Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai atstovaujamo bendrijos pirmininko J.T. A. ir atstovui adv.V.K.V.Antanėliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui G. V. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija procesiniame dokumente ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas G. V. yra savavališkai užėmęs rūsio patalpas R-2, 8,74 kv.m., R-3, 3,7 kv.m. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad namo buto savininkai nėra davę sutikimo, kad atsakovas naudotųsi patalpomis savo reikmėmis, nurodytose patalpose yra prieiga prie elektros skydinės ir kitų inžinierinių tinklų. Nurodo, kad visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, raštiškose apklausose namo butų savininkai balsų dauguma pareikalavo iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų. Nurodo, kad ginčų komisija bendrijoje nesudaryta, nes ji sudaroma, jeigu yra virš 100 bendrijos narių. Bendrijoje yra žymiai mažiau narių.

Teismas ieškinį tenkina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. V. yra užėmęs rūsio patalpas R-2, 8,74 kv.m., R-3, 3,7 kv.m. (duomenys neskelbtini). Minėtą faktinę aplinkybę patvirtina šalių parodymai, pateikti planai (b.l.7,1t., 8, 2t.,), nuotraukos (b.l.6,7,2t.), nurodytos aplinkybės neneigia atsakovas G. V.. Iš ieškovo paaiškinimų, pateiktų nuotraukų (b.l.6,7,2t.), 2019-09-10 Nr.10 Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų apyrašo (b.l.108—115,183-190,1t.) ginčo patalpose rūsyje, plane pažymėtose R-2, R-3, yra elektros skydinė, priėjimas prie vandens mazgo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų - Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolų, valdybos nutarimų, bendrijos narių rašytinės apklausos (b.l.4,5,16,30-40,65-97, 138-180 1t.) nustatyta, kad apklausus bendrijos narius raštu 2018-03-21, 2018-05-12, balsų dauguma reikalavo iš bendrijos valdymo organų, kad patalpos būtų naudojamos bendrijos reikmėmis, o ne atsakovo reikmėmis. Iš Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolų nustatyta, kad susirinkimuose pastoviai priimami nutarimai, kuriais nustatomas terminas ir reikalaujama, kad atsakovas išsikeltų iš ginčo patalpų (b.l.30-42, 138-180, 1 t.). Pagal bendrijos įstatus (b.l.53-64,1t.) 21 punktą bendrijos valdymo organai yra bendrijos valdyba ir pirmininkas. Bendrijos įstatų 28 punkte nurodyta, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas vykdo visas funkcijas numatytas Bendrijų įstatyme. Įstatų 67,68 punktai reglamentuoja ginčų nagrinėjimas, kur nėra numatyta, kad bendrijoje sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 9 str. 1 d. aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris pagal įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. normą priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo. Pagal bendrijos įstatų 19.2.1.punktą (b.l.55,1t.) atsakovas privalėjo vykdyti bendrijos organų ir bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimus dėl bendrojo naudojimo patalpų - rūsio patalpų R-2, 8,74 kv.m., R-3, 3,7 kv.m., (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo, atsakovui priklausančių daiktų ir šiukšlių pašalinimo iš patalpų, išsikėlimo iš savavališkai užimtų patalpų.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis). LR CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsakovas yra savavališkai, be teisinio pagrindo, yra užėmęs ir naudojasi rūsio patalpomis R-2, 8,74 kv.m., R-3, 3,7 kv.m. (duomenys neskelbtini), kur yra elektros skydinė, vandens įrenginys. Kitų bendraturčių leidimo atsakovui naudotis bendrojo naudojimo patalpomis ar teismo sprendimo dėl atidalinimo nėra. Ginčo patalpos yra 2019-09-10 Nr.10 Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų apyraše (b.l.108—115,183-190,1t.). Tai yra bendrojo naudojimo patalpos, jos užimtos be jokio teisinio pagrindo, ką reiškia, kad yra trunkamasis kitų namo butų savininkų bendraturčių teisių pažeidimas ir negali būti taikoma ieškinio senatis (LR CK 1.127 str. 5 d.). Atsakovas piktnaudžiauja teise užvaldydamas neteisėtai patalpas, kurių valdymo ir naudojimo klausimas turi būti sprendžiamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Atsakovo kiti atsikirtimas atmetami, nes patalpos užimtos savavališkai, pažeidžiant LR CK 4.85 str. 1 d. normą. Pagal bendrijos įstatus ginčų komisija kylantiems ginčams nagrinėti bendrijoje nesudaroma, todėl ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu yra teisėtas ginčo sprendimas, bendrijoje išankstinė ginčų sprendimo tvarka nenumatyta (bendrijos įstatai b.l.53-64,1t.). Atsakovas, norėdamas nustatyti dalį, atsidalinti, nesusitarus su kitais namo bendraturčiais geruoju, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ne savavališkai užimti bendrojo naudojimo patalpas. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti ir neįmanomas, negalimas, tuo labiau, kad patalpose yra elektros skydinė, vandens inžinerinis įrenginys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019 nurodyta - atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR CK 4.26 str. 4 d., 4.34 str., 4.35 str., 4.85 str. 1 d., 4.83 str., 4.82 str. 1 d., ieškinį tenkina, nes atsakovas neteisėtai ir nesąžiningai užvaldė bendrojo naudojimo patalpas, todėl atsakovas yra iškeldinamas iš neteisėtai užimtų bendrojo naudojimo patalpų su patalpose esančiais daiktais.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., iš atsakovo nepriteisia ieškovo turtėtų išlaidų, nes nepateikti įrodymai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteisia žyminį mokestį 100 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti G. V., a.k(duomenys neskelbtini) su daiktais iš patalpų(duomenys neskelbtini), rūsyje užimtų patalpų, namo rūsio inventorizacijos plane pažymėtų indeksu R-2, 8,74 kvadratinių metrų ploto, bei patalpų R-3, 3,71 kvadratinių metrų ploto.

Išieškoti iš G. V., a.k(duomenys neskelbtini) žyminį mokestį valstybės naudai 100 eurų (vieną šimtą eurų).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.