- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 2-16090-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06257-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė, Girdutis Vainius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. S. 700,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 1, 22, 52-53). Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais argumentais:
1.1. Ieškovas ir atsakovė buvo sudarę santuoką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu, kuriuo nutraukta bylos šalių santuoka, taip pat padalintas ir jų turtas. Atsakovei teismo sprendimu priteistas butas (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad bylos šalys lieka solidariai atsakingos akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. sudarytą kreditavimo sutartį, tačiau atsakovė turi šią prievolę įvykdyti asmeniškai. Po sprendimo priėmimo (2018 m. birželio 12 d.-2019 m. sausio 10 d.) 618 Eur dydžio prievolę (528,08 Eur kredito grąžinimo įmokos ir 89,57 Eur palūkanos) bankui įvykdė asmeniškai ieškovas. Nors ieškovas už atsakovę įvykdė jos prievolę, tačiau ji nepagrįstai atsisako grąžinti sumokėtą paskolos dalį.
1.2. Atsakovė nesumokėjo ir 45,47 Eur dydžio draudimo už butą (duomenys neskelbtini), įmokos. Be to, ieškovas apmokėjo 37 Eur dydžio atsakovės įsipareigojimus už buto (duomenys neskelbtini), šildymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. S. su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti ir priteisti iš ieškovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 30-32, 70-72). Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais atsikirtimais:
2.1. Ieškovo minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 10 d. Taigi ieškovas klaidingai teigia, kad atsakovė vienasmeniškai prievolę bankui turėjo vykdyti jau nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Iki buvo priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis – prievolė bankui buvo solidari. Kredito įmokas ieškovas dengė iš kito bylos šalims priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), nuomos gautų pajamų.
2.2. Atsakovė bute (duomenys neskelbtini), negyvena. Dėl to ji nemoka mokesčių už vandenį, elektrą, dujas. Be to, atsakovė viena pati išlaiko Anglijoje gyvenantį sūnų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje ieškovas ir atsakovės, jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir atsikirtimus į juos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovo ir atsakovės ginčas kilo dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims apimčių ir pobūdžio. Ieškovas ir atsakovė, visų pirma, nesutaria dėl to, ar ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų jam nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d. sumokėtas kredito, skirto butui (duomenys neskelbtini), įgijimui, grąžinimo įmokas akcinei bendrovei „Swedbank“. Antra, atsakovė taip pat neigia savo prievolę sumokėti buto (duomenys neskelbtini), draudimo įmoką. Ir trečia, atsakovė mano, kad yra apmokėjusi jai tenkančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų paslaugų, t. y. šildymo, dalį. Būtent šių bylos šalių pozicijų pagrįstumo ir (ar) nepagrįstumo įvertinimas sudaro šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyką.
Ar atsakovė pagrįstai teigia, kad yra pilnai atsiskaičiusi už butui (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį?
5. Butas (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-657-619/2019, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½. Ieškovas ir atsakovė sutaria, kad bute šioje byloje aktualiu laikotarpiu (2019 m. sausio–gegužės mėn.) faktiškai gyveno tik ieškovas. Pastarasis teigia, kad atsakovė netinkamai vykdo savo prievoles išlaikyti jai priklausančią buto dalį, t. y. tik iš dalies apmoka jai tenkančią bute suvartotos šilumos energijos ir karšto vandens dalį. Anot ieškovo, jis akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ yra padengęs 37 Eur dydžio atsakovės skolą. Tokia ieškovo pozicija yra pagrįsta tik iš dalies.
6. Byloje nustatyta, kad akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos energija“ už 2019 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas išrašė sąskaitą 39,56 Eur (už suvartotą šilumos kiekį – 24,22 Eur (21,46 Eur + 0,41 Eur + 2,35 Eur), už suvartotą karštą vandenį – 14,41 Eur, už apskaitos prietaisų aptarnavimą – 0,93 Eur), už 2019 m. vasario mėn. – sąskaitą 32,06 Eur (už suvartotą šilumos kiekį – 18,25 Eur (16,26 Eur + 0,21 Eur + 1,78 Eur), už karštą vandenį – 12,88 Eur, už apskaitos prietaisų aptarnavimą – 0,93 Eur), už 2019 m. kovo mėn. – sąskaitą 35,19 Eur (už suvartotą šilumos kiekį – 18,32 Eur (16,83 Eur + 1,84 Eur – 0,35 Eur), už karštą vandenį – 15,94 Eur, už apskaitos prietaisų aptarnavimą – 0,93 Eur), už 2019 m. balandžio mėn. sąskaitą 23,24 Eur (už suvartotą šilumos kiekį – 7,92 Eur (7,15 Eur + 0,78 Eur - 0,01 Eur), už karštą vandenį – 14,39 Eur, už apskaitos prietaisų aptarnavimą – 0,93 Eur) (b. l. 55-58).
7. Taigi aktualiu laikotarpiu už butui (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ turėjo būti sumokėta 68,71 Eur (24,22 Eur + 18,25 Eur + 18,32 Eur + 7,92 Eur), už karštą vandenį – 57,62 Eur (14,41 Eur + 12,88 Eur + 15,94 Eur + 14,39 Eur), ir už apskaitos prietaisų aptarnavimą – 3,72 Eur (0,93 Eur × 4). Faktą, kad ieškovas apmokėjo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ išrašytas sąskaitas, patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai (b. l. 59–62).
8. Atsakovė neginčija ieškovo teiginio, kad už buto šildymą nurodytu laikotarpiu jam pervedė 23,31 Eur. Tą patvirtina ir atsakovės pateikti 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymai, kuriais ji pervedė ieškovui 23,31 Eur už 2019 m. sausio–kovo mėn. suvartotą šilumos energiją (b. l. 33–34). Kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė pateikė ir 2019 m. gegužės 27 d. bei 2019 m. birželio 10 d. mokėjimų nurodymus, kurių paskirtyje nurodyta „uz ½ buto (duomenys neskelbtini) komunalines <...>“ (b. l. 73 ir 74). Šie mokėjimai, įvertinus jų paskirtį, nepriskirtini prie mokėjimų, kuriais atsakovė kompensavo ieškovo išlaidas už suvartotą šilumos energiją. Juolab, kad pati atsakovė nepateikė papildomų įrodymų, kad nurodytais pavedimai dengtos ir įmokos už šildymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kita vertus, jeigu atsakovė bendroje sumoje yra permokėjusi už jai tenkančios buto dalies išlaikymo prievoles, ji turės teisę susidariusią permoką panaudoti kitų ieškovo reikalavimų patenkinimui.
9. Nustačius, kad 2019 m. sausio–balandžio mėn. akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ butui (duomenys neskelbtini), patiekė šilumos energijos už 68,71 Eur, atsakovė turi pareigą apmokėti pusę šios sumos, t. y. 34,35 Eur. Be to, atsakovė, kaip buto bendrasavininkė, turi padengti ir pusę išlaidų už apskaitos prietaisų aptarnavimą – 1,86 Eur. Pastarosios išlaidos yra skirtos užtikrinti atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų įrengimo, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimo, patikros organizavimo paslaugų teikimo kaštų padengimą (Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3E-58 redakcija), II skyrius). Nors atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai nesinaudojo butu, tačiau ji kaip buto bendrasavininkė turi proporcingai prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Karšto vandens apskaitos prietaisų išlaikymo prievolė yra bendra abiem bendraturčiam ir ji nepriklauso nuo to, ar butu naudojasi abu, ar tik vienas iš jų.
10. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 12,90 Eur skola už šilumos energiją ir apskaitos prietaisų aptarnavimą (34,35 Eur + 1,86 Eur – 23,31 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis, 6.50 straipsnio 3 dalis). Kitoje dalyje, t. y. suvartoto karšto vandens apmokėjimo, ieškovo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti. Karštą vandenį savo poreikiams asmeniškai vartojo tik ieškovas. Taigi jis neturi teisės reikalauti, kad atsakovė apmokėtų dalį asmeninio pobūdžio išlaidų.
Ar ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų jo sumokėtas kredito ir buto (duomenys neskelbtini), draudimo įmokas?
Žemesnės instancijos teismas
11. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nustatyta, kad pagal 2002 m. spalio 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. BPL102502437 (toliau – kredito sutartis) ieškovas ir atsakovė iš banko gavo kreditą, kurį panaudojo butui (duomenys neskelbtini), įgijimui. Nurodytu teismo sprendimu pripažinta, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi už prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymą. Pagal kredito gautą paskolą teismas vertino kaip bendrą ieškovo ir atsakovės turtą.
12. Dalindamas ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą ir spręsdamas prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo sąlygų nustatymo klausimą, butą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė atsakovei. Teismas taip pat nustatė, kad prievoles pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo atsakovė turi vykdyti asmeniškai, tačiau taip pat pripažino, jog ieškovas ir atsakovė lieka solidariais skolininkais pagal šią sutartį. Be to, teismas sumažino ieškovui už butą priteistinos kompensacijos dydį pusės sprendimo priėmimo metu likusios grąžinti kredito sumos dydžiu (4 349,70 Eur). Nurodytų teismo padarytų išvadų ir nustatytų faktinių aplinkybių ieškovas ir atsakovė negali ginčyti (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą apeliacine tvarka. Vienas iš atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų buvo prašymas pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievoles pagal kredito sutartį ieškovas ir atsakovė turi toliau vykdyti bendrai. Šį atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-619/2019, atmetė kaip nepagrįstą ir šioje dalyje paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Šioje byloje tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo, kad nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d. prievoles pagal kredito sutartį asmeniškai vykdė tik ieškovas. Nurodytu laikotarpiu pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus (akcinės bendrovės „Swedbank“ 2019 m. sausio 28 d. pažymą Nr. SR-BPP/18/2019-277) ieškovas bankui sumokėjo 618 Eur (b. l. 4). Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji mano, jos prievolė asmeniškai mokėti kredito įmokas atsirado tik nuo 2019 m. sausio 10 d., kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas. Antra, atsakovė teigia, kad ieškovas ginčo kredito grąžinimo įmokas dengė bendromis bylos šalių lėšomis, gautomis iš buto (duomenys neskelbtini), nuomos. Abu šie atsakovės atsikirtimai atmetami kaip nepagrįsti.
15. Visų pirma, atsakovė iškėlė tik prielaidas, kad bylos šalių prievolę, kylančią iš kredito sutarties, ieškovas vykdė lėšomis, kurios priskirtinos prie bendro jų turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Konkrečių įrodymų, galinčių pagrįsti nurodytą jos atsikirtimą, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tokie teisiniai padariniai pagal bendrą taisyklę taikyti ir bylos šalių santuokos nutraukimo byloje priimtu teismo sprendimu. Be to, ginčo tarp ieškovo ir atsakovės, kad jie neveda bendro ūkio nuo 2016 m. sausio mėn., nėra. Taigi atsakovė iš esmės be objektyvaus pagrindo nuo ieškovo pretenzijų ginasi prievolės įvykdymo iš bendro turto atsikirtimu. Kitos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji teikia paramą savo ir ieškovo pilnamečiam sūnui, moka buto (duomenys neskelbtini), kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, neturi jokio ryšio su prievolių vykdymu pagal kredito sutartį. Jeigu atsakovė mano, kad yra įvykdžiusi už ieškovą konkrečias prievoles, ji taip pat turi dėl to reikšti ieškovui pretenzijas ir ginti savo teises teisės aktuose nustatyta tvarka.
16. Antra, atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentų yra teismo sprendimo padalinti bendrą turtą įsiteisėjimas (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Akivaizdu, kad atsakovei apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti įsipareigojimų pagal kredito sutartį paskirstymo tarp ieškovo ir atsakovės bei šių įsipareigojimų vykdymo tvarkos klausimai, teismo nustatyta kredito grąžinimo vykdymo tvarka neturėjo būti vykdoma. Tokia tvarka tapo vykdytina tik po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, t. y. nuo 2019 m. sausio 10 d. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė po teismo sprendimo nutraukti jos ir ieškovo santuoką priėmimo apskritai neturėjo prievolės mokėti kredito grąžinimo įmokų.
17. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčijo to, kad ji ir ieškovas yra solidariai atsakingi už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą. Priešingai, santuokos nutraukimo byloje atsakovė prašė, kad būtų nustatyta, jog ji ir ieškovas kreditą grąžina bendrai, t. y. panaikinta pirmosios instancijos teismo nustatyta prievolių vykdymo tvarka, pagal kurią nustatyta, kad kreditą asmeniškai turi grąžinti atsakovė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, prievolės solidarumo faktas ir jos paskirstymas apeliacine tvarka nebuvo ginčijami. Be to, nurodyta aplinkybė reiškia, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl bylos šalių prievolių pagal kredito sutartį pobūdžio, nėra reikšmingas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo momentas. Atsakovė turėjo pareigą vykdyti bent savo prievolių bankui dalį jau nuo 2018 m. birželio 12 d. Taigi atsakovė nemotyvuotai neigia ieškovo teisę reikalauti iš jos pusę sumokėtos kredito grąžinimo įmokų sumos, t. y. atsakovei tenkančios dalies (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovas pagrįstai prašo, kad atsakovė kompensuotų visas jo turėtas 618 Eur dydžio išlaidas kreditui grąžinti.
18. Kaip minėta, santuokos nutraukimo byloje priimtu teismo sprendimu butas (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovei, o iš jos ieškovui priteista kompensacija. Nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovei priskirta asmeniškai grąžinti būsto paskolą. Tai lėmė, kad iš atsakovės ieškovui priteista kompensacijos suma buvo sumažinta puse teismo sprendimo priėmimo metu buvusios negrąžinto kredito sumos dydžiu (4 349,70 Eur). Toks mokėtinos kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas reiškia, kad faktiškai ieškovo, kaip solidaraus skolininko, prievolės dalis vidiniuose ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose pagal kredito sutartį buvo padengta pritaikytu priteistinos kompensacijos apskaičiavimo būdu. Dėl to mokėdamas kredito grąžinimo įmokas ieškovas patiria papildomas išlaidas, kurias atsakovė turi kompensuoti pilnai. Priešingu atveju, ieškovo, įvykdžiusio solidarią prievolę, faktinė padėtis būtų nepagrįstai pabloginta, o atsakovei be pagrindo suteikta privilegija išvengti jai priskirtos prievolės vykdymo.
19. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų jam sumokėtas 618 Eur dydžio kredito grąžinimo įmokas nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. sausio 10 d. (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovas taip pat iš dalies pagrįstai teigia, kad atsakovė be pagrindo atsisako mokėti už buto (duomenys neskelbtini), draudimą. Byloje nebuvo ginčo, kad su akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta paminėto buto draudimo sutartis, skirta apsaugoti kreditą suteikusio banko, kaip hipotekos kreditoriaus, turtinius interesus. Tą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės. Į bylą ieškovas pateikė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2018 m. lapkričio 8 d. išrašytą mokėjimo sąskaitą Nr. 355642127 dėl 45,53 Eur dydžio draudimo įmokos už 2018 m. gruodžio 1 d.–2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpį ir įmokos sumokėjimą patvirtinantį kvitą (b. l. 63 ir 64). Prievolė akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalinta. Kadangi ši prievolė yra tiesiogiai subordinuota iš kredito sutarties kylantiems įsipareigojimams, ji laikytina solidaria abiejų bylos šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Nors draudžiamas butas priteistas atsakovei, tačiau ieškovas ir atsakovė pagal kredito sutartį liko solidarūs skolininkai. Objektyvaus pagrindo šalutinę draudimo prievolę kvalifikuoti kaip asmeninę atsakovės nenustatyta. Juolab, kad netiesiogiai draudimo sutarties tikslas buvo apsaugoti ir ieškovo, kaip solidaraus skolininko, interesus. Dėl to ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės tik pusės draudimo įmokos padengimo – 22,76 Eur.
21. Bendrai iš atsakovės ieškovui priteisiama 653,66 Eur (618 Eur + 12,90 Eur + 22,76 Eur) skola. Ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
22. Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje turėjo 21 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 150 Eur sumokėjo už advokato teisinę pagalbą atstovaujant ieškovą teismo posėdyje (b. l. 2-3, 24, 54, 91). Patenkinti 93 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamas 159,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
23. Atsakovė už advokato ir advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimų parengimas, atstovavimas teismo posėdyje) sumokėjo 330 Eur (b. l. 39, 91). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovo atsakovei priteisiamas 23,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. S. ieškovui S. S. 653,66 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 66 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 151,30 Eur (šimto penkiasdešimt vieno euro ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Priteisti iš ieškovo S. S. atsakovei L. S. 23,10 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.