Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Mėnesinis išlaikymo vienam vaikui orientacinis dydis vienam tėvui – ½ minimalios mėnesinės algos (777 Eur). Minėtas išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, šio dydžio išlaikymo vaikams, vadovaujantis teismų praktika ir protingumo kriterijumi, pasak ieškovės, nereikia įrodinėti, todėl prašo teismo priteisti tik minimalią išlaikymo sumą. Kadangi jos prašoma priteisti išlaikymo suma yra minimali ir jos, vadovaujantis teismų praktika, protingumo kriterijumi, įrodinėti nereikia, todėl nepateikė vaiko poreikių lentelės.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą jai mokama 122,50 Eur išmoka vaikui kas mėnesį. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-l 075/2020, 46 punktas). Pasak ieškovės, kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, jog vaikui 18 metų sukaks (duomenys neskelbtini) kai jis lankys 12 klasę ir ruošis brandos egzaminams, o išlaikymas vaikui neabejotinai bus ir toliau reikalingas, prašo teismo pakeistą išlaikymo dydį priteisti iki 2027 m. birželio mėn. imtinai. CK 3.194 str. 3 d. numato, jog tėvų materialinė pareiga gali tęstis ir kai vaikui sukanka 18 metų, jei pilnametis vaikas mokosi dieninėse mokyklos formose ir mokosi pažangiai bei sąžiningai. Atsakovas nesutinka geranoriškai didinti išlaikymo sumos, nors akivaizdu, kad teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, todėl ieškovė mano, kad atsakovas geranoriškai to nesutiks daryti ir kai vaikas sulauks pilnametystės. Mokslo metų viduryje, vaikui kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti iš tėvo išlaikymą, kol jis baigs bent 12 klasės mokslus bus psichologiškai traumuojanti patirtis, ko pasekoje nukentės jo mokslai arba pareiga išlaikyti vaiką vėl teks jai vienai.

Vadovaujantis CK 3.192 str., 3.201 str. prašo teismo: pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-884-235/2011 priteistą išlaikymo dydį iš L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant išlaikymą po 388 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) per mėnesį, išlaikymą pradedant teikti nuo ieškinio padavimo dienos iki (duomenys neskelbtini) (iki vaikas baigs 12 klasę ir išlaikys brandos egzaminus), pinigus iki einamojo mėnesio 20 d. sumokant vaiko motinai I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. B. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog šiuo metu tokio išlaikymo neturi galimybės mokėti, tai jam būtų per didelė finansinė našta. Atsakovas teigia, kad su ieškove susipažino dar būdamas paauglys - jų santykiai prasidėjo kai abiem buvo po 16 metų. 2007-02-21 jis buvo sulaikytas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o (duomenys neskelbtini) su atsakove susituokė pataisos namuose. Santuoka buvo sudaryta tam, kad galėtų matytis per ilgalaikius pasimatymus. Sūnaus A. susilaukė jam vis dar atliekant laisvės atėmimo bausmę. Kai A. buvo maždaug trijų mėnesių amžiaus, ieškovė su juo atvyko pas jį į pataisos įstaigą kelias valandas trukusiam pasimatymui. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai matė juos abu kartu. Vėliau gavo iš teismo dokumentus dėl santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo priteisimo. Nutraukus santuoką, iš jo buvo priteista po 250 litų (72,41 Eur) išlaikymas kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę vienas tokio išlaikymo negalėjo vykdyti, todėl jam padėjo tėvai ir išlaikymas sūnui visgi buvo mokamas. Jam vis dar atliekant įkalinimo bausmę su vaiku negalėjo matytis, bet į teismą kreipėsi jo tėvai (sūnaus seneliai), kurie teismo sprendimu gavo teisę matytis su anūku A. kas antrą savaitgalį. Tuo metu ieškovė buvo išvykusi į užsienį (Olandiją) maždaug dvejiems metams, palikusi sūnų savo tėvų globoje (duomenys neskelbtini). Kadangi ir jo tėvai gyveno tame pačiame regione, jie tarpusavyje sutardavo, todėl jo tėvai galėdavo matytis su sūnumi ir atveždavo jį į pataisos įstaigą. 2008-2013 m. laikotarpiu sūnų matydavo vidutiniškai kas du mėnesius, ilgalaikiuose pasimatymuose nuo ryto iki vakaro.

Atsakovo teigimu, iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2013-11-13 d. Grįžęs į laisvę apsigyveno pas seserį (duomenys neskelbtini) ir iš karto ėmėsi bandymų atkurti ryšį su sūnumi. Iš pradžių ieškovė leido bendrauti, tačiau viskas vyko griežtai pagal jos taisykles - ji reguliuodavo laiką, trukmę, skambučius, net pokalbių temas. Kadangi sūnus dar buvo mažas, bendravimas vyko daugiausia per ieškovę. Ji neretai prašydavo finansinės pagalbos konkretiems poreikiams - nupirkti lovą, kompiuterį, žaidimų kėdę ir pan. Pagal savo finansines galimybes stengdavosi tai nupirkti. Kai atsirado finansinės galimybės, savo noru padidino sūnui skiriamą išlaikymą iki 100 Eur per mėnesį ir papildomai pradėjo kaupti 20 eurų per mėnesį į investicinį fondą sūnaus vardu. Šiuo metu šiame fonde yra sukaupta virš 2000 eurų. Pasak atsakovo, tokie faktai įrodo, kad jis visada pagal savo galimybes rūpinosi vaiku ir išlaikymą mokėjo, taip pat skirdavo ir papildomų lėšų sūnaus poreikiams užtikrinti.

Atsakovo nuomone, sūnui būnant vos 7-8 metų jau prasidėjo ieškovės poveikis sūnui, kad jam įskiepyti / sukelti nepasitikėjimą tėvu, mažinti norą su juo bendrauti, prieš jį nuteikinėti .Sūnui augant jis su juo tapdavo vis uždaresnis, mažiau norėdavo bendrauti, būdavo susikaustęs, lyg kažko bijodavo. Matydamas, kad sūnus vis labiau užsisklendžia ir tampa emocingai nestabilus, ėmėsi iniciatyvos ieškoti profesionalios pagalbos. Kreipėsi į vaiko teisių skyrių ir į jo mokyklos psichologus, tačiau realios pagalbos nesulaukė - jo pastangos buvo interpretuotos kaip kišimasis į ieškovės asmeninį gyvenimą. Teigia, kad nepaisant ieškovės elgesio, niekuomet nesustojo bandydamas atkurti su sūnumi ryšį.

Apie 2017-2018 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) įmonę, kurioje (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu susipažino su būsima antrąja žmona , su kuria susilaukė dukters L. B., gimusios (duomenys neskelbtini). 2021 m. pradžioje su antrąja žmona ir naujagime dukra išvyko į Ispaniją. Nors išvyko iš Lietuvos, niekada nenutraukė pastangų palaikyti ryšį su sūnumi. Prieš kiekvieną grįžimą į Lietuvą jam skambindavo, siūlydavo susitikti, tačiau dažniausiai jis neatsiliepdavo. Kai atsiliepdavo, atsakymai būdavo trumpi ir šalti („nenoriu“, „bus matyt“ ir pan.).

Nors ir su antrąja žmona įvyko skyrybos (duomenys neskelbtini), bet su ja palaiko draugiškus santykius, dukrai L. kiekvieną mėnesį moka 230 Eur išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17997-600/2025. Iš šios 230 Eur sumos su buvusia sutuoktine yra sutarę, kad kiekvieną mėnesį mokama po 30 Eur į investicinį fondą, atidarytą dukros vardu. Su dukra palaiko labai gerus santykius, todėl jam labai gaila, kad tokių pačių santykių negali atkurti ir palaikyti su sūnumi A.

Atsakovo teigimu,2024 m. vasarą sūnus A. pats paskambino jam po kelių mėnesių tylos. Tuo metu bendravo aktyviau - ieškojo jam motorolerio, o jis per seserį perdavė 2000 Eur jo pirkimui. Taip pat siūlė apmokėti medicininę pažymą ir padėti susitvarkyti vairuotojo teises, tačiau visus pasiūlymus jis atmetė. Tais pačiais metais siūlė sūnui ir jo pusbroliui kartu atvykti į Ispaniją automobiliu per Europą, suplanuota kelionė būtų buvusi apmokėta jo lėšomis, tačiau paskutinę akimirką A. atsisakė, paaiškinęs, kad „mama nusprendė, jog jis nevažiuos“. Paskutinį kartą gyvai matė sūnų 2025 m. vasarą Prancūzijoje, kai jis keliavo su jo tėvais ir sesers šeima. Bandė bendrauti, bet reakcijos buvo tokios pačios - atsiribojusios, nervingos.

Po 2024 m. mediacijos su ieškove dėl išlaikymo indeksavimo, šiuo metu moka sūnui tokio dydžio išlaikymą: 117 Eur kiekvieną mėnesį, dar papildomai perveda 20 Eur į sūnaus vardu atidarytą investicinį fondą. Mediacijos metu buvo paskaičiuotas išlaikymo sūnui indeksavimas už 3 metus ir susidarė 501 Eur įsiskolinimas, kurį iš karto pervedė ieškovei.

Anksčiau dar pervesdavo sūnui papildomai 30 Eur per mėnesį tiesiogiai į jo sąskaitą, bet šiuos mokėjimus sustabdė nuo 2025 m. vasaros, nes realaus bendravimo su sūnumi nebeliko, dėl ko jam buvo skaudu ir didelis nusivylimas.

Atsakovas nurodė, jog šiuo metu jo pagrindinės pajamos būtų:

-pajamos iš smulkių darbų (duomenys neskelbtini), bet jos yra nestabilios, kartais pavyksta rasti darbo, kartais jo nėra. Vidutinės mėnesio pajamos dažnu atveju nesiekia 1 000 Eur „į rankas“ (atskaičius mokesčius, padalinus tuos laikotarpius, kai dirba, ir tuos laikotarpius, kai darbo neturi);

-žemės ūkio išmokos už 6 ha žemės sklypą Lietuvoje (apie 1000 Eur per metus). Šis žemės sklypas buvo jo tėčio dovana jam kai jis sulaukė pilnametystės, šiuo metu sklypo vertė gali siekti 18 000 -24 000 eurų.

Teigia, kad jo finansinė situacija sudėtinga, nes pajamos nereguliarios, nedidelės, jis turi mokėti išlaikymą dviem vaikams, pagal visas finansines galimybes tą stengiasi padaryti. Kito nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypą, neturi. Ispanijoje nuomojasi būstą, o nuomos mokestis per mėnesį sudaro 650 Eur. Turi kažkiek santaupų, esant sunkesnei finansinei padėčiai, pvz., pritrūkus pinigų sumokėti nuomos mokestį, padeda tėvai, šeimos nariai, draugai. Turi įsigijęs 2011 m. gamybos automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), jo kaina pagal dabartinę būklę gali siekti iki 6 000 Eur. Kito reikšmingo nekilnojamojo turto neturi.

Šiuo metu MMA Lietuvoje atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur, iš šios sumos reikia dar išskaičiuoti taip vadinamus vaiko pinigus, kurie kiekvieną mėnesį sudaro 122,50 Eur. Be to, prašo teismo vertinti individualias bylos aplinkybes, ne tik vaiko poreikius, bet šiuo atveju ir tėvo finansines galimybes, įsipareigojimus, atlyginimą ir kitus aspektus.

Atsakovas prašė teismo atsižvelgti į jo finansines galimybes, faktą, kad teikia išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, kad neturi nuosavo būsto, o jį reikia nuomotis, kad neturi stabilių pajamų, o jei ir gauna pajamų, jos nėra itin didelės, kad be dovanų gauto žemės sklypo jokio kito reikšmingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Taip pat prašo įvertinti ieškovės nesąžiningą ir negarbingą elgesį, nes būtent dėl ieškovės veiksmų jo ir sūnaus ryšys nutrūko, kadangi ieškovė iš esmės visą sūnaus gyvenimą jį nuteikinėjo prieš atsakovą. Ieškovės prašomo priteisti sūnaus išlaikymui 388 Eur galimybės mokėti neturi, tai jam būtų per didelė finansinė našta.

Sūnui 18 metų sueina (duomenys neskelbtini), bet ieškovė prašo priteisti alimentus iki (duomenys neskelbtini) kol sūnus baigs 12 klasę. Atsakovas prašo išlaikymo klausimą spręsti iki kol sūnui sueis 18 metų, o jei sūnus tęs mokslus, jis turės sprendimo teisę pats inicijuoti mediaciją ar teisminį ginčą dėl išlaikymo. Kai sūnus taps pilnametis ir visiškai laisvai turės pats apsisprendimo teisę ar reikalauti išlaikymo, o jei reikalauti, tai kaip spręsti situaciją, kokio dydžio išlaikymo reikalauti ir pan.

Atsakovas apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nors ir neturi šiuo metu pakankamai lėšų, neturi sukaupęs santaupų, turi skolų, tačiau sutiko mokėti po 200 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ir 20 Eur toliau mokėti sūnui į investicinį fondą, iš kurio lėšas sūnus galės pasiimti kai sulauks pilnametystės ir kur turėtų būti susikaupę apie 2000 Eur.

Institucija teikianti išvadą byloje prašė teismo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateikė išvadą dėl nepilnamečio A.B. interesų užtikrinimo.

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.

Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo sūnui A. B. dydį, kadangi pasikeitė vaiko poreikiai ir pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai. Ieškovė teigia, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, ne tik, kad padidėjo vaiko poreikiai, tačiau išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo susitarti nepavyko, o per visą laiką atsakovas savanoriškai prie vaiko išlaikymo papildomai neprisidėjo.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalys turi sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l.5).

Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė Volvo , kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.15).

Atsakovo vardu yra registruotas 6,0800 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.31-32). Jo vardu registruotos transporto priemonės: Opel Astra , valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir Opel Zafira, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurių dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas (posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog šių transporto priemonių nebeturi, jos priduotos į metalo laužą, tačiau nėra sutvarkęs jų išregistravimo), be to automobilis Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.33-37).

Institucija teikianti išvadą byloje -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-Tarnyba) nurodė, jog nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo 14 metų, todėl natūralu, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, rūbams, avalynei, atsirado papildomų išlaidų, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, nes per tą laika pasikeitė ekonominė situacija, išaugo prekių ir paslaugų kainos. Priteisiant išlaikymą po 250 Lt per mėnesį, A. B. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus ir dar net nelankė mokyklos, o šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Mokinių registro duomenimis, nepilnametis A. B. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Taip pat nuo 2024-01-19 lanko krepšinį (neformaliojo vaikų švietimo grupė). Vaikui lankant ugdymo įstaigą yra patiriamos išlaidos ugdymuisi, reikalingos lėšos mokslo priemonėms, pratyboms, taip pat, ekskursijoms, papildomiems užsiėmimams, būreliams. Akivaizdu, kad augančiam vaikui nuolat tenka atnaujinti visų sezonų rūbus ir avalynę, užtikrinti subalansuotą mitybą, todėl galima teigti, kad lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka vaiko būtiniems poreikiams patenkinti šiai dienai. Natūralu, kad nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė, kaip ir pasikeitė šalies ekonominė situacija. Tarnybos vertinimu, šiuo metu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui nėra pakankamas šalių vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau užtikrinti nepilnamečio interesai .Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą vaikui, nedetalizavo vaikų būtiniesiems poreikiams patiriamų išlaidų, tačiau, Tarnybos vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, gydymui ir pan. Vaiko apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama, keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai ir avalynei atnaujinti. Ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaikui išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje esantys įrodymai - ieškovės ieškinio aprašomojoje dalyje nurodyti faktai, rašytiniai įrodymai, patvirtina ieškinio aplinkybes bei vaiko išlaikymui reikalingas padidėjusias išlaidas. Pažymėjo, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių skaičiuotėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą - didesnės. ANTA informacinės sistemos duomenimis atsakovo darbingumas nėra apribotas, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas (teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nors ir turi sveikatos problemų, bet yra darbingas, įrodymų, kurie pagrįstų , kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, nepateikė). Remiantis gyventojų registro duomenimis, atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį. Tarnyba akcentavo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą juos išlaikyti, todėl atsakovas turi pareigą savo nepilnamečiui vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Tarnybos vertinimu, atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir vaikui užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaikų motinai. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Tarnybos duomenimis, ieškovė yra dirbanti, gauna pajamas, gauna valstybės mokamą išmoką už du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, apie vaiko poreikius bei patiriamas išlaidas, daro išvadą, kad ieškovė didžiąja dalimi viena tenkina padidėjusius savo nepilnamečio sūnaus poreikius ir užtikrina vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi patiriamos išlaidos yra daug didesnės nei teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis.

Tarnyba, įvertinusi pateiktą informaciją, pažymėjo, kad siūlomas materialinio išlaikymo dydžio padidinimas atitinka vaiko interesus. Vaiko interesų apsauga yra prioritetinis principas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, todėl bet koks sprendimas, susijęs su išlaikymu, turi būti grindžiamas pirmiausia vaiko poreikiais ir jų užtikrinimu. Vaiko interesai apima teisę į visapusišką ir harmoningą vystymąsi - tai ne tik bazinių poreikių tenkinimas (maitinimas, apranga, būstas), bet ir galimybė gauti kokybišką išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, dalyvauti ugdomojoje veikloje, turėti saugią ir stabilią aplinką, laisvalaikį. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikių augimą, padidintas išlaikymo dydis būtų proporcingas šiems poreikiams ir prisidėtų prie sąlygų, kurios yra būtinos vaiko raidai ir gerovei.

Tarnybos duomenimis I. V. ir L. B. šeimai atvejo vadyba niekada nebuvo taikoma, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota.

Tarnyba pateikė išvadą, kad tikslinga padidinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui po 388 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l.54-64).

Pagrindas perskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra pasikeitę vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės .

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Ieškovė ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo minimalią išlaikymo sumą, t.y. ½ minimalios mėnesinės algos dydį (kuri šiuo metu yra 777 Eur) ir jos dydžio įrodinėti nereikia, nes jis yra minimalus dėl ko nepateikė ir vaiko poreikių lentelės . Pasak ieškovės, tai užtikrintų sūnaus būtiniausių poreikių patenkinimą.

Pareiga įrodyti, jog atsakovas negali teikti savo vaikui prašomo ieškovės priteisti išlaikymo, ar mažesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, priklauso atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo materialinę padėtį iš esmės nepateikė. Jis teigė, jog paskutiniuosius maždaug šešerius metus gyvena (duomenys neskelbtini), jog verčiasi iš atsitiktinių darbų, dirba (duomenys neskelbtini), atlieka (duomenys neskelbtini), uždirba maždaug 1500 Eur per mėnesį, bet kitą mėnesį gali darbo neturėti, savo gyvenamo būsto neturi, nuomoja butą (duomenys neskelbtini), moka 650 Eur nuomos mokestį per mėnesį, tačiau jokių rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti teismui nepateikė. Byloje pateikti duomenys, kad nutraukdamas santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) abipusiu susitarimu ir sudarydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jis sutarė, jog teiks išlaikymą dukrai L. B. po 230 Eur nuo santuokos nutraukimo ,kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-17997-600/2025 (b.l.79-80). Atsakovas taip pat neįrodinėjo, jog jo nepilnamečio sūnaus poreikiai yra mažesni nei minimali mėnesinė alga .

Laikytina, kad po priimto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-884-235/2011, kuriuo ne tik buvo nutraukta šalių santuoka, bet ir susitarta dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis po 250 litų arba 72,40 Eur kas mėnesį mokėjimo , iš esmės pasikeitė situacija, nes šalių sūnus A. tuo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nelankė ugdymo įstaigų ir dėl jos mažesnio amžiaus poreikiai buvo mažesni. Šiuo metu jo poreikiai , kai jis jau yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasės moksleivis ir jo poreikiai maistui, aprangai būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitam ugdymui yra daug didesni nei anksčiau. Be to reikia atsižvelgti ir į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, kuomet pasikeitus valiutai ,Lietuvoje daugelis prekių ir paslaugų pabrango. Priteista periodinėmis išmokomis mokama suma visiškai nebeatitinka ir negali patenkinti būtiniausių vaiko poreikių.

Pažymėtina, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2025 m. MMA sudaro 1038 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. apytiksliai 777 Eur į rankas. Tad kiekvienas iš tėvų turi pareigą teikti minimalų išlaikymą vaikui po 388,50 Eur (777 / 2 = 388,5).Ieškovė prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį iš atsakovo ir priteisti po 388 Eur kas mėnesį .

Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškinio padavimo metu sudarė 122,50 Eur, sprendžiant klausimą dėl kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog sūnaus poreikiams per mėnesį abu tėvai privalo skirti apie 654 Eur (777 Eur – 122,50 Eur = 654,50 Eur). Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis ½ minimalios mėnesinės algos dydis, iš jo minusavus išmoką vaikui nėra užaukštintas ir sietinas su minimalių būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu vieno iš tėvų . Kaip minėta, atsakovas nepagrindė patiriamų būsto nuomos išlaidų jokiais mokėjimus patvirtinančiais dokumentais, taip pat nepagrindė ir uždirbamų pajamų dydžio, jo nereguliaraus gavimo, neįrodinėjo sunkios sveikatos būklės, kuri neleistų pasirinkti geriau apmokamo darbo. Abi ginčo šalys turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (ieškovė- statinius ir sodo paskirties žemės sklypus, o atsakovas - 6,08 ha dydžio žemės sklypą; abu turi po vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas eisme yra leidžiamas, o atsakovas turi dar dvi transporto priemones-kurių dalyvavimas viešame eisme draudžiamas ir nors teigė, kad jos priduotos į metalo laužą, tačiau savo teiginių nepagrindė įrodymais), ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą, su kuria jo gyvenamoji vieta nenustatyta, o turi teikti sutartą išlaikymą. Atsakovas rašytinių įrodymų, kad jis teikia išlaikymą dukrai neteikė. Ieškovė šiuo metu dirba ir jos pajamas vidutiniškai sudaro 1700 Eur per mėnesį, be to ir iš atsakovo paaiškinimų žinoma, kad jis per mėnesį gauna 1500 Eur uždarbį (duomenys neskelbtini), o jo paaiškinimas, kad gauna nestabilias pajamas vertintini iš dalies ir kritiškai, nes įrodymų tam pagrįsti neteikė, bet nurodė, kad jau beveik šešeri metai joje gyvena, nuomoja būstą, turėjo įsteigęs (duomenys neskelbtini) įmonę Lietuvoje ir nors teigė, kad jo verslas buvo smulkus, tačiau tikėtina, kad ir iš šios veiklos gavo pajamas (duomenų apie įmonės turtą, gaunamas pajamas, išlaidas teismui nepateikė), todėl jo paaiškinimai apie gana sunkias finansines galimybes vertintini kritiškai ir laikytini siekiu nuslėpti savo tikrąją materialinę padėtį, gaunamas pajamas, taip išvengiant didesnio išlaikymo sūnui mokėjimo ir galima daryti išvadą, kad be darbo, ar pajamų jis tiek laiko negalėtų išsilaikyti užsienio valstybėje, net ir tuo atveju, jei jį remia artimieji, ar turi skolų draugams ( nors įrodymų apie turimas skolas taip pat į bylą nepateikė).

Atsižvelgiant tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas praėjo keturiolika metų, vaiko poreikiai pasikeitę jau seniai ir atsakovas mokėjo tą patį išlaikymo dydį, iniciatyvos skirti jį didesnį neparodė, išlaikymo dydžio neindeksavo ir jį sumokėjo neseniai tik ieškovei paprašius, laikytina, kad atsakovas turėtų teikti didesnį nei priteistas išlaikymo dydį. Šiuo atveju spręstina, kad šalių finansinė padėtis yra panaši, augančio, besivystančio ir bręstančio paauglio poreikiai yra didesni ir skiriasi nuo mažamečio vaiko būtinųjų poreikių. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius, yra atsakingi abu vaiko tėvai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad neišgali teikti vaikui reikalingo išlaikymo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, jis yra darbingo amžiaus, duomenų, jog jo dalyvumo lygis yra sumažėjęs nėra pateikta. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog jis teikia nepilnamečiam sūnui išlaikymą didesne pinigine suma (išskyrus tai, jog sumokėjo skirtumą, nes nemokėjo indeksuoto išlaikymo dydžio, ką pripažino ir ieškovė), ar daiktais, rūbais, maisto prekėmis ir pan. Jo teigimu ,jis sūnui papildomai perveda po 20 Eur į investicinį fondą ir sukauptas lėšas, apie 2000 Eur sūnus galės pasiimti kai sulauks pilnametystės, bet tai nėra laikytina išlaikymu , kuris reikalingas ieškovei sūnų išlaikyti kiekvieną mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jis sūnui dovanodavo dovanas, pirkdavo reikalingus daiktus, kai bendraudavo, apmokėdavo sūnui būrelius, bet dabar apie šešeri metai sūnus nebendrauja su juo, nors jis ir stengiasi su juo susisiekti telefonu. Atsakovas taip pat nurodė, jog neseniai sūnui pervedė 2000 Eur, už kuriuos jis nusipirko motociklą, bet ieškovė nurodė, jog dar dėl jo pati turėjo išlaidų, o motociklas sūnaus išlaikyti nepadeda, tai yra dovana sūnui, o ne išlaikymas, be to labai seniai atsakovas nupirko sūnui kompiuterį, yra pirkęs žaislų, bet tai buvo jo sprendimas ir jie nebuvo skirti sūnaus išlaikymui. Sutiktina su ieškove, kad atsakovo dovanos sūnui nėra priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo, tuo labiau kai bendravimas su sūnumi pastaruosius šešerius metus beveik nevyksta.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikui 18 metų sukaks (duomenys neskelbtini) kai jis lankys 12 klasę ir ruošis brandos egzaminams, o išlaikymas vaikui neabejotinai bus ir toliau reikalingas, prašė teismo pakeistą išlaikymo dydį priteisti iki 2027 m. birželio mėn. imtinai. Ieškovės teigimu, atsakovas nesutinka geranoriškai didinti išlaikymo sumos, nors akivaizdu, kad teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, geranoriškai to nesutiks daryti ir kai vaikas sulauks pilnametystės. Mokslo metų viduryje, vaikui kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti iš tėvo išlaikymą, kol jis baigs bent 12 klasės mokslus bus psichologiškai traumuojanti patirtis, ko pasekoje nukentės jo mokslai, arba pareiga išlaikyti vaiką vėl teks vienai ieškovei. Remiantis CK 3.194 str. 3 d. tėvų materialinė pareiga gali tęstis ir kai vaikui sukanka 18 metų, jei pilnametis vaikas mokosi dieninėse mokyklos formose ir mokosi pažangiai bei sąžiningai.