Taigi neteisėti Komisijos veiksmai konstatuotini taip pat ir tuo aspektu, kad Komisija pirmąjį sprendimą (Komisijos 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtas sprendimas nekompensuoti pareiškėjos gydymo vaistu „Nivolumabas“ išlaidų) priėmė praleidusi Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytus terminus. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad terminai buvo pratęsti ir kad šis pratęsimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kaip buvo išspręstas prašymas skubiai spręsti dėl vaistų kompensavimo. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad neteisėtus veiksmus atliko SAM. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti Komisijos, o ne SAM veiksmai. Neteisėtų SAM veiksmų taip pat nenurodyta ir patikslintame skunde. Teismas atmeta VLK ir SAM argumentus, kad Komisija neatliko neteisėtų veiksmų, nes jie nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pareiškėja prašo priteisti 31 743,94 Eur turtinės žalos (kurią patyrė įsigyjant vaistą Opdivo savo lėšomis) atlyginimą, į bylą pateikė įrodymus (kvitų kopijas ir pareiškėjos sutuoktinio A. S. bei pareiškėjos banko sąskaitos išrašus). Byloje nėra ginčo, kad A. S. yra pareiškėjos sutuoktinis ir jis piniginę prievolę atsiskaityti už vaistus įvykdė už pareiškėją. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino, kad sutuoktinių turtui taikytinas teisės aktuose nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas, paaiškino, kad už pareiškėjos vaistus mokėjo sutuoktinis arba pati pareiškėja. Teismo posėdyje SAM ir VLK atstovės patvirtino, kad ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, įsigydama vaistą „Opdivo“, dėl kurio kompensacijos buvo pasikreipta į Komisiją, išleido: 1) 2019 m. vasario 19 d. 2104,56 Eur (2019 m. vasario 9 d. kvito Nr. 417662/16 kopija), 2) 2019 m. kovo 6 d. 2152,18 Eur (2019 m. kovo 6 d. kvito Nr. 421857/49 kopija), 3) 2019 m. kovo 19 d. 2152,18 Eur (2019 m. kovo 19 d. kvito Nr. 425807/33 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. kovo 21 d.), 4) 2019 m. balandžio 2 d. 2104,56 (2019 m. balandžio 2 d. kvito Nr. 428903/21 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. balandžio 4 d.), 5) 2019 m. balandžio 9 d. 2104,56 Eur (2019 m. balandžio 9 d. kvito Nr. 429976/33 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašo, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. balandžio 10 d.), 6) 2019 m. balandžio 26 d. 2108,11 Eur (2019 m. balandžio 26 d. kvito Nr. 434152/47 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. balandžio 28 d.). Pažymėtina, kad mokėjimo kvite nurodyta 9,15 Eur suma (su nuolaida) išleista perkant ne Opdivo vaistus, todėl ji minusuojama iš bendros kvito sumos), 7) 2019 m. gegužės 13 d. 2108,11 Eur (2019 m. gegužės 13 d. kvito Nr. 159070/98 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. gegužės 15 d.). Pažymėtina, kad mokėjimo kvite nurodyta 28,62 Eur suma (su nuolaida) išleista perkant ne Opdivo vaistus, todėl ji minusuojama iš bendros kvito sumos), 8) 2019 m. gegužės 14 d. 2108,11 Eur (2019 m. gegužės 14 d. kvito Nr. 437474/12 kopija ir pareiškėjos banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. gegužės 16 d.), 9) 2019 m. birželio 11 d. 2108,11 Eur (2019 m. birželio 11 d. kvito Nr. 442076/47 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. birželio 13 d.), 10) 2019 m. birželio 25 d. 2108,11 Eur (2019 m. birželio 25 d. kvito Nr. 172000/95 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. birželio 27 d.), 11) 2019 m. birželio 27 d. 2108,11 Eur (2019 m. birželio 27 d. kvito Nr. 176207/12 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. birželio 29 d.), 12) 2019 m. liepos 17 d. 2092,39 Eur (2019 m. liepos 17 d. kvito Nr. 4452306/14 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. liepos 19 d.), 13) 2019 m. rugpjūčio 5 d. 2092,39 Eur (2019 m. rugpjūčio 5 d. kvito Nr. 447726/1 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. rugpjūčio 7 d.), 14) 2019 m. rugpjūčio 19 d. 2092,39 Eur (2019 m. rugpjūčio 19 d. kvito Nr. 4451076/23 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. rugpjūčio 21 d.). Pažymėtina, kad mokėjimo kvite nurodyta 20,29 Eur suma (su nuolaida) išleista perkant ne Opdivo vaistus, todėl ji minusuojama iš bendros kvito sumos), 15) 2019 m. rugsėjo 4 d. 2092,39 Eur (2019 m. rugsėjo 4 d. kvito Nr. 456047/73 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. rugsėjo 6 d.). Pažymėtina, kad mokėjimo kvite nurodytos 14 Eur, 2,52 Eur, 11,12 Eur, 0,43 Eur, 0.92 Eur, 12, 35 Eur, 12,67 Eur, 2, 44 Eur sumos (su nuolaida) išleistos perkant ne Opdivo vaistus, todėl jos minusuojama iš bendros kvito sumos), 16) 2019 m. spalio 8 d. 2092,39 Eur (2019 m. spalio 9 d. kvito Nr. 461614/28 kopija ir A. S. banko sąskaitos išrašas, kad pervedimas įskaitytas 2019 m. spalio 10 d.). Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 1 ir 2 sumos ji neprašo priteisti, tačiau iš skunde nurodytos sumos galima vertinti, kad prašo (bendra suma gauta sudėjus visas). Teismo vertinimu, 1 ir 2 suma, išleistos 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. kovo 6 d., t. y. dar iki tada, kai buvo atlikti neteisėti Komisijos veiksmai, todėl ši žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi su neteisėtais Komisijos veiksmais. 2019 m. vasario 19 d. nebuvo kreiptasi į Komisiją, o 2019 m. kovo 6 d. nebuvo suėjęs terminas Komisijos sprendimui priimti. Todėl šios sumos, išleistos vaisto „Opdivo“ įsigijimui, priežastiniu ryšiu nėra susijusios su neteisėtais Komisijos veiksmais. Iš viso nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. spalio 8 d. pareiškėja išleido 29 471,91 Eur (2152,18 Eur + 2104,56 Eur + 2104,56 Eur +2108,11 Eur + 2108,11 Eur + 2108,11 Eur + 2108,11 Eur + 2108,11 Eur + 2108,11 Eur + 2092,39 Eur + 2092,39 Eur + 2092,39 Eur + 2092,39 Eur + 2092,39 Eur). Ši suma išleista pagrįstai: vaisto „Opdivo“ įsigijimui, dėl kurio kompensavimo pareiškėjai Santaros klinikos buvo kreipęsi 2019 m. vasario 21 d. Dėl Komisijos neteisėtų veiksmų (sprendimo nepriėmimo laiku ir neteisėtų sprendimų priėmimo) pareiškėjai vaisto „Opdivo“ įsigijimui garantinis raštas surašytas 2021 m. rugsėjo 2 d. Jei nebūtų buvę neteisėtų Komisijos veiksmų, pareiškėja nebūtų patyrusi turėtų išlaidų vaisto „Opdivo“ įsigijimui. Taigi nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, turtinė žala ir priežastinis ryšys. Dėl to pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM ir VLK, lygiomis dalimis priteisiamas turtinės žalos atlyginimas: pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM, priteistina 14 735,96 Eur (29 471,91 Eur / 2 + 0,005 Eur apvalinimui) ir pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja VLK, priteistina 14 735,95 Eur (29 471,91 Eur / 2 – 0,005 Eur apvalinimo). Teismas atmeta VLK ir SAM argumentus, kad žalos atlyginimo momentas turi būti po 2019 m., t. y. kai pareiškėja baigė vartoti vaistus. Teismas žalos atsiradimo momentą sieja su neteisėtų veiksmų pradžia, todėl 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjai įsigyjant vaistus ši suma įskaitoma į žalą. Taip pat teismas atmeta VLK ir SAM argumentus, kad turtinė žala neturėtų būti atlyginama, nes vaistas pareiškėjai nebuvo veiksmingas. Šie argumentai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Teismas vadovaujasi aukščiau nurodytais Apeliacinės komisijos sprendimu, teismo sprendimais ir galiojančiu 2021 m. rugsėjo 1 d. Komisijos posėdžio sprendimu, todėl vaisto veiksmingumo argumentai šioje byloje jokios teisinės reikšmės neturi. Pareiškėja prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad pareiškėja išgyveno didelius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, didelį nusivylimą valdžios institucijomis ir bejėgiškumą, jautė finansinį ir psichologinį nesaugumą, pažeminimo jausmą ir kt. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad neturtinė žala gali būti įrodinėjama pareiškėjo paaiškinimais, kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009 ir kt.). Teismas daro išvadą, kad pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų. Tokią išvadą teismas daro iš pareiškėjos paaiškinimų, kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų byloje (skundų, teismų sprendimų, kreipimųsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir t.t.). Pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, aktyviai gynė savo teises visuose aukščiau minėtuose teismo procesuose. Tai rodo klausimo svarbą jai, jos sugaištą laiką, pastangas, domėjimąsi, suinteresuotumą, aktyvias pastangas ir dėl to patirtus pergyvenimus, nusivylimą valdžia ir bandymą teisinėmis priemonėmis spręsti ginčą. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (pareiškėjos sunkią ir retą ligą, procedūros dėl vaistų kompensavimo trukmę, Komisijos elgesį, neteisėtų veiksmų gausą, klausimo svarbą ir reikšmę – susiję su asmens sveikata, gyvybe), darytina išvada, kad Komisijos neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė pareiškėjai didelę neturtinę žalą. Teismas daro išvadą, kad priežastinis ryšys tarp Komisijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos egzistuoja: dėl neteisėto termino Komisijos sprendimui priimti praleidimo, neteisėtų ir panaikintų Komisijos sprendimų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, pergyveno, ji pasireiškė greta su kitomis sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, staiga, netikėtai, pakankamai intensyviai. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje sunku (galimai neįmanoma) atriboti išgyvenimus, nulemtus ligos, ir išgyvenimus, nulemtus Komisijos neteisėtų veiksmų, tačiau neturtinė žala neabejotinai pasireiškė. Vadovaudamasis LVAT praktika (2018 m. balandžio 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018), teismas daro išvadą, kad pareiškėja neturtinę žalą patyrė nuo tada, kai turėjo būti priimtas sprendimas dėl Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymo, bei kai sužinojo apie neigiamus sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. LVAT praktika nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nuosekli. Teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019 ir kt.) arba priteisiama konkreti pinigų suma (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-3634-968/2019; Nr. A-1369-629/2019; Nr. A-394-552/2018; A-4275-822/2019; 3491-502/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad neteisėtas Komisijos elgesys sukėlė pareiškėjai dvasinius išgyvenimus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl 50 000 Eur atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjos teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką, įrodymus, esančius byloje dėl neturtinės žalos dydžio, neturtinės žalos trukmę, teismo vertinimu, pareiškėjos prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl šis pareiškėjos skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 5 000 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jos atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas. Dėl to pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM ir VLK, lygiomis dalimis priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas: pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM, priteistina 2 500 Eur (5 000 Eur / 2) ir pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja VLK, priteistina 2 500 Eur (5 000 Eur / 2). Pareiškėja prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento 2019 m. kovo 6 d. iki šios bylos iškėlimo teisme dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnio 1 dalis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atmetamas, nes pareiškėjos ir Komisijos 2019 m. kovo 6 d. nesiejo sutartinės prievolės, nesiejo piniginės prievolės santykiai, todėl pagrindo taikyti CK 6.210 ir 6.261 straipsnius nėra. Pareiškėja prašo priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, kuriai atstovauja SAM ir VLK, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2021 m. gruodžio 22 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą. Apibendrinant pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas nusprendžia: Pareiškėjos L. S. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai L. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 14 735,96 Eur (keturiolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 96 euro centus) turtinei žalai atlyginti, 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti pareiškėjai L. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 14 735,95 Eur (keturiolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 95 euro centus) turtinei žalai atlyginti, 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėja Beata Martišienė