- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1392-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06456-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB Mogo Lt
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.5.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-872-192/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo UAB Mogo Lt, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 10 478,45 Eur draudimo išmoką, 18,83 Eur kelionės išlaidų, 2 163,07 Eur žalos atlyginimą, 2014-02-26 Lizingo-išperkamosios nuomos sutartimi Nr. LG26022014/0053 II dalies 13.2 p. nustatytas 0,05 proc. netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant jas nuo 2015-03-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-02-25 sudaryta trišalė automobilio Land Rover Range Rover (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, kur pardavėjas M. P., pirkėjas UAB „mogo LT“ ir lizingo gavėjas ieškovas. Automobilio įsigijimą finansavo UAB „mogo LT“ pagal 2014-02-26 lizingo sutartį. Lizingo finansavimo suma 6 603,34 Eur. 2014-02-25 dienos perdavimo priėmimo aktu automobilis buvo perduotas ieškovui. 2014-02-26 draudimo sutartimi automobilis apdraustas transporto priemonės rinkos vertei įvykio dieną. 2014-08-21 (duomenys neskelbtini) automobilis buvo pavogtas, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) regiono valdybos Kriminalinės policijos valdybos skyriuje pradėtas baudžiamasis procesas dėl įvykio. 2014-08-22 AB „Lietuvos draudimas“ buvo informuotas apie įvykį, tačiau draudimas nebuvo išmokėtas naudos gavėjui UAB „mogo LT“. UAB "Mogo Lt" pareiškė ieškovui ieškinį Kauno apylinkės teismui išieškoti 8481,01 Eur skolą, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 127 Eur žyminio mokesčio, viso 8608,01 Eur. Atsakovė, atsisakiusi išmokėti draudimo išmoką, taip pat privalo atlyginti ir padidėjusią žalą, t.y. priteistus iš ieškovo 127 Eur žyminį mokestį, 811,51 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo, 878,13 Eur palūkanos po sutarties nutraukimo, 330,17 Eur netesybos ir 12,74 Eur delspinigiai, 3, 52 Eur pašto išlaidų.
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti išmokėti draudimo išmokos sau, kadangi naudos gavėjas yra UAB „mogo LT“. UAB „mogo LT“ sutikimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ieškovui nedavė. Be to, ieškovas nei draudikui, nei teisėsaugos institucijai neperdavė automobilio užvedimo raktelio, kadangi buvo nustatyta, kad pateiktas automobilio Land Rover Range Rover užvedimo raktelis priklauso BMW markės automobiliui. Kitas raktelis buvo pateiktas Rygos policijos pareigūnams, kurie taip pat nustatė, kad užvedimo raktelis vizualiai panašus į BMW markės automobilio užvedimo raktelį. Todėl yra papildomas pagrindas nemokėti draudimo išmokos. Taip pat ieškovas gali reikšti atsakovei reikalavimus tik remdamasis sudaryta draudimo sutartimi, o ne lizingo sutartimi, kadangi draudimas nėra lizingo sutarties šalis. Be to, ieškinio dalykas neatitinka santykių esmės ir ieškinio turinio.
Trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu, jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais, ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį tenkinti.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo A. S. naudai 8382,76 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 557,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad LAND ROVER RANGE ROVER markės automobiliui yra techninė galimybė pritaikyti BMW markės automobiliui pagamintus užvedimo raktus. Surinktais įrodymais nustatęs, kad ginčo automobiliui buvo pagaminti 2 nauji užvedimo raktai, t.y. pritaikyti BMW markės automobilio užvedimo raktai, ir būtent su šiais raktais buvo apdrausta transporto priemonė, teismas darė išvadą, kad atsakovės atsisakymas išmokėti išmoką tik tuo pagrindu, kad ieškovo pateikti užvedimo raktai vizualiai yra panašūs ne į LAND ROVER RANGE markės automobilio, bet į BMW markės automobilio raktus, laikė nepagrįstu.
Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš esmės, buvo atidarytas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktas, iš ieškovo 2014-08-22 priėmimo – perdavimo aktu prie bylos žalos Nr. 1496431 (II t., b.l. 29) perimtas, ginčo automobilio užvedimo raktas ir liudytojo A. I. apžiūrėtas vizualiai, kuris apžiūrėjęs raktą nurodė, kad šio rakto jis neperprogramavo ir paaiškino, kad iš rakto viduje esančių mikroschemų matyti, kad jis yra originalus bei šiuo raktu LAND ROVER RANGE užvesti nebūtų įmanoma. Tačiau teismas, įvertinęs šias liudytojo A. I. nurodytas aplinkybes, sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas pateikė ne apdraustai LAND ROVER RANGE V8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį atsarginį užvedimo raktą.
Nors vagystės įvykis ir nebuvo sąlygotas draudimo sutarties pažeidimo, tačiau teismas pripažino, kad ieškovas, nepateikdamas draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai visų transporto priemonės užvedimo raktelių, pažeidė draudimo sutartimi savo prisiimtus įsipareigojimus, numatytus Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.10 punkte. Tačiau teismas pažymėjo, kad LR Draudimo įstatymo 96 str. 6–8 d. (redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01) numatė, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
Teismas konstatavo, kad atsisakymas mokėti draudimo išmoką vien už automobilio atsarginio užvedimo rakto nepateikimą nustatytų neproporcingai didelę draudėjo civilinę atsakomybę už draudimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pažeistų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas turi būti vertinamas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012). Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, sprendė, kad ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos dydis mažintinas 20 proc.
Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad atsakovė vadovaujantis Transporto priemonės draudimo sutartimi neįsipareigojo atlyginti ieškovo kelionės išlaidų automobilio vagystės atveju, todėl šių išlaidų iš atsakovės nepriteisė.
Teismo nuomone, trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo dėl draudimo išmokos, nes iš lizingo sutarties kylantys įsiskolinimai jau yra priteisti iš ieškovo, o draudimo išmokos išmokėjimas trečiajam asmeniui šiuo atveju reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.1006 straipsnio 3 dalis nedraudžia draudėjui ir naudos gavėjui susitarti dėl reikalavimo teisės perleidimo, o šioje byloje nėra nustatytų CK 6.1006 straipsnio 3 dalies sąlygų, kurioms esant naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, egzistavimo, todėl teismas laikė, kad A. S. yra tinkamas ieškovas dėl draudimo išmokos priteisimo šioje byloje, nors draudimo sutartyje naudos gavėju nurodytas ir trečiasis asmuo. Vadovaujantis išdėstytu, teismas iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai priteisė 8382,76 Eur draudimo išmoką.
Spręsdamas dėl žalos atlyginimo, teismas, vadovaujantis tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta lizingo sutartimi nustatė, kad ieškovas po transporto priemonės vagystės privalėjo ir toliau vykdyti 2014-02-26 Lizingo-išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir ginčai su draudiku nuo tokios pareigos jo neatleido. Teismas konstatavo, kad dėl susidariusių nuostolių kaltas pats ieškovas, laiku nevykdęs lizingo sutarties sąlygų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas byloje įrodęs neteisėtus atsakovės veiksmus (t.y. nepagrįstą atsisakymą išmokėti draudimo išmoką), kaip būtinąją civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, neįrodė kitos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimą dėl 2163,07 eurų žalos ir 0,05 proc. netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant jas nuo 2015-03-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, atmetė kaip neįrodytą.
Teismas iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (66 proc.) priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 189,42 Eur žyminio mokesčio, 368,28 Eur atstovavimo išlaidų, viso 557,70 Eur.
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti 2016-03-09 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. S. ieškinio AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu netenkinti bei iš A. S. AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti turėtas bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nors ieškovas ir teigė, kad jo atsakovei pateiktas užvedimo raktelis yra būtent nuo ginčo automobilio, tačiau išnagrinėjus bylą ir joje esančius įrodymus net ir I instancijos teismas pripažino, kad tai netiesa. Teismas, įvertinęs liudytojo A. I. nurodytas aplinkybes, sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas pateikė ne apdraustai LAND ROVER RANGE V8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį atsarginį užvedimo raktą. Todėl laikytina, kad yra įrodytas faktas, jog ieškovas pateikė atsakovei ne ginčo automobilio užvedimo raktelį, o kitą raktelį, tuo pateikdamas atsakovei (draudikui) neteisingus duomenis apie minėtą įvykį (vagystę). Ieškovas pateikdamas ne minėto LAND ROVER RANGE ROVER raktelį, bet teigdamas, kad tai yra šio automobilio raktelis, sakė netiesą ir todėl remiantis Taisyklių 8.1.17. punktu yra papildomas pagrindas nemokėti draudimo išmokos. Tokia Taisyklių nuostata yra visiškai sąžininga, logiška ir tiesiogiai sietina su draudimo sutarties fiduciariniu (didžiausio pasitikėjimo) pobūdžiu. Nors teismas ir pripažino, kad draudikas įrodė aplinkybes atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (t. y. įvykis yra laikytinas nedraudžiamuoju net dviem pagrindais), tačiau vis tiek be teisinio pagrindo ieškinį tenkino iš dalies. Draudžiamojo ir nedraudžiamojo įvykių draudimo teisės institutų atskyrimą įtvirtina naujausia LAT praktika, kuri konstatuoja, kad jei koks nors įvykis yra nurodytas, kaip nedraudžiamasis įvykis, tai draudimo išmoka nemokama ir nebėra pagrindo (prasmės) nagrinėti ir vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ir pan. (LAT CBS 2016 03 25 nutartis byloje Nr. 3K-3-164-695/2016). Teismas priimdamas sprendimą nedarė skirtumo tarp šių dviejų draudimo teisės institutų ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas pripažinęs įrodytu tą faktą, kad ieškovas (draudėjas) sąmoningai klaidino atsakovę (draudiką) pateikdamas jai ne apdrausto automobilio raktelius, turėjo pripažinti, kad toks įvykis yra laikytinas nedraudžiamuoju dviem pagrindais (pagal Taisyklių 8.1.10 ir 8.1.17 punktus) ir turėjo ieškovo reikalaujamą sumą ne sumažinti 20 %, o ieškinio netenkinti visiškai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentais, kad įvykis laikytinas nedraudiminiu, kadangi buvo pateikti ne ginčo automobilio rakteliai, remiantis AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių taisyklių Nr. 021 8.1.10 punktu. Teismas, tik įvertinęs visus byloje surinkus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką tik tuo pagrindu, jog ieškovo pateikti užvedimo rakteliai vizualiai neatitinka originalių LAND ROVER RANGE V8 raktelių, o yra panašūs į BMW automobilio užvedimo raktelius. Būtent su tokiais rakteliais buvo pirktas ir apdraustas automobilis. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esančios draudimo brokerės J. M. darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad draudžiant transporto priemonę buvo pateikti vizualiai tokie patys raktai kaip ir po draudiminio įvykio. Faktinę aplinkybę, jog būtent tokiais rakteliais ieškovas pirko automobilį, patvirtino liudytojas V. K.. Liudytojas A. S. patvirtino, kad ginčo tipo automobiliui galima pritaikyti BMW markės automobilio užvedimo raktus. Liudytojas A. I. patvirtino, jog būtent jis ginčo automobiliui V. K. prašymu, perprogramavo (o ne pagamino) užvedimo raktelius, pritaikydamas originalius BMW markės automobiliui skirtus užvedimo raktus. Tačiau teismas neteisingai interpretavo šio liudytojo žodžius dėl originalaus BMW perprogramuoto rakto panaudojimo (neva juo būtų negalima užvesti ginčo automobilio). Priešingai, liudytojas nurodė, jog vienas iš dviejų perprogramuotų raktų yra visiškai naujas, o kitas ne, todėl pastarajam taikoma kita perprogramavimo specifika, dėl kurio gali kilti problemų vedant automobilį, lyginant su visiškai nauju perprogramuotu raktu. Šiuos liudytojo žodžius patvirtina tai, jog perkant automobilį, abiem raktais automobilis buvo užvestas, nekilo jokių nesklandumų, susijusių su ginčo automobilio užvedimu, todėl A. S. neturėjo jokių pagrįstų abejonių dėl raktų tinkamumo ar jų originalumo. Jog raktai yra tinkami patvirtino ir pats draudikas, kadangi draudžiant ginčo automobilį dėl raktų tinkamumo klausimų nekilo, raktai buvo nufotografuoti, jai užvestas automobilis. Joks teisės aktas nenumato, jog automobiliui eksploatuoti gali būti naudojami tik originalūs tos markės gamintojo būtent tam automobiliui pagaminti raktai. Raktų perprogramavimas ir jų pritaikymas kitam automobiliui nėra teisės aktais pripažinta neteisėta veikla, todėl nesuprantama atsakovo pozicija atsisakyti mokėti draudimo išmoką motyvuojant raktų neoriginalumu LAND ROVER RANGE automobiliui. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog dėl įdiegtos tos pačios elektroninės įrangos LAND ROVER RANGE markės automobiliui yra techninė galimybė pritaikyti originaliai BMW markės automobiliui pagamintus užvedimo raktus, ginčo automobiliui dar iki jį įsigyjant A. S., pritaikant BMW markės automobilio raktus buvo perprogramuoti du originalūs BMW užvedimo raktai (vienas naujas, kitas ne) bei būtent su šiais raktais, to nežinodamas automobilį įsigijo A. S., bei būtent su šiais raktais buvo apdrausta transporto priemonė, todėl akivaizdu, jog atsakovo atsisakymas išmokėti išmoką tik tuo pagrindu, kad ieškovo pateikti užvedimo raktai vizualiai yra panašūs ne į LAND ROVER RANGE markės automobilio, bet į BMW markės automobilio yra nepagrįstas, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Nepagrįstai apeliantas (atsakovas) motyvuoja apeliacinį skundą draudiko teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl neva draudėjo draudimo sutarties sąlygų pažeidimų (nebuvo pateiktas atsarginis užvedimo raktelis). Remiantis kasacinio teismo praktika, teisė draudikui dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę - mokėti draudimo išmoką, yra ne absoliuti, o ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014). A. S. neprisidėjo prie ginčo automobilio vagystės, šią faktinę aplinkybę patvirtino vagytės faktą tyrusios policijos išvados, kuriose nurodyta, jog ieškovo veiksmuose nėra užfiksuota nusikalstamos veikos sudėties. Po vagystės draudėjas veikė atsakingai. Ginčo šalių draudimo sutartis buvo sudaryta tinkamai, draudimo įmokos sumokėtos laiku, transporto priemonės vagystė įvyko galiojant draudimo sutarčiai, draudėjas savo prievoles, susijusias su draudiminiu įvykiu įvykdė pilnai. Vykdydamas teisėtą policijos pareigūnų reikalavimą, vieną automobilio raktelį A. S. privalėjo perduoti teisėsaugos institucijoms, todėl ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, ne dėl jo kaltės ar tyčios, draudimo bendrovei iškarto po įvykio nebuvo perduotas atsarginis užvedimo raktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui 8382, 76 Eur draudimo išmoką dėl pavogto drausto automobilio Land Tange Rover v/n (duomenys neskelbtini) Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus reikšmingus byloje pateiktus įrodymus ir būtent jų pagrindu padarė išvadą dėl reikalavimo pagrįstumo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys įstatymai.Byloje nustatyta, kad 2014-08-21 (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas ieškovo automobilis Land Tange Rover v/n (duomenys neskelbtini) kuris 2014-02-26 draudimo sutartimi buvo apdraustas kasko draudimu atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.Remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 str. 6 d.). Iš atsakovės procesinių dokumentų turinio, įvykio žalos byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė tuo, kad ieškovas pateikė ne to automobilio užvedimo raktelius.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad atsisakymas mokėti draudimo išmoką vien už automobilio atsarginio užvedimo rakto nepateikimą nustatytų neproporcingai didelę draudėjo civilinę atsakomybę už draudimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pažeistų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, todėl ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos dydį sumažino 20 proc. ir priteisė iš atsakovės 8382, 76 Eur draudimo išmoką. Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016).Apeliantė teigia, kad remiantis AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių taisyklių Nr. 021 8.1.10 punktu, įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, kadangi ieškovas po automobilio vagystės draudikui pateikė ne ginčo automobilio raktelius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepakankami įvykį (vagystės faktą) laikyti nedraudžiamuoju ir neatitinkančiu Transporto priemonių taisyklių Nr. 021 pagal 7.1 punkto sąlygų, nes minėtų taisyklių Nr. 021 8.1.10 punkto prezumpcija, nustatanti, kad jeigu draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktelių, išskyrus atvejus, kai draudėjas iki draudžiamojo įvykio įvykdė pareigas, numatytas 13.2.9 punkte, nėra absoliuti ir gali būti nuginčyta.Transporto priemonių draudimo sutartis pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.228/4 straipsnis) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016).Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta 2014-02-26 Transporto priemonių draudimo sutartis atitinka paminėtus požymius ir kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis).Apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad LAND ROVER RANGE ROVER markės automobiliui yra techninė galimybė pritaikyti BMW markės automobiliui pagamintus užvedimo raktus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog ieškovo pateikti užvedimo rakteliai vizualiai neatitinka originalių LAND ROVER RANGE V8 raktelių, o yra panašūs į BMW automobilio užvedimo raktelius, neteikia pagrindo konstatuoti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu ir pateikė ne ginčo automobilio užvedimo raktus. Byloje nėra ginčo, kad Transporto priemonės vagystė įvyko galiojant draudimo sutarčiai, draudėjas savo prievoles, susijusias su draudiminiu įvykiu įvykdęs pilnai. Bylos duomenys patvirtina, kad vieną automobilio užvedimo raktą ieškovas iš karto po vagystės perdavė Latvijos teisėsaugos institucijoms baudžiamajame procese Nr. 11092108614, o atsarginis užvedimo raktas perduotas atsakovei su ieškovo 2014 08 22 prašymu atsakovei žalos byloje Nr.1496431 . Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad būtent su šiais rakteliais ieškovas nupirko ir apdraudė automobilį patvirtina byloje esančios draudimo brokerės J. M. darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad draudžiant transporto priemonę buvo pateikti vizualiai tokie patys raktai kaip ir po draudiminio įvykio. Faktinę aplinkybę, jog būtent tokiais rakteliais ieškovas pirko automobilį, patvirtino pirmosios instancijos teismo 2016 01 15 posėdyje apklaustas liudytojas V. K., 2015 09 22 posėdyje apklausti liudytojas A. S., kuris patvirtino, kad ginčo tipo automobiliui galima pritaikyti BMW markės automobilio užvedimo raktus, o liudytojas A. I. patvirtino, jog būtent jis ginčo automobiliui V. K. prašymu, perprogramavo (o ne pagamino) užvedimo raktelius, pritaikydamas originalius BMW markės automobiliui skirtus užvedimo raktus, nurodė, jog vienas iš dviejų perprogramuotų raktų yra visiškai naujas, o kitas ne, todėl pastarajam taikoma kita perprogramavimo specifika, dėl kurio gali kilti problemų vedant automobilį, lyginant su visiškai nauju perprogramuotu raktu. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, jog šie užvedimo raktai yra jo automobilio, įgyti jo nurodytomis aplinkybėmis kartu su nupirktu automobiliu, kad jį užvedant nesklandumų niekada nekilo, todėl labiau tikėtina, kad aplinkybės, jog raktai ne originalūs LAND ROVER RANGE ROVER markės automobilio, ieškovas galėjo ir nežinoti. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantė nenurodė jokio teisės akto, nustatančio, jog automobiliui eksploatuoti gali būti naudojami tik originalūs tos markės gamintojo būtent tam automobiliui pagaminti raktai, tokios sąlygos nebuvo ir draudimo sutartyje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog dėl įdiegtos tos pačios elektroninės įrangos LAND ROVER RANGE markės automobiliui yra techninė galimybė pritaikyti originaliai BMW markės automobiliui pagamintus užvedimo raktus, ginčo automobiliui dar iki jį įsigyjant A. S., pritaikant BMW markės automobilio raktus buvo perprogramuoti du originalūs BMW užvedimo raktai (vienas naujas, kitas ne) bei būtent su šiais raktais, to nežinodamas automobilį įsigijo A. S., ir būtent su šiais raktais buvo apdrausta transporto priemonė, todėl akivaizdu, jog atsakovo atsisakymas išmokėti išmoką tik tuo pagrindu, kad ieškovo pateikti užvedimo raktai vizualiai yra panašūs ne į LAND ROVER RANGE markės automobilio, bet į BMW markės automobilio yra nepagrįstas, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.Sutiktina su apeliantės Transporto priemonių taisyklių Nr. 021 8.1.10 punkto sąlygos vertinimu kaip viena esminių Sutarties sąlygų, tačiau ši sąlyga vertinant ją sąžiningumo aspektu nereikalauja ir negali būti suprantama taip, kad vartotojas turi perduoti tik originalius tos markės automobiliui skirtus užvedimui raktus (CK 6.228⁴ straipsnio 9 d.), todėl neteikia pagrindo įvykį laikyti nedraudiminiu (CPK 185 str.).Apelianto teigimu, remiantis Taisyklių 8.1.17. punktu yra papildomas pagrindas nemokėti draudimo išmokos, nes ieškovas pateikdamas ne minėto LAND ROVER RANGE ROVER raktelį, bet teigdamas, kad tai yra šio automobilio raktelis, sakė netiesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas siekdamas gauti išmoką tyčia suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, nes šios nutarties 29, 30 punktuose išdėstytos aplinkybės bei įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas galėjo ir nežinoti, jog raktai ne originalūs LAND ROVER RANGE ROVER markės automobilio, ir nepaneigia, jog ieškovas perdavė draudikui visus turėtus automobilio raktus. Nenustačius ieškovo tyčinių veiksmų, negalima konstatuoti, kad įvykis nedraudžiamasis apelianto nurodytu Taisyklių 8.1.17. punkto pagrindu ir nesudaro pagrindo ieškinio netenkinimui (CPK 178, 185 str.).Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija skundžiamu sprendimu priteistos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteisiamos. Ieškovas nėra pateikęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo bei jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 2, 83 Eur, t.y. nesiekia priteistinos minimalios sumos, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.