Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L. bei R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje ieškovų V. L. ir R. B. ieškinį atsakovei poilsio namų patalpų savininkų bendrijai „Gintarinė Nerija“ dėl bendrijos 2020 m. liepos 12 d. susirinkime priimto nutarimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. B., G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Avilda“, R. D., E. D., I. S., A. S., Ą. S., M. M., T. K., J. R., B. G. R., R. J., A. V., I. M. J., I. Ž., A. S., S. S., R. V., J. V., K. M., J. M., D. A., M. A., L. B., S. B., E. B., uždaroji akcinė bendrovė „Enta“, J. B., A. S., V. S., J. M., E. N., S. B., B. E., A. E., S. M., S. D., G. N. Š., S. Š., A. Š., V. R., S. A. K., E. K., V. K., T. I., R. Z., G. B., R. J., P. M., G. M., M. T., I. T., D. K., I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys paliktas nenagrinėtas, kadangi buvo nesilaikyta privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

12. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų numatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

13. Ieškovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog, ieškovams teikiant ieškinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 nurodyta praktika dar nebuvo suformuota ir paskelbta. Mano, jog šiuo atveju yra svarbios teismo precedento retrospektyvumo taikymo ribos, t. y. kad šiuo atveju minėta teismų praktika remtis nebuvo galima, kadangi minėtos praktikos taikymas skundžiamoje nutartyje pažeidžia lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) ir stare decisis (teismo precedentas) principus bei precedentų taikymo ribas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti, atskiruoju skundu byloje keliamas precedento galiojimo (taikymo) laiko aspektu klausimas, t. y. ar kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 suformuluotas precedentas gali būti taikomas tais atvejais, kai ieškinys buvo teismui paduotas ir priimtas iki naujojo precedento priėmimo. Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad teismas paprastai taiko naujesnį laiko atžvilgiu precedentą, o tai savo ruožtu reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas naujesnį, o ne senesnį precedentą, nuo bendrosios precedento konkurencijos laiko aspektu taisyklės nenukrypo.

14. Be to, kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog nepaisant to, kad precedentas neegzistavo priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme (šioje byloje precedentas priimant skundžiamą nutartį jau egzistavo) ir teikiant apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis laiko atžvilgiu naujesniu precedentu spręsdamas bylą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 29 punktas). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1704-492/2015). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad teismas, taikydamas teisę, nesaistomas aplinkybės besąlygiškai vadovautis ankstesniais precedentais, kurie egzistavo tik ieškinio padavimo momentu. Analogiškos pozicijos laikosi ir apygardos teismai, jie nurodo, kad teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; taigi teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos iki naujo išaiškinimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1461-413/2020, 17 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1711-967/2020, 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1696-864/2020, 19 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1676-562/2020, 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1634-967/2020, 12 punktas). Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, buvo privaloma ir nepažeidžia lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) ir stare decisis (teismo precedentas) principų bei precedentų taikymo ribų.

15. Šiuo atveju taip pat svarbu akcentuoti tai, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, vadovavosi ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 nurodyta praktika, skundžiamoje nutartyje taip pat buvo nurodyta, jog privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką numato ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pažymėtina, jog minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka“. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Aiškinant nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas imperatyviai numato pareigą bendrijos nariams kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją arba ginčus nagrinėjantį asmenį, jei tokia komisija sudaroma ar toks asmuo išrenkamas.

16. Nustatyta, jog atsakovės Įstatų 51 punktas numato, kad visus bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus bendrijos valdymo organai (pirmininkas ir valdyba) išnagrinėja per 10 darbo dienų. Jeigu bendrijos narys nesutinka su bendrijos valdymo organų atsakymu į jo pareiškimą, prašymą, skundą arba ginčo šalys nevykdo pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas perduodamas (ginčų komisijai). Įstatų 52 punkte numatyta, kad ginčai tarp bendrijos narių ir valdymo organų (jų narių) perduodami ginčų nagrinėjimo organui. Ginčų komisijos pirmininką ir narius renka ir atšaukia bendrijos narių susirinkimas (Įstatų 53 punktas). Atsakovės narių 2019 m. rugsėjo 14 d. visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta į revizijos / ginčų komisiją išrinkti bendrijos narius A. V., T. I., D. K.. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė yra sudariusi ginčo nagrinėjimo komisiją, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 15 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovai, nesutikdami su visuotiniame susirinkime priimtais sprendimais, iš pradžių privalėjo šiuos sprendimus skųsti sudarytai ginčų nagrinėjimo komisijai ir tik esant priimtam ieškovams nepalankiam sprendimui ieškovai būtų įgiję teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

17. Nepagrįstais laikytini ir ieškovų nurodomi argumentai, jog bendrijos Įstatuose numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra neaiškiai reglamentuota, klaidinanti suinteresuotus asmenis ir galbūt gali būti neskaidri. Pažymėtina, jog Įstatų 51 punkte numatyti terminai, per kuriuos bendrijos valdymo organai išnagrinėja ginčą, ir nors šiame punkte nėra nurodyta, kam ginčas perduodamas, jei bendrijos narys nesutinka su bendrijos valdymo organų atsakymu, tačiau, įvertinus įstatų visumą, sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomais argumentais, jog šioje vietoje buvo padarytas rašymo apsirikimas – praleistas tekstas „ginčų komisijai“.

18. Atskiruoju skundu teigiama, kad teismas neįvertino to, jog ieškovų keliamas klausimas bus nagrinėjamas kitų bendrijos narių, kurie sutiko su ginčijamu bendrijos sprendimu ir nagrinėjamoje byloje dalyvauja trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Mano, kad ši aplinkybė pažeidžia ieškovų teisę į teisingą ir objektyvų reikalavimų išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ginčo komisijos nariai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Vien laikymas, kad komisijos nariai dalyvauja byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, nerodo jų suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi šiuo atveju į bylą yra įtraukti visi daugiabučio namo butų savininkai.

19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė į bylą pateikė šiuos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 29/2021 ir 2021 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė apmokėjo pateiktą sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.15 punkte numatyta, jog už atskirąjį skundą (taip pat ir atsiliepimą į atskirąjį skundą) rekomenduojama priteisti maksimali suma sudaro 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) sudarė 1 454,8 Eur, todėl laikytina, jog maksimali leistina priteisti suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 581,92 Eur (1 454,8 * 0,4). Atsižvelgiant į atsakovės į bylą pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, į tai, kad prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei iš ieškovų priteistina po 290,96 Eur (581,92 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

23. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdo

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog civilinė byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, į tai, kad šioje byloje yra daug trečiųjų asmenų, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nusprendžia, kad ši nutartis siųstina ieškovo ir atsakovės atstovams, o tretiesiems asmenims įteiktina viešo paskelbimo būdu, paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. L. atsakovei poilsio namų patalpų savininkų bendrijai „Gintarinė Nerija“ 290,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovei poilsio namų patalpų savininkų bendrijai „Gintarinė Nerija“ 290,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, t. y. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gintarinė Nerija“ nariams, teismo nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“ tokio turinio pranešimą:

„Klaipėdos apygardos teismas (Herkaus Manto g. 26, Klaipėda) viešo paskelbimo būdu praneša V. B., G. K., uždarajai akcinei bendrovei „Avilda“, R. D., E. D., I. S., A. S., Ą. S., M. M., T. K., J. R., B. G. R. (B. G. R.), R. J., A. V., I. M. J., I. Ž., A. S., S. S., R. V., J. V., K. M., J. M., D. A., M. A., L. B., S. B., E. B., uždarajai akcinei bendrovei „Enta“, J. B., A. S., V. S., J. M. (J. M.), E. N., S. B., B. E., A. E., S. M., S. D., G. N. Š., S. Š., A. Š., V. R., S. A. K., E. K., V. K., T. I., R. Z., G. B., R. J., P. M., G. M., M. T., I. T., D. K., I. K., jog Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo ieškovų V. L. bei R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir R. B. ieškinį atsakovei poilsio namų patalpų savininkų bendrijai „Gintarinė Nerija“ dėl bendrijos 2020 m. liepos 12 d. susirinkime priimto nutarimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kurioje jie įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir 2021 m. balandžio 1 d. paskelbė teismo nutartį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį paliko nepakeistą.“