Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja G. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), (toliau – ir atsakovai) solidariai 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad gavo Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto surašytą Administracinių teisės pažeidimų 2015 m. rugpjūčio 31 d. protokolą Nr. 20AN-35107198-15 (toliau – ir Protokolas) su administraciniu nurodymu sumokėti baudą. Tą pačią dieną pareiškėja akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte sumokėjo 57 Eur baudą, taip su valstybe atsiskaitė. Sumokėjusi baudą ji grįžo į Kauno AVPK ir pateikė tai patvirtinantį kvitą. Pareiškėjai pateikus kvitą, Kelių policijos pareigūnas paaiškino, kad jiems baudos sumokėjimo kvitas yra nereikalingas, nes apie baudos sumokėjimą matys savo duomenų bazėje. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimtu 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20N-39209236-15 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai buvo skirta antra – 125 Eur bauda, nors ji buvo pranešusi apie paskirtos baudos pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinį nurodymą sumokėjimą. Paštu gavusi šį nutarimą, ji kreipėsi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnus, nurodydama, kad ji dar 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo paskirta bauda, vykdydama nurodymą 57 Eur baudą sumokėjo, be to, tą pačią dieną buvo atvykusi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą ir parodžiusi kvitą apie sumokėjimo faktą pranešė pareigūnui. Pareiškėja nurodė, kad tai išklausęs Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnas paaiškino, kad dėl šio fakto nereikia išgyventi, o, tiesai paaiškėjus, Nutarimas dėl 125 Eur baudos paskyrimo bus panaikintas. Po kelių dienų pareiškėja dar kartą buvo atvykusi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą išsiaiškinti, ar panaikintas Nutarimas, tačiau iš pareigūnų išgirdo analogišką paaiškinimą. Tačiau 2015 m. spalio 3 d. VMI iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos gavo Nutarimą dėl 125 Eur baudos išieškojimo ir VMI viršininkas priėmė 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-22474 „Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto“ (toliau – ir VMI Sprendimas) dėl 68 Eur nepriemokos, kaip laiku nesumokėtos baudos už administracinį teisės pažeidimą likučio iš 125 Eur baudos, ir šį sprendimą perdavė vykdyti antstoliui. Pareiškėjos nuomone, VMI, nustatydama baudos nepriemokos dydį, duomenų bazėje matė, jog pareiškėja vykdydama administracinį nurodymą, paskirtą 57 Eur baudą 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo ir taip su valstybe atsiskaitė. Tačiau, pareiškėjos teigimu, dėl VMI darbuotojų aplaidumo jai nebuvo pranešta apie VMI Sprendimą dėl 68 Eur išieškojimo. Pareiškėja nurodė, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šių institucijų darbuotojai privalėjo veikti, todėl dėl jų aplaidumo darbe vykdant tiesiogines pareigas buvo priimti du neteisėti sprendimai. Pareigūnai, priimdami neteisėtus sprendimus, veikė aplaidžiai ir neatidžiai, savo veiksmais padarė pareiškėjai esminę žalą, taip sukeldami ilgalaikį pažeminimą, išgyvenimą, nemigą, sveikatos sutrikimų, piniginių išlaidų (reikėjo pirkti raminamųjų vaistų) bei nepasitikėjimą valstybės institucijų darbuotojais, nes būdama garbaus amžiaus privalėjo žemintis, vaikščioti po teismus įrodinėdama savo tiesą, jog baudą yra sumokėjusi. Dėl išdėstytų aplinkybių, pareiškėjos teigimu, atsakovai savo neteisėtais veiksmais, aplaidumu, neveikimu pareiškėjai padarė ne tik turtinę (išlaidos sutrikus sveikatai), bet ir moralinę žalą, nes visa tai psichologiškai pareiškėją sugniuždė, ji neteko pasitikėjimo savimi, o tai yra tiesiogiai susiję su pareigūnų atliktais neteisėtais veiksmais. Banke pareiškėja išsiaiškino, kad be įspėjimo pinigus areštavo antstolis dėl nesumokėtos baudos, kurią seniai buvo sumokėjusi. Ji liko suglumusi, nežinia nedavė ramybės, šios aplinkybės privertė kreiptis į gydytoją, rašyti skundus Kauno AVPK Kelių policijos valdybai ir VMI. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatos įpareigojo pareigūnus, priėmusius atitinkamus sprendimus, juos ir kontroliuoti, tačiau atsakovai nesilaikė kodekso reikalavimų. Atsakovai, gavę pareiškėjos skundą, nesiėmė pareigos, kaip to reikalauja įstatymas, panaikinti neteisėtus savo procesinius sprendimus, vilkino šio klausimo sprendimo priėmimą, taip didindami pareiškėjos nuostolius, t. y. išlaidas kelionei, gydymui ir kt. Toks pareigūnų elgesys yra netoleruotinas.