Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1441-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-15
Bylos Nr.: e2A-1441-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23174-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
Ieškovas: S. S.
Atsakovas: L. S.

Kategorijos

2.6.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1441-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23174-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.5; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės L. S. 8314 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką. Teismo sprendimu buvo išspręsta ir dėl esamos solidarios prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ padalinimo pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr. BPL102502437, kuria buvo suteiktas kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2027 m. spalio 24 d. Bylos nagrinėjimo metu negrąžinto kredito suma su palūkanomis buvo 8699,40 Eur. Ši likusi skolos dalis buvo solidari prievolė, tačiau teismas, priteisdamas atsakovei butą natūra, nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievoles pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį asmeniškai vykdys atsakovė. Nurodytu teismo sprendimu atsakovė buvo įpareigota išmokėti atsakovui 24 850,30 Eur kompensaciją. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), liko įkeistas bankui, vykdant priverstinį išieškojimą dėl priteistos piniginės kompensacijos, antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į šį turtą. Dėl to ieškovui neliko kitos išeities, kaip atsiskaityti su banku, sumokant jam likusią skolos dalį. Ieškovas paėmė 8000 Eur paskolą iš UAB „SB lizingas“, kad galėtų atsiskaityti su banku, todėl patyrė papildomus nuostolius. Ieškovo nuomone, sumokėjęs likusią skolos dalį pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį, jis įgijo teisę regreso tvarka reikalauti sumokėtos sumos iš solidariosios skolininkės – atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad prievolė bankui pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį teismo sprendimu buvo pripažinta solidaria, įpareigojant atsakovę prievoles pagal šią sutartį vykdyti asmeniškai. Taigi atsakovė buvo įpareigota atsiskaityti ir mokėti mėnesines įmokas bankui pagal konkretų mokėjimo grafiką. Jeigu teismas sprendimu nebūtų įpareigojęs atsakovės solidarią prievolę bankui įvykdyti asmeniškai, tokiu atveju bet kuri iš šalių būtų galėjusi įvykdyti prievolę bankui. Ieškovui nebuvo būtina kreiptis į banką dėl paskolos gavimo tam, kad būtų atsiskaityta su banku. Atsakovė kiekvieną mėnesį mokėjo jai priklausančią paskolos dalį bankui ir niekada nebuvo gavusi jokių banko įspėjimų dėl netinkamo įmokų mokėjimo. Tai, kad ieškovas savarankiškai nusprendė kreiptis į banką dėl paskolos gavimo tam, jog visiškai atsiskaitytų su banku pagal kredito sutartį, tik apsunkino atsakovės finansines galimybes sumokėti likusią kredito dalį. Siekdamas asmeninės naudos, ieškovas pakeitė atsakovei banko nustatytą kredito mokėjimo tvarką ir terminus. Atsakovė, mokėdama bankui įmokas dalimis, per 8 metus turėjo išmokėti likusią kredito dalį, tuo tarpu ieškovas iš atsakovės reikalauja iš karto visos likusios kredito sumos. Šalys, solidariai vykdydamos prievolę bankui, turėjo bendradarbiauti ir tinkamai veikti, nepažeisdamos viena kitos interesų. Tokiais savo veiksmais ieškovas pažeidė atsakovės interesus, nes ji nėra finansiškai pasirengusi visą pinigų sumą sumokėti iš karto. Ieškovas, pakeisdamas atsakovei prievolės bankui mokėjimo tvarką ir terminus, ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl prievolės bankui vykdymo tvarkos, taip pablogindamas atsakovės mokumą ir pragyvenimo sąlygas, taip pat pažeisdamas pamatinius teisės principus. Atsakovė kreipėsi į banką dėl 27 598 Eur kredito gavimo ir bankas buvo paruošęs kredito sutarties sumai standartinę formą. Atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji rūpinasi kredito gavimo klausimais ir prievole sumokėti ieškovui teismo priteistą kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 nutraukė S. S. ir L. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimu teismas, be kita ko, priteisė L. S. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę išmokėti S. S. 24 850,30 Eur kompensaciją. Teismas taip pat nustatė, kad S. S. ir L. S. lieka solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437, tačiau L. S. po santuokos nutraukimo prievoles pagal nurodytą kredito sutartį vykdys asmeniškai.

7. Teismas nurodė, kad šalys neginčija, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija yra sumokėta. Teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas atsiskaityti su banku pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį, 2019 m. balandžio 10 d. iš UAB „SB lizingas“ paėmė 8000 Eur paskolą. AB „Swedbank“ 2019 m. gegužės 15 d. raštu patvirtino, kad galutinį mokėjimą bankui pagal kreditavimo sutartį 2019 m. balandžio 11 d. įvykdė ieškovas, sumokėdamas 7718,68 Eur kredito dalį ir 4,09 Eur priskaičiuotų palūkanų.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nepadalyta, todėl šalys išliko solidariosios prievolės subjektai.

9. Iš 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutarties Specialiosios dalies nuostatų teismas nustatė, kad buvo sudaryta terminuota ilgalaikė kreditavimo sutartis, kurioje numatytas kredito grąžinimo terminas 2027 m. spalio 24 d. pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Tuo tarpu ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą, kuri susidarė įvykdžius solidarią prievolę bankui pagal kreditavimo sutartį, kai kredito grąžinimo terminas nėra suėjęs, siekia panaikinti atidedamąjį terminą, nustatytą skolininkės (atsakovės) naudai. Terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia tai, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai, ir negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas.

10. Teismas nurodė, kad, kai solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, nutarties 27 punktas). Ieškovas nepateikė duomenų ir teismo posėdžio neginčijo, kad su atsakove nesitarė, jog ieškovas prieš terminą sumokės bankui likusią kredito sumą. Dėl to teismas sutiko su atsakove, kad esant sutartimi kreditavimo sutartyje numatytam kredito grąžinimo išdėstymui iki 2027 m. spalio 24 d., ji turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę vykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais, todėl reikalavimas įvykdyti visą jai tenkančią prievolę prieš terminą pažeidžia šalių bendradarbiavimo pareigą bei teisinio tikrumo principą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, jog ieškovas ketina įvykdyti solidarią prievolę (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikė į bylą 2019 m. liepos 18 d. atsakovei adresuotą informacinį raštą, kuriuo siūlė atsakovei susitarti geruoju dėl solidarios prievolės vykdymo, tačiau iš rašto turinio teismas nustatė, kad jis pateiktas jau po solidarios prievolės kreditoriui įvykdymo.

11. Dėl ieškovo argumento, kad, vykdant priverstinį išieškojimą dėl priteistos piniginės kompensacijos už butą, antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į įkeistą turtą, todėl ieškovui neliko kitos išeities kaip atsiskaityti su banku sumokant likusią skolos dalį, teismas sprendė, jog ieškovo pateiktas 2019 m. kovo 25 d. antstolės raštas nepatvirtina, kad atsakovė neketina mokėti priteistos kompensacijos. Priešingai, antstolės rašte nurodyta, kad skolininkė dirba, gautas prašymas skolą mokėti dalimis, skolininkė 2019 m. kovo 15 d. sumokėjo 199,19 Eur, iš kurių 188,16 Eur pervesta ieškovo naudai. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė nesant pagrindo išvadai, kad atsakovė neketino mokėti priteistos kompensacijos ar kad jos finansinės galimybės būtų užkirtusios kelią iš kredito įstaigos gauti kreditą, siekiant padengti savo skolinius įsipareigojimus.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad, esant skolininkų daugetui, vieno bendraskolio suderinus su kreditoriumi atliktas prievolės vykdymo sąlygų pakeitimas, neatsižvelgiant į kitų bendraskolių valią, šių skolininkų atžvilgiu traktuotinas kaip vienašališkas prievolės vykdymo pakeitimas (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui.

13. Spręsdamas dėl ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakyto argumento, kad teismas priimdamas sprendimą turi vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-395-855/2020 ir joje pateiktais išaiškinimais dėl prievolės solidarumo, teismas sutiko, kad prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė (jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams), tačiau nurodė, jog ieškovas, būdamas solidariosios terminuotos prievolės skolininkas, įvykdęs šią prievolę, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, regreso tvarka teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą neįgyja. Teismas pažymėjo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2A-395-855/2020 teisines išvadas šalių atžvilgiu pateikė dėl prievolės pagal kreditavimo sutartį ieškovo asmeniško įvykdymo, kai prievolės įvykdymo terminas (įmokų mokėjimo terminas) yra suėjęs. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl solidariosios terminuotos prievolės įvykdymo, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, ir teisės regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą įgijimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo atstovės nurodyta nutartimi šioje byloje nesivadovautina.

14. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, priėjo prie išvados, kad ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti pareikštus reikalavimus, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismo sprendime padarytos išvados neatitinka aiškios ir nuoseklios CK 6.9 straipsnio 1 dalies taikymo teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009 pasisakyta, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarką reikalauti iš visų kitų bendraskoliu lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kitą nenumato sutartis. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visų prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Jo teisė atsiranda pagal CK 6.114 straipsnį, jokie papildomi bendraskolių susitarimai nereikalingi.

15.2. Kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 kasacinis teismas pasisakė, kad, padalijant bendrą turtą, solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalinamos, nemodifikuojamos. Vadinasi, ir šiuo atveju po santuokos nutraukimo šalių prievolė AB „Swedbank“ liko solidari, dėl to ginčo nėra. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai (buvę sutuoktiniai), tiek bet kuris jų skyrium. Nurodytoje nutartyje išaiškinta, kad, esant solidariai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis, nors ir yra keletas skolininkų, prievolės dalykas yra vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis.

15.3. Suformuotoje kasacinio teismo praktikoje ir CK 6.9 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių atlyginti įvykdytą prievolę visa apimtimi, nesvarbu, ar bendraskoliui teisė regreso tvarka reikalauti prievolės įvykdymo atsirado dar nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui, ar šiam terminui suėjus. Bendraskoliui įvykdžius solidariąją prievolę, abu prievolės subjektai – skolininkai laikomi įvykdę prievolę prieš kreditorių. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovas grąžino bankui skolą, pakeitė ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, nebereikia mokėti palūkanų bankui, prievolė laikoma įvykdyta.

15.4. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-395-855/2020 buvo kitokia situacija, nes buvo suėję kreditavimo sutartimi nustatyti prievolės įvykdymo terminai. Solidarios skolos kreditoriui (ne)mokėjimas nekeitė paties solidariosios prievolės fakto ir šalių, kaip solidariųjų skolininkų, statuso. Nevykdant prievolės laiku, tik būtų paskaičiuotos palūkanos, išaugęs bendraskolių įsipareigojimų bankui dydis, tačiau iki prievolės įvykdymo termino (2027 m. spalio 24 d.) bendraskoliais pagal kreditavimo sutartį liktų abu bendraskoliai. Nėra ginčo dėl fakto, kad buvo sudaryta terminuota ilgalaikė kredito sutartis, numatytas kredito grąžinimas iki 2027 m. spalio 24 d., tačiau šalys ir toliau liko bendraskoliais prieš banką, taigi nebuvo atimta ir bet kurio iš bendraskolių teisė įvykdyti solidariąją prievolę prieš kreditorių.

15.5. Ieškovas aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių turėjo įvykdyti solidarią prievolę bankui nesuėjus prievolės terminui. Su banku sudarytos terminuotos ilgalaikės kreditavimo sutarties sąlygos neturi įtakos ginčo sprendimui. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl skolos priteisimo regreso tvarka, sutiko, kad prievolė tarp šalių buvo išlikusi solidari, todėl kreditoriui buvo suteikta teisė reikalauti prievolę įvykdyti tiek visiems, tiek atskirai kiekvieną kreditorių, tokie įsipareigojimai lieka iki kol prievolė bus įvykdyta. Taip pat teismo sprendime yra nurodyta, kad pagal CK 6.9 straipsnį bendraskoliai turi tarpusavio atgręžtinius reikalavimus.

15.6. Ieškovui įvykdžius solidariąją prievolę bankui, atsakovė iš viso nepripažįsta savo, kaip solidarios skolininkės, pareigos vykdyti prievolę pagal 2002 m. spalio 24 d. sudarytą kreditavimo sutartį. Ieškovui įvykdžius prievolę bankui už atsakovę, ji prašė ieškinį atmesti visa apimtimi. Be to, 4349,70 Eur kredito suma buvo sumažinta ieškovui išmokėta piniginė kompensacija už santuokos metu įgytą turtą. Piniginė kompensacija turėjo būti sumokėta visa apimtimi įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas skundžiamame sprendime neteisingai siejo šios sumos atlyginimą ieškovui su įmokų bankui pagal kreditavimo sutartį mokėjimo terminu.

Žemesnės instancijos teismas

15.7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-395-855/2020 atmesdamas atsakovės apeliacinį skundą, be kita ko, pasisakė, kad skolininkas, įvykdydamas prievolę, neturi gauti sutikimo iš kito skolininko. Tuo tarpu atsakovė byloje akcentavo, kad ieškovas turėjo su ja bendradarbiauti, tačiau tai nebuvo daroma, todėl neva pablogėjo atsakovės turtinė padėtis, nes yra reikalaujama iš karto susimokėti gana didelę sumą, o bankui mokėjimus ji būtų galėjusi vykdyti iki 2027 m. Pirmosios instancijos teismas su tuo sutiko. Tačiau Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-395-855/2020 teisingai nurodė, kad pablogėjusi yra būtent ieškovo turtinė padėtis, nes jo atžvilgiu buvo sumažinta priteistina piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto dalį, vietoje 29 200 Eur priteisiant tik 24 850 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovei atiteko natūra visas butas. Sumažintą piniginę kompensaciją atsakovė ieškovui išmokėjo tik 2019 m. spalio mėnesį.

15.8. Iš įvykdytos AB „Swedbank“ prievolės 4349 Eur suma atsakovės turėjo būti išmokėta ieškovui, nes tokia suma buvo sumažinta ieškovui mokėtina piniginė kompensacija už butą, kadangi skyrybų byloje tarp sutuoktinių buvo modifikuotas paskolos sutarties vykdymas, nustatant, jog prievolę bankui vykdys vienasmeniškai atsakovė. Šiuo metu nėra aišku, ar atsakovė yra skolinga ieškovui 4349 Eur sumą už jai tekusią santuokos metu įgytą turto dalį. Teismas byloje šios aplinkybės iš viso nesiaiškino, nebuvo gilinamasi, iš ko susideda ieškovo prašoma priteisti suma.

15.9. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybę, kaip ieškovui turi būti išmokėta 4349 Eur suma, kuria buvo sumažinta piniginė kompensacija už santuokos metu įgytą turtą, be to, kaip atsakovė ketina įvykdyti savo, kaip solidarios prievolės bankui, dalį ieškovui ar bankui, jei ieškovas prievolę bankui įvykdė prieš terminą, ar ieškovas yra skolingas bankui pagal kreditavimo sutartį. Atsakovės teigimu, ieškovas neturėjo teisės modifikuoti kreditavimo sutarties, tačiau šiuo metu atsakovė nemano esanti skolinga nei bankui, nei ieškovui, įvykdžiusiam solidarią prievolę bankui, įskaitant ir suma, kuria jam buvo sumažinta iš atsakovės priteista piniginė kompensacija už tenkančią santuokos metu įgyto turto dalį.

Atsiliepimas

16. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės ginčas kilo dėl solidariojo skolininko, prieš terminą įvykdžiusio terminuotą prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės. Ieškovas nebuvo įpareigotas vykdyti prievolę, kurią įvykdė, nes prievolę vienasmeniškai turėjo įvykdyti atsakovė.

16.2. Ieškovas, būdamas solidariosios prievolės šalis, o ne šalis, kuri teismo sprendimu įpareigota mokėti bankui likusią paskolos pagal kreditavimo sutartį dalį, sumokėjo bankui 7718,68 Eur paskolą, t. y. savanoriškai įvykdė prievolę, kurią atsakovė pagal paskolos sutarties sąlygas turėjo įvykdyti bankui, mokėdama dalimis iki 2027 metų. Ieškovas, būdamas solidariuoju skolininku, tapo naujuoju kreditoriumi savo iniciatyva, todėl tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

16.3. Ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą, kuri susidarė įvykdžius solidarią prievolę pagal kreditavimo sutartį bankui, kai kredito grąžinimo terminas nėra suėjęs, siekia panaikinti atidedamąjį terminą, nustatytą atsakovės naudai. Ieškovas negali reikalauti įvykdyti prievolę su atidedamuoju terminu tol, kol nesuėjo terminas. To, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. Ieškovas nepateikė duomenų ir teisme neginčijo, kad su atsakove nesitarė, jog prieš terminą sumokės bankui likusią kredito sumą. Dėl to, esant kreditavimo sutartyje numatytam kredito grąžinimo išdėstymui iki 2027 m. spalio 24 d., atsakovė turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę įvykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais, dėl to reikalavimas įvykdyti visą jai tenkančią prievolę prieš terminą pažeidžia šalių bendradarbiavimo pareigą ir teisinio tikrumo principą.

16.4. Priešingai nei nurodo ieškovas, jo į bylą pateiktas 2019 m. liepos 18 d. atsakovei adresuotas informacinis pranešimas, kuriuo jai buvo siūloma susitarti dėl solidariosios prievolės įvykdymo, patvirtina, kad šis raštas atsakovei buvo pateiktas jau po solidariosios prievolės kreditoriui įvykdymo.

16.5. Ieškovas, pakeisdamas atsakovės prievolės bankui vykdymo tvarką ir terminus, ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl prievolės bankui vykdymo tvarkos (atsakovė vienasmeniškai privalo įvykdyti bankui prievolę), pablogino atsakovės mokumą, pragyvenimo sąlygas, pažeidė šalių bendradarbiavimo ir protingumo principus.

16.6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-395-855/2020 nesprendė dėl solidariosios terminuotos prievolės įvykdymo, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, ir teisės regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės įvykdymo prieš terminą įgijimo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodyta nutartimi nesivadovavo pagrįstai.

16.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad iš įrodymų visumos negalima daryti išvados, jog atsakovė neketino mokėti priteistos kompensacijos ar kad jos finansinės galimybės būtų užkirtusios kelią iš kredito įstaigos gauti kreditą savo įsipareigojimams padengti, dėl ko ieškovas buvo priverstas sumokėti kreditą. Atsakovė ieškovui yra sumokėjusi priteistą 24 850,30 Eur kompensaciją.

Šalies argumentai

16.8. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas nesiaiškino, ar atsakovė yra skolinga ieškovui. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę gauti prievolės įvykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji skolininkė, privalėjo vykdyti prievolę bankui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

19. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sąskaitos išrašą. Anot ieškovo, šis įrodymas pagrindžia aplinkybę, kad 24 397,25 Eur dydžio piniginė kompensacija ieškovui buvo sumokėta tik 2019 m. spalio mėnesį, kartu paneigdamas atsakovės paaiškinimus, jog piniginę kompensaciją ji galėjo sumokėti iš karto.

20. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai teikiamas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kodėl jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad naujai teikiamas įrodymas nėra toks svarbus, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, ieškovo pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl solidariojo skolininko, prieš terminą įvykdžiusio terminuotą prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 nutraukė S. S. ir L. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimu teismas, be kita ko, priteisė L. S. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigodamas L. S. išmokėti S. S. 24 850,30 Eur kompensaciją. Sprendimu teismas taip pat nustatė, kad S. S. ir L. S. lieka solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437, kartu nustatydamas, jog L. S. po santuokos nutraukimo prievoles pagal nurodytą kreditavimo sutartį vykdys asmeniškai. Išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį paliko nepakeistą.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16090-1089/2019 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d. prievoles AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437 asmeniškai vykdė tik ieškovas, sumokėjęs bankui 618 Eur dydžio sumą (528,08 Eur kredito įmokas ir 89,57 Eur palūkanas). Konstatavęs, kad atsakovė turėjo pareigą vykdyti prievoles bankui jau nuo (duomenys neskelbtini) (sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos), teismas priteisė ieškovui iš atsakovės jo sumokėtas 618 Eur dydžio išlaidas kreditui grąžinti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-395-855/2020 atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kaip solidarusis skolininkas, visus likusius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437 įvykdė 2019 m. balandžio 11 d., sumokėdamas bankui likusią 7718,68 Eur kredito dalį ir 4,09 Eur priskaičiuotų palūkanų (t. 1, b. l. 30). Nurodytai piniginei prievolei AB „Swedbank“ įvykdyti ieškovas su UAB „SEB lizingas“ 2019 m. balandžio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovui buvo suteiktas 8000 Eur kreditas (t. 1, b. l. 27–29, 35).

25. Įvykdęs šalių solidariąją prievolę pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės 8314 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas, būdamas solidariosios terminuotos prievolės skolininkas, įvykdęs šią prievolę, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, neįgijo teisės regreso tvarka reikalauti iš atsakovės prievolės vykdymo prieš terminą, ieškovo ieškinį atmetė.

27. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su šia skundžiamo sprendimo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad jis, kaip solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės, kaip bendraskolės, atlyginti įvykdytą prievolę visa apimtimi, nepriklausomai nuo to, ar teisė regreso tvarka reikalauti prievolės įvykdymo atsirado dar nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui, ar suėjus šiam terminui. Ieškovo nuomone, su banku sudarytos terminuotos ilgalaikės kreditavimo sutarties sąlygos neturi įtakos kilusio ginčo sprendimui.

28. Atsakovė su ieškovo (apelianto) apeliaciniu skundu nesutinka, laikosi pozicijos, kad ieškovas, savanoriškai įvykdęs prievolę, kurią atsakovė pagal kreditavimo sutarties sąlygas turėjo įvykdyti mokėdama bankui įmokas iki 2027 m. spalio 24 d., negali reikalauti įvykdyti prievolę su atidedamuoju terminu tol, kol nesuėjo šis terminas.

29. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš kreditavimo sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Pagal savo pobūdį tai yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog, nutraukiant santuoką, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, teismų sprendimais santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės) nepadalyta, taigi jie išliko solidariosios prievolės subjektai. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo.

31. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).

32. Taigi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

33. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).

34. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas, kad ir kokia forma jis įvyktų (įstatymo pagrindu, sutartinė cesija), yra grindžiamas principu, jog asmuo, kuris įsigijo reikalavimą, negali atsidurti geresnėje padėtyje už reikalavimą perleidusį asmenį. Šis principas reikalavimo perėjimo regreso tvarka atveju įtvirtintas CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad, jeigu pradinis kreditorius būtų galėjęs anksčiau nei kredito sutartimi nustatyti terminai reikalauti piniginių prievolių įvykdymo, tada ir naujasis kreditorius turėtų tokią teisę. Tačiau pradiniam kreditoriui tokios teisės neturint, jos negali turėti ir naujasis kreditorius. Tai, kad naujuoju kreditoriumi tapo vienas iš solidariųjų skolininkų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kredito sutartimi prisiimtų prievolių vykdytinumo. Priešingu atveju būtų paneigta esminė prievolės asmenų pasikeitimo taisyklė, t. y. naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių negu pradinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

36. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį – 2027 m. spalio 24 d. Įmokos pagal šią kreditavimo sutartį turėjo būti mokamos kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąją darbo dieną, vadovaujantis kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiku.

37. Kasacinio teismo pažymėta, kad, nors prievolės vykdymas prieš terminą skolininko iniciatyva yra leidžiamas, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei (CK 6.53 straipsnio 3 dalis), tačiau negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

38. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje ieškovas (naujasis kreditorius) savo reikalavimu iš esmės siekia panaikinti atidedamąjį terminą, nustatytą atsakovės (skolininkė) naudai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame sprendime ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad aptariamu atveju atsakovė, būdama sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartimi kredito grąžinimas buvo išdėstytas iki 2027 metų, turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę vykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Dėl to reikalavimas įvykdyti visą jai tenkančią prievolę prieš terminą ir iš karto pažeistų ir teisinio tikrumo principą.

39. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo jurisprudencija, pagrįstai pažymėjo, kad tuo atveju, kai solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

40. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas šioje byloje, nors ir įvykdęs visą prievolę pradiniam kreditoriui AB „Swedbank“, neturi teisės iš atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, reikalauti prieš terminą sumokėti jai tenkančią dalį, todėl ieškinys tokia apimtimi, kaip yra pareikštas, netenkintinas. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad dalies kredito grąžinimo terminas yra suėjęs ir dėl šios kredito dalies ieškovas reikalavimo teisę turi.

41. Jau nurodyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16090-1089/2019 ieškovui iš atsakovės buvo priteista laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d. ieškovo bankui pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį sumokėtų 618 Eur įmokų (528,08 Eur kredito įmokų ir 89,57 Eur palūkanų). Atsižvelgiant į tai, kad įmokos pagal nurodytą kreditavimo sutartį bankui turėjo būti mokamos kiekvieną mėnesį, darytina išvada, jog nuo 2019 m. sausio mėnesio iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (pradinis ieškinys teisme pareikštas 2019 m. vasario 2 d., patikslintas – 2020 m. sausio 21 d.) dalies mėnesinių įmokų mokėjimai terminai buvo suėję ir ieškovas turėjo teisę reikalauti šių įmokų sumokėjimo iš atsakovės.

42. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui, tačiau iš esmės nesiaiškino, netyrė ir nevertino, kokia apimtimi atsakovė turėjo būti įvykdžiusi kreditavimo sutartį ieškovo kreipimosi į teismą dieną, ir kokią prievolių dalį faktiškai buvo įvykdžiusi. Byloje nepakanka duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokia prievolės dalis jau turėjo būti įvykdyta pagal kreditavimo sutartį. Nesurinkus įrodymų ir jų pagrindu nenustačius aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų nustatyta, kurios prievolės jau yra vykdytinos, t. y. kurių mokėjimo terminai jau suėję, ir kokios piniginių prievolių dalies ieškovas gali reikalauti pagal kreditavimo sutartį (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtų sudaryta galimybė ieškovui tikslinti reikalavimus, jei jis to pageidautų, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

43. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, patikslinęs ieškinį, be kreditoriui AB „Swedbank“ sumokėtos 7800 Eur sumos, vykdant solidariąją prievolę pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį, iš atsakovės taip pat prašė priteisti 514 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė mokėdamas palūkanas UAB „SEB lizingas“ už ieškovui 2019 m. balandžio 9 d. vartojimo kredito sutartimi suteiktą kreditą, kurio lėšomis ieškovas ir įvykdė šalių įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui nuostolius, patirtus už vartojimo kreditą sumokėtų palūkanų forma, teisiškai nekvalifikavo, nevertino ir dėl jo pagrįstumo plačiau nepasisakė. Dėl to, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas turėtų įvertinti ir šį ieškinio reikalavimą.

45. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė MikonienėLaima RibokaitėTomas Venckus