- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-395-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06257-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- S. S.
2.3.2.7.; 2.6.1.3.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11.
2020 m. kovo 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. S. 700,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad su atsakove buvo sudarę santuoką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka, taip pat padalintas ir jų turtas. Atsakovei teismo sprendimu priteistas butas (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad bylos šalys lieka solidariai atsakingos AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. sudarytą kreditavimo sutartį, tačiau atsakovė turi šią prievolę įvykdyti asmeniškai. Po sprendimo priėmimo (2018 m. birželio 12 d. – 2019 m. sausio 10 d.) 618,00 Eur dydžio prievolę (528,08 Eur kredito grąžinimo įmokos ir 89,57 Eur palūkanos) bankui įvykdė asmeniškai ieškovas. Nors už atsakovę įvykdė jos prievolę, tačiau ji nepagrįstai atsisako grąžinti sumokėtą paskolos dalį. Atsakovė nesumokėjo ir 45,47 Eur dydžio draudimo už minėtą butą įmokos. Be to, jis apmokėjo 37,00 Eur dydžio atsakovės įsipareigojimus už buto (duomenys neskelbtini), šildymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2.1. Atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 10 d., todėl ieškovas klaidingai teigia, kad ji vienasmeniškai prievolę bankui turėjo vykdyti jau nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Iki buvo priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis prievolė bankui buvo solidari. Kredito įmokas ieškovas dengė iš kito bylos šalims priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), nuomos gautų pajamų. Ji negyvena bute (duomenys neskelbtini), dėl to nemoka mokesčių už vandenį, elektrą, dujas. Be to, ji viena pati išlaiko Anglijoje gyvenantį sūnų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės L. S. ieškovui S. S. 653,66 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 1 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 151,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo L. S. 23,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-657-619/2019, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Šalys sutaria, kad bute byloje aktualiu laikotarpiu (2019 m. sausio – gegužės mėn.) faktiškai gyveno tik ieškovas. Įvertinęs tai, kad 2019 m. sausio – balandžio mėn. akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ šiam butui patiekė šilumos energijos už 68,71 Eur, teismas darė išvadą, kad atsakovė turi pareigą apmokėti pusę šios sumos, t. y. 34,35 Eur, padengti ir pusę išlaidų už apskaitos prietaisų aptarnavimą – 1,86 Eur. Atsakovė už buto šildymą nurodytu laikotarpiu jam pervedė 23,31 Eur, ką patvirtina ir pateikti 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymai, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 12,90 Eur skola už šilumos energiją ir apskaitos prietaisų aptarnavimą (34,35 Eur + 1,86 Eur – 23,31 Eur).
5. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nustatyta, kad pagal 2002 m. spalio 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. BPL102502437 ieškovas ir atsakovė iš banko gavo kreditą, kurį panaudojo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimui. Sprendimu pripažinta, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi už prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymą. Pagal kredito gautą paskolą teismas vertino kaip bendrą ieškovo ir atsakovės turtą. Dalindamas ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą ir spręsdamas prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo sąlygų nustatymo klausimą, butą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė atsakovei. Teismas taip pat nustatė, kad prievoles pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo atsakovė turi vykdyti asmeniškai, tačiau taip pat pripažino, jog ieškovas ir atsakovė lieka solidariais skolininkais pagal šią sutartį.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą apeliacine tvarka. Vienas iš atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų buvo prašymas pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievoles pagal kredito sutartį ieškovas ir atsakovė turi toliau vykdyti bendrai. Šį atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-619/2019, atmetė kaip nepagrįstą ir šioje dalyje paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra ginčo, kad nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d. prievoles pagal kredito sutartį asmeniškai vykdė tik ieškovas. Nurodytu laikotarpiu pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus (akcinės bendrovės „Swedbank“ 2019 m. sausio 28 d. pažymą Nr. SR-BPP/18/2019-277) ieškovas bankui sumokėjo 618,00 Eur. Atsakovei apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti įsipareigojimų pagal kredito sutartį paskirstymo tarp ieškovo ir atsakovės bei šių įsipareigojimų vykdymo tvarkos klausimai, teismo nustatyta kredito grąžinimo vykdymo tvarka neturėjo būti vykdoma. Tokia tvarka tapo vykdytina tik po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, t. y. nuo 2019 m. sausio 10 d. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė po teismo sprendimo nutraukti jos ir ieškovo santuoką priėmimo apskritai neturėjo prievolės mokėti kredito grąžinimo įmokų.
8. Teismo vertinimu, prievolės solidarumo faktas ir jos paskirstymas apeliacine tvarka nebuvo ginčijami, o nurodyta aplinkybė reiškia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl bylos šalių prievolių pagal kredito sutartį pobūdžio, nėra reikšmingas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo momentas. Atsakovė turėjo pareigą vykdyti bent savo prievolių bankui dalį jau nuo 2018 m. birželio 12 d. Taigi atsakovė nemotyvuotai neigia ieškovo teisę reikalauti iš jos pusę sumokėtos kredito grąžinimo įmokų sumos, t. y. atsakovei tenkančios dalies (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju ieškovas pagrįstai prašo, kad atsakovė kompensuotų visas jo turėtas 618,00 Eur dydžio išlaidas kreditui grąžinti.
9. Pagrįsdamas šią poziciją teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje priimtu teismo sprendimu butas (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovei, iš jos ieškovui priteista kompensacija (nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovei priskirta asmeniškai grąžinti būsto paskolą). Tai lėmė, kad iš atsakovės ieškovui priteista kompensacijos suma buvo sumažinta puse teismo sprendimo priėmimo metu buvusios negrąžinto kredito sumos dydžiu (4 349,70 Eur). Toks mokėtinos kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas reiškia, kad faktiškai ieškovo, kaip solidaraus skolininko, prievolės dalis vidiniuose ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose pagal kredito sutartį buvo padengta pritaikytu priteistinos kompensacijos apskaičiavimo būdu. Dėl to mokėdamas kredito įmokas ieškovas patiria išlaidas, kurias atsakovė turi kompensuoti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų jam sumokėtas 618,00 Eur dydžio kredito įmokas nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d.
10. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti išlaidas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimą, teismas nurodė, kad nors draudžiamas butas priteistas atsakovei, tačiau ieškovas ir atsakovė pagal kredito sutartį liko solidarūs skolininkai. Objektyvaus pagrindo šalutinę draudimo prievolę kvalifikuoti kaip asmeninę atsakovės nenustatyta. Juolab, kad netiesiogiai draudimo sutarties tikslas buvo apsaugoti ir ieškovo, kaip solidaraus skolininko, interesus. Dėl to ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės tik pusės draudimo įmokos padengimo – 22,76 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantė L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės L. S. priteistos ieškovui S. S. 618,00 Eur dydžio išlaidos kreditui grąžinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Tik nuo 2019 m. sausio 10 d., t. y. tik nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos (įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimui) atsakovei kilo pareiga vykdyti 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį, kadangi ji ginčijo nustatytą įpareigojimą po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.
11.2. Ieškovas S. S. nors ir žinojo, jog pirmos instancijos teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu yra nustatyta, kad atsakovė L. S. vienasmeniškai turi vykdyti prievoles bankui pagal kredito sutartį, tačiau nepagrįstai pažeidė minėtu teismo sprendimu nustatytą L. S. diskrecijos teisę prievolę vykdyti asmeniškai. Nesuprantama, kodėl pirmenybė teikiama prievolės solidarumui, o ne nustatytam prievolės asmeninio įgyvendinimo institutui (asmens valios išraiškai savo nuožiūra įgyvendinti prievolę, nepažeidžiant kredito institucijos interesų).
11.3. Šalims bendras sutuoktinių turto režimas pasibaigė 2019 m. sausio 10 d., t.y. įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, kad sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo ir bendro santuokinio turto režimo nustatymo įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d., todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės L. S. 618,00 Eur ieškovo S. S. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus vertino tik formaliai, tačiau jų neanalizavo faktinių bylos aplinkybių kontekste. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovės advokatas prašė stabdyti bylą iki Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinės atsakovės skundą, toks bylos sustabdymas nebūtų užvilkinęs proceso, kadangi būtų galutinai išspręstas ir nustatytas šalių bendro santuokinio turto režimas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas S. S. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
12.1. Byloje nebuvo nuginčyti jo pateikti įrodymai, kad vienas mokėjo paskolą bankui. Atsakovės teiginiai, kad buvo mokėta neva iš bendro biudžeto, buvo pagrįstai atmesti, nes ji pati, paduodama ieškinį nurodė, kad bendras ūkis tarp sutuoktinių nebuvo vedamas nuo 2016 m. sausio. Buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu, uždraudžiant gyventi bute (duomenys neskelbtini).
12.2. Teismas teisingai įvertino tas aplinkybes, kad ieškovui buvo sumažinta išmokama piniginė kompensacija už butą (duomenys neskelbtini) 4 349,70 Eur suma, vadinasi, jis yra patyręs visas kredito sutarties vykdymo išlaidas. 618,00 Eur suma buvo sumokėta už nurodytą laikotarpį, ir tai buvo pilna priklausanti mokėti suma, ne dalis jos.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl solidarios prievolės prieš banką, kas tenkino ir atsakovę, ji šios teismo sprendimo dalies byloje dėl santuokos nutraukimo net neskundė.
12.4. Teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus, kurie buvo rašytiniai įrodymai, įrodantys ieškinio dalyką. Atsakovės pateikti įrodymai dėl pilnamečio sūnaus išlaikymo, padedant jo studijose, net neišversti į lietuvių kalbą, neaišku, kokią įrodomąją galią jie galėjo turėti dėl skolos išieškojimo įvykdžius prievolę prieš banką. Apeliantė bando kaltinti banką, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad bankas neteisėtai priėmė paskolos įmokas iš vieno iš solidarių skolininkų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 nutraukė S. S. ir L. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 6-14). Sprendimu teismas, be kita ko, priteisė ieškovei L. S. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui S. S. 24 850,30 Eur kompensaciją. Teismas taip pat nusprendė nustatyti, jog S. S. ir L. S. lieka solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal sudarytą 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437, tačiau L. S. po santuokos nutraukimo prievoles pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį vykdys asmeniškai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-619/2019 nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria patalpa/butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas atsakovo S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės turtu, šioje dalyje priimti naują sprendimą, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019 nutarta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pagal 2002 m. spalio 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. BPL102502437 ieškovas ir atsakovė iš banko AB „Swedbank“ gavo kreditą, kurį panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui, nurodytos aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d. prievoles pagal kredito sutartį asmeniškai vykdė tik ieškovas. Nurodytu laikotarpiu pagal nagrinėjamoje byloje pateiktą AB „Swedbank“ 2019 m. sausio 28 d. pažymą Nr. SR-BPP/18/2019-277 ieškovas bankui sumokėjo 528,08 Eur kredito dalį ir 89,57 Eur palūkanų. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu būtent dalyje, kuria iš jos priteistos ieškovui S. S. 618,00 Eur dydžio išlaidos kreditui grąžinti.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal šio straipsnio 6 dalį bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.
18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).
19. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 turinio matyti, kad teismas pažymėjo, jog vertinant tai, jog abi šalys sprendė, jog butas, (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas ieškovei L. S., yra pagrindas butą natūra priteisti ieškovei L. S., įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovui S. S. ½ dalį buto vertės, t.y. 29 200 Eur (58 400 Eur /2). Kita vertus, teismas taip pat nurodė, kad šalys 2002 m. spalio 24 d. su banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu gavo kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2027 m. spalio 24 d. Pagal 2018 m. kovo 21 d. „Swedbank” AB pažymą Nr. SR-BPP/18-826 šiuo metu likusi neišmokėta kredito dalis – 8699,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog butas priteisiamas L. S. natūra, tuo tarpu bankui mokama būsto paskola vertinama kaip bendras sutuoktinių turtas, teismas sprendė, kad pusė likusios įmokėti sumos, t.y. 4 349,70 Eur mažinama ieškovės kompensacija atsakovui, t. y. ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovui turi išmokėti 24 850,30 Eur kompensaciją.
20. Aptariamas sprendimas iš tiesų patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai (skolininkai) kreditoriaus atžvilgiu. Pats gi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo priteistas tik apeliantei, taip pat teismas ieškovui kompensaciją už butą sumažino puse likusios nesumokėtos kredito įmokos dalimi (4 349,70 Eur suma). Pažymėtina, kad sprendimu sumažinti ieškovui priteistiną kompensaciją pats teismas iš esmės modifikavo skolininkų tarpusavio santykius (S. S. priklausiusia mokėti ½ likusio kredito dalimi sumažindamas jam priteistiną kompensaciją), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas tarpusavio santykiuose su apeliante, kiek tai susiję su kredito grąžinimu pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį AB „Swedbank”, turėtų mokėti, kompensuoti papildomas sumas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 įsiteisėjus (šioje dalyje jį palikus nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-619/2019) ieškovas turi teisę reikalauti apeliantės atlyginti jo patirtas išlaidas dengiant neįvykdytus solidarius įsipareigojimus bankui, net ir tuo atveju, jeigu sprendimas įsiteisėjo praėjus tam tikram laiko tarpui, o solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiuose pareiga apeliantei vienai mokėti kredito įmokas pagal kredito sutartį sietina su sprendimo įsiteisėjimu.
21. Aiškinant priešingai, susidarytų tokia situacija, kuomet ieškovas atsidurtų nelygiavertėje padėtyje, kadangi jis būtų įvykdęs prievolę už apeliantę. Jo turtinė padėtis vykdant solidarius įsipareigojimus bankui pablogėjo, tuo tarpu apeliantės pagerėjo, kadangi nurodytas butas natūra priteistas tik jai. Be to, atmetus ieškinio reikalavimus iš esmės būtų paneigtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimas solidarių skolininkų tarpusavio atsiskaitymo pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį AB „Swedbank” klausimu, o ieškovas be kita ko, galėtų reikšti reikalavimus dėl proceso atnaujinimo ir prašyti padidinti jam priteistą kompensaciją (sumokėtų įmokų, dengiant solidarius skolinius įsipareigojimus, verte). Toks situacijos vertinimas nebūtų nei sąžiningas, nei protingas, nei teisingas.
22. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu S. S. priteistina kompensacija sumažinta atsižvelgiant būtent į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis apie likusią neišmokėtą kredito dalį (remiantis 2018 m. kovo 21 d. AB „Swedbank” pažyma). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi S. S., be kita ko, buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo L. S., o byloje nėra ginčo, kad šalys kartu negyveno nuo 2016 metų, todėl ieškovo veiksmai dengiant kredito įmokas pagal sutarties grafiką laikytini tik ieškovo siekiu tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, o ne jo siekiu asmeniškai įvykdyti solidarius įsipareigojimus AB „Swedbank”. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, apeliantei nemokant kredito įmokų pagal kredito sutartį ir ateityje gali susiklostyti tokia pat teisinė – faktinė situacija, kuomet būtent ieškovas sumokės kredito įmoką kreditoriui, tačiau tai nepaneigs apeliantės pareigos atlyginti jo patirtas išlaidas dengiant neįvykdytus solidarius įsipareigojimus bankui.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
24. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad AB „Swedbank” nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad įmokas pagal kredito sutartį po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo priėmimo mokėjo ieškovas, kadangi kreditoriui apskritai nėra jokio skirtumo, kuris iš solidariųjų skolininkų moka kredito įmokas.
25. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti ir su deklaratyviais apeliantės argumentais dėl bylos nesustabdymo nors Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019 buvo nagrinėjamas apeliantės skundas, kadangi kasacinis teismas apeliantės skundą atmetė. Be to, bylos nesustabdymas niekaip nėra susijęs su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino apeliantės L. S. pateiktus įrodymus, kadangi šiam teiginiui pagrįsti apeliantė apskritai nepateikia jokių argumentų, o tuo tarpu bylos duomenimis ji savo nesutikimą su pareikštais ieškinio reikalavimais grindė ir pateikdama įrodymus, pavyzdžiui, dėl pilnamečio sūnaus, gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, išlaikymo, kurie nesudarė pagrindo kitaip spręsti tarp šalių kilusio ginčo.
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
27. Kartu teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas turėjo 100,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl nurodytos išlaidos priteistinos jam iš apeliantės.
29. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės L. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.