- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-978-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17814-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- Daugiabučių namų
- Kategorijos
- 2.2.2.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui G. V. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti su visais daiktais atsakovą G. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš savavališkai užimtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) name, pažymėtų R-2 (8,74 kv. m.), R-3 (3,7 kv. m.), viso 12,11 kv. m. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovas G. V. savavališkai, be namo gyventojų sutikimo, užėmė bendrijai priklausančias bendro naudojimo patalpas, esančias namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, kurios plane pažymėtos R-2 (8,74 kv. m.), R-3 (3,7 kv. m.). Šios patalpos yra reikalingos bendrijos narių bendram naudojimui, patalpose yra prieiga prie elektros skydinės ir kitų inžinerinių tinklų. Visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, raštiškose apklausose butų savininkai balsų dauguma pareikalavo iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų. Atsakovas, pažeisdamas kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus naudotis bendrąja daline nuosavybe, atsisako atlaisvinti patalpas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. V. prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas G. V. nurodė, jog ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNSBĮ) 23 straipsnio 1 dalyje ir ieškovės įstatuose. Ieškovė neįrodė, kad ji teisėtu pagrindu valdo ginčo patalpas, kad jos teisės yra pažeidžiamos, neįrodė, kad atsakovas kokiu nors būdu yra užėmęs ginčo patalpas. Atsakovas yra vienas iš ginčo patalpų bendraturčių, todėl jeigu jis ir naudotųsi kokia nors ginčo patalpų dalimi, toks naudojimąsis negalėtų būti laikomas neteisėtu, kadangi tai būtų laikoma tik turto savininko teisių realizavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė iškeldinti G. V. su daiktais iš (duomenys neskelbtini), rūsyje užimtų patalpų, namo rūsio inventorizacijos plane pažymėtų indeksu R-2, 8,74 kv. m. ploto, bei patalpų R-3, 3,71 kv. m. ploto bei išieškoti iš G. V. 100 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:
5.1. atsakovas savavališkai, be teisinio pagrindo, yra užėmęs ir naudojasi rūsio patalpomis R-2, 8,74 kv. m., R-3, 3,7 kv. m., (duomenys neskelbtini), kuriose yra elektros skydinė, vandens įrenginys. Kitų bendraturčių leidimo atsakovui naudotis bendrojo naudojimo patalpomis ar teismo sprendimo dėl atidalinimo nėra;
5.2. atsakovas piktnaudžiauja teise užvaldydamas neteisėtai patalpas, kurių valdymo ir naudojimo klausimas turi būti sprendžiamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 1, 4 dalys);
5.3. atsakovas, norėdamas nustatyti dalį, atsidalinti, nesusitarus su kitais namo bendraturčiais geruoju, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ne savavališkai užimti bendrojo naudojimo patalpas;
5.4. ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo, jos užimtos be jokio teisinio pagrindo, tai reiškia, kad yra trunkamasis kitų namo butų savininkų bendraturčių teisių pažeidimas ir negali būti taikoma ieškinio senatis (CK 1.127 straipsnio 5 dalis);
5.5. pagal bendrijos įstatus ginčų komisija kylantiems ginčams nagrinėti bendrijoje nesudaroma, todėl ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu yra teisėtas ginčo sprendimas, bendrijoje išankstinė ginčų sprendimo tvarka nenumatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas G. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. ieškovė nėra tinkamas subjektas pareikšti ieškinį dėl patalpų atlaisvinimo, kadangi ieškovė neįrodė, jog ji kokiu nors teisėtu pagrindu valdo ginčo patalpas ir kad jo teisės yra kaip nors pažeidžiamos. Ieškovė nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtė, todėl savarankiškai negali realizuoti savininko teisių gynimo reikšdama savarankišką ieškinį;
6.2. atsakovas G. V. nuo 1996 m. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos savininkas ir namo bendrojo naudojimo nuosavybės objektų bendraturtis. Atsakovas nuo 1996 m. sandėliuoja asmeninius daiktus bendro naudojimo patalpos dalyje R-2, kitą dalį sudaro vamzdynų šachtos liukas. Patalpa R-2 neturi durų, nei patekimas į patalpą, nei prie liuko nėra apribotas. Šalia patalpos R-2 yra el. skydinės patalpa R-3, į kurią ieškovė patenka. Į patalpą R-2 ir R-3 iš laiptinės patenkama per duris, kuriose spyną įrengė pati ieškovė;
6.3. aplinkybė, kad atsakovas bendroje ginčo patalpoje padėjo kelis savo asmeninius daiktus, dar nereiškia, kad atsakovas kaip nors riboja kitų bendraturčių naudojimąsi ginčo patalpomis ar jų valdymą. Ieškovės pirmininkas vienasmeniu sprendimu užrakino ginčo patalpas ir tokiu būdu apribojo visų namo bendraturčių teises (tame tarpe – ir atsakovo) naudotis šia patalpa. Ginčo patalpos yra bendra dalinė viso daugiabučio namo gyventojų nuosavybė, o tai reiškia, kad ginčo patalpų vienas iš savininkų yra ir atsakovas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas su savo asmeniniais daiktais užėmė proporcingai didesnį plotą, nei atsakovui priklauso pagal jo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;
6.4. į bylą ieškovė pateikė ieškovės pirmininko A. A. pasirašytą 2019-09-10 namo bendro naudojimo objektų sąrašą. Toks dokumentas yra niekinis, nes pirmininkas neturi kompetencijos vienasmeniškai sudaryti ir tvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų sąrašo. Tokią kompetenciją pagal DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą turi tik daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Todėl visos ieškovės 2018 metais organizuotos butų savininkų apklausos dėl ginčo patalpų R-2, R-3 panaudojimo yra niekinės, t. y. nesukeliančios teisinių padarinių;
6.5. 2018-04-06 ieškovės narių visuotiniame susirinkime buvo išrinkta ginčų komisija iš 5 asmenų šiam ginčui nagrinėti, todėl pagal DGNSBĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovei bei namo bendraturčiams atsirado pareiga laikytis įstatymu numatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka numatyta ieškovės įstatų 67, 68 punktuose. Kadangi ieškovė šio reikalavimo nesilaikė, pirmos instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu arba priėmęs ieškinį, taikyti CPK 296 straipsnyje įtvirtintus ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė šiuos esminius argumentus:
7.1. atsakovas savavališkai (savo nuožiūra) užėmė patalpas, kurios yra visų namo gyventojų bendra dalinė nuosavybė. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus;
7.2. atsakovo užimtos patalpos yra reikalingos bendrijos narių bendram naudojimui, tai yra susirinkimų ir pasitarimų pravedimui ir kitiems poreikiams. Klausimai dėl patalpų R-2 ir R-3 buvo svarstomi bendrijos valdybos posėdžiuose;
7.3. atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių reikalavimų (priešieškinio) dėl tariamo jo teisių pažeidimo. Patekti į patalpas R-2 ir R-3 buvo įmontuotos metalinės durys, spyna buvo sugedusi. Bendrijos pirmininkas, įmontavęs naują spyną, raktus įteikė atsakovui. Šiuo metu patalpos neužrakintos ir jokių kitų durų, kad patekti į R-2 patalpą, nėra;
7.4. pagal 2016-05-25 patvirtintus ieškovės įstatus, bendrijoje ginčų komisija nesudaroma, nes bendrijoje nėra 100 bendrijos narių. Visus butų ir kitų patalpų savininkų skundus, prašymus, nagrinėja ir sprendžia bendrijos valdyba ir jos pirmininkas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
11. Ieškovė kartu su atsiliepimais į apeliacinį skundą teismui pateikė 2013-04-22 atsakovo rašto dėl faktiškai naudojamo sandėliuko šalia (duomenys neskelbtini), II laiptinės el. skydinės, kopiją, kuri jau yra civilinėje byloje (T. I., b. l. 174, T.II., b. l. 33), todėl pakartotinai į bylą nepriimama, o taip pat 2018-05-28 ieškovės rašto Nr. 5 dėl atsisakymo atlaisvinti patalpą Nr. R2, adresuoto atsakovui, kopiją (T.II., b. l. 34).
12. Atsakovas G. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. vasario 14 d. prašymą prie apeliacinio skundo prijungti sąskaitą už advokato paslaugas apeliacinio skundo surašymui, o taip pat dokumentus, kurie, kaip nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pagarsinti. Atsakovo pateikta Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2017-01-26 pranešimo kopija jau yra civilinėje byloje (T. I., b. l. 179), todėl pakartotinai į bylą nepriimama. Atsakovas taip pat pateikė 2017-02-23 atsakovo atsakymo į 2017-01-26 pranešimą kopiją; 2018-03-19 atsakovo prašymo dėl patalpų atidalijimo kopiją; 2018-04-18 ieškovės pranešimo kopiją; 2018-05-18 atsakovo atsakymo į 2018-04-18 pranešimą, kopiją; 2018-05-28 ieškovės rašto Nr. 5 dėl atsisakymo atlaisvinti patalpą Nr. R2, adresuoto atsakovui, kopiją; atsakovo 2019-06-27 reikalavimo kopiją; 2019-10-30 Liudijimo dėl durų užrakinimo patekti į sandėliuką R2, kopiją.
13. Nei viena iš šalių neįrodinėja naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.
14. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, dalis teikiamų įrodymų nėra susiję su apeliacinėje byloje sprendžiamu ginču. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl šalių apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus (išskyrus atsakovo G. V. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančius įrodymus) atsisakoma priimti ir vertinti (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis, 323 straipsnis).
Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl iškeldinimo
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentas, jog ieškovė nėra tinkama bylos šalis ir neturi teisės pareikšti reikalavimo dėl apelianto iškeldinimo iš užimamų patalpų, yra nepagrįstas.
16. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų (toliau – ir Įstatai) 6 punkte numatyta, jog bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra ginčo daugiabučio gyvenamojo namo ir kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų apyrašas (B. T. I., b. l. 108 - 115).
17. DGNSBĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Analogiškos nuostatos, o taip pat ieškovės teisės ir pareigos yra įtvirtintos ir ieškovės Įstatuose (8 punktas, 10 punktas, 13 punktas, B. T. I., b. l. 53-64).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė – Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, yra tinkama bylos šalis ir turi reikalavimo teisę, t. y. pareikšti ieškinį dėl atsakovo G. V. iškeldinimo iš atsakovo savavališkai užimtų bendro naudojimo patalpų.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo
19. Byloje esantys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2016 m. birželio 6 d. išrašas (T. I., b. l. 6) ir Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatai (T. I., b. l. 53-64) patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra įsteigę bendriją. Ieškovė nurodo, jog atsakovas G. V. yra savavališkai, be namo gyventojų sutikimo užėmęs bendrijai priklausančias bendro naudojimo patalpas, esančias namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, kurios plane pažymėtos R-2 (8,74 kv. m.), R-3 (3,7 kv. m.) (T. I., b. l. 7). Dėl šių atsakovo veiksmų byloje kilo ginčas.
20. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau išvardija DGNSBĮ 2 straipsnis. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
21. Nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
22. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto argumentai, kad jis, savavališkai (savo nuožiūra) užėmęs bendro naudojimo patalpas namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, kurios plane pažymėtos R-2 (8,74 kv. m.), R-3 (3,7 kv. m.), nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nekelia nepatogumų kitiems bendraturčiams, netrukdo kitiems bendraturčiams naudotis savo teisėmis, yra nepagrįsti, nes neatitinka įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Naudojimasis bendrąja daline nuosavybe ne pagal jos funkcinę paskirtį, o būtent, dalies šios nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui be kitų bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą bei trukdymą jiems ja pasinaudoti.
23. Pagal ieškovės Įstatų 20 punktą aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas (DGNSBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Įstatų 28 punkte nurodyta, kad bendrijos visuotinio narių susirinkimo kompetencija atitinka DGNSBĮ numatytą visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Pagal DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (analogiška nuostata įtvirtinta ir ieškovės Įstatų 30.5 punkte).
24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolų, valdybos nutarimų, bendrijos narių rašytinės apklausos (B. T. I., b. l. 4, 5, 16, 30-44, 65-97, 138-180) nustatyta, kad bendrijos nariai balsų dauguma reikalauja iš bendrijos valdymo organų, kad patalpos būtų naudojamos bendrijos reikmėmis, o ne apelianto reikmėmis, bendrijos narių susirinkimuose priimami nutarimai, kuriais nustatomas terminas ir reikalaujama, kad apeliantas išsikeltų iš ginčo patalpų. Pagal ieškovės Įstatų 19.2.1 punktą apeliantas privalo vykdyti bendrijos organų ir bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimus dėl bendrojo naudojimo patalpų - rūsio patalpų R-2 (8,74 kv. m.), R-3, (3,7 kv. m.), esančių (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo. Apeliantui, teigiančiam, kad bendrijos narių sprendimai yra neteisėti, remiantis CPK 178 straipsniu, tenka pareiga tai įrodyti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad priimti sprendimai yra neteisėti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad dėl apelianto neteisėtai užimtų patalpų yra pažeidžiama bendrijos narių - daugiabučio namo gyventojų, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas faktiškai siekia savo vieno naudojimui priskirti konkrečias patalpas, neatsižvelgiant bei neįvertinant kitų bendraturčių interesų. Situacija, kai būtų užtikrinamas tik apelianto teisių įgyvendinimas, būtų neteisėta. Be to, byloje apeliantas nereiškė priešieškinio, nekėlė reikalavimų, susijusių su naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymu, argumentų, susijusių su kitų bendraturčių konkrečiomis galimybėmis naudotis bendru turtu, nenurodė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. DGNSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovės Įstatų 67, 68 punktai reglamentuoja ginčų nagrinėjimą, kuriuose nėra numatyta, kad bendrijoje sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija. Įstatų 67 punktas numato, jog visus bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus bendrijos valdymo organas išnagrinėja per 10 darbo dienų. Jeigu patalpų savininkas nesutinka su bendrijos pirmininko (valdybos) atsakymu į jo prašymą ar skundą, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Nesant Įstatuose nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros bei tvarkos, ieškovė pagrįstai kreipėsi su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo tiesiogiai į teismą.
28. Kiti šalių nurodyti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
29. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, pažeidimo, nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, išvadas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Atsakovo apeliacinis skunda atmetus, apelianto prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.